Žyma: kokybė

  • Trynio spalvos spąstai

    Trynio spalvos spąstai

    Pramušus vieną kiaušinį į dubenėlį iškrinta blyškiai geltonas trynys, kitą – sodriai oranžinis, kartais net rausvas. Ryškesnį daugelis iš karto įvertina palankiau: turbūt kaimiškas, skanesnis ir maistingesnis.

    Tačiau trynio spalva pirmiausia pasako apie vištos lesalą, o ne kiaušinio kokybę.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad ryškesnis trynys nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. Vien pagal atspalvį negalima patikimai nustatyti nei kiaušinio šviežumo, nei vištos laikymo sąlygų.

    Spalvą suteikia lesalas

    Trynį nuspalvina karotinoidai – pigmentai, kuriuos višta gauna su lesalu. Jie patenka į paukščio organizmą, o dalis kaupiasi besiformuojančiame trynyje. Nuo šių medžiagų kiekio ir jų derinio priklauso galutinis atspalvis.

    Geltonieji kukurūzai, liucernos, žali augalai ir kiti pigmentų turintys lesalo komponentai paprastai suteikia tryniui sodresnę spalvą. Jei lesale tokių medžiagų mažiau, trynys būna blyškesnis. Tai savaime nereiškia, kad višta buvo prastai lesinama ar jos padėtas kiaušinis menkavertis.

    Todėl net ir namuose auginamų vištų kiaušiniai nebūtinai bus ryškiai oranžiniais tryniais. Laisvas laikymas suteikia galimybę lesti žalumynus, tačiau konkretų atspalvį lemia tai, ką paukštis iš tiesų sulesa.

    Oranžinį atspalvį padeda išgauti serenčiai

    Gamintojai gali tikslingai reguliuoti trynio spalvą, keisdami lesalo sudėtį. Paukštininkystėje tam naudojami ir serenčių žiedų bei paprikų ekstraktai.

    Serenčiai yra liuteino ir zeaksantino šaltinis. Šie geltonieji pigmentai, derinami su raudonaisiais, padeda išgauti pageidaujamą trynio atspalvį. Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi serenčių ekstraktų veiksmingumą suteikiant spalvą vištų dedeklių kiaušinių tryniams.

    Rausvai oranžinę spalvą gali sustiprinti ir kantaksantinas – raudonasis karotinoidas, kurio gebėjimą nuspalvinti trynius taip pat yra įvertinusi ši tarnyba.

    Taigi ryškus trynys nebūtinai liudija, kad višta vaikščiojo po žolę. Atitinkamą atspalvį galima išgauti ir paukštyne parinkus lesalą.

    Spalvai matuoti – speciali skalė

    Trynio atspalvis paukštininkystėje vertinamas ne vien iš akies. Tam naudojama ir speciali vėduoklės formos skalė „YolkFan“, turinti 16 sunumeruotų spalvinių atspalvių.

    Palyginę trynį su skalės pavyzdžiais, gamintojai gali įvertinti jo spalvą ir prireikus koreguoti lesalo sudėtį. Tai padeda išlaikyti vienodesnę produkcijos išvaizdą ir atsižvelgti į pirkėjų pageidavimus. Tačiau ši skalė matuoja spalvą, o ne kiaušinio šviežumą ar maistinę vertę.

    Ryškesnis nebūtinai maistingesnis

    Kai kurie trynį nuspalvinantys pigmentai yra ir žmogaus mitybai reikšmingos medžiagos. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad lesalą papildžius liuteino šaltiniais gali padidėti jo kiekis kiaušinio trynyje.

    Vis dėlto vertinti kiaušinio naudą pagal spalvą būtų klaidinga. Panašų atspalvį gali suteikti skirtingi pigmentų deriniai, todėl sodresnis ar rausvesnis trynys nebūtinai turi daugiau būtent liuteino. Spalva taip pat nėra visos kiaušinio maistinės sudėties matas.

    Blyškus trynys dėl savo atspalvio netampa menkaverčiu. Ilinojaus universiteto specialistai pabrėžia, kad trynio spalva savaime nenulemia kiaušinio maistinės vertės ar jo savybių gaminant maistą.

    Apie vištos gyvenimą pasako kodas

    Lietuvos pirkėjui, norinčiam sužinoti kiaušinių kilmę ir vištų laikymo būdą, daugiau naudos suteiks ženklinimas ant lukšto.

    Pirmasis gamintojo kodo skaitmuo nurodo, kokiomis sąlygomis laikomos vištos:

    • 0 – auginamos ekologiškai;
    • 1 – laikomos laisvai, turi galimybę išeiti į lauką;
    • 2 – laikomos ant kraiko, laisvai juda pastato viduje;
    • 3 – laikomos pagerintuose narveliuose.

    Toliau esančios raidės žymi kilmės šalį: LT – Lietuvą, LV – Latviją, PL – Lenkiją. Likusi kodo dalis leidžia identifikuoti vištų laikymo ūkį. Būtent ši informacija, o ne oranžinis trynys, padeda pasirinkti norimo laikymo būdo kiaušinius.

    Papildomos kokybės garantijos nesuteikia ir rudas lukštas. VMVT aiškina, kad lukšto spalvą lemia vištos veislė – ji neturi įtakos kiaušinio maistinei vertei ar saugai.

    Raudonas taškelis ir rausvas baltymas – skirtingi dalykai

    Pramušus kiaušinį kartais matyti nedidelė kraujo dėmelė. Ji gali atsirasti kiaušiniui formuojantis, plyšus smulkiai kraujagyslei. JAV žemės ūkio departamento specialistų teigimu, toks taškelis savaime nereiškia, kad kiaušinis nesaugus.

    Tačiau rausvas ar vaivorykštinį atspalvį įgavęs baltymas jau gali rodyti bakterinį gedimą. Tokio kiaušinio vartoti nereikėtų.

    Dar kitokia situacija – pilkšvai žalias žiedas aplink kietai virto kiaušinio trynį. Dažniausiai jis susidaro kiaušinį verdant per ilgai, kai reaguoja geležies ir sieros junginiai. Nors atrodo nepatraukliai, pats žiedas nėra gedimo požymis ir kiaušinio nepadaro nesaugaus.

    Šviežumo spalva neišduoda

    Blyškiai geltonas trynys gali būti ką tik padėtame kiaušinyje, o sodriai oranžinis – jau kurį laiką laikytame. Kadangi atspalvį pirmiausia lemia lesalas, pagal jį nustatyti kiaušinio amžiaus nepavyks.

    Perkant svarbiau patikrinti, ar lukštai neįskilę, perskaityti laikymo sąlygas ir datą ant pakuotės. VMVT nurodo, kad kiaušinių minimalus tinkamumo vartoti terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 28 dienos nuo padėjimo.

    Nemalonaus kvapo kiaušinį reikia išmesti, tačiau ir įprastas kvapas bei graži spalva nepatvirtina, kad jame nėra ligas sukeliančių bakterijų. Salmonelių gali būti ant lukšto, rečiau – ir kiaušinio viduje. Todėl saugą lemia tinkamas laikymas, švara ruošiant maistą ir pakankamas terminis apdorojimas.

  • Paslaptis picos dėžėje: kam skirtas mažas staliukas

    Paslaptis picos dėžėje: kam skirtas mažas staliukas

    Atidarius picos dėžę, jos viduryje kartais galima rasti mažą plastikinį „staliuką“.

    Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip keista smulkmena ar net žaislas vaikams, tačiau iš tiesų tai labai praktiškas išradimas, padedantis picai pasiekti klientą geresnės išvaizdos.

    Šis mažas įtaisas vadinamas picos laikikliu arba picos „gelbėtoju“. Jo paskirtis paprasta – neleisti dėžės dangčiui nusileisti ant karštos picos. Kai ką tik iškepta pica įdedama į kartoninę dėžę, iš jos kyla garai. Kartonas nuo šilumos ir drėgmės suminkštėja, o vežant dėžę jis gali įlinkti. Jei dangtis prisiliečia prie picos, prie jo prilimpa sūris, padažas ar kiti priedai.

    Būtent tam ir reikalingas mažas plastikinis staliukas. Jis pastatomas picos centre ir tarsi prilaiko dėžės dangtį iš vidaus. Dėl to kartonas neliečia picos paviršiaus, o sūris ir priedai lieka savo vietoje. Tai ypač svarbu picoms su gausiu įdaru, daug sūrio ar skystesniu padažu.

    Šis išradimas atrodo labai paprastas, bet maisto pristatymo verslui jis buvo itin naudingas. Anksčiau picos neretai atkeliaudavo sugadintos – atidarius dėžę paaiškėdavo, kad dalis sūrio prilipusi prie dangčio. Tai gadino ne tik vaizdą, bet ir patį valgymo malonumą. Mažas plastikinis laikiklis padėjo išspręsti šią problemą be sudėtingų ar brangių pakuotės pakeitimų.

    Dažniausiai šis „staliukas“ gaminamas iš karščiui atsparaus plastiko. Jis turi tris kojeles, nes tokia konstrukcija yra stabili net ant nelygaus paviršiaus. Kojelės palieka tik nedideles žymes picos tešloje ar sūryje, tačiau tai gerokai mažesnė blogybė nei prie dėžės prilipęs visas picos viršus.

    Plačiausiai žinomas šio įtaiso variantas buvo užpatentuotas Jungtinėse Valstijose 1985 metais. Jį sukūrė Carmela Vitale iš Niujorko valstijos. Patente išradimas vadintas ne „picos staliuku“, o „package saver“ – pakuotės saugotoju, nes teoriškai jis galėjo būti naudojamas ir kitam maistui ar gaminiams, kuriuos reikia apsaugoti nuo prispaudimo.

    Įdomu tai, kad panašus sprendimas buvo sugalvotas ir anksčiau. Dar 1974 metais Argentinoje buvo patentuotas plastikinis trijų kojelių laikiklis, skirtas tam pačiam tikslui – atskirti picos paviršių nuo dėžės dangčio. Vis dėlto pasaulyje labiausiai išgarsėjo būtent amerikietiškas picos „gelbėtojo“ variantas.

    Lietuvoje tokį plastikinį laikiklį picos dėžėje galima rasti ne visada. Dalis picerijų jo nenaudoja, ypač jei pica pristatoma nedideliu atstumu, dėžės tvirtesnės arba picos nėra kraunamos viena ant kitos. Tačiau ilgesniam pristatymui, kai dėžės keliauja termo krepšiuose, o ant viršaus gali būti dedamos kitos pakuotės, toks mažas laikiklis vis dar gali būti labai naudingas.

    Tiesa, šis išradimas turi ir minusą – dažniausiai jis naudojamas tik vieną kartą ir keliauja į atliekas. Dėl to kai kurios įmonės ieško alternatyvų: tvirtesnių dėžių, kartoninių atramų ar kitokių pakuotės sprendimų. Vis dėlto klasikinis plastikinis picos staliukas iki šiol išlieka vienu paprasčiausių būdų apsaugoti picą nuo sugadinto pristatymo.

    Todėl kitą kartą radus tokį mažą staliuką picos dėžėje verta žinoti: tai ne dekoracija ir ne atsitiktinis plastiko gabalėlis. Jo darbas – tyliai pasirūpinti, kad pica atrodytų taip, kaip ir turėtų atrodyti, o sūris liktų ant picos, ne ant dėžės dangčio.

  • Sveikatos centrai didins sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose

    Sveikatos centrai didins sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose

    Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje pradedami kurti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Skatinant toje pačioje savivaldybėje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, siekiama didinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę mažose savivaldybėse.

    „Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad bent 80 proc. iš jų pacientai gautų savo arba besiribojančioje savivaldybėje“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė R. Andriušaitienė.

    Paciento teisė rinktis norimą gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą išliks. Tačiau SAM deda pastangas sudaryti sąlygas gyventojams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas arčiau gyvenamosios vietos. Tai suteikti galimybę greičiau patekti pas gydytojus specialistus, sumažins pacientų srautus regioninėse ir universitetinėse ligoninėse.

    Pagal poreikį sveikatos centruose pacientais rūpinsis šeimos gydytojo komandos nariai: slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas ir socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas. Planuojama, kad tokios sudėties šeimos gydytojo komandos iki 2030 m. atsiras visoje Lietuvoje.

    Atvejo vadybininkas, pasak R. Andriušaitienės, „turėtų tapti tarsi paciento advokatu: padėti jam užsiregistruoti, priminti apie laukiančius tyrimus, vizitus, pasakyti, kaip toliau elgtis.“ Tokiu būdu bus mažinama gydytojams tenkanti administracinio darbo našta ir sudaroma galimybė pacientui greičiau gauti reikiamas paslaugas.

    Siekia kuo geriau atliepti pacientų lūkesčius

    Šių metų kovą, Švenčionių rajono ligoninę prijungus prie Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centro, duris atvėrė pirmasis Sveikatos centras. Švenčionių r. Sveikatos centro direktorės E. Urbanienės teigimu, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos reforma buvo būtina norint užtikrinti kokybiškesnes paslaugas pacientams.

    „Įgyvendinus Europos Sąjungos projektus, atsiveria galimybė modernizuoti infrastruktūrą, atnaujinti ir pirkti naują medicinos įrangą, padidinti atlyginimus darbuotojams. Taip tikimės pritraukti į rajoną jaunų specialistų. O pacientams bus patogu gauti visas būtiniausias pirminio ir antrinio lygio paslaugas vienoje vietoje, kartais netgi vieno vizito metu. Taip pat pagerės medicininių duomenų, pavyzdžiui, rentgeno, laboratorinių tyrimų atsakymų prieinamumas. Suvienodinus elektroninę įstaigos sistemą ir įkūrus skambučių centrą, pacientams bus žymiai patogiau užsiregistruoti ir gauti gydytojų konsultacijas“, – sakė ji.

    E.Urbanienė teigė, kad Švenčionių r. sveikatos centras buvo suformuotas siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios demografinės situacijos ir užtikrinti dar kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas: „Švenčionių rajone įgyvendinamų pokyčių tikslas – infrastruktūros, paslaugų teikimo bei valdymo procesų optimizavimas, mažinant išlaidų sąnaudas patalpoms ir besidubliuojantiems padaliniams išlaikyti bei galimybė žmogiškuosius resursus tolygiau ir efektyviau paskirstyti teikiant prieinamas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“.

    Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.