Žyma: Karolis Valantinas

  • Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Apleisti garažai M. Tiškevičiaus gatvėje, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme, netrukus turėtų virsti moderniu dviejų aukštų pastatu.

    Čia įsikurs nauja sveikatos įstaiga – Paliatyvios pagalbos dienos centras.

    Tarp namų ir ligoninės

    Šiuo metu paliatyvi pagalba panevėžiečiams teikiama Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Visgi, miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, poreikis yra gerokai didesnis, nei ligoninė jį gali patenkinti.

    Planuojama, kad naujame Paliatyvios pagalbos dienos centre paslaugas gaus senatvės pensininkai, nebegalintys savimi pasirūpinti, sergantieji lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis, taip pat kiti asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

    Skirtingai nei Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, čia atvykstantys pacientai nebus tokios sunkios būklės. Sulaukę jiems reikalingų sveikatos paslaugų, vakarais ir vėl išvyks į namus.

    „Priklausomai nuo žmogaus būklės, centre paslaugos bus teikiamos 2–8 valandas ir vakare išvykstama į namus. Reikia pabrėžti, kad šio centro lankytojai nebus labai sunkūs ligoniai, kuriems reikia intensyvios paliatyvios priežiūros. Kiekvienam žmogui geriausia sveikti savo namuose, tad ši įstaiga būtų tarpinė grandis tarp namų ir stacionaraus gydymo ligoninėje“, – teigė M. Burba.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme netrukus prasidės statybos – seni garažai bus rekonstruoti į modernų Paliatyvos pagalbos dienos centrą. G. KARTANO nuotr.

    Nauja sveikatos įstaiga

    Planuojama, kad ilgalaikės priežiūros dienos centras pirmaisiais veiklos metais aptarnaus iki 3 024 asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.

    Įstaiga būtų pajėgi vienu metu priimti apie dešimt pacientų. Čia jiems bus lašinamos lašinės, leidžiami vaistai, dirbs kineziterapeutas, psichologas.

    Naujoje sveikatos įstaigoje planuojama įkurti apie 12 naujų darbo vietų.

    „Kai taip trūksta specialistų, bus iššūkis surinkti komandą“, – pripažįsta M. Burba.

    Projekte numatyta vieno aukšto garažus rekonstruoti į dviejų aukštų modernų pastatą.

    Jo pirmame aukšte suplanuotos darbuotojų patalpos, bendrieji kabinetai, reikalingi pacientams, poilsio zona bei įvairios techninės, pagalbinės patalpos.

    Iš poilsio zonos numatomas išėjimas į lauko terasą ir žaliąją zoną. Ties laiptine suprojektuota stoginė greitosios pagalbos automobiliui su elektros įkrovos stotele.

    Antrame aukšte bus įrengtos palatos pacientams, dar viena poilsio lauko zona, į kurią bus patenkama iš koridoriaus.

    „Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite.“

    K. Valantinas

    Nepalikti namų

    Pasak M. Burbos, Paliatyvios pagalbos centro statybos bus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų. Maždaug trečdalį reikalingų lėšų savo biudžete turės rasti ir Savivaldybė.

    Terminas, per kurį reikia įgyvendinti šį projektą, ganėtinai trumpas, tad, anot M. Burbos, vietos, kur galėtų atsirasti toks centras, paieškoms nebuvo laiko, o ir tuščių sklypų miesto centre beveik nelikę.

    Naujojo centro statybas numatyta baigti jau kitų metų vasaros pabaigoje.

    Pagal projektą ne tik bus pastatytas Paliatyvios pagalbos dienos centras. Trys ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos bus aprūpintos reikalinga įranga ir priemonėmis.

    „Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė. O ir valstybės sveikatos politika koncentruojasi į tai, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gyventų savo namuose, kur gautų jam reikalingas sveikatos paslaugas. Taip geriau ir pačiam žmogui, ir valstybei toks pagalbos modelis kainuoja daug pigiau“, – teigia M. Burba.

    UAB „EGNA“ vizualizacija

    Pagalba artimiesiems

    Naujasis Paliatyvios pagalbos dienos centras bus pavaldus Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei.

    Kaip teigė jos direktorius Karolis Valantinas, kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos nėra gauta išaiškinimo, kokie pacientai ir kokias paslaugas galės gauti būsimoje įstaigoje.

    Paprastai ligoniai, kuriems teikiama paliatyvi pagalba, būna sunkios būklės, prikaustyti prie lovų, jiems reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra. Tokius kasdien vežioti į dienos centrą ir atgal į namus būtų per daug sudėtinga.

    „Kai turėsime ministerijos išaiškinimą, galėsiu plačiau pakomentuoti. Jeigu nebūtų žodžio paliatyvus, galėčiau sakyti, kad slaugos pagalbos poreikis – milžiniškas ir senstant visuomenei jis auga“, – kalbėjo K. Valantinas.

    Tokio centro atsiradimas, anot jo, būtų didžiulis palengvinimas pacientų artimiesiems. Ligoninėje skiriamas tik ribotas gulėjimo stacionare dienų skaičius. Pacientai, kuriems reikalinga slauga, dažnai po gydymo ligoninėje atkeliauja į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.

    „Slaugos ligoninėse tokie pacientai gali gulėti tik 120 dienų, o toliau – jau artimųjų rūpestis. Bet jei žmonės dirbantys, ne visuomet gali patys slaugyti savo artimąjį, o ambulatorinė slauga į namus labai ribota, vos kelios valandos per dieną. Kitas kelias gali būti globos įstaiga, bet ir į jas labai didelės eilės“, – teigė K. Valantinas.

    Visi netelpa

    Paliatyvios pagalbos dienos centras, K. Valantino nuomone, bent iš dalies išspręstų slaugos trūkumo paslaugų problemą.

    Anksčiau ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje buvo galima gauti slaugos paslaugas už jas susimokant iš savo kišenės. Dabar nebeliko ir tokios galimybės, mat ligoninėje ir taip netelpa visi pacientai, už kurių slaugą sumoka valstybė.

    „Anksčiau turėdavome laisvų lovų, kurias galėdavome skirti kritiniais atvejais, kai nebūdavo kam pasirūpinti žmogumi namuose, bet tokia paslauga kainuodavo. Dabar tokių mokamų paslaugų nebegalime suteikti, nes ir taip nesutalpiname visų pacientų. Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite. Dienos centras bent iš dalies padėtų išspręsti šitą problemą“, – mano K. Valantinas.

  • Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Sveikatos apsaugos ministerija eiles pas šeimos gydytojus bando trumpinti dalį jų krūvio perkeldama ant slaugytojų pečių.

    Dabar ir jie pacientams gali skirti diagnostinius tyrimus, slaugos procedūras, išrašyti kai kuriuos siuntimus pas specialistus.

    Visgi ir patys medikai, ir poliklinikų vadovai neslepia, kad eilėse skęstančios sveikatos apsaugos sistemos tokia reforma neišgelbės.

    Mat didžiąją dalį slaugytojams paskirtų funkcijų jie ir iki šiol atlikdavo. O receptus ir toliau išrašinės gydytojai, mat tą galinčių už juos padaryti slaugytojų – Lietuvoje vos saujelė.

    Varnelės lauks tris savaites

    „Sekundei“ paskambinusi panevėžietė pasakojo apstulbusi, kai Panevėžio rajono poliklinikos registratūroje išgirdo, kiek jai teks laukti eilėje pas šeimos gydytoją vien tam, kad išrašytų nuolat vartojamų vaistų dėl sutrikusios skydliaukės.

    Iki šiol visada, kai vaistų likdavo vos kelioms dienoms, ji paskambindavo savo šeimos gydytojai į kabinetą ir ši tą pačią dieną išrašydavo receptą.

    Tačiau gruodžio pabaigoje, susisiekusi su savo gydytoja, moteris išgirdo, kad privaloma registruotis registratūroje. O čia jos laukė netikėtumas: artimiausia laisva vieta – tik po trijų savaičių. Tiek teks laukti gydytojos skambučio.

    „Ar tai normalu? Registruotis registratūroje ir laukti tris savaites tik tam, kad gydytoja ant seno vaistų recepto uždėtų varnelę? Taip dirbtinai ir sukuriamos eilės. Jeigu dalį gydytojų krūvio perima slaugytojai, gal reikėtų įsteigti atskirą etatą slaugytojui, kuris tik pratęstų receptus. Ir nebeliktų dirbtinai sukurtų eilių. Aš nusipirksiu vaistų be kompensacijos, bet ne visi senjorai gali sau tą leisti ir jie priversti laukti“, – piktinosi pacientė.

    Nepalikti paskutinei dienai

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė teigė, kad tvarka, kai pacientai privalo registruotis poliklinikos registratūroje ar internetu, seniai nebėra naujiena.

    „Pacientai turi patys planuotis savo planinius vizitus pas gydytojus, ypač kai yra žinoma, kada baigsis vartojami vaistai. O kai būklė ūmi, reikalinga skubi pagalba, ji suteikiama tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei baigiasi insulinas, jis išrašomas tą pačią dieną, nes tai jau skubioji pagalba. Bet visais kitais atvejais privalu registruotis, o ne skambinti šeimos gydytojai“, – aiškino A. Indriliūnaitė.

    Anot jos, registratūroje įvertinama, ar žmogui reikalinga skubi pagalba, ar tai profilaktiniai tyrimai, ar kitos medicininės procedūros. Pagal žmogaus nusiskundimus ar poreikius yra skirstomi vizitai.

    „Juk paskambinus gydytojai ji privalo atsiversti paciento ligos istoriją, paklausti, kaip jis jaučiasi, kokia jo būklė, o tai reikalauja laiko“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.

    Panevėžio rajono poliklinikoje prisiregistravusi pacientė pasakoja, jog vien tam, kad būtų išrašyti kompensuojamieji vaistai, eilėje jai teks laukti tris savaites. G. KARTANO nuotr.

    Trumpesnės eilės dar utopija

    Nuo sausio 1-osios jau ir slaugytojai galės atlikti dalį darbų, kuriuos iki šiol nudirbdavo gydytojas: išrašyti siuntimus, paskirti tam tikrus tyrimus, netgi pagal kompetenciją vertinti jų rezultatus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną, atlikti profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, paskirti tyrimus vykdant prevencines programas ar suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams.“

    K. Valantinas

    „Kiekvienas gydytojas turi komandą, kurią sudaro ne tik slaugytojas, bet prireikus ir kineziterapeutas, apylinkės administratorė, socialinis darbuotojas. Tikimės, kad ilgainiui tai gali padėti mažinti eiles, bet kiek jos galėtų trumpėti, dar sunku atsakyti“, – tvirtino A. Indriliūnaitė.

    Receptui išrašyti reikalingas magistras

    Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas iš tokios pertvarkos didelių pokyčių nesitiki.

    Jo nuomone, nors slaugytojams pridėta daugiau atsakomybės, pokyčiai bus minimalūs.

    „Iš esmės keičiasi tik tai, kad slaugytojai galės skirti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, cukraus kiekio tyrimus galėdavo paskirti tik šeimos gydytojas, dabar tą galės padaryti ir slaugytojas. Bet ir iki šiol tą darydavo, tik gydytojo prižiūrimi“, – sako poliklinikos direktorius.

    Anot jo, didelė pagalba būtų tada, jeigu slaugytojams būtų leidžiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsti vaistų receptus.

    Dabar, pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja vaistus nuo spaudimo jau ne vienerius metus, juos pratęsti galės ne tik šeimos gydytoja, bet ir vadinamosios išmaniosios slaugės, turinčios magistro diplomą. Bėda ta, jog slaugytojų, turinčių tokį išsilavinimą, anot K. Valantino, per visą Lietuvą tėra vienetai.

    „Mes laukiame, kol tą galės padaryti ir paprastas slaugytojas. Bet tam reikia, kad Seimas pakeistų slaugos praktikos įstatymą. Tada būtų tikrai paprasčiau ir nuo gydytojų būtų nuimtas nemažas krūvis“, – tvirtino K. Valantinas.

    Siuntimo – pas slaugytoją

    Vis dėlto, anot direktoriaus, poliklinikos slaugytojai bent jau galės savarankiškai skirti tyrimus ar atlikti kai kuriuos kitus darbus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę metų yra prižiūrimas kardiologo, okulisto ar kito specialisto ir iš šeimos gydytojo jam tereikėdavo siuntimo pas juos, dabar jį išrašyti galės ir slaugytojai.

    Vadinasi, bent teoriškai eilės pas gydytojus galėtų sutrumpėti.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams. Tačiau kad pajustume didesnius pokyčius, reikia slaugytojams suteikti daugiau kompetencijų“, – mano K. Valantinas.

  • Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Liko kiek daugiau nei pusmetis, per kurį slaugos ligoninėse drastiškai sumažės vietų.

    Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi: 20–30 procentų jose gulinčiųjų pakaktų paslaugų namuose.

    Permainos – jau dabar

    Vien Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė turės sumažėti daugiau kaip šimtu lovų. Jau dabar į ją patekti itin sudėtinga, o ligoniams iš kitų savivaldybių ar sutinkantiems netgi mokėti už vietą slaugos ligoninėje durys visai užvertos.

    „Nuo gegužės planuojame pereiti prie naujos tvarkos, – teigia Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės laikinoji direktorė Margarita Janušonienė-Žilinskienė. – Anksčiau to padaryti negalėjome, nes turime labai didelį pacientų skaičių, o lovų turėsime sumažinti visu šimtu ar net daugiau. Jau dabar priimame tik siunčiamus iš ligoninės pacientus ir tik panevėžiečius. Iš namų pacientų praktiškai nepriimame, nebent labai sunkius ligonius, turinčius nuolatinės slaugos poreikį.“

    Šiuo metu čia gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų dar šimtu mažiau.

    Jau artimiausiu metu iš slaugos ligoninės bus išrašomi pacientai, paguldyti metų pradžioje. Nors artimieji ir sutiktų mokėti už jų priežiūrą, tokios paslaugos įstaiga teikti nebegalės.

    „Jau dabar pildome klausimyną, ar siunčiamas pacientas atitinka balų skaičių, kad galėtų patekti į mūsų įstaigą, ar ne. Kai išleidžiame ligonį į namus, jo šeimos gydytojui perduodame informaciją apie tolesnės slaugos, tik jau namuose, poreikį. Intensyviai ruošiamės pokyčiams“, – sakė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Laukia ilgos eilės

    Pagal naujuosius reikalavimus vienam pacientui slaugos ligoninėje turi tekti ne mažiau kaip septyni kvadratiniai metrai.

    Tai reiškia, kad Panevėžio įstaigai savo lovų skaičių teks sumažinti kone perpus.

    Bus privalu atskirai slaugyti sergančiuosius demencija.

    Tiesa, medicinos personalo skaičius beveik nesikeis.

    Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad šios pertvarkos esminis akcentas – gerinti paslaugų kokybę ir apsaugoti darbuotojus nuo perdegimo.

    Po pertvarkos tokios ligoninės sulauks ir didesnės finansinės paskatos – už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionaruose bus mokamos kone du kartus didesnės išmokos.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga“, – teigė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji sutinka, kad pacientams po tokios pertvarkos vargu ar bus geriau – paslaugų prieinamumas sumenks.

    Be to, pagal naująją tvarką trumpėja ir lovadienių skaičius – paguldžius pacientą į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančią įstaigą, kas 30 dienų bus vertinama galimybė jį išleisti slaugyti į namus.

    „Kiek žinau, Kaune, kuris jau sumažino slaugos ligoninių lovų, į jas jau formuojasi kelių mėnesių eilės“, – sako M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji svarsto, kad tokiems ligoniams panevėžiečiams galbūt išsigelbėjimu galėtų tapti Panevėžio rajono slaugos ligoninės.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje šiuo metu gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų gerokai mažiau. P. ŽIDONIO nuotr.

    Reformuoti neskuba

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių laikinasis vedėjas Audrius Jovaišas teigė, kad rajone kol kas pertvarka neplanuojama – tam turima laiko iki metų pabaigos.

    „Skaičiavome, kad rajono slaugos ligoninėse lovų skaičių tektų sumažinti minimaliai. Tikrai nebūtų drastiškų pokyčių. Kol kas nedarome nieko, laukiame, tam dar turime laiko iki gruodžio“, – sakė A. Jovaišas.

    Pasak jo, šiuo metu eilių į Naujamiesčio ir Ramygalos slaugos ligonines nėra, jeigu ir tenka palaukti, ne ilgiau kaip savaitę. Visuomet yra palikta viena kita rezervinė lova skubiems atvejams.

    „Šiuo metu eilių neturime, į ligoninę patenka tie, kam tikrai reikia. Vyksta nuolatinė ligonių rotacija. Jeigu ir tenka palaukti, paprastai tai neužtrunka. Bet kai keisis priėmimo tvarka, gali būti visko“, – pripažįsta A. Jovaišas.

    Kol kas rajono Savivaldybė neskuba spręsti ir Krekenavos slaugos ligoninės likimo.

    Sumažėjus pacientų, ši gydymo įstaiga uždaryta dar nuo praėjusių metų vasaros.

    Pasak A. Jovaišo, dalis pacientų slaugos paslaugas gauna namuose.

    Kad ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) komandai nereikėtų važinėti iš vieno rajono galo į kitą, tokios yra sudarytos kiekvienoje seniūnijoje.

    „Namuose prižiūrime kelias dešimtis rajono gyventojų. Tai nebėra naujovė – rajone ši paslauga teikiama nuo praėjusių metų sausio“, – sakė A. Jovaišas.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga.“

    M. Janušonienė-Žilinskienė

    Nebudės ištisą parą

    Komandos, slaugos paslaugas teikiančios pacientų namuose, veikia ir Panevėžio mieste.

    Tačiau, Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, jie teikiantys tik ambulatorines paslaugas tiems, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros.

    Pavyzdžiui, kad sunkiai vaikštančiam senjorui nereikėtų važiuoti į polikliniką, slaugos komanda atvykusi į jo namus gali paimti kraujo tyrimams, suleisti vaistus, perrišti žaizdas. Slaugytojo padėjėja suteikia socialines paslaugas: padeda nusimaudyti, pasirūpinti higiena.

    „Kol kas tragedijos nematome. Paslaugas teikiame tokiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinės medicininės priežiūros. Jeigu reikės vaistus leisti keturis kartus per parą, tokios pagalbos negalėsime užtikrinti. Labai tikiuosi, kad ligonis, kuriam reikalinga pagalba 24 valandas per parą, nebus paliktas likimo valiai. Tokių neturėtų palikti namuose, nes nei namiškiai, nei mes negalėsime tinkamai pasirūpinti. Visą parą mūsų komanda negalės budėti prie tokio paciento“, – teigė K. Valantinas.

    Turės persiorientuoti

    K. Valantinas sutinka, kad šiuo metu į slaugos ligonines patenka ir tokių, kuriuos reikia prižiūrėti, o ne gydyti.

    Direktorius neabejoja, jog ilgainiui atsiras ir įstaigų, kurios teiks būtent tokias paslaugas. Tačiau pereinamasis laikotarpis nebus lengvas.

    „Jeigu rajoninės ligoninės atsisako chirurgijos, pediatrijos, akušerijos skyrių, vadinasi, atlaisvintas patalpas bus galima pritaikyti slaugai. Galimas variantas, kad panevėžiečiai, jeigu reikės slaugos, važiuos į Kupiškį, Biržus ar Pasvalį. Tas pats Panevėžio rajonas turi slaugos ligonines. Suprantame, kad krūvis gali išaugti ir mums, tuomet reikės įdarbinti daugiau slaugytojų, bet reikia suprasti, kad jų yra tiek, kiek yra“, – sako K. Valantinas.