Žyma: kiaušinis

  • Trynio spalvos spąstai

    Trynio spalvos spąstai

    Pramušus vieną kiaušinį į dubenėlį iškrinta blyškiai geltonas trynys, kitą – sodriai oranžinis, kartais net rausvas. Ryškesnį daugelis iš karto įvertina palankiau: turbūt kaimiškas, skanesnis ir maistingesnis.

    Tačiau trynio spalva pirmiausia pasako apie vištos lesalą, o ne kiaušinio kokybę.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad ryškesnis trynys nebūtinai reiškia didesnę maistinę vertę ar geresnę kokybę. Vien pagal atspalvį negalima patikimai nustatyti nei kiaušinio šviežumo, nei vištos laikymo sąlygų.

    Spalvą suteikia lesalas

    Trynį nuspalvina karotinoidai – pigmentai, kuriuos višta gauna su lesalu. Jie patenka į paukščio organizmą, o dalis kaupiasi besiformuojančiame trynyje. Nuo šių medžiagų kiekio ir jų derinio priklauso galutinis atspalvis.

    Geltonieji kukurūzai, liucernos, žali augalai ir kiti pigmentų turintys lesalo komponentai paprastai suteikia tryniui sodresnę spalvą. Jei lesale tokių medžiagų mažiau, trynys būna blyškesnis. Tai savaime nereiškia, kad višta buvo prastai lesinama ar jos padėtas kiaušinis menkavertis.

    Todėl net ir namuose auginamų vištų kiaušiniai nebūtinai bus ryškiai oranžiniais tryniais. Laisvas laikymas suteikia galimybę lesti žalumynus, tačiau konkretų atspalvį lemia tai, ką paukštis iš tiesų sulesa.

    Oranžinį atspalvį padeda išgauti serenčiai

    Gamintojai gali tikslingai reguliuoti trynio spalvą, keisdami lesalo sudėtį. Paukštininkystėje tam naudojami ir serenčių žiedų bei paprikų ekstraktai.

    Serenčiai yra liuteino ir zeaksantino šaltinis. Šie geltonieji pigmentai, derinami su raudonaisiais, padeda išgauti pageidaujamą trynio atspalvį. Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi serenčių ekstraktų veiksmingumą suteikiant spalvą vištų dedeklių kiaušinių tryniams.

    Rausvai oranžinę spalvą gali sustiprinti ir kantaksantinas – raudonasis karotinoidas, kurio gebėjimą nuspalvinti trynius taip pat yra įvertinusi ši tarnyba.

    Taigi ryškus trynys nebūtinai liudija, kad višta vaikščiojo po žolę. Atitinkamą atspalvį galima išgauti ir paukštyne parinkus lesalą.

    Spalvai matuoti – speciali skalė

    Trynio atspalvis paukštininkystėje vertinamas ne vien iš akies. Tam naudojama ir speciali vėduoklės formos skalė „YolkFan“, turinti 16 sunumeruotų spalvinių atspalvių.

    Palyginę trynį su skalės pavyzdžiais, gamintojai gali įvertinti jo spalvą ir prireikus koreguoti lesalo sudėtį. Tai padeda išlaikyti vienodesnę produkcijos išvaizdą ir atsižvelgti į pirkėjų pageidavimus. Tačiau ši skalė matuoja spalvą, o ne kiaušinio šviežumą ar maistinę vertę.

    Ryškesnis nebūtinai maistingesnis

    Kai kurie trynį nuspalvinantys pigmentai yra ir žmogaus mitybai reikšmingos medžiagos. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad lesalą papildžius liuteino šaltiniais gali padidėti jo kiekis kiaušinio trynyje.

    Vis dėlto vertinti kiaušinio naudą pagal spalvą būtų klaidinga. Panašų atspalvį gali suteikti skirtingi pigmentų deriniai, todėl sodresnis ar rausvesnis trynys nebūtinai turi daugiau būtent liuteino. Spalva taip pat nėra visos kiaušinio maistinės sudėties matas.

    Blyškus trynys dėl savo atspalvio netampa menkaverčiu. Ilinojaus universiteto specialistai pabrėžia, kad trynio spalva savaime nenulemia kiaušinio maistinės vertės ar jo savybių gaminant maistą.

    Apie vištos gyvenimą pasako kodas

    Lietuvos pirkėjui, norinčiam sužinoti kiaušinių kilmę ir vištų laikymo būdą, daugiau naudos suteiks ženklinimas ant lukšto.

    Pirmasis gamintojo kodo skaitmuo nurodo, kokiomis sąlygomis laikomos vištos:

    • 0 – auginamos ekologiškai;
    • 1 – laikomos laisvai, turi galimybę išeiti į lauką;
    • 2 – laikomos ant kraiko, laisvai juda pastato viduje;
    • 3 – laikomos pagerintuose narveliuose.

    Toliau esančios raidės žymi kilmės šalį: LT – Lietuvą, LV – Latviją, PL – Lenkiją. Likusi kodo dalis leidžia identifikuoti vištų laikymo ūkį. Būtent ši informacija, o ne oranžinis trynys, padeda pasirinkti norimo laikymo būdo kiaušinius.

    Papildomos kokybės garantijos nesuteikia ir rudas lukštas. VMVT aiškina, kad lukšto spalvą lemia vištos veislė – ji neturi įtakos kiaušinio maistinei vertei ar saugai.

    Raudonas taškelis ir rausvas baltymas – skirtingi dalykai

    Pramušus kiaušinį kartais matyti nedidelė kraujo dėmelė. Ji gali atsirasti kiaušiniui formuojantis, plyšus smulkiai kraujagyslei. JAV žemės ūkio departamento specialistų teigimu, toks taškelis savaime nereiškia, kad kiaušinis nesaugus.

    Tačiau rausvas ar vaivorykštinį atspalvį įgavęs baltymas jau gali rodyti bakterinį gedimą. Tokio kiaušinio vartoti nereikėtų.

    Dar kitokia situacija – pilkšvai žalias žiedas aplink kietai virto kiaušinio trynį. Dažniausiai jis susidaro kiaušinį verdant per ilgai, kai reaguoja geležies ir sieros junginiai. Nors atrodo nepatraukliai, pats žiedas nėra gedimo požymis ir kiaušinio nepadaro nesaugaus.

    Šviežumo spalva neišduoda

    Blyškiai geltonas trynys gali būti ką tik padėtame kiaušinyje, o sodriai oranžinis – jau kurį laiką laikytame. Kadangi atspalvį pirmiausia lemia lesalas, pagal jį nustatyti kiaušinio amžiaus nepavyks.

    Perkant svarbiau patikrinti, ar lukštai neįskilę, perskaityti laikymo sąlygas ir datą ant pakuotės. VMVT nurodo, kad kiaušinių minimalus tinkamumo vartoti terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 28 dienos nuo padėjimo.

    Nemalonaus kvapo kiaušinį reikia išmesti, tačiau ir įprastas kvapas bei graži spalva nepatvirtina, kad jame nėra ligas sukeliančių bakterijų. Salmonelių gali būti ant lukšto, rečiau – ir kiaušinio viduje. Todėl saugą lemia tinkamas laikymas, švara ruošiant maistą ir pakankamas terminis apdorojimas.

  • Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Virtų kiaušinių, kiaušinienės, omleto, plaktų kiaušinių ir kiti patiekalai iš vištų kiaušinių jau seniai laikomi klasikiniu pusryčių pasirinkimu milijardams žmonių visame pasaulyje.

    Tai paprasta, skanu ir netgi naudinga, tačiau tik nedaugelis žinojo, kiek naudinga iš tikrųjų.

    Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad suvartojant nuo vieno iki šešių kiaušinių per savaitę reikšmingai sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Ypač svarbu tai, kad teigiamas poveikis išlieka net ir tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis.

    Ar sveika valgyti kiaušinius?

    Klausimas, ar kiaušiniai naudingi sveikatai, mokslininkų diskutuojamas jau kelis dešimtmečius.

    Viena vertus, kiaušiniai yra vertingas aukštos kokybės baltymų ir svarbių maistinių medžiagų šaltinis.

    Kita vertus, ilgą laiką buvo baiminamasi jų cholesterolio kiekio ir galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Monasho universiteto tyrėjai nusprendė detaliau ištirti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms – tai sritis, kurioje iki šiol trūko duomenų.

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, turtingas baltymų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų ir daugybės mineralų.

    Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali mažėti fizinis pajėgumas, kiaušiniai tampa prieinamu ir maistingu baltymų šaltiniu.

    Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

    Tyrime dalyvavo 8 756 Australijos ir JAV gyventojai nuo 70 metų ir vyresni. Dalyviai buvo įtraukti į ASPREE tyrimą ir jo pogrupį ALSOP. Jie patys nurodė, kiek kiaušinių suvartoja, o duomenys buvo suskirstyti į tris grupes:

    • retai arba niekada (niekada arba 1–2 kartus per mėnesį),
    • kas savaitę (1–6 kartus per savaitę),
    • kasdien (kartą ar kelis kartus per dieną).

    Buvo vertinamas ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, atsižvelgiant į socialinius-demografinius, sveikatos ir mitybos veiksnius.

    Stebėjimo laikotarpis truko beveik šešerius metus.

    Kaip kiaušiniai veikia mirties nuo širdies ligų riziką

    Dalyviai, kurie per savaitę suvartodavo nuo vieno iki šešių kiaušinių, turėjo 29 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 17 proc. mažesnę mirties nuo bet kokių priežasčių riziką nei tie, kurie kiaušinius valgė retai arba visai nevartojo.

    Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo vėžio nenustatyta.

    Analizuojant mitybos kokybės įtaką, paaiškėjo įdomi tendencija: dalyviai, kurių mityba buvo vidutinės arba aukštos kokybės ir kurie kiaušinius valgė kas savaitę, turėjo atitinkamai 33 proc. ir 44 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai rodo, kad bendra mitybos kokybė suteikia papildomą apsaugą.

    Cholesterolis kiaušiniuose

    Netikėčiausia tyrimo išvada – teigiamas kiaušinių poveikis išliko nepriklausomai nuo padidėjusio cholesterolio ar riebalų kiekio kraujyje.

    Anksčiau kai kurie tyrimai rodė didesnę mirties riziką žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ir valgantiems kiaušinius, tačiau naujieji duomenys tai paneigė.

    Dalyviai, sergantys dislipidemija ir kas savaitę valgantys kiaušinius, turėjo 27 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie kiaušinių beveik nevartojo.

    Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis beveik nedaro įtakos ryšiui tarp kiaušinių vartojimo ir mirties rizikos.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sveikiems žmonėms suvalgyti vieną visą kiaušinį per dieną, o vyresnio amžiaus asmenims su normaliu cholesterolio kiekiu – net du kiaušinius per dieną, atsižvelgiant į jų maistinę vertę.

    Australijos mitybos gairės ir „Heart Foundation“ taip pat mano, kad suaugusiesiems, kurių cholesterolio kiekis normalus, saugu suvartoti iki septynių kiaušinių per savaitę.

    Išvada

    Tyrimo rezultatai rodo, kad iki šešių kiaušinių per savaitę vartojimas gali sumažinti bendrą mirštamumą ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šie duomenys gali tapti pagrindu formuojant moksliškai pagrįstas mitybos rekomendacijas senjorams.

  • Geriausias vaistas – per dieną po kiaušinį

    Geriausias vaistas – per dieną po kiaušinį

    Bet, pasirodo, tik tam tikro amžiaus moterims.

    Kiaušiniai – bene prieštaringiausias sveikos mitybos prasme produktas: vieną dieną dietistai juos garbina, kitą – smerkia, trečią mokslininkai paskelbia vėl atradę daug privalumų.

    Taip nutiko ir šįkart.

    Amerikiečių tyrėjai iš Kalifornijos universiteto San Diege teigia nustatę, kad kiaušiniai, kaip cholesterolio šaltinis, gali būti naudingesni smegenims, nei iki tol manyta.

    Esą vyresnio amžiaus moterys, kiekvieną savaitę valgančios kiaušinių, ilgainiui (mokslininkai konkrečiai tyrė 4 metų laikotarpį) išsaugo geresnę atmintį, o jų smegenų vykdomosios funkcijos mažiau nusilpsta.

    Ir kuo daugiau kiaušinių per savaitę moterys valgo, tuo geresnę smegenų veiklą užsitikrina – ir tai nepriklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenimo būdo, cholesterolio lygio, suvartojamų kalorijų ar baltymų.

    Specialistų vertinimu, idealus šio produkto kiekis 65-erių ir vyresnėms moterims yra 5 kiaušiniai per savaitę. Taigi jei norite palaikyti sveiką smegenų funkciją, stenkitės kasdien suvalgyti po kiaušinį.

    Įdomu tai, kad tyrėjai nerado jokio apčiuopiamo ryšio tarp kiaušinių valgymo ir kokių nors permainų vyrų smegenyse.

    Kaip kiaušiniai prisideda prie protinių funkcijų išsaugojimo, kol kas neaišku. Tačiau jau anksčiau nustatyta, kad jie turi cholino, liuteino ir zeaksantino. Šios maistinės medžiagos palaiko smegenų sveikatą. Tikėtina, kad kiaušiniuose esančių baltymų aukšta kokybė taip pat prisideda prie neuronų struktūros ir funkcijos išsaugojimo.

    Na, o kai dėl cholesterolio, nors kiaušiniuose jo esama, pavojingų sočiųjų riebalų šis produktas turi palyginti mažai. Vadinasi, gali teikti naudą be potencialių panašaus maisto (kaip kad riebi mėsa) keliamų pavojų.