Žyma: koronavirusas

  • NVSC: per savaitę nuo koronaviruso mirė keturi žmonės

    NVSC: per savaitę nuo koronaviruso mirė keturi žmonės

    Lietuvoje daugėjant COVID-19 atvejų, ši infekcija pastarąją savaitę pražudė keturis asmenis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

    Centro duomenimis, po vieną mirusį asmenį priklausė 20–29 metų ir 50–56 m. amžiaus grupėms, du – 80–89 m. amžiaus grupei. Mirties atvejų nuo gripo nebuvo neužregistruota.

    Praėjusią savaitę dviejose šalies savivaldybėse taip pat buvo pasiektas epideminis sergamumo lygis. Anot NVSC, 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba buvo peržengta Jonavos rajono ir Visagino savivaldybėse.

    Tuo metu bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje rugsėjo 15–21 dienomis siekė 1113 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

    Sveikatos specialistai primena, kad netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 metų gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio iki kitų metų gegužės.

    Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos ar išvengti jos sukeliamų komplikacijų, gyventojai raginami pasiskiepyti.

    Gripo vakcinos, įsigytos už valstybės lėšas rizikos grupių skiepijimui, gydymo įstaigas turėtų pasiekti spalį.

  • Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo spalio 5 d. šalies gydymo įstaigose gyventojai vienu metu galės pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo gripo. Pranešama, kad šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.

    „Šaltąjį sezoną pradedame pasiruošę. Šio sezono metu sudarome galimybę skiepytis nuo COVID-19 ligos ir nuo gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 d.“ – pirmadienį žurnalistams sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
    „Abi vakcinas jau turime Lietuvoje, jos jau netrukus pasieks gydymo įstaigas“, – pažymėjo ji.
    Skelbiama, kad abejomis vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginami skiepytis rizikos grupėms priklausantys asmenys.
    „Tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, sergančius lėtinėmis ligomis, slogos ir globos įstaigų gyventojams, nėščiosioms bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. (…) Jiems vakcinos ir vakcinacija bus nemokami“, – teigė J. Grebenkovienė.

    Lietuvoje – apie 200 tūkst. gripo ir 120 tūkst. COVID-19 vakcinų

    Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.
    „Gripo vakcina yra Influvac Tetra vakcina. Jos įsigyta apie 200 tūkst. dozių“, – pažymėjo G. Megelinskienė ir pridėjo, kad gripo vakcinos poreikius teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, Lietuvoje turime atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tai yra Biontech Pfizer Comirnaty vakcina. Šios vakcinos turime 115 tūkst. 200 dozių suaugusių asmenų skiepijimui ir 4800 dozių nuo 5 iki 11 metų amžiaus vaikų skiepijimui“, – sakė specialistė.
    Ji taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. – 4 metų amžiaus vaikų skiepijimui šį sezoną bus naudojamos originalios Comirnaty vakcinos.
    „Tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei“, – atkreipė dėmesį G. Megelinskienė.
    Anot jos, gripo vakcina nemokamai bus skiepijami tik rizikos grupių gyventojai, tuo metu nuo COVID-19 ligos nemokamai pasiskiepyti galės visi norintieji.
    „Gripo vakcina, kaip ir iki šiol, valstybės lėšomis yra apmokama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams. Tuo tarpu COVID-19 vakcina nemokamai gali pasiskiepyti visi, 6 mėn. amžiaus ir vyresni Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu“, – pažymėjo G. Megelinskienė.
    Pasak specialistės, sveikatos priežiūros įstaigos visoje šalyje jau šiandien gali užsakyti atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tuo metu gripo vakcinos, kaip pranešė G. Megelinskienė, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau yra išvežiojamos visą rugsėjį.
    Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams, norintiems pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19, rekomenduojama kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje jie yra registruoti.

    Norintys gauti vakciną turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą

    G. Megelinskienės teigimu, asmenys, norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, tą gali padaryti kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba registruotis internetu bei e. sveikatos sistemoje.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, galimybė pasiskiepyti yra bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vienas kelias yra skambintis į gydymo įstaigos registratūrą, kitas kelias yra registracija internetu per koronastop.lt“, – spaudos konferencijoje kalbėjo SAM specialistė.
    „Taip pat galima registruotis ir per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), kuri yra e. sveikatos dalis“, – pridūrė G. Megelinskienė.
    Anot jos, tie, kurie nori pasiskiepyti ir nuo gripo, turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Vakcinacijai nuo gripo nėra sukurta internetinė platforma, nes ši vakcina kompensuojama tik rizikos grupei priklausantiems asmenims.
    „Galimybė registruotis vakcinacijai, kalbant apie gripo vakciną, kreipiantis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje žmogus registruotas arba, jeigu nepriklauso rizikos grupei ir nori pasiskiepyti ar nori pasiskiepyti savo lėšomis, tokiu atveju į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

    Ligoninėse – pirmieji sergantieji COVID-19

    Profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, pirmadienį ryte Santaros klinikų Infekcinių ligų centre trečdalis lovų jau yra užimtos pacientų su COVID-19.
    „COVID-19 sezonas po truputį pagauna pagreitį. Šiandien iš ryto Vilniaus universiteto ligoninėje Infekcinių ligų centro maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu yra užimta kaip tik tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos“, – sakė Infekcinių ligų centro vadovė.
    Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ligoninėje gydymo pacientai priklauso rizikos grupei.
    „Visi pacientai priklauso rizikos grupei“, – pridūrė L. Jančorienė.

  • Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

    Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    NVSC duomenimis, spalio 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 827,8 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 3–10 d.) jis buvo didesnis – 878,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

    Spalio 10–16 d. Lietuvoje dėl gripo nesigydė nė vienas asmuo, pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę – vienas (2–17 metų amžiaus).

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 39–40 sav. nebuvo gauta ėminių gripo virusui nustatyti, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

    Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2019 m.

    NVSC specialistai primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir pneumokokinės infekcijos ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

  • Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas. 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai jau gali pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant adaptuotas vakcinas.

    Iki šiol tokią galimybę turėjo tik rizikos grupių asmenys. Gyventojai bus skiepijami tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose turimomis vakcinomis, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    „Lietuvą pasiekiant vis naujoms adaptuotų vakcinų siuntoms, išplečiamas gyventojų ratas, kurie gali vakcinuotis. Tyrimų duomenys rodo, kad Omikron atmaina Europoje yra dominuojanti, todėl raginu gyventojus nedelsti ir sustiprinti savo imunitetą adaptuotąja vakcina, taip išvengiant arba sumažinant COVID-19 padarinius organizmui“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

    Vien per rugsėjį į Lietuvą yra pristatyta per 100 tūkst. adaptuotų vakcinų vienetų. Planuojama, kad per spalį jų bus atvežta dar kiek daugiau nei 500 tūkst. dozių.

    Vakcinaciją nuo COVID-19 vykdo gydymo įstaigos. Gyventojai, norintys vakcinuotis stiprinančiąja doze, turi registruotis internetu arba kreiptis į savo gydymo įstaigą. Registracija internetu vyksta svetainėje Koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus. Registruojantys galima pasirinkti skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.

    Rizikos grupėms priklausantiems asmenims SAM rekomenduoja vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

    Iki šiol skiepytis pirmąja sustiprinančiąja doze adaptuotomis vakcinomis galėjo visi gyventojai nuo 12 m. amžiaus, antrąja sustiprinančiąja doze buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys, teigiama pranešime.
    SAM atkreipia dėmesį, kad negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalima numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ir žiemą. Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze. Pirmai arba antrai sustiprinančiajai dozei bus skiriama ta adaptuota vakcina, kuri tuo metu bus gydymo įstaigoje.

    Pirma sustiprinančiąja vakcinos doze jau yra paskiepyta kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, antrąja sustiprinančiąja doze –daugiau nei 3500 tūkst. žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

  • Lietuvą pasieks 110 tūkst. Omikron atmainai adaptuotų vakcinų

    Lietuvą pasieks 110 tūkst. Omikron atmainai adaptuotų vakcinų

    Jau kitą savaitę Lietuvos gyventojai galės skiepytis adaptuotomis COVID-19 vakcinomis, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Viceministrė atkreipia dėmesį, kad adaptuotos vakcinos skirtos revakcinacijai.

    „Adaptuotos vakcinos veikia taip, kaip ir originalios, tačiau jos yra skirtos revakcinacijai arba sustiprinančiąjai dozei. Jau ateinančią savaitę galėsime vakcinuotis šiomis vakcinomis“, – antradienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

    Anot viceministrės, Lietuvą pasieks 100 tūkst. „Pfizer“ ir 10 tūkst. „Moderna“ vakcinų.

    „(Adaptuotos – ELTA) vakcinos, kurių laukiame, gali išplėsti apsaugą prieš skirtingas atmainas, todėl tikimasi, kad jos padės išlaikyti optimalią apsaugą nuo COVID-19 ligos”, – nurodė A. Bilotienė Motiejūnienė.

    Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad adaptuota COVID-19 vakcina galės vakcinuotis dvylikos metų amžiaus ir vyresni asmenys.

    „Skiepijimas vyks šiomis vakcinomis tik kaip sustiprinančiąja doze. Žmonės, kurie dar nėra baigę pirminės vakcinacijos, galės pasiskiepyti vadinamąja klasikine vakcina, tai tomis vakcinomis, kurios buvo ir iki šiol Lietuvoje, o vėliau jau kaip sustiprinančiąją dozę galės gauti ir adaptuotą vakciną, kuri suteiks platesnę apsaugą, kadangi ši apsauga yra dvivalentė, skirta tiek originaliai viruso atmainai alfa, tiek ir omikron potipipiui“, – aiškino G. Megelinskienė

    Vis tik, G. Megelinskienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra nustatytos gyventojų grupės, kurios gali pasiskiepyti šia doze – tai aštuoniolikos metų amžiaus ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis, taip pat 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, kuriems yra didesnė rizika sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma.

     

  • COVID-19 ligos valdymui – naujos priemonės

    COVID-19 ligos valdymui – naujos priemonės

    Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus.

    Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

    Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

    „Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

    Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

    Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

    Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

    Savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

    Pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

    Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

    Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

    Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

    Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze.

    Apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas.

  • Artėjant rudeniui rekomenduos tam tikroms grupėms skiepytis ketvirtąja COVID-19 doze

    Artėjant rudeniui rekomenduos tam tikroms grupėms skiepytis ketvirtąja COVID-19 doze

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artėjant rudeniui gali pateikti rekomendacijas skiepytis ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze vyresnio amžiaus bei tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams.

    „Šiai akimirkai kadangi mes matome, jog viruso plitimas yra gana mažas, o ligoninių užimtumas yra labai mažas, tai šią akimirką poreikio rekomenduoti skiepytis ir kitoms gyventojų grupėms nematome. Bet vertiname duomenis ir tikėtina, kad artėjant rudeniui arba rudenį bus rekomenduota skiepytis platesnei gyventojų grupei. Preliminariai galime pasakyti, kad tai bus vyresnio amžiaus gyventojai ir gyventojai sergantys tam tikromis lėtinėmis duomenimis. Bet detaliau šią informaciją bei rekomendacijas priims prie SAM sukurta ekspertų grupė“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė misterijoje patarėjo pareigas einantis Lukas Galkus.

    Kartu jis informavo apie galimybę ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims.

    „Lietuvoje nuo šiandien atsiranda galimybė tam tikrai pacientų grupei – kalbame labai siaurą pacientų grupę – pakartotinai pasiskiepyti po sustiprinančiosios dozės. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į keletą veiksnių. Visų pirma, jau prieš kelis mėnesius tiek Europos vaistų agentūra, tiek Europos užkrečiamų ligų centras išplatino pranešimą, kur jie taip pat pateikė rekomendacijas bei savo išvadą, kad didesnės rizikos asmenims skiepytis ketvirtąja doze yra tikslinga. Taip pat matome, kad daug Europos šalių tą praktiką taiko. Virš 10 šalių taip pat skiepija aukštesnės rizikos gyventojų grupes pakartotinai sustiprinančiąja doze“, – sakė L. Galkus.

    Ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo pirmadienio sudaroma galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Dėl skiepijimo reikia kreiptis ir konsultuotis su gydančiu gydytoju.

    Pakartotinai pasiskiepyti minėtiesiems gyventojams rekomenduojama praėjus 90 dienų po sustiprinančiosios vakcinos dozės. Skiepijant ketvirtą kartą (kam sustiprinančioji dozė buvo antroji – trečią kartą), gali būti skiriama įprasta „Comirnaty“ vakcinos dozė arba pusė „Spikevax“ vakcinos dozės (0,25 ml).

  • Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Nors visa Lietuva vis dar juodojoje koronaviruso susirgimų zonoje, Panevėžyje šios ligos guldomų į patalą gretos jau mažėja.

    Statistikos departamento duomenimis, Aukštaitijos sostinėje per septynias praėjusias paras nustatyti 976 nauji susirgimai, o rajone – 192. Palyginus su praėjusia savaite, mieste naujų atvejų mažėjo 15,6 procento, tačiau rajone 1,6 procento padaugėjo.

    Statistika teikia optimizmo

    Panevėžyje kovo 17-ąją nustatytas 91 naujas atvejis, o kovo 16-ąją – net 209.

    Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus nuomone, tokias „sūpuokles“ galima paaiškinti tuo, kad kuo daugiau daroma tyrimų, tuo daugiau nustatoma ir ligos atvejų.

    Tačiau jis sako neatrandantis priežasčių, kodėl žymiai skiriasi pačių tyrimų, atliekamų per dieną, skaičius.

    „Atrodo, tarsi kažkur kažkoks protrūkis būtų ir visi subėga į mobilųjį punktą tirtis, o paskui vėl per pusę sumažėja besiregistruojančių tyrimams“, – pastebi K. Armonavičius.

    Jo teigimu, laisvų vietų atlikti PGR tyrimą galima gauti jau tą pačią registravimosi dieną. Pavyzdžiui, penktadienį tyrimams buvo skirta 450 vietų, iš jų po pietų laisvų buvo kone pusė. Šį šeštadienį iš numatytų 225 vietų užimta maždaug 80, sekmadienį iš 180 užimta 58.

    „Poreikis tirtis yra, bet laisvų vietų taip pat yra“, – sako jis.

    Teigiamų kas antras

    K. Armonavičius pastebi, jog Panevėžyje mažėja nustatomų teigiamų rezultatų dalis. Dar neseniai teigiamo atsakymo sulaukdavo daugiau nei pusė besitiriančiųjų – virš 60 procentų. Dabar koronavirusas į lovą paguldo arba izoliuoja 52,1 proc. atliekančiųjų PGR testus.

    „Manau, kad Panevėžyje situacija gerėja, bet žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, susirgimų skaičius nėra žymiai sumažėjęs“, – sako Savivaldybės atstovas.

    Koronaviruso pasiutpolkėje guodžia mažėjantis mirčių skaičius. Praėjusį ketvirtadienį Panevėžyje nuo klastingojo viruso nemirė nė vienas, o šalyje mirė septyni ligoniai.

    Tačiau ir besiskiepijančių srautai gerokai sumenkę. Šiuo metu Panevėžyje pasiskiepiję 69,3 proc. gyventojų.

    Serga ir mokiniai, ir pedagogai

    Tarp Panevėžio švietimo įstaigų šiuo metu geriausia situacija lopšeliuose-darželiuose.

    Pasak K. Armonavičiaus, mieste yra ir tokių, kuriuose neserga nė vienas vaikas ir nė vienas pedagogas. Šiuo metu 29-iuose miesto darželiuose serga 13 pedagogų. Daugiausia – lopšelyje-darželyje „Pasaka“ – 3. Daugiausia vaikų serga lopšelyje-darželyje „Sigutė“ – 6.

    Mokyklose padėtis kiek prastesnė. Penktadienio duomenimis, kiekvienoje jų yra sergančių mokinių. Daugiausia užsikrėtusiųjų koronavirusu „Žemynos“ progimnazijoje. Joje į lovą virusas paguldė 56 mokinius, „Saulėtekio“ progimnazijoje – 21, 5-ojoje gimnazijoje – 15-a. J. Miltinio gimnazijoje – 13, „Minties“ – 10.

    Armonavičiaus manymu, kai mokykloje mokosi keli šimtai mokinių, tokie užsikrėtusiųjų skaičiai nėra itin dideli.

    Virusas į patalą guldo ne tik mokinius. Administracijos direktoriaus pavaduotojo duomenimis, 5-ojoje ir V. Žemkalnio gimnazijose serga po 4 pedagogus, „Vyturio“ progimnazijoje – 5, „Žemynos“ – 3.