Žyma: kalkės

  • Obuolių actas vietoj brangių valiklių: ką juo galima išvalyti?

    Obuolių actas vietoj brangių valiklių: ką juo galima išvalyti?

    Obuolių actas – ne tik salotų pagardas, bet ir nebrangi pagalbinė priemonė tvarkant namus.

    Juo galima pašalinti kalkių nuosėdas, muilo apnašas, kai kuriuos nemalonius kvapus ir net nedideles pelėsio dėmes.

    Tačiau yra paviršių bei prietaisų, kuriems šis virtuvėje įprastas produktas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

    Kodėl actas valo?

    Obuolių acto valomųjų savybių paslaptis slypi ne obuoliuose, o acto rūgštyje. Ji padeda tirpdyti mineralines nuosėdas, ypač kalkes, kurių gausu ant vandens maišytuvų, dušo sienelių ir elektrinių virdulių.

    Obuolių actas nėra savaime veiksmingesnis už paprastą spiritinį actą. Jei abiejų produktų rūgštingumas vienodas, jų poveikis kalkėms bus panašus.

    Lietuvos parduotuvėse obuolių actas dažniausiai būna 5–6 proc. rūgštingumo, o spiritinis – neretai 9 proc. Todėl prieš gaminant naminį valiklį verta atkreipti dėmesį į etiketę.

    Daugeliui kasdienių valymo darbų galima naudoti lygiomis dalimis sumaišytą 5 proc. obuolių actą ir vandenį. Gautą tirpalą patogu supilti į buteliuką su purkštuku.

    Vonioje – nuo kalkių iki muilo apnašų

    Vonios kambaryje actas gali tapti itin naudingu pagalbininku.

    Ant dušo stiklo, keraminių plytelių ir vandens maišytuvų susidarančios baltos apnašos dažniausiai yra mineralinės nuosėdos. Acto rūgštis padeda jas ištirpdyti, todėl paviršius nuvalyti tampa lengviau.

    Pakanka sudrėkinti šluostę acto ir vandens tirpalu, nuvalyti apnašas ir po kelių minučių paviršių kruopščiai nuplauti vandeniu.

    Jeigu kalkių sluoksnis storesnis, ant jo galima trumpam uždėti acto tirpale sudrėkintą šluostę. Tačiau nereikėtų ilgai laikyti rūgšties ant metalinių ar specialia danga padengtų detalių.

    Actas gali praversti ir valant unitazą. Įpylus maždaug pusę stiklinės 5 proc. acto, galima palaukti 15–20 minučių, tuomet nušveisti šepečiu ir nuleisti vandenį.

    Šis būdas tinka lengvoms kalkių nuosėdoms šalinti, tačiau įsisenėjusiems nešvarumams gali prireikti specialios priemonės.

    Actas gali padėti ir kovojant su pelėsiu

    Viena mažiau žinomų acto savybių – jo priešgrybelinis poveikis.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad acto rūgštis gali slopinti kai kurių pelėsinių grybų augimą ir sporų susidarymą. Pavyzdžiui, laboratorinių bandymų metu 4–4,2 proc. acto rūgšties turintis actas slopino Penicillium chrysogenum augimą.

    Tačiau prieš kitą tirtą grybo rūšį – Aspergillus fumigatus – toks actas nebuvo veiksmingas stabdant augimą.

    Tai reiškia, kad actas gali padėti kovoti su kai kuriais pelėsiniais grybais, tačiau nėra universali priemonė nuo visų pelėsio rūšių.

    Jeigu ant rūgštims atsparių vonios plytelių ar dušo stiklo pastebėjote nedidelę pelėsio dėmę, paviršių pirmiausia nuvalykite vandeniu su plovikliu. Papildomai galima panaudoti actą, o paskui paviršių nuplauti ir gerai nusausinti.

    Vis dėlto į sienų dažus, gipso kartoną ar kitas porėtas medžiagas įsiskverbusio pelėsio vien actu pašalinti gali nepavykti. Net ir sunaikinus grybą, jo liekanos gali sukelti alergines reakcijas, todėl jas būtina fiziškai pašalinti.

    Svarbiausia – nustatyti drėgmės priežastį. Jeigu vonios kambarys prastai vėdinamas, o sienos nuolat drėgnos, pelėsis anksčiau ar vėliau sugrįš.

    Mikrobangų krosnelę išvalyti bus lengviau

    Actas gali palengvinti ir virtuvės tvarkymą.

    Vienas paprasčiausių būdų – mikrobangų krosnelės valymas garais.

    Į karščiui atsparų indą įpilkite vandens, įmaišykite šiek tiek obuolių acto ir pakaitinkite, kol susidarys garų. Išjungę krosnelę palaukite, kol indas pravės.

    Garai suminkštins prie sienelių pridžiūvusius maisto likučius, todėl juos bus lengviau pašalinti drėgna šluoste.

    Acto tirpalas taip pat gali padėti pašalinti kai kuriuos šaldytuve tvyrančius kvapus. Juo galima nuvalyti rūgštims atsparias lentynas ir stalčius, o paskui paviršius perbraukti švariu vandeniu sudrėkinta šluoste.

    Tačiau reikia nepamiršti, kad actas nėra visavertė dezinfekavimo priemonė. Pavyzdžiui, pjaustymo lenteles po žalios mėsos ruošimo būtina kruopščiai plauti tinkamu plovikliu, o prireikus dezinfekuoti tam skirta priemone.

    Virduliui valyti druskos neprireiks

    Jeigu elektrinio virdulio dugne susikaupė baltas kalkių sluoksnis, actas gali padėti jį pašalinti.

    Jei gamintojas leidžia naudoti actą, į virdulį galima įpilti vandeniu praskiesto produkto, palaukti, kol kalkių sluoksnis suminkštės, o tada kruopščiai išskalauti.

    Kartais kalkėms šalinti rekomenduojama actą maišyti su druska ir šį mišinį virinti. Tačiau druska kalkių šalinimo reikšmingai nepagerina, o kai kuriems metalams gali būti nepalanki.

    Virduliams dažnai patogiau naudoti citrinų rūgštį – ji taip pat šalina kalkes, tačiau neturi stipraus acto kvapo.

    O štai kavos aparatams actas tinka ne visada. Kai kurie gamintojai jo naudoti nerekomenduoja, todėl pirmiausia būtina perskaityti prietaiso naudojimo instrukciją.

    Langai ir veidrodžiai – be brangių purškiklių

    Acto tirpalas gali pakeisti ir kai kuriuos stiklų valiklius.

    Pirmiausia nuo lango ar veidrodžio pašalinkite dulkes. Tuomet paviršių apipurkškite vandeniu praskiestu actu ir nuvalykite švaria mikropluošto šluoste.

    Kad neliktų dryžių, geriausia stiklą iš karto nusausinti.

    Vis dėlto langams ir veidrodžiams patogiau rinktis skaidrų spiritinį actą. Obuolių actas, ypač nefiltruotas, gali palikti papildomų žymių.

    Skalbyklė ir indaplovė – ne vieta eksperimentams

    Internete netrūksta patarimų, kaip skalbyklę ar indaplovę išvalyti įpylus stiklinę acto ir paleidus aukštos temperatūros programą.

    Tačiau toks būdas nėra universalus.

    Buitinės technikos gamintojai „Bosch“ ir „Whirlpool“ perspėja, kad reguliarus acto naudojimas skalbyklės viduje ilgainiui gali pakenkti guminėms detalėms, sandarikliams ir žarnoms.

    Todėl vietoj naminių eksperimentų geriau rinktis konkrečiam prietaisui skirtas valymo priemones ir laikytis gamintojo instrukcijų.

    Tai ypač aktualu naudojant naujesnius, brangesnius skalbyklių ir indaplovių modelius.

    Kokių paviršių actu valyti negalima?

    Nors actas naudingas šalinant kalkes, rūgštis gali pažeisti kai kurias namuose naudojamas medžiagas.

    Natūralus akmuo, ypač marmuras, travertinas ir kalkakmenis, yra jautrus rūgštims. Actas gali palikti matomų dėmių ir pažeisti poliruotą paviršių.

    Medinius baldus bei parketą taip pat geriau valyti specialiai jiems skirtomis priemonėmis. Actas gali pakenkti apsauginiam lako ar vaško sluoksniui.

    Atsargiai reikėtų elgtis su aliuminiu, variu ir ketaus indais. Rūgštis gali paveikti metalų paviršių, o nuo ketaus keptuvių pašalinti apsauginį sluoksnį.

    Reguliarus acto naudojimas taip pat gali silpninti cementinį plytelių siūlių glaistą.

    Viena klaida gali būti pavojinga sveikatai

    Naudojant actą namams valyti būtina prisiminti svarbiausią saugumo taisyklę: jo niekada negalima maišyti su chloro turinčiais balikliais ir valikliais.

    Tokio mišinio reakcijos metu gali išsiskirti nuodingos chloro dujos, pavojingos akims ir kvėpavimo takams. Ypač rizikinga tokius produktus maišyti mažose, prastai vėdinamose vonios patalpose.

    Apskritai skirtingų buitinių valiklių geriau nemaišyti, nebent jų gamintojas aiškiai nurodo, kad tai saugu.

    Taigi obuolių actas tikrai gali padėti sutaupyti tvarkant namus. Tačiau daugiausia naudos jis duoda šalinant kalkes, lengvas mineralines apnašas ir kai kuriuos nemalonius kvapus. Prireikus pašalinti riebalus, įsisenėjusius nešvarumus ar dezinfekuoti paviršius, įprastas ploviklis arba specializuota priemonė dažnai bus veiksmingesnis pasirinkimas.

  • Kalkės virdulyje: kaip jas pašalinti paprastai ir saugiai

    Kalkės virdulyje: kaip jas pašalinti paprastai ir saugiai

    Elektrinis virdulys – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės prietaisų.

    Vanduo jame verda kasdien, kartais net po kelis kartus per dieną, todėl anksčiau ar vėliau ant dugno ir sienelių atsiranda baltų ar pilkšvų kalkių nuosėdų.

    Jos ypač greitai kaupiasi ten, kur vanduo kietas.

    Kalkės virdulyje ne tik atrodo nemaloniai.

    Jos gali prastinti vandens skonį, lėtinti virimą, didinti elektros sąnaudas ir trumpinti prietaiso tarnavimo laiką.

    Gera žinia ta, kad virdulį galima išvalyti paprastai, saugiai ir be stiprios chemijos.

    Kodėl virdulyje atsiranda kalkių?

    Kalkės susidaro iš vandenyje esančių mineralų – daugiausia kalcio ir magnio junginių. Kai vanduo kaitinamas, dalis šių mineralų nusėda ant virdulio dugno, kaitinimo elemento ar sienelių.

    Iš pradžių tai gali būti vos pastebimas baltas apnašų sluoksnis, tačiau ilgainiui jis storėja, sukietėja ir pradeda trupėti.

    Tuomet vandenyje gali atsirasti baltų dalelių, o arbata ar kava įgauti nemalonų prieskonį.

    Paprasčiausias būdas – citrinos rūgštis

    Vienas patogiausių ir saugiausių būdų virduliui nukalkinti – citrinos rūgštis. Ji gerai tirpdo kalkes, neturi tokio aitraus kvapo kaip actas ir lengvai išskalaujama.

    Į virdulį įpilkite vandens tiek, kad būtų apsemta kalkėmis pasidengusi dalis. Įberkite 1–2 šaukštelius citrinos rūgšties, užvirinkite ir palikite 10–20 minučių pastovėti.

    Jei kalkių daug, tirpalą galima palaikyti ilgiau, bet nereikėtų palikti jo per naktį, ypač jei virdulio gamintojas to nerekomenduoja.

    Po to vandenį išpilkite, virdulį kelis kartus gerai praskalaukite ir bent kartą užvirinkite švarų vandenį, kurį taip pat reikėtų išpilti.

    Tinka ir citrina

    Jei po ranka nėra citrinos rūgšties, galima naudoti paprastą citriną.

    Į virdulį įpilkite vandens, įspauskite pusės arba visos citrinos sulčių, galite įmesti ir kelias citrinos riekeles. Vandenį užvirinkite, palikite pastovėti, o vėliau gerai išskalaukite.

    Šis būdas veikia švelniau nei citrinos rūgštis, todėl labiau tinka reguliariai priežiūrai arba tada, kai kalkių nėra labai daug.

    Be to, po tokio valymo virdulyje lieka gaivesnis kvapas.

    Actas – veiksmingas, bet naudoti atsargiai

    Kalkes gerai tirpdo ir actas. Į virdulį galima įpilti vandens ir acto mišinio santykiu maždaug 1:1 arba silpnesnio tirpalo, jei kalkių nėra daug.

    Tirpalą užvirinkite, palikite 10–15 minučių, tada išpilkite.

    Po acto virdulį būtina itin gerai išskalauti.

    Rekomenduojama kelis kartus užvirti švarų vandenį ir jį išpilti, kad neliktų nei kvapo, nei skonio.

    Acto nereikėtų naudoti per dažnai. Kai kuriems virduliams stipresnis rūgštinis tirpalas gali būti netinkamas, ypač jei yra jautrių plastikinių ar guminių detalių.

    Todėl pirmiausia verta pasitikrinti gamintojo instrukciją.

    Sodos geriau nepainioti su rūgštimis

    Soda dažnai minima kaip universali valymo priemonė, tačiau kalkėms tirpdyti ji nėra tokia veiksminga kaip citrinos rūgštis ar actas.

    Kalkės geriausiai tirpsta rūgščioje terpėje, o soda yra šarminė.

    Kartais siūloma sodą maišyti su actu, tačiau virduliui tai nėra pats geriausias sprendimas.

    Sumaišius šias priemones jos viena kitą neutralizuoja, pradeda putoti, bet kalkių šalinimo poveikis gali būti silpnesnis nei naudojant vien rūgštį.

    Sodą galima naudoti nebent kvapams mažinti ar švelniai išplauti virdulio vidų po nukalkinimo, tačiau po to prietaisą būtina labai gerai išskalauti.

    Ko nedaryti valant virdulį

    Virdulio viduje nereikėtų gramdyti kalkių peiliu, metaline kempinėle ar kitais aštriais įrankiais. Taip galima subraižyti paviršių, pažeisti kaitinimo elementą ar apsauginę dangą.

    Taip pat nereikėtų naudoti stiprių buitinių valiklių, skirtų voniai, unitazui ar vamzdžiams.

    Net jei jie pašalina kalkes, jų likučiai gali būti pavojingi, nes virdulyje ruošiamas geriamasis vanduo.

    Jei virdulys elektrinis, jo negalima merkti į vandenį. Išorę valykite tik drėgna šluoste, o prieš valymą prietaisą visada išjunkite iš elektros tinklo.

    Kaip dažnai nukalkinti?

    Valymo dažnumas priklauso nuo vandens kietumo ir to, kaip dažnai virdulys naudojamas.

    Jei vanduo labai kietas, kalkes gali tekti šalinti kas 2–4 savaites.

    Jei apnašų susidaro nedaug, pakanka kartą per 1–2 mėnesius.

    Geriausia nelaukti, kol virdulio dugną padengs storas sluoksnis. Ploną kalkių dangą pašalinti daug lengviau, o pats valymas užtrunka trumpiau.

    Kaip sumažinti kalkių kaupimąsi?

    Visiškai išvengti kalkių sunku, jei naudojamas kietas vanduo, tačiau jų kaupimąsi galima pristabdyti.

    Verta virdulyje nepalikti užsistovėjusio vandens.

    Užvirinus ir panaudojus, likutį geriau išpilti.

    Jei vanduo ilgai stovi, mineralai lengviau nusėda ant sienelių.

    Taip pat galima naudoti filtruotą vandenį arba vandens filtravimo ąsotį.

    Tai nepašalins visų mineralų, bet gali sumažinti kalkių kiekį ir pagerinti gėrimų skonį.

    Paprasta taisyklė

    Saugiausias kasdienis pasirinkimas virduliui nukalkinti – citrinos rūgštis arba citrina.

    Actas taip pat veiksmingas, tačiau po jo reikia kruopštesnio skalavimo ir verta įsitikinti, kad jis tinka konkrečiam virduliui.

    Svarbiausia nenaudoti agresyvios chemijos, negramdyti kalkių aštriais įrankiais ir po valymo visada kelis kartus gerai išskalauti prietaisą.

    Reguliariai prižiūrimas virdulys greičiau verda, ilgiau tarnauja, o arbata ir kava būna skanesnės.

  • Kaip išvalyti dušo kabiną nuo kalkių nenaudojant stiprios chemijos

    Kaip išvalyti dušo kabiną nuo kalkių nenaudojant stiprios chemijos

    Dušo kabinos stiklas, plytelės, maišytuvai ir dušo galvutė laikui bėgant pasidengia balkšvomis kalkių nuosėdomis.

    Ypač greitai jos atsiranda ten, kur vanduo kietesnis, o po maudynių ant paviršių lieka neišsausinti lašai.

    Nors parduotuvėse netrūksta stiprių kalkių valiklių, ne visada norisi naudoti aštriai kvepiančią chemiją.

    Gera žinia ta, kad dušo kabiną galima gana veiksmingai išvalyti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurių dažnai jau turime namuose.

    Kodėl atsiranda kalkės?

    Kalkių nuosėdos susidaro iš vandenyje esančių mineralų – daugiausia kalcio ir magnio junginių. Vandeniui išgaravus, jie lieka ant stiklo, plytelių, chromuotų paviršių ar dušo galvutės.

    Iš pradžių kalkės atrodo kaip vos matomos dėmelės, tačiau ilgainiui jos virsta šiurkščiu, baltu ar pilkšvu sluoksniu.

    Kuo ilgiau jis nevalomas, tuo sunkiau pašalinamas.

    Paprasčiausia priemonė – actas

    Vienas populiariausių būdų kalkėms šalinti – paprastas actas. Jis padeda tirpdyti mineralines nuosėdas ir gerai tinka stiklui, plytelėms bei daugeliui chromuotų paviršių.

    Į purkštuvą galima įpilti acto ir vandens mišinio santykiu 1:1.

    Tirpalą užpurkškite ant kalkėmis padengtų vietų ir palikite 10–15 minučių. Tuomet paviršių nuvalykite minkšta kempinėle arba mikropluošto šluoste ir gerai nuskalaukite vandeniu.

    Jei kalkių sluoksnis storesnis, procedūrą galima pakartoti.

    Tik svarbu neleisti actui ilgai džiūti ant paviršiaus, ypač ant metalinių detalių.

    Kada geriau rinktis citrinos rūgštį?

    Citrinos rūgštis veikia panašiai kaip actas, tačiau daugeliui patinka labiau, nes neturi tokio aitraus kvapo.

    Ji tinka kalkėms nuo stiklo, plytelių ir dušo sienelių šalinti.

    Į stiklinę šilto vandens įberkite vieną ar du šaukštelius citrinos rūgšties ir gerai išmaišykite.

    Tirpalą užtepkite ant paviršių, palikite keliolikai minučių, tuomet nuvalykite ir nuskalaukite.

    Jeigu dušo kabina labai pasidengusi apnašomis, tirpalą galima pasigaminti stipresnį.

    Vis dėlto pirmiausia verta išbandyti jį mažiau matomoje vietoje.

    Soda – ne kalkėms tirpdyti, o šveitimui

    Valgomoji soda dažnai minima kaip universali valymo priemonė.

    Ji pati kalkių netirpdo taip veiksmingai kaip rūgštys, tačiau puikiai padeda švelniai nušveisti paviršių.

    Sodą galima sumaišyti su trupučiu vandens, kad susidarytų tiršta pasta.

    Ja patepkite labiau apsinešusias vietas, švelniai patrinkite kempinėle ir nuskalaukite. Šis būdas ypač tinka kampams, siūlėms ar vietoms aplink maišytuvą.

    Svarbu nepersistengti – per stiprus trynimas gali subraižyti jautresnius paviršius, ypač plastikines dušo kabinos dalis.

    Dušo galvutę galima pamirkyti

    Dušo galvutės skylutės dažnai užsikemša kalkėmis, todėl vanduo ima bėgti netolygiai. Tokiu atveju padeda mirkymas.

    Jei dušo galvutę galima nusukti, įdėkite ją į dubenį su šiltu vandens ir acto arba citrinos rūgšties tirpalu.

    Palikite 30–60 minučių, tuomet nušveiskite minkštu šepetėliu ir gerai nuskalaukite.

    Jei galvutės nuimti nepavyksta, galima naudoti maišelį. Į jį įpilkite tirpalo, užmaukite ant dušo galvutės taip, kad ji būtų apsemta, ir pritvirtinkite gumyte.

    Po mirkymo būtinai paleiskite vandenį, kad išsiplautų visi tirpalo likučiai.

    Ko nereikėtų valyti actu?

    Nors actas veiksmingas, jis tinka ne viskam.

    Jo geriau nenaudoti ant natūralaus akmens paviršių, pavyzdžiui, marmuro, granito ar travertino. Rūgštis gali pažeisti akmenį, palikti dėmių ar matinį paviršių.

    Atsargiai reikėtų elgtis ir su kai kuriomis dekoratyvinėmis dangomis, juodais matiniais maišytuvais, paauksuotomis ar specialiai padengtomis detalėmis.

    Tokiais atvejais geriausia vadovautis gamintojo priežiūros instrukcija arba pirmiausia išbandyti priemonę mažame plote.

    Stiklui – mikropluošto šluostė ir gumos brauktukas

    Išvalius kalkes svarbu paviršių gerai nusausinti.

    Dušo kabinos stiklas dažnai atrodo dėmėtas ne todėl, kad valymas nepavyko, o todėl, kad ant jo vėl išdžiūvo vandens lašai.

    Todėl po plovimo stiklą verta nuvalyti guminiu brauktuku, o tada sausai perbraukti mikropluošto šluoste. Taip neliks dryžių, o kalkės kaupsis lėčiau.

    Kaip sumažinti kalkių kaupimąsi?

    Lengviausia dušo kabiną prižiūrėti tada, kai kalkėms neleidžiama įsisenėti. Po kiekvieno dušo verta bent greitai nubraukti vandenį nuo stiklo ir durų.

    Tai užtrunka mažiau nei minutę, bet vėliau sutaupo daug valymo laiko.

    Kartą per savaitę dušo kabiną galima apipurkšti silpnu acto arba citrinos rūgšties tirpalu, nuvalyti ir nusausinti.

    Reguliariai prižiūrint, nereikės nei stiprios chemijos, nei ilgo šveitimo.

    Taip pat verta pasirūpinti geru vėdinimu.

    Drėgmė vonioje ne tik skatina kalkių ir muilo apnašų kaupimąsi, bet ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui.

    Paprasta taisyklė

    Dušo kabiną nuo kalkių galima išvalyti ir be agresyvių valiklių. Dažniausiai pakanka acto, citrinos rūgšties, sodos, mikropluošto šluostės ir šiek tiek kantrybės.

    Svarbiausia pasirinkti paviršiui tinkamą priemonę, nenaudoti šiurkščių šveistukų ir po valymo viską gerai nuskalauti bei nusausinti.

    O norint, kad kalkės nebegrįžtų taip greitai, geriausia įprasti po maudynių nubraukti nuo stiklo vandens lašus.