Žyma: įprotis

  • 21 dienos mitas: kiek iš tikrųjų reikia laiko įpročiui susiformuoti

    21 dienos mitas: kiek iš tikrųjų reikia laiko įpročiui susiformuoti

    Plačiai paplitusi nuomonė teigia, kad naujam naudingo įpročio formavimui ir įtvirtinimui pakanka 21 dienos.

    Esą trijų savaičių maratonas leidžia be vidinio pasipriešinimo pradėti reguliariai sportuoti, sveikiau maitintis, anksčiau eiti miegoti ir pan.

    Ši idėja sudomino mokslininkus.

    Kaip rašo portalas Science Alert, paaiškėjo, kad viskas nėra taip paprasta – trijų savaičių laikotarpis nėra universalus naujų įpročių susiformavimui ir įsitvirtinimui.

    Kiek iš tikrųjų trunka įpročio formavimas?

    21 dienos mitas siejamas su plastikos chirurgu Maxwellu Maltzu, kuris XX a. 7-ajame dešimtmetyje pastebėjo, kad jo pacientams prireikdavo apie trijų savaičių, kad priprastų prie fizinių pokyčių.

    Šią mintį vėliau išpopuliarino savipagalbos knygų autoriai, ir galiausiai ji tapo plačiai priimta tiesa.

    Tačiau psichologai ir elgesio mokslų tyrėjai jau seniai nustatė, kad įpročių formavimas yra kur kas sudėtingesnis procesas.

    2010 metų tyrime savanoriai bandė įgyti paprastus įpročius – pavyzdžiui, išgerti stiklinę vandens po pusryčių arba kasdien suvalgyti vaisių.

    Rezultatai parodė, kad vidutiniškai prireikė 66 dienų, kol šie veiksmai tapo automatiniai.

    Vėlesni tyrimai atskleidė, kad norint iš esmės pakeisti elgesį ir suformuoti naujus įpročius žmonėms dažniausiai reikia nuo 2 iki 5 mėnesių.

    Tyrimuose, kurie matavo automatiškumo pasiekimo laiką (kai elgesys tampa natūralia kasdienybės dalimi), nustatyta, kad šis laikotarpis svyruoja nuo 59 iki 154 dienų.

    Kai kuriems žmonėms įprotis susiformuoja vos per keturias dienas, kitiems – per beveik metus. Toks platus diapazonas rodo, kad nėra vieno visiems tinkamo laiko tarpo – daug kas priklauso nuo to, kokį elgesį keičiate, kaip dažnai jis kartojamas, koks sudėtingas yra veiksmas ir kas jį atlieka.

    Kas lemia, ar įprotis išliks?

    Įpročio stiprumas yra esminis jo išlaikymo veiksnys.

    2021 m. atlikta fizinio aktyvumo studijų apžvalga parodė, kad kuo labiau automatizuotas (ir mažiau varginantis) elgesys, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus jo laikysis nuosekliai.

    Nieko keista, kad paprasti, mažai pastangų reikalaujantys įpročiai, kaip vandens gėrimas ar vitaminų vartojimas, formuojasi greičiau nei sudėtingesni, pavyzdžiui, pasiruošimas maratonui.

    Vis dėlto, nepriklausomai nuo įpročio pobūdžio, tyrimai rodo, kad jo laikymasis priklauso ne tiek nuo motyvacijos ar valios, kiek nuo tinkamai sukurtų sąlygų.

    Kartojimas, išoriniai signalai ir aiški struktūra – kur kas veiksmingesni ilgalaikiams pokyčiams nei vien tik entuziazmas.

    Pavyzdžiui, programos, skatinančios suplanuoti sporto laiką kasdien tuo pačiu metu, ar priminimai išgerti vandens po kiekvieno valgio padeda įpročiui įsitvirtinti, nes elgesys tampa lengviau pakartojamas ir sunkiau pamirštamas.

    Universiteto „University of South Australia“ mokslininkų Ben Singh ir Ashleigh Smith tyrimas, apėmęs daugiau nei 2600 dalyvių, atskleidė, kad įpročių formavimo priemonės duoda rezultatų įvairiose srityse – nuo tarpdančių valymo ir sveikos mitybos iki fizinio aktyvumo.

    Tačiau bene svarbiausia išvada – net nedideli, kasdien kartojami veiksmai ilgainiui tampa įpročiais. Svarbiausia ne staigus gyvenimo perversmas, o nuoseklus elgesio kartojimas, kol jis tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.

    8 moksliškai pagrįsti patarimai, kaip suformuoti tvirtą įprotį

    Suteikite sau laiko. Siekite nuosekliai kartoti norimą veiksmą bent 60 dienų. Tačiau nesiekite tobulumo – viena praleista diena dar nereiškia nesėkmės.

    Supaprastinkite užduotį. Pradėkite nuo mažų žingsnių – pasirinkite veiksmą, kurį galėsite atlikti kasdien.

    Susiekite naują įprotį su esama rutina. Pavyzdžiui, tarpdančius valykite prieš valydami dantis šepetėliu.

    Stebėkite pažangą. Naudokite kalendorių ar programėlę, kad fiksuotumėte kiekvieną sėkmingą dieną.

    Apdovanokite save. Paruoškite mėgstamą kavą po rytinio pasivaikščiojimo ar pasilepinkite serialo serija po savaitės treniruočių. Teigiamos emocijos stiprina įpročius.

    Rytas – palankiausias metas. Įpročiai, praktikuojami rytais, paprastai formuojasi sėkmingiau nei vakariniai, nes ryte žmonės yra mažiau išsiblaškę ir motyvuotesni.

    Asmeninis pasirinkimas – svarbus veiksnys. Žmonės labiau laikosi tų įpročių, kuriuos pasirinko patys.

    Stabili aplinka – raktas į automatiškumą. Veiklos kartojimas toje pačioje situacijoje (pvz., pasivaikščiojimas po pietų kasdien) didina tikimybę, kad tai taps automatiniu elgesiu.

    Kodėl 21 dienos mitas yra pavojingas?

    Tikėjimas, kad įprotis susiformuoja per 21 dieną, dažnai lemia nusivylimą.

    Jei per tris savaites pokyčių nepavyksta įtvirtinti, žmogus ima manyti, kad kažką daro blogai.

    Tai gali sukelti nusivylimą, kaltę ir priversti atsisakyti tikslo.

    Priešingai, žinojimas apie realius terminus padeda išlikti motyvuotiems net tada, kai progresas vyksta lėtai.

    Duomenys rodo, kad įpročiui susiformuoti dažniausiai reikia bent dviejų mėnesių, o kartais – ir daugiau.

    Tačiau tai taip pat reiškia, kad pokyčiai yra realūs ir pasiekiami.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat kartojami tikslingi veiksmai stabiliame kontekste ilgainiui tampa automatiniai.

    Naujas elgesys su laiku tampa lengvas ir natūralus.

    Tad jei siekiate daugiau judėti, sveikiau maitintis ar pagerinti miego kokybę, svarbiausia ne greitis, o nuoseklumas.

    Laikykitės šios krypties – ir įprotis prigis.

  • Įpročiai, kuriuos laikome nesveikais, nors nereikėtų

    Įpročiai, kuriuos laikome nesveikais, nors nereikėtų

    Patarėjų sveiko gyvenimo būdo ir gerovės klausimais mūsų laikais netrūksta, informacijos šia tema – tuo labiau.

    Deja, dažnai tokios rekomendacijos prieštarauja viena kitai. O visuotinai kritikuojamos blogybės nebūtinai yra vienareikšmiškai blogos.

    Tikėdami jomis mes atsisakome daugybės smulkių gyvenimo malonumų net kai riboti save visai nebūtina.

    Ilgiau miegoti savaitgalį

    Daugelis įsivaizduoja – ne be internetinių „patarėjų“ pagalbos – kad ilgas miegas laisvadieniais sutrikdo vidinį organizmo laikrodį ir sveiką poilsį.

    Tačiau leisti sau pamiegoti kiek ilgiau gali būti net labai naudinga. Taip kompensuojamas miego trūkumas darbo dienomis, pagerinama bendra miego kokybė.

    Suteikdami sau galimybę savaitgaliais pasilepinti pataluose, pasigerinsite nuotaiką, praskaidrinsite protą bei padidinsite dieninį produktyvumą.

    Užkandžiavimas tarp valgių

    Tai prastą reputaciją turintis reiškinys, siejamas su svorio priaugimu ir nesveikais mitybos įpročiais.

    Bet priešingai paplitusiai nuomonei, tinkamai parinkti užkandžiai – joks nusižengimas sveikos mitybos principams.

    Užkandžiavimas gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoti alkį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.

    Tiesiog rinkitės iš sveikesnių variantų – vaisių, riešutų, jogurto, kad neišbalansuotumėte savo mitybos ir kiaurą dieną nepristigtumėte energijos.

    Kavos gėrimas

    Kava dažnai sulaukia kritikos – esą kofeinas gali neigiamai paveikti miegą, didinti nerimą ar net pakenkti širdžiai.

    Bet tiesa tai, kad nuosaikiai vartojama kava stiprina sveikatą keliais būdais.

    Tyrimais įrodyta, jog kava gerina protinę veiklą, spartina medžiagų apykaitą ir net mažina kai kurių ligų, tokių, kaip kepenų negalavimai ar II tipo diabetas, riziką.

    Kol žinote, kiek kofeino jūsų organizmas toleruoja, ir nepiktnaudžiaujate šiuo gėrimu, mėgaukitės kava be kruopelės baimės ar kaltės jausmo.

    Laiko leidimas vienatvėje

    Visuomenėje, kuri nuolat pabrėžia socialinių ryšių svarbą, nuošalumo troškimas dažnokai traktuojamas neigiamai – esą nesveika izoliuotis nuo žmonių.

    Iš tikrųjų rasti galimybę pabūti minutę kitą vieniems kartais net labai naudinga psichikai. Tai gali būti laikas savianalizei, savistabai, jėgoms atgauti. Tokios akimirkos – proga puoselėti kūrybingumą, rasti problemų sprendimą, ugdyti savarankiškumą ir geriau pažinti save.

    Tokioje vienatvėje mes augame kaip asmenybės.

    Valgymas vėlai vakare

    Kad toks įprotis automatiškai baigiasi antsvoriu ar virškinimo sutrikimu – giliai įsišaknijęs nesusipratimas.

    Taip, per sočiai prisivalgius sunkaus maisto prieš pat einant gulti gali būti juntamas diskomfortas, sutrikti miegas. Bet jeigu jūs tik lengvai užkąsite arba suvalgysite mažą porciją gerai subalansuoto valgio, nieko blogo nenutiks.

    Šiuo atžvilgiu ne tiek svarbus paros metas, kiek maisto kiekis ir kokybė.

    Jeigu kontroliuojamos porcijos, pirmenybė teikiama maistinių medžiagų turtingiems produktams, mitybos režimas gali išlikti sveikas nepriklausomai nuo to, kurią valandą jūs valgote.

    Naudojimasis išmaniuoju telefonu prieš miegą

    Panašus elgesys primygtinai nerekomenduojamas beveik tiek pat laiko, kiek egzistuoja mobilieji telefonai. Ir tam yra pagrįsta priežastis: ekranai skleidžia mėlynąją šviesą, o ši gali trikdyti miegą.

    Bet nereikia pamiršti, kad šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi nakties režimą ir mėlynosios šviesos filtrus. Vadinasi, šis įprotis gali būti kontroliuojamas.

    Jeigu jus ramina elektroninių knygų skaitymas, lengvos muzikos klausymas ar panaši veikla, kuriai reikalingas telefonas, ji kaip tik gali užtikrinti sklandų perėjimą prie poilsio.

    Daug svarbiau nusistatyti stabilią miego rutiną ir sumažinti laiką, kurį mes praleidžiame prie kokių nors ekranų, nei šalintis telefono tas porą rekomenduojamų valandų prieš einant gulti.

    Pusryčių nevalgymas

    Pusryčiai daug metų buvo propaguojami kaip svarbiausias dienos valgis. Tačiau žmonėms, rytais neturintiems apetito ar praktikuojantiems periodinį badavimą, praleisti pusryčiai gali ir nepadaryti tokios žalos, kokia visi esame gąsdinami.

    Pirmas rytinis valgis gali užtikrinti energijos užtaisą ir aktyvuoti medžiagų apykaitą, bet toli gražu ne kiekvienam. Išties svarbu mums visiems yra vartojamų produktų kokybė ir jų sudėtis.

    Kol maistą renkatės protingai, perdien maitinatės subalansuotai, pusryčių nevalgymas tėra tik asmeninio pasirinkimo reikalas be žymių pasekmių sveikatai.

    Krumplių sąnarių treškinimas

    Anot seno įsitikinimo, tai skatina artrito vystymąsi ar kitas sąnarių problemas.

    Bet mokslininkai, kad ir kiek tyrė šį reiškinį, nerado pakankamai svarių įrodymų, kad erzinančio garso skleidimas kaip nors susijęs su minėtomis ligomis.

    Treškėjimą ir poškėjimą sąnariuose skleidžia ten esantys dujų burbuliukai, o jų sproginėjimas paprastai yra nekenksmingas.

    Labai intensyvus krumplių sąnarių lankstymas verčiant juos treškėti gali sukelti laikiną diskomfortą, bet padaryti ilgalaikės žalos – vargiai.

    Tai tik būdas atsipalaiduoti arba mankštelė sustingusioms plaštakoms.