Žyma: kraujagyslės

  • Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Rudenį ir žiemą kai kurie žmonės pastebi nemalonų pokytį – kraujospūdis tampa aukštesnis, nors mitybos įpročiai ar vartojami vaistai nepasikeitė.

    Pasirodo, tai nebūtinai atsitiktinumas. Atšalus orams mūsų kraujagyslės reaguoja į temperatūrą, todėl širdžiai gali tekti dirbti sunkiau. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji hipertenzija.

    Vasarą kraujospūdis būna vienoks, o atėjus rudeniui ar žiemai – jau kitoks. Tokią situaciją gydytojai pastebi gana dažnai.

    Medicinos specialistai patvirtina, kad kraujospūdis šaltuoju metų laiku paprastai būna aukštesnis nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik temperatūra, bet ir pasikeitęs gyvenimo būdas, mažesnis fizinis aktyvumas bei mitybos įpročiai.

    Kraujagyslės susiaurėja, spaudimas padidėja

    Kai žmogus išeina į šaltą orą, organizmas stengiasi išsaugoti šilumą. Vienas svarbiausių apsauginių mechanizmų – smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas.

    Taip sumažinamas šilumos praradimas per odą, o daugiau kraujo nukreipiama gyvybiškai svarbiems vidaus organams.

    Tačiau toks organizmo sprendimas turi ir kitą pusę. Susiaurėjus kraujagyslėms, padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, todėl pakyla arterinis kraujospūdis.

    Sveikam žmogui toks pokytis dažniausiai būna laikinas. Tačiau sergant hipertenzija net papildomas kraujospūdžio padidėjimas gali būti nepageidaujamas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprus šaltis taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to žmonėms, kurie jau serga širdies ligomis, šaltasis sezonas reikalauja daugiau atsargumo.

    Pavojingesni staigūs temperatūros pokyčiai

    Įsivaizduokime įprastą lietuvišką žiemos rytą. Namuose – 22 laipsniai šilumos, o už durų spaudžia dešimties laipsnių šaltis.

    Vos išėjus į lauką kraujagyslės pradeda reaguoti į pasikeitusias sąlygas. Kai kuriems žmonėms kraujospūdis dėl to gali pastebimai padidėti.

    Ypač didelis krūvis organizmui tenka tada, kai iš šiltos patalpos staiga patenkama į šaltį ir iš karto imamasi sunkaus fizinio darbo.

    Pavyzdžiui, intensyviai kasant sniegą širdžiai tenka susidoroti su dviem iššūkiais: fiziniu krūviu ir šalčio sukeltu kraujagyslių susiaurėjimu.

    Todėl vyresniems ar širdies ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama prieš aktyvius darbus lauke apsiprasti su temperatūra, tinkamai apsirengti ir vengti staigaus, neįprastai didelio krūvio.

    Kodėl didesnė rizika vyresniems žmonėms?

    Bėgant metams kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Dėl to organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie staigių temperatūros svyravimų.

    Sezoniniai kraujospūdžio pokyčiai dažniau pastebimi tarp 65 metų ir vyresnių žmonių.

    Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko aterosklerozė, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos, didinančios širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

    Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors matuoklis rodo gerokai didesnius skaičius nei įprastai.

    Todėl vien gera savijauta dar negarantuoja, kad kraujospūdis yra normalus.

    Kaltas ne vien šaltis

    Rudenį ir žiemą pasikeičia ne tik oro temperatūra.

    Dėl trumpesnių dienų ir prastesnių orų žmonės dažnai mažiau vaikšto, rečiau važinėja dviračiu, daugiau laiko praleidžia namuose.

    Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali prisidėti prie svorio augimo ir kraujospūdžio didėjimo.

    Šaltuoju sezonu neretai keičiasi ir mityba. Valgoma daugiau riebių, sūrių patiekalų, rūkytų gaminių, konservuotų produktų.

    Didelis druskos kiekis gali didinti kraujospūdį, ypač druskai jautriems žmonėms.

    Prie to prisideda ir šventinis laikotarpis, kai dažniau vartojamas alkoholis, valgoma gausiau, sutrinka įprastas miego režimas.

    Taigi žieminis kraujospūdžio padidėjimas gali būti kelių veiksnių rezultatas, o ne vien tiesioginė šalčio pasekmė.

    Kaip suprasti, kad kraujospūdis per aukštas?

    Europos kardiologų draugijos 2024 metų rekomendacijose nurodoma, kad arterinė hipertenzija gydytojo kabinete paprastai nustatoma, kai pakartotinai matuojamas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg arba daugiau.

    Matuojant namuose, svarbi kiek kitokia riba – hipertenziją rodo kelių dienų matavimų vidurkis, siekiantis 135/85 mmHg arba daugiau.

    Tačiau vienas didesnis matavimo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija.

    Kraujospūdį laikinai gali padidinti fizinis krūvis, jaudulys, skausmas, kava ar net neteisinga matavimo padėtis.

    Norint gauti patikimesnius duomenis, patariama matuoti kraujospūdį ryte ir vakare, kiekvieną kartą atlikti po du matavimus su vienos ar dviejų minučių pertrauka.

    Prieš matuojant reikėtų bent penkias minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, laikyti nugarą atremtą, o ranką – širdies aukštyje.

    Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio žastinę manžetę.

    Jeigu namuose kelias dienas iš eilės kraujospūdžio vidurkis viršija rekomenduojamas ribas, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

    Ar žiemą reikia didinti vaistų dozę?

    Žmonėms, jau vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, šis klausimas ypač aktualus.

    Kartais gydytojas, įvertinęs kelių savaičių matavimų rezultatus, gali nuspręsti, kad gydymą reikia koreguoti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną žiemą vaistų dozę būtina didinti.

    Savarankiškai keisti vaistų dozių nereikėtų.

    Kraujospūdis gali svyruoti dėl daugybės priežasčių, todėl gydytojas vertina ne vien pavienius rodmenis, bet ir bendrą sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus bei galimą šalutinį poveikį.

    Svarbu ir tai, kad atšilus orams kraujospūdis gali sumažėti. Todėl be gydytojo priežiūros padidintos vaistų dozės vėliau gali sukelti pernelyg žemą kraujospūdį, silpnumą ar svaigimą.

    Kaip apsaugoti širdį šaltuoju sezonu?

    Specialistai rekomenduoja neatsisakyti fizinio aktyvumo vien todėl, kad lauke atvėso. Pasivaikščiojimai, lengva mankšta namuose ar kitas pagal sveikatą pasirinktas judėjimas padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

    Svarbiausia vengti staigaus perėjimo nuo visiško poilsio prie didelio fizinio krūvio šaltyje.

    Einant į lauką naudinga apsirengti keliais sluoksniais, apsaugoti galvą ir rankas nuo šalčio. Ypač šaltomis dienomis ilgas treniruotes lauke galima pakeisti mankšta šiltoje patalpoje.

    Taip pat verta riboti druskos kiekį, nepamiršti daržovių, pakankamai miegoti ir reguliariai tikrinti kraujospūdį.

    Jeigu žmogus serga hipertenzija, pravartu kelias savaites stebėti, ar atvėsus orams rodmenys iš tiesų padidėjo, ir juos aptarti su gydytoju.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Nors nedideli sezoniniai kraujospūdžio svyravimai gana dažni, labai didelis kraujospūdis gali būti pavojingas.

    Jei matuoklis rodo 180/120 mmHg ar daugiau, reikia ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Jei rodmenys išlieka tokie aukšti, būtina skubiai kreiptis medicininės konsultacijos.

    Jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimas, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112.

    Tokie simptomai gali reikšti ūmią širdies ar smegenų kraujotakos problemą.

    Šaltis – priminimas pasirūpinti savimi

    Žiemą kraujospūdis gali pakilti net ir tiems, kurie vasarą tokios problemos nepastebėjo. Vis dėlto šis pokytis nėra nei neišvengiamas, nei visiems vienodas.

    Svarbiausia suprasti, kad kraujospūdis reaguoja į aplinkos sąlygas, fizinį aktyvumą ir kasdienius įpročius.

    Todėl prasidėjęs šaltasis sezonas – tinkamas metas išsitraukti kraujospūdžio matuoklį, įvertinti savo įpročius ir, jei reikia, pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Jaučiate nuoskaudą – gadinate plaučius, audžiate piktas mintis – provokuojate opaligę, o jeigu būsite tuščiagarbiai, kentės jūsų inkstai

    Kad visos ligos nuo nervų, jau seniai tapo priežodžiu. Bet mūsų dienų medicina tą iš tiesų patvirtina moksliškai.

    Pasirodo, bemaž 60 proc. lėtinių ligų išsivysto dėl psichologinio pobūdžio priežasčių – „kenksmingų“ minčių, emocijų, išgyvenimų. Bet ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad daugelio ligų eiga tik 15 proc. priklauso nuo gydytojo ir gydymo, o likusius 85 proc. neva lemia mūsų pačių požiūris ir psichologinis nusiteikimas.

    Nejaugi išties visos kasdienės mūsų mintys ir išgyvenami jausmai kerta per vieną ar kitą organą?

    Už jautrumą orams dėkokite įtaigumui

    Jeigu ir ne jūs patys, tai veikiausiai kas nors iš jūsų šeimos narių, giminaičių ar kolegų kenčia dėl vadinamojo meteojautrumo. Kai vėsius orus keičia šilti arba atvirkščiai, ar pranešama apie magnetines audras, šie nelaimėliai priversti griebtis vaistų, o kartais net išvis sunegaluoja.

    Tačiau psichiatrai sako, kad jeigu pažvelgtume į orams jautrius žmones atidžiau, visi jie turi bendrų bruožų. Tai nerimo kamuojamos, lengvai įtaigai pasiduodančios asmenybės, kurios dažnai jaudinasi be priežasties arba sielojasi dėl smulkmenų, yra linkusios iš musės daryti dramblį. Nuolat pasiduodant panašioms mintims bei emocijoms, sutriks vegetacinės nervų sistemos darbas, tai dažnai pasireiškia būtent tokiais sveikatos sutrikimais kaip meteojautrumas.

    Patarimas. Sureguliuoti nervus pagelbės prieš miegą vartojami raminamieji preparatai – 25 lašai sukatžolės ar valerijonų arba pusė stiklinės jonažolių nuoviro.

    Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.

    Nedrįskite savęs gailėti!

    Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis sugriuvo.

    Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas kitas pagailės?

    O kaip tik šito daryti ir negalima.

    Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nevertėtų, nes gailestis ne mažina, o priešingai – dar labiau didina įtampą ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.

    Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet, be jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės, išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:

    – virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),

    – apatinė depresija,

    – hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),

    – vegetacinė kraujagyslių distonija,

    – bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

    Patarimas. Gailestį sau geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais, augintiniais.

    Agresija žudo širdį

    Jau seniai pastebėta, kad agresyvios, diktatoriškų bruožų turinčios asmenybės dažnai būna labai prieštaringos: tokie žmonės nepamatuotai griežti, reiklūs, bet sykiu ir sentimentalūs. Jie gali terorizuoti aplinkinius, iškankina net savo artimuosius, tačiau patys atsisako priimti meilę, palaikymą ir kenčia dėl nesupratimo bei vidinės vienatvės.

    Pripratę į viską, reikia ar nereikia, reaguoti puolimu, šie žmonės neretai būna jautrios sielos ir itin priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. Jiems labai sunku rasti gyvenime ramybę, pažinti paprastą žmogišką laimę. O dar jie visiškai nesugeba atsipalaiduoti.

    Tokia nesibaigianti įtampa, nuolatinė kovinė parengtis brangiai kainuoja. Ir pirmiausia pakerta širdies kraujagyslių sistemą, ypač pačią širdį. Rezultatas – didėja miokardo infarkto rizika.

    Taip pat pastebėta, kad bėdų dėl širdies turi iš pažiūros visiškai priešingo būdo žmonės: geraširdžiai, silpni, neveiklūs. Skirtingai nei agresoriai, jie sielojasi dėl viso pasaulio, tačiau nebando ničnieko daryti, kad ką nors pakeistų. Ta nerealizuotos meilės viskam, kas gyva, jūra juos nepaprastai slegia, tačiau pasitikėjimo savimi trūkumas trukdo panaudoti gausius sielos išteklius pagal paskirtį. Ir sielvartingi išgyvenimai perauga į širdies ligas.

    Patarimas. Tiek agresyviems žmonėms, tiek imantiesiems kiekvieną smulkmeną į širdį palengvės pabendravus su psichologu, pasisėmus patarimų iš tinkamų psichologijos knygų.

    Kapstymasis savyje sukelia astmą

    Refleksijos, savo paties veiksmų ir poelgių analizė, gėrio ir blogio juose apmąstymas, dvejonės dėl jų teisingumo… Žmonėms, kuriems tas būdinga, retai įsivelia į atvirus konfliktus, gyvena „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kaip gerai tuomet būtų“ nuotaikomis visiškai nebandydami siekti to, ko trokšta, – mieliau guodžiasi fantazijomis.

    Dažniausiai tai nervingos ir kaprizingos asmenybės, nemokančios išsivaduoti iš streso ir įtraukiančios jį kuo giliau vidun. Taip gimsta dusulio priepuoliai, kai atrodo, kad trūksta oro normaliai kvėpuoti.

    Patarimas. Aktyvus gyvenimo būdas nepalieka laiko kapstytis savyje. Susiraskite pomėgį, kurio imtumėtės aistringai. Idealu, jeigu tai būtų mylimas darbas, teikiantis ir naudą, ir kasdienį pasitenkinimą.

    Jeigu santykiai šeimoje įtempti, kreipkitės psichologo pagalbos.

    Santūrumas kenkia inkstams

    Sveikatą žaloja ne tik pyktis ir agresija – kardinaliai priešingos emocijos irgi yra ne ką mažiau pavojingos. Pavyzdžiui, perdėtas santūrumas.

    Austrų kilmės psichosomatikos specialistas Valteris Pioldingeris net akmenų susidarymą inkstuose ir visokius kitokius užsistovėjimus žmogaus organizme aiškino tuo, kad mes slopiname savo emocijas, neleidžiame joms prasiveržti į išorę – ir ne tik pykčiui, bet ir džiaugsmui. O nuolatinė kova tarp įgimto ūmaus būdo ir visuomenėje taip vertinamo bei propaguojamo šalto proto net gali sukelti intoksikaciją. Todėl itin santūrius žmones dar kamuoja ir nuolatiniai galvos skausmai bei migrenos.

    Tas pat sakoma ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.

    Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).

    Nerimas gimdo hipertenziją

    Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, dėl to šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.

    Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.

    Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti šokdindamas kraujospūdį.

    Ir kraujospūdis, beje, su laiku kyla vis aukščiau ir aukščiau.

    Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminamosios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir savitaigos treniruotės. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą ir panašiai.

        Kenksmingų emocijų „žinynas“

    Kokie jausmai, manoma, kenkia kuriems organams.
    Galva. Liguistas gailestis sau sukelia depresiją, perdėtas santūrumas – galvos skausmus ir migreną.
    Plaučiai. Refleksija, atgailavimas, nuolatinės dvejonės gilina patiriama stresą, provokuoja dusulio priepuolius ir didina astmos bei kitų bronchų bei plaučių ligų riziką.
    Kaklas. Minkštakūniškumas, kitų žmonių problemų užsikrovimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, nepasitikėjimas aplinkiniais ir nuolatinis dūrio į nugarą laukimas verčia mus nejučiomis įtraukti galvą į pečius, dėl to didėja kaklui tenkanti įtampa.
    Nugara. Nereikalingumo jausmas, palaikymo neturėjimas, visiška vienatvė ir neviltis – tai našta, sulenkianti mūsų stuburą. Pradedame kūprintis, sutrinka mūsų laikysena, paūmėja osteochondrozė.
    Širdis. Pyktis, agresija sukelia įtampą, kuri galiausiai net gali išprovokuoti infarktą. Taip pat širdį ėda savo paties silpnumo suvokimas, kai degate noru pakeisti esamą situaciją, tačiau ničnieko nedarote – toliau sėdite sudėję rankas, nes nepasitikite savimi.
    Inkstai. Ambicingumas, noras prisiimti viską sau, bet nepakenkti aplinkiniams, nuolatinė kova tarp aistringos prigimties ir racionalaus proto lemia organizme užsistovėjimo procesus, taigi didina akmenligės riziką.
    Kraujagyslės. Nerimas, nerimastingumas, audringas reagavimas į stresą išderina kraujagyslių tonusą – dėl pernelyg dažnų streso hormono adrenalino pliūpsnių jos nebesusitraukinėja taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia. Todėl kraujospūdis ima šokinėti dažniau ir vis aukščiau, išsivysto hipertenzija.
    Skrandis. Agresyvumas ir piktumas pagreitina maisto kelionę virškinimo traktu, o baimė ir depresyvumas – priešingai, sulėtina virškinimą išprovokuodami spazmus. Liguistas pareigingumas ir įniršio priepuoliai gali sukelti skrandžio opaligę.

        Ką myli infekcijos

    Medicinos profesorius iš Danijos Johanas Bekmanas atliko labai įdomų tyrimą, palygino žmogaus asmenybės bruožus su tuo, kaip dažnai jis serga labiausiai paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Taip paaiškėjo, jog užsikrėsti ir susirgti labiausiai rizikuoja žmonės, kuriems „nepasisekė“ turėti tam tikrų charakterio bruožų, profesoriaus vadinamų padidėjusio jautrumo infekcijoms šaltiniu. Štai jie:
    1) užsispyrimas ir nelankstus būdas,
    2) savigrauža ir nuolatinis kaltės jausmas,
    3) negatyvus požiūris į save ir aplinkinius,
    4) įtarumas,
    5) negebėjimas atleisti ir pykčio laikymas,
    6) pažeidžiamumas ir įtaigumas,
    7) nuolatinis susirūpinimas ir nepasitikėjimas savimi,
    8) nemokėjimas suvaldyti jausmų,
    9) nestabilumas ir agresyvumas,
    10) liguistas patiklumas ir negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus.