Žyma: kakava

  • Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Darbas nuotoliniu būdu daugeliui atrodo kaip svajonė: jokio biuro, gali dirbti net su chalatu ar pižamos kelnėmis!

    Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuotoliniai darbuotojai valandų valandas praleidžia be judesio, todėl kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės kenčia.

    Panaši situacija ir daugumoje biurų.

    Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad sumažinti žalingą sėdimo darbo poveikį kraujagyslėms gali… kakava.

    Bet kaip šis vaikystės gėrimas gali padėti suaugusiems?

    Sėdimo gyvenimo būdo žala

    Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąnariams kenkia ne mažiau nei sunkus fizinis darbas – tiesiog pasekmės pasireiškia lėčiau ir nepastebimai.

    Labiausiai tai pajunta tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, nes jie prie kompiuterio praleidžia mažiausiai šešias valandas per dieną.

    Kai žmogus ilgai būna vienoje pozoje – ypač sėdėdamas prie stalo – raumenys ir sąnariai negauna pakankamos apkrovos.

    Dėl to sutrinka kraujotaka, audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, o laikui bėgant atsiranda skausmas, sąstingis ir uždegimai.

    Štai kas vyksta organizme:

    • Sulėtėja kraujotaka. Ilgai sėdint kraujas blogiau cirkuliuoja, ypač dubens, kelių ir blauzdų srityse. Sąnariai bei kremzlės gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsistato lėčiau ir greičiau dėvisi.
    • Silpsta raumenys ir raiščiai. Kai raumenys ilgai nedirba, jie praranda tonusą. Tuomet apkrova pasiskirsto netolygiai – pavyzdžiui, keliai ar nugara ima „perimti“ silpnesnių raumenų funkcijas. Dėl to atsiranda skausmas ir mikrotraumos.
    • Didėja spaudimas sąnariams. Netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas sukuria nenatūralią apkrovą klubo ir kelių sąnariams. Ilgainiui tai gali sukelti artrozę ar lėtinius uždegimus.
    • Sutrinka kremzlės mityba. Sąnarių kremzlės neturi savų kraujagyslių – jos maitinamos judant skysčiui sąnaryje. Kai ilgai sėdime nejudėdami, šis procesas sustoja, o kremzlės pradeda plonėti.

    Kakavos nauda sveikatai

    Mokslininkai nustatė, kad įprasta kakava gali padėti sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.

    Kakavoje esantys flavanoliai veikia kaip mažieji kraujagyslių gynėjai.

    Jie padeda išlaikyti vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį – elastingą ir atsipalaidavusį, todėl pagerėja kraujotaka.

    Dėl to kraujas greičiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdžiai, smegenims bei raumenims, kurie ilgai būna be apkrovos.

    Darbuotojams tai reiškia mažesnį nuovargį, geresnę koncentraciją ir mažesnę kraujospūdžio svyravimų riziką.

    Be to, kakava padeda kovoti su uždegimu ir laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia kraujagysles ir skatina apnašų formavimąsi.

    Flavanoliai padeda sumažinti šiuos procesus, todėl mažėja aterosklerozės ir trombų rizika.

    Reguliarus natūralios kakavos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata – net jei dienos didžiąją dalį praleidžiate prie stalo spoksodami į ekraną.

    Pagerėjusi kraujotaka taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą: jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl lengviau susikaupti, greičiau mąstyti ir priimti sprendimus.

    Tad puodelis šiltos kakavos darbo metu – tai ne tik malonumas, bet ir naudinga kasdienė praktika, padedanti kūnui ir protui susidoroti su ilgo sėdėjimo pasekmėmis.

    Na ką – bėgam į parduotuvę kakavos?

  • Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Dabar galime nueiti į parduotuvę ir įsigyti įvairiausių rūšių šokolado. Ypač populiarus yra pieniškas šokoladas – jis pasižymi saldžiu skoniu ir malonia tekstūra.

    Sveikos mitybos šalininkai renkasi juodąjį šokoladą, nes jis laikomas naudingiausiu.

    O ar yra tarp mūsų tokių, kurie mėgsta baltąjį šokoladą?

    Jis puikiai tinka prie arbatos ar kavos dėl savo švelnumo.

    Bet ar jis turi kokios nors naudos?

    Kaip gaminamas šokoladas

    Baltasis ir juodasis šokoladas gaminami iš tų pačių kakavos pupelių, tačiau jų gamybos procesai skiriasi.

    Juodajame šokolade naudojama kakavos masė, suteikianti jam sodrų skonį ir būdingą kartumą.

    Tuo tarpu baltasis šokoladas gaminamas iš kakavos sviesto, todėl jis yra daug švelnesnis ir saldesnis.

    Juodojo šokolado gamyba

    Juodojo šokolado gamybai kakavos pupelės pirmiausia skrudinamos, tada sumalamos į kakavos masę.

    Po to ši masė ilgai maišoma (šis procesas vadinamas konšavimu), kad skonis taptų vientisas, o tekstūra – glotni.

    Paskutinis etapas – temperavimas: šokoladas kaitinamas ir vėsinamas taip, kad įgautų blizgesį ir maloniai lūžtų.

    Kaip gaminamas baltasis šokoladas

    Baltasis šokoladas gaminamas kitaip. Jame nėra kakavos masės, o pagrindinis ingredientas yra kakavos sviestas, išgaunamas iš kakavos pupelių kartu su kakavos mase.

    Vėliau jis maišomas su cukrumi, pieno milteliais ir vanile.

    Kaip ir juodajam šokoladui, šiai masei suteikiama vienalytė struktūra ją ilgai maišant ir temperuojant.

    Pagrindinis skirtumas tarp juodojo ir baltojo šokolado yra skonis ir sudėtis.

    Juodasis šokoladas yra intensyvus ir šiek tiek kartus, o baltasis – kreminis ir saldus.

    Pirmojo mėgėjai vertina jo naudą ir turtingą aromatą, o antrojo – švelnumą ir minkštumą.

    Baltojo šokolado sudėtis

    Kadangi baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių, jis neturi ir būdingo šokolado skonio.

    Jo pagrindą sudaro kakavos sviestas – vertingas riebalas, gaunamas iš kakavos pupelių.

    Taip pat jame yra cukraus, pieno miltelių ir vanilino, suteikiančių saldumą, kreminę tekstūrą ir malonų aromatą.

    Pagal standartus, baltajame šokolade turi būti ne mažiau kaip 20 proc. kakavos sviesto, apie 14 proc. pieno miltelių ir iki 3,5 proc. pieno riebalų.

    Cukrus ar kiti saldikliai gali sudaryti iki 50–55 proc. viso tūrio.

    Būtent šis ingredientų balansas suteikia baltajam šokoladui švelnumą, saldumą ir tirpstančią tekstūrą.

    Baltojo šokolado nauda ir žala

    Baltojo šokolado skonis gali patikti daugeliui, tačiau naudos sveikatai atžvilgiu jis nusileidžia juodajam ir net pieniškam šokoladui.

    Baltasis šokoladas gali būti energijos šaltinis, nes jame yra daug cukrų ir riebalų, kurie greitai atkuria jėgas.

    Jo sudėtyje esantis kakavos sviestas yra turtingas antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų. Dėl pieno miltelių baltajame šokolade yra kalcio, svarbaus kaulų ir dantų sveikatai.

    Be to, jo saldus skonis skatina endorfinų išsiskyrimą, gerinant nuotaiką.

    Tačiau didelis baltajam šokoladui būdingas kalorijų kiekis ir gausus cukraus kiekis riboja jo vartojimą.

    Per didelis jo kiekis gali lemti svorio augimą ir dantų problemas.

    Skirtingai nuo juodojo šokolado, jis beveik neturi teobromino ir kitų naudingų kakavos medžiagų.

    Be to, prisotintieji riebalai jo sudėtyje gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Todėl baltąjį šokoladą reikėtų vartoti saikingai, mėgaujantis jo skoniu, bet nelaikant jo sveikatai naudingų produktų sąraše.