Žyma: kaulai

  • Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, ir ne be reikalo.

    Didelę jo dalį organizmas gali pasigaminti pats, kai odą pasiekia saulės ultravioletiniai B spinduliai. Tačiau Lietuvoje ši sistema veikia ne visus metus vienodai gerai – rudenį ir žiemą saulės ne tik mažai, bet ji danguje pakyla pernelyg žemai.

    Todėl rudens viduryje prasidedantis vitaminas D sezonas Lietuvoje nėra vien reklaminis papildų gamintojų triukas. Mūsų geografinė padėtis iš tiesų lemia, kad daliai gyventojų šaltuoju metų laiku jo atsargos gali sumažėti.

    Saulės turime gerokai mažiau nei pietiečiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pagal 1991–2020 metų klimato normą Lietuvoje saulė vidutiniškai šviečia apie 1917 valandų per metus. Saulėčiausi yra gegužė ir liepa – po maždaug 283 valandas, o gruodį saulės spindėjimo trukmė tesiekia apie 29 valandas per visą mėnesį.

    Palyginimui, Portugalijoje per metus susidaro apie 3000 saulės valandų. Taigi pietų Europos gyventojas per metus gali gauti daugiau kaip tūkstančiu valandų daugiau saulės šviesos nei gyvenantis Lietuvoje.

    Be to, svarbus ne vien saulėtų dienų skaičius. Vitaminui D gamintis reikalinga pakankamai stipri UVB spinduliuotė. Vėlyvą rudenį ir žiemą mūsų platumose saulė pakyla žemai, tad net giedrą dieną vitamino D gamyba odoje gali būti labai menka.

    Todėl vasaros saulė ir žiemos saulė vitamino D požiūriu – ne tas pats.

    Kam organizmui reikalingas vitaminas D?

    Pagrindinė geriausiai įrodyta vitamino D užduotis – padėti organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Be jų sunku išlaikyti tvirtus kaulus ir dantis.

    Kai vitamino D labai trūksta, vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiesiems – kaulų minkštėjimas, vadinamas osteomaliacija. Vitaminas D taip pat dalyvauja normalioje raumenų ir imuninės sistemos veikloje.

    Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vitaminą D siejo ir su kur kas platesniu ligų sąrašu – nuo širdies bei kraujagyslių ligų iki depresijos, vėžio ar autoimuninių sutrikimų.

    Tačiau čia svarbus vienas „bet“: tai, kad žmonės, kurių vitamino D kiekis kraujyje mažesnis, dažniau serga tam tikromis ligomis, dar nereiškia, kad papildomai vartojamas vitaminas D nuo tų ligų apsaugos.

    Lietuvoje stoka – ne retenybė

    Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina ryškų sezoniškumą. Ankstesnėje didelėje daugiau kaip 9500 pacientų duomenų analizėje mažiausias vitamino D kiekis nustatytas sausį–balandį, o didžiausias – rugpjūtį ir rugsėjį. Tame tyrime vitamino D trūkumas nustatytas 67 proc. tirtų asmenų.

    Naujesnėje 2025 metais Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje surinktų daugiau kaip 14 tūkst. pacientų tyrimų analizėje vidutinė vitamino D būklė taip pat pateko į nepakankamumo intervalą. Tyrėjai vėl atkreipė dėmesį į amžiaus ir sezono įtaką.

    Vis dėlto šių skaičių nereikėtų suprasti taip, kad du trečdaliai visų Lietuvos gyventojų būtinai turi vitamino D trūkumą. Tyrimai atlikti tarp žmonių, kuriems buvo daromi kraujo tyrimai, todėl jie nėra visiškai tas pats, kas atsitiktinai atrinktos visos šalies gyventojų imties tyrimas.

    Kur jo ieškoti lėkštėje?

    Su maistu vitamino D gauti nėra labai paprasta – natūraliai dideli jo kiekiai aptinkami vos keliuose produktuose.

    Geriausi šaltiniai – riebios žuvys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis ir tunas. Daug vitamino D yra ir žuvų kepenų aliejuje.

    Mažesni jo kiekiai aptinkami kiaušinių tryniuose, kepenyse ir kai kuriuose sūriuose. Vitamino D gali turėti ir grybai, ypač auginti arba apdoroti ultravioletine šviesa.

    Dar vienas šaltinis – vitaminu D papildyti produktai. Lietuvoje verta skaityti etiketes: jo gali būti kai kuriuose pieno produktuose, margarinuose, augaliniuose gėrimuose ar pusryčių dribsniuose.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiajam, esant labai mažai saulės ekspozicijai, tinkamu kiekiu laiko 15 mikrogramų vitamino D per dieną, tai atitinka 600 tarptautinių vienetų (TV).

    Ar kuo daugiau – tuo geriau?

    Ne. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį gali kaupti. Labai didelės dozės ilgą laiką nėra nekaltos – jos gali pernelyg padidinti kalcio kiekį kraujyje ir pažeisti inkstus bei kitus organus.

    Todėl principas „jeigu trūksta saulės, gersiu kuo daugiau piliulių“ nėra geras.

    2024 metais paskelbtos Endokrinologų draugijos rekomendacijos taip pat tapo atsargesnės. Sveikiems jaunesniems nei 75 metų žmonėms nerekomenduojama be aiškios priežasties vartoti didesnių nei įprastai rekomenduojamų vitamino D dozių ar nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

    Tyrimai pateikė ir netikėtumų

    Vienas didžiausių vitamino D tyrimų – JAV vykdytas VITAL – stebėjo daugiau kaip 25 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.

    Tyrėjai tikėjosi išsiaiškinti, ar kasdien vartojant 2000 TV vitamino D galima sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Bendroje, iš esmės sveikų žmonių grupėje aiškios apsaugos nuo šių ligų nenustatyta.

    Kitas to paties tyrimo etapas pateikė dar vieną netikėtą rezultatą: papildomas vitaminas D sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebuvo atrinkti dėl jo trūkumo ar osteoporozės, nesumažino kaulų lūžių skaičiaus.

    Tai nereiškia, kad vitaminas D kaulams nereikalingas. Priešingai – jis būtinas. Tačiau tyrimai parodė, kad žmogui, kuriam jo netrūksta, dar didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Įdomesnį rezultatą VITAL pateikė tiriant autoimunines ligas. Per kiek daugiau nei penkerius metus vitamino D vartojusių žmonių grupėje jų diagnozuota maždaug 22 proc. mažiau. Mokslininkai rezultatą vertina kaip intriguojantį, tačiau tai dar nėra pagrindas vitaminą D laikyti universalia apsauga nuo autoimuninių ligų.

    Kas labiausiai rizikuoja pritrūkti?

    Didesnė vitamino D stokos rizika kyla vyresniems žmonėms, retai būnantiems lauke, žmonėms, kurių oda tamsesnė, taip pat sergantiems ligomis, trukdančiomis pasisavinti riebalus.

    Rizika didesnė ir nutukusiems žmonėms bei tiems, kuriems atlikta skrandžio apylankos operacija.

    O Lietuvos gyventojams prie šio sąrašo dar prisideda labai paprasta aplinkybė – ilgas sezonas, kai saulės turime mažai.

    Saulė – svarbi, bet vien jos vaikytis neverta

    Vitaminas D išsiskiria tuo, kad jo šaltinis gali būti ir lėkštė, ir saulė. Tačiau dėl vitamino D tikrai nereikėtų sąmoningai degintis iki paraudimo – ultravioletinių spindulių žala odai niekur nedingsta.

    Beje, sėdėjimas prie saulėto lango vitamino D atsargų taip pat beveik nepapildys: lango stiklas didžiąją dalį vitamino D gamybai reikalingų UVB spindulių sulaiko.

    Tad lietuvišką formulę būtų galima apibūdinti paprastai: vasarą – protingai mėgautis saule, visus metus – nepamiršti žuvies ir kitų vitamino D šaltinių, o kilus įtarimui dėl trūkumo ar priklausant rizikos grupei – papildų dozę aptarti su gydytoju.

    Vitaminas D organizmui tikrai būtinas. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai primena ir kitą svarbią taisyklę: būtinas nereiškia, kad kuo daugiau – tuo geriau.

  • Arbata prieš kavą: kuris gėrimas palankesnis kaulams?

    Arbata prieš kavą: kuris gėrimas palankesnis kaulams?

    Kava ar arbata? Daugeliui tai pirmiausia skonio ir įpročio klausimas.

    Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje šie du populiarūs gėrimai gali būti nevienodai susiję su kaulų būkle.

    Arbatos mėgėjoms mokslininkai turi šiek tiek geresnių žinių, o kavos mėgėjoms jos taip pat nėra blogos – jei tik nepersistengiama.

    Stebėjo beveik 10 tūkst. moterų

    Mokslininkai pasinaudojo didelio JAV projekto „Study of Osteoporotic Fractures“ duomenimis. Tyrime dalyvavo 9704 moterys, kurioms buvo 65 metai ar daugiau.

    Maždaug dešimtmetį buvo ne kartą vertinami jų kavos ir arbatos vartojimo įpročiai bei matuojamas šlaunikaulio kaklo ir viso klubo kaulų mineralinis tankis.

    Tai svarbus rodiklis vertinant osteoporozės ir kaulų lūžių riziką. Senstant kaulinio audinio mažėja, todėl ypač vyresniame amžiuje tampa svarbu išsaugoti kuo didesnį kaulų mineralinį tankį.

    Arbatos mėgėjoms – nedidelis pranašumas

    Tyrėjai nustatė, kad arbatą gėrusių moterų bendras klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek didesnis nei arbatos nevartojusių dalyvių.

    Skirtumas nebuvo didelis – maždaug 0,003 gramo kvadratiniame centimetre, tačiau statistiškai reikšmingas. Kitaip tariant, tyrimas neleidžia teigti, kad arbata „stiprina kaulus“, tačiau parodė nedidelę teigiamą sąsają.

    Toks rezultatas nėra visiškai netikėtas. Dar ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad vyresnių arbatą geriančių moterų kaulų mineralinis tankis gali būti didesnis. Vienas galimų paaiškinimų – arbatoje esantys augaliniai junginiai, tarp jų flavonoidai ir katechinai, kurie gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    O kaip kava?

    Gera žinia kavos mėgėjams – tyrimas neparodė, kad įprastas kavos vartojimas apskritai būtų susijęs su mažesniu klubo ar šlaunikaulio kaklo kaulų mineraliniu tankiu.

    Taigi keli puodeliai kavos per dieną savaime nėra priežastis nerimauti dėl kaulų.

    Tačiau tyrėjai pastebėjo galimą ribą: daugiau nei penkis puodelius kavos per dieną vartojusių moterų kaulų mineralinis tankis buvo mažesnis. Mokslininkai pabrėžia, kad tai tik sąsaja – iš šio tyrimo negalima daryti išvados, jog būtent didelis kavos kiekis sukėlė kaulų retėjimą.

    Be to, nebuvo nustatyta tiksli riba, nuo kurios kava staiga taptų žalinga. Todėl teiginys, kad, pavyzdžiui, trys puodeliai yra „saugūs“, o penki – „pavojingi“, būtų pernelyg supaprastintas.

    Kodėl arbata galėtų būti naudinga?

    Viena iš mokslininkų svarstomų priežasčių – arbatoje esantys bioaktyvūs augaliniai junginiai. Laboratoriniai ir ankstesni epidemiologiniai tyrimai leidžia manyti, kad kai kurie jų gali būti susiję su kaulinio audinio formavimosi ir irimo procesais.

    Kavos atveju daugiausia dėmesio tenka kofeinui. Dideli jo kiekiai gali šiek tiek paveikti kalcio pasisavinimą ir jo apykaitą organizme. Vis dėlto šis poveikis nėra toks didelis, kad įprastą kavos vartojimą reikėtų laikyti rimta grėsme kaulams.

    Tyrime taip pat pastebėta, kad neigiama kavos ir šlaunikaulio kaklo mineralinio tankio sąsaja buvo ryškesnė tarp daugiau alkoholio per gyvenimą vartojusių moterų. Arbatos teigiama sąsaja su kaulų tankiu savo ruožtu buvo ryškesnė tarp nutukimą turėjusių dalyvių.

    Kavos atsisakyti nereikia

    Svarbiausia tyrimo išvada nėra raginimas kavą pakeisti arbata. Patys mokslininkai įspėja rezultatų nepervertinti.

    Tai buvo stebėjimo tyrimas. Mokslininkai neskyrė vienai grupei gerti kavos, o kitai arbatos – jie stebėjo jau egzistuojančius žmonių įpročius. Todėl galima nustatyti sąsajas, tačiau neįmanoma patikimai įrodyti, kad būtent konkretus gėrimas nulėmė kaulų tankio skirtumus.

    Be to, tyrime dalyvavo tik 65 metų ir vyresnės moterys. Todėl šių rezultatų negalima automatiškai taikyti vyrams ar jaunesniems žmonėms.

    Puodelis arbatos – ne vaistas nuo osteoporozės

    Kasdienis arbatos puodelis gali būti malonus įprotis ir, sprendžiant iš tyrimo, galbūt turi nedidelį pranašumą kaulų sveikatai.

    Tačiau nei arbata, nei kavos atsisakymas nepakeičia pagrindinių kaulų stiprumui svarbių dalykų.

    Vyresniame amžiuje kur kas svarbiau pasirūpinti visaverte mityba, pakankamu kalcio ir vitamino D kiekiu bei fiziniu aktyvumu.

    O tiems, kurie per dieną išgeria vieną, du ar kelis puodelius kavos, šis tyrimas priežasties atsisakyti mėgstamo gėrimo nesuteikia. Daugiau dėmesio verta atkreipti tuomet, kai kavos kiekis tampa labai didelis – penki ar daugiau puodelių per dieną.

  • Rūpinimasis kaulais kaip investicija į ateitį

    Rūpinimasis kaulais kaip investicija į ateitį

    8 dalykai, kuriuos privalote daryti dėl savo kaulų kiekvieną mielą dieną.

    Gydytojai ortopedai ant visų mūsų truputį pyksta. Anot jų, net ir tie žmonės, kurie atsakingai rūpinasi sveikata, kažkodėl linkę pamiršti labai svarbią kūno dalį – griaučius. Kol nepatiriame traumos, visai jais nesirūpiname: kaulai nėra prioritetas, nors susiję su visais mūsų kūno gerovės aspektais.

    Osteoporozė – tai jau pavojinga

    Tūkstančiai žmonių patiria lūžius dėl to, kad jiems sumažėjusi kaulų masė ir išsivysčiusi osteoporozė, nors patys to nė neįtaria – neatsitiktinai ji vadinama tyliąja liga.

    Patyrus kaulo lūžį, laukia ilgas gijimas, per kurį tenka atsisakyti aktyvios veiklos bei sporto. Dėl to nukenčia širdies kraujagyslių sistemos būklė, kyla medžiagų apykaitos sutrikimų ir kitų sveikatos problemų. Kitaip tariant, prasideda nepalankių sveikatai įvykių grandinė, kuri ateityje žada tik dar rimtesnių iššūkių.

    Taigi kaulais rūpintis reikia ir pradėti tą daryti, pasak specialistų, geriausia kuo anksčiau.

    Mūsų kaulų mineralinis tankis būna didžiausias kai įpusėjame 3-iąją dešimtį, po to paprastai ima mažėti. Dėl to gali išsivystyti osteopenija – ankstyvoji kaulų retėjimo stadija. Nors ši būklė dar ne tokia grėsminga, kaip osteoporozė, taip pat didina lūžių riziką.

    O kai jau išsivysto osteoporozė, net menkiausias incidentas gali baigtis įtvaru ar gipsu.

    Tad ką gi, gydytojų ortopedų patarimu, reikėtų daryti jau dabar, kad kaulai išliktų sveiki ir garbiame amžiuje?

    Nenustokite judėti

    Žmonės kažkodėl mano, kad jei kaulai – statiška kūno dalis, jiems neaktualu, judame mes ar ne.

    Bet gi iš tikrųjų kaulai net labai dinamiški: seni jų audiniai nuolat yra, būna absorbuojami kraujotakon, o tuo pat metu formuojasi nauji.

    Šis procesas vadinasi kaulų remodeliacija ir jam įtaką gali daryti daugybė faktorių, įskaitant mechaninį stresą nuo tokių užsiėmimų, kaip, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lipimas laiptais, sportavimas – nuo atsispaudimų iki šokinėjimo per virvutę.

    Tokios veiklos didina kaulų tankį tose vietose, kur jie patiria didžiausius krūvius. Tačiau kitose vietose, kur kaulai nėra apkraunami, kūnas pradeda juos rezorbuoti, kaulų tankis – mažėti. Dėl to gali išsivystyti osteopenija (dar ne liga) arba net osteoporozė (sisteminė liga).

    Šios būklės negrįžtamos, tačiau gydytinos. Egzistuoja nemažai vaistų, galinčių sulėtinti kaulų retėjimą ir minimizuoti žalą.

    Kiek laiko reikia skirti judesiui, kad kaulai būtų saugūs ir sveiki?

    Vieniems žmonėms labiau patinka kasdien išeiti pasivaikščioti pusvalandį, kiti laukia savaitgalio, kad galėtų porą valandų pažaisti krepšinį. Ir, pasak gydytojų, abu variantai yra vienodai tinkami. Svarbu būti nuosekliems ir kiek įmanoma reguliariau judėti – neleisti sau, kad prabėgtų ištisos dienos be jokios veiklos.

    Menopauzė? Tuomet pirmenybė – jėgos treniruotėms

    Kad menopauzė neigiamai atsiliepia kaulų sveikatai, žinoma jau seniai. Tokiu gyvenimo periodu kaulų tankis gali pradėti mažėti taip didindamas osteoporozės riziką.

    Dėl to, kaip ir dėl prarandamos raumenų masės, kaltas būna sumažėjęs estrogeno kiekis organizme.

    Vienas iš būdų neutralizuoti šią menopauzės žalą organizmui – kilnoti svarmenis.

    Pasak gydytojų ortopedų, moterims ypač svarbu į kasdienę savo mankštą įtraukti jėgos pratimus, nes perimenopauzės ir menopauzės metais kūnas praranda nepaprastai daug raumenų ir kaulų masės.

    Jeigu niekada anksčiau gyvenime svarmenų nekilojote ir nežinote, nuo ko pradėti, rekomenduojami pritūpimai su svareliais rankose arba „pradinukams“ saugiausiu laikomas klasikinis žasto raumens lenkimas (stovint prilenkti rankas su svareliu prie krūtinės) bei svarelių kėlimas nuo krūtinės gulint.

    Svarbiausios maistinės medžiagos

    Prie kaulų stiprinimo prisideda daug mineralų ir maistinių medžiagų, tačiau dvi yra ypatingai svarbios.

    Nenustebinsime pasakę, kad pirmasis iš jų – kalcis. Jeigu negauname jo pakankamai iš maisto arba papildų, organizmas pradeda kalcį savintis iš kaulų taip juos silpnindamas.

    Kitas svarbus kaulų ramstis – vitaminas D, padedantis organizmui absorbuoti kalcį ir atliekantis labai reikšmingą vaidmenį osteoporozės prevencijoje.

    Todėl, pabrėžia specialistai, norint turėti sveikus kaulus reikia pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai abiejų – ir kalcio, ir vitamino D.

    Priklausomai nuo amžiaus, daugumai suaugusiųjų reikia 1000–1200 mg kalcio ir 15–20 mcg vitamino D per dieną.

    Priklausomai nuo amžiaus, daugumai suaugusiųjų reikia 1000–1200 mg kalcio ir 15–20 mcg vitamino D per dieną.

    Kad papildytumėte kalcio atsargas, valgykite daugiau pieno produktų: sūrio, jogurto, pieno, taip pat migdolų, tamsiai žalių lapinių daržovių (kaip lapiniai kopūstai), sojos gaminių (pavyzdžiui, sojų varškės).

    Daug vitamino D turi kiaušinių tryniai, tunas, sardinės, lašiša, sūris.

    Kasdien – bent truputį saulės

    Pasimėgauti saulės šviesa – puikus būdas stiprinti kaulų sveikatą.

    Visi žinome, kad saulės spinduliams veikiant odą mūsų organizmas pats gamina vitaminą D – būtent taip, o ne iš maisto, jo gauname daugiausiai.

    Suprantama, saulės vonios leistinos tik pasirūpinus tinkama apsauga nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Stenkitės eiti į lauką tik kai UV indeksas nesiekia 8 – geriausia, ankstyvą rytą ar vakarinėmis valandomis. Ir visada tepkitės apsauginiu kremu.

    Leisti saulėkaitoje ištisas valandas irgi nereikia: net ir pusvalandžio pasivaikščiojimas prigamins užtektinai vitamino D. Taigi kaulams bus dviguba nauda – ir nuo jo, ir nuo paties vaikščiojimo.

    Pasvarstykite apie papildus

    Jeigu nevalgote pakankamai kalcio ar vitamino D turtingo maisto, gali būti, jog daugiau naudos gausite vartodami papildus.

    Pasak specialistų, jeigu perdien gaunate bent 1000 mg kalcio, greičiausiai esate geros formos. Jei pieno produktų ir daržovių valgote labai mažai ar retai, tikėtina, nuolat negaunate ir reikiamo kalcio kiekio. Todėl turite arba pradėti pakoreguoti mitybą, arba pasitarti su šeimos gydytoju dėl kalcio papildų vartojimo.

    Vitamino D deficitą kiek sudėtingiau įvertinti tokiu būdu, nors esame ne sykį girdėję, kad, gyvendami tokiose platumose, visi turime jo deficitą. Taigi geriausia pasidaryti kraujo tyrimą ir sužinoti, kaip yra iš tikrųjų.

    Jeigu jums jau diagnozuota osteoporozė, gydytojas tokius tyrimus turėtų skirti reguliariai, kad galėtų stebėti vitamino D kiekį.

    Seniai arba išvis niekada nesityrėte dėl vitamino D deficito? Pasvarstykite apie tokią galimybę, ypač jeigu patiriate simptomus, kaip kaulų skausmai, nuovargis ar dažna nuotaikų kaita.

    Pasitikrinkite vartojamus vaistus

    Kai kuriai vaistiniai preparatai neigiamai veikia kaulus. Tarp tokių – protonų siurblio inhibitoriai, naudojami refliuksui gydyti, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, prieštraukuliniai vaistai, gliukokortikosteroidai (steroidiniai hormonai) ir kraują skystinantis vaistas heparinas.

    Jeigu tokius preparatus reikia vartoti, tai jau nieko nepadarysi. Nebent pasitarti su gydytoju dėl trumpesnio vartojimo laiko ar galimybės pakeisti analogišku vaistu – jei tik tokių yra.

    Pamažinkite alkoholio, kofeino, o cigaretes išvis pamirškite

    Žalingi įpročiai gali pakenkti ir kaulų sveikatai. O išvardytieji – alkoholio, kofeino vartojimas bei rūkymas, – faktiškai apriboja kūno galimybes gyti.

    Tai labai svarbus aspektas, kadangi mūsų kaulai, kaip minėta, nuolat yra, nuolat atsinaujina ir yra vėl. Dideli kiekiai alkoholio ar kofeino gali sutrikdyti šį procesą ir ilgainiui lemti kaulų masės praradimą.

    Tas pat galioja ir rūkymui. Tyrėjai teigia, kad rūkantiems vyresnio amžiaus asmenims (per 60 metų) tikimybė susilaužyti šlaunikaulį yra 30–40 proc. didesnė nei nerūkantiesiems.

    Be didesnės osteoporozės rizikos, rūkymas lėtina kaulus formuojančių ląstelių gamybą ir mažina pasisavinamo kalcio kiekį.

    Trukdo rūkymas ir kaulų gijimui po ortopedinių operacijų, taip pat rūkaliams pasitaiko daugiau pooperacinių komplikacijų nei nerūkantiesiems.

    Minimizuokite riziką pergriūti

    Tai dar viena svarbi priemonė kaulams apsaugoti.

    Kuo vyresni tampame, tuo atsakingiau turėtume įrengti savo namus, kad sumažintume griuvimų tikimybę. Juose negali būti jokių dėžių ar laidų, už kurių kliūtų kojos, voniai reikia parūpinti neslystančių kilimėlių, iš kambarių pašalinti greitai užsilankstančius takus bei kilimus, užtikrinti gerą apšvietimą koridoriuose (ypač naktį).

        Ar žinojote?

    Kaulų išretėjimas ir demencija gali būti susiję.
    Šios dvi būklės, jau seniau pastebėta, užgriūna pagyvenusius asmenis tuo pačiu metu. Dabar gi specialistai teigia, jog žmonės, kurių kaulų tankis mažas, labiau rizikuoja susirgti demencija.
    Ir iš pradžių manyta, jog demencija tampa kaulų išretėjimo priežastimi. Nes, kaip visiems žinoma, kaulų masės sparčiai netenkama dėl fizinio aktyvumo stygiaus ir prastos mitybos – būklių, neatsiejamų nuo progresuojančios demencijos.
    Tačiau kaip išsiaiškino Nyderlandų mokslininkai iš Roterdamo Erazmo medicinos centro, dažniausiai pirmieji ima retėti kaulai – dar iki prasidedant kognityviniam nuosmūkiui.
    Tai neįrodo, kad mažas kaulų tankis sukelia demenciją. Tačiau specialistai daro prielaidą, jog kaulų masės imama netekti jau pačiose ankstyviausiose senatvinės silpnaprotystės stadijose, kai iki klinikinių simptomų pasireiškimo dar būna likę metų metai.