Žyma: kiekis

  • Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Druska yra neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis.

    Ji būtina organizmo veiklai palaikyti, tačiau per didelis jos vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

    Klausimas, kiek druskos yra per daug, kelia diskusijų tarp mokslininkų, tačiau dauguma medicinos organizacijų sutaria, kad nuolatinis rekomenduojamos paros normos viršijimas gali turėti pavojingų pasekmių organizmui.

    Rekomenduojamas kiekis

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio per dieną, tai atitinka apie 5 gramus druskos.

    Amerikos širdies asociacija (AHA) siūlo dar griežtesnes ribas – ne daugiau kaip 2,3 gramo natrio per dieną (šiek tiek daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), o idealiu atveju – ne daugiau kaip 1,5 gramo natrio.

    Tačiau statistika rodo, kad daugelyje pasaulio šalių šios normos gerokai viršijamos.

    Pavyzdžiui, JAV vidutinis natrio suvartojimas siekia 3,4 gramo per dieną, o kai kuriose Azijos šalyse – net 4,3 gramo.

    Kodėl druska gali būti kenksminga?

    Druska sudaryta iš dviejų pagrindinių elementų – natrio ir chlorido. Pagrindinis neigiamas poveikis organizmui siejamas būtent su natriu, kuris veikia skysčių balansą organizme ir skatina vandens sulaikymą.

    Tai didina kraujo tūrį, tuo pačiu širdies ir kraujagyslių apkrovą bei ilgainiui gali sukelti aukštą kraujospūdį.

    Be to, per didelis druskos kiekis verčia širdį dirbti intensyviau, o tai gali sukelti hipertenziją, širdies nepakankamumą, infarktą ar insultą.

    Didesnę apkrovą patiria ir inkstai, nes jiems tenka pašalinti natrio perteklių, kas gali didinti inkstų nepakankamumo riziką.

    Nuolatinis kraujagyslių susiaurėjimas dėl per didelio druskos vartojimo skatina aterosklerozės ir trombų susidarymą.

    Kenčia ir virškinimo sistema – per didelis druskos kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę, padidinti opų ar net vėžio riziką.

    Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad didelis druskos kiekis gali skatinti kalcio išsiskyrimą iš kaulų, o tai gali didinti osteoporozės tikimybę.

    Ar druska visada kenkia?

    Nors moksliniai tyrimai aiškiai rodo per didelio druskos vartojimo žalą, kai kurie specialistai mano, kad esamos rekomendacijos yra pernelyg griežtos.

    Pavyzdžiui, 2013 m. JAV Medicinos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje teigė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog būtina itin griežtai riboti natrio vartojimą.

    Taip pat tyrimai rodo, kad žmogaus reakcija į druską yra individuali.

    Kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie aktyviai gyvena, didesnis natrio kiekis nekelia rimtų pasekmių.

    Kartu druska gali būti naudinga, pavyzdžiui, kai kurie tyrimai parodė, kad ji padeda imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

    Kaip sumažinti druskos vartojimą?

    Priešingai nei dažnai manoma, pagrindinis natrio šaltinis maiste yra ne druska, dedama gaminant patiekalus, o perdirbti produktai.

    Kai kurių tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. kasdien suvartojamo natrio gaunama iš pusgaminių, konservuotų produktų, greitojo maisto ir užkandžių.

    Sumažinti druskos kiekį padeda atsisakymas pusgaminių, nes paruošti sriubų mišiniai, dešros ar konservai dažnai turi didelį druskos kiekį.

    Verta įdėmiai skaityti produktų etiketes ir atkreipti dėmesį į natrio kiekį.

    Kodėl žmonės taip mėgsta sūrų maistą?

    Druska yra natūralus skonio stipriklis, todėl maistas su ja atrodo gardesnis.

    Tačiau ją galima pakeisti kitais prieskoniais – česnaku, citrinos sultimis, žolelėmis ar pipirais, kurie suteikia patiekalams skonio be perteklinio natrio.

    Vienas iš perspektyviausių būdų mažinti druskos vartojimą – naudoti kalio turinčius druskos pakaitalus.

    Tyrimai, atlikti Kinijoje, parodė, kad pakeitus ketvirtadalį natrio kaliu, insulto atvejų skaičius sumažėjo 12 proc., o širdies ir kraujagyslių ligų – 13 proc.

    Išvada

    Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti druskos vartojimą, tačiau dauguma žmonių šias normas gerokai viršija.

    Net jei visiškai laikytis PSO rekomendacijų nepavyksta, verta bent šiek tiek sumažinti suvartojamos druskos kiekį.

    Ir nedidelis jos mažinimas gali ženkliai sumažinti hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų pavojingų padarinių riziką.

  • Apsinuodijimas vandeniu: koks jo kiekis mirtinas?

    Apsinuodijimas vandeniu: koks jo kiekis mirtinas?

    Ar nepabodo nuolatiniai priminimai apie būtinybę gerti pakankamai vandens?

    Iš visų pusių girdime, kad vanduo – tai sveikatos, grožio ir energijos šaltinis.

    Be abejo, jis būtinas mūsų medžiagų apykaitai, odos sveikatai ir tinkamam smegenų darbui.

    Tačiau retai kas įspėja, kad per didelis vandens kiekis gali būti dar žalingesnis.

    Žinoma atvejų, kai žmonės gėrė tiek daug vandens, kad neteko sąmonės ar net mirė.

    Kodėl didelis vandens kiekis gali būti pavojingas mūsų organizmui?

    Vandens apsinuodijimas – kaip tai įmanoma?

    Apie galimą vandens keliamą pavojų neseniai rašė IFL Science.

    Kas būtų pagalvojęs, kad su vandeniu reikia būti tokiais atsargiais?

    Jei išgersime per daug vandens, jis ne tik užpildys mūsų virškinimo sistemą.

    Inkstai gali pašalinti tik ribotą jo kiekį, todėl, jei geriame daugiau, nei jie spėja apdoroti, skysčiai ima kauptis organizme.

    Tai sukelia kraujo praskiedimą ir svarbių elektrolitų, tokių kaip natris, koncentracijos sumažėjimą.

    Elektrolitai – tai mineralai, tokie kaip natris, kalis ir magnis, kurie tirpsta organizmo skysčiuose ir padeda reguliuoti nervų bei raumenų veiklą.

    Kai natrio lygis organizme nukrenta per žemai (ši būklė vadinama hiponatremija), vanduo pradeda skverbtis į ląsteles, jas išpūsdama. Tai ypač pavojinga smegenims – jų tinimas padidina intrakranijinį spaudimą, o tai gali sukelti galvos skausmą, sąmonės susidrumstimą, traukulius ir net komą.

    Retais atvejais tai gali baigtis mirtimi.

    Ypač didelę riziką patiria maratono bėgikai ir kiti sportininkai, kurie aktyviai prakaituoja ir tuo pačiu geria daug vandens, tačiau nepapildo druskų atsargų.

    Tačiau pavojus kyla ir paprastam žmogui, jei jis per trumpą laiką išgeria ekstremaliai daug vandens. Tad net ir su tokiu naudingu įpročiu, kaip pakankamas vandens vartojimas, svarbu žinoti saiką.

    Vandens intoksikacija – pagrindiniai simptomai

    Per didelis vandens kiekis gali sukelti itin nemalonius simptomus.

    Manoma, kad pirmiausia atsiranda galvos skausmas, svaigimas, silpnumas ir „miglos“ jausmas galvoje.

    Žmogus gali jaustis sutrikęs, pasimetęs ir net prarasti orientaciją erdvėje.

    Dažnai pasireiškia pykinimas, pilvo pūtimas ir vėmimas, o dėl elektrolitų disbalanso gali tinti rankos ir kojos, atsirasti raumenų skausmai bei traukuliai.

    Sunkiais atvejais pasekmės gali būti gyvybei pavojingos.

    Jei laiku nesustojama, gali prasidėti smegenų edema, sukelianti traukulius, komą ir net mirtį.

    Nors tokie atvejai reti, jie pasitaiko – pavyzdžiui, 2023 m. aktorė Brooke Shields (žinoma iš filmo „Mėlynoji lagūna“) patyrė traukulių priepuolį, sukeltą per mažo natrio lygio dėl per didelio vandens vartojimo.

    Kiek vandens galima gerti be žalos sau?

    Vienos griežtos taisyklės, kiek vandens reikia išgerti per dieną, nėra.

    Kai kur nurodoma, kad žmogus turėtų išgerti apie 3 litrus vandens per parą, tačiau iš tikrųjų viskas priklauso nuo individualių veiksnių.

    Populiari taisyklė „aštuonios stiklinės per dieną“ skamba patogiai, bet ji neatsižvelgia į tokius veiksnius kaip fizinis aktyvumas, oro temperatūra ir asmeniniai organizmo poreikiai.

    Karštu oru ar po treniruotės vandens poreikis yra didesnis, o vėsesnėmis dienomis ir esant mažesniam aktyvumui – mažesnis.

    Svarbiausia – klausyti savo kūno.

    Patikimiausias rodiklis – troškulys. Jaučiate, kad norite gerti? Gerkite. Troškulys praėjo – užtenka.

    Jei po vandens jaučiate pilvo pūtimą, pykinimą ar galvos skausmą, tai gali būti ženklas, kad jo jau per daug.

    Paprastas būdas stebėti vandens balansą organizme – stebėti šlapimo spalvą.

    Šviesiai geltona spalva rodo normalų balansą, o visiškai skaidrus, beveik bespalvis šlapimas gali būti ženklas, kad vandens organizme yra per daug.