Žyma: Internetas

  • Peptidai – nauja sveikatingumo mada: stebuklas ar rizikingas eksperimentas?

    Peptidai – nauja sveikatingumo mada: stebuklas ar rizikingas eksperimentas?

    Peptidai vis dažniau pristatomi kaip naujas sveikatingumo ir vadinamojo biohakingo stebuklas. Internete jiems priskiriama kone viskas – nuo greitesnio raumenų atsistatymo ir riebalų deginimo iki geresnio miego, jaunystės išsaugojimo ar net ilgesnio gyvenimo.

    Tačiau po vienu žodžiu „peptidai“ slepiasi visiškai skirtingi dalykai.

    Vieni jų yra gerai ištirti ir dešimtmečius medicinoje naudojami vaistai, kiti – maisto papildų sudedamosios dalys, o treti tebėra eksperimentinės medžiagos, kurių poveikis žmogui menkai ištirtas arba apskritai nepatvirtintas.

    Kas apskritai yra peptidai?

    Peptidai – tai palyginti trumpos aminorūgščių grandinės. Iš tų pačių aminorūgščių sudaryti ir baltymai, tik jie paprastai yra gerokai didesni bei sudėtingesni.

    Žmogaus organizme natūraliai egzistuoja tūkstančiai įvairių peptidų. Dalis jų veikia kaip savotiški biologiniai „laiškanešiai“ – perduoda informaciją tarp ląstelių ir padeda reguliuoti daugybę procesų.

    Peptidams ar peptidinės prigimties hormonams priklauso, pavyzdžiui, insulinas, oksitocinas ir vazopresinas. Jie gali dalyvauti reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje, apetitą, vandens balansą, emocines reakcijas bei daugybę kitų organizmo funkcijų.

    Būtent gebėjimas labai tiksliai veikti tam tikrus organizmo receptorius ir daro peptidus patrauklius vaistų kūrėjams.

    Nuo insulino iki svorį mažinančių vaistų

    Peptidai medicinoje tikrai nėra naujiena. Vienas žinomiausių pavyzdžių – insulinas, be kurio neįsivaizduojamas daugelio diabetu sergančių žmonių gydymas.

    Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukė GLP-1 receptorių agonistai. Šiai vaistų grupei priklauso ir semagliutidas.

    Tačiau čia svarbi detalė, dažnai pasimetanti socialiniuose tinkluose. Europos Sąjungoje „Ozempic“, kurio veiklioji medžiaga yra semagliutidas, registruotas 2 tipo diabetui gydyti, o ne kaip svorio metimo priemonė. Svorio kontrolei tam tikromis sąlygomis registruotas kitas semagliutido preparatas – „Wegovy“.

    Šie vaistai nėra paprasti „lieknėjimo peptidai“. Prieš registruojant juos buvo atlikti didelės apimties klinikiniai tyrimai, nustatytos dozės, vartojimo sąlygos, kontraindikacijos ir galimi nepageidaujami poveikiai.

    Europos vaistų agentūra taip pat pabrėžia, kad GLP-1 grupės vaistai neturėtų būti vartojami vien kosmetiniam svorio mažinimui žmonėms, kuriems nėra nustatytas nutukimas ar su antsvoriu susijusių sveikatos problemų.

    Vienas žodis – visiškai skirtingi produktai

    Didžiausia painiava kyla todėl, kad žodis „peptidas“ pirkėjui gali reikšti ir receptinį vaistą, ir maisto papildą, ir internete parduodamą eksperimentinę medžiagą.

    Pavyzdžiui, kolageno peptidai yra hidrolizuoto baltymo dalys ir gali būti parduodami kaip maisto papildai. Tokiems produktams taikomos maisto, o ne vaistų taisyklės.

    Tai reiškia ir esminį skirtumą: maisto papildas prieš patekdamas į rinką neprivalo įrodyti, kad gydo konkrečią ligą taip, kaip tai privalo padaryti vaistas.

    Visai kita kategorija – internete, sporto ar biohakingo bendruomenėse platinami BPC-157, TB-500, MOTS-c, CJC-1295, ipamorelinas ir kitos panašios medžiagos.

    Jos dažnai reklamuojamos kaip padedančios greičiau gyti traumoms, auginti raumenis, deginti riebalus, mažinti uždegimą, stiprinti smegenų veiklą ar lėtinti senėjimą.

    Problema ta, kad reklama šiuo atveju dažnai gerokai lenkia mokslą.

    „Tik moksliniams tyrimams“ – ne saugumo garantija

    Dalis eksperimentinių peptidų interneto parduotuvėse siūlomi su užrašu „research use only“ – „tik moksliniams tyrimams“.

    Toks užrašas jokiu būdu nereiškia, kad preparatas tinkamas žmogui.

    Atvirkščiai – tai turėtų būti vienas rimčiausių perspėjimo signalų.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra paskelbusi informaciją apie daugelį tokių medžiagų. Pavyzdžiui, dėl BPC-157 FDA nurodo turinti labai mažai patikimos informacijos apie saugumą žmonėms. Dėl MOTS-c agentūra taip pat pažymi stokojanti duomenų apie vartojimą žmonėms.

    Kitų eksperimentinių peptidų atveju minimos galimos imunologinės reakcijos, priemaišų, netikslios koncentracijos ir kitokios rizikos.

    Tai itin svarbu, kai medžiaga leidžiama po oda ar į raumenis. Tuomet svarbus ne tik pats veiklusis junginys, bet ir jo grynumas, dozė, sterilumas bei gamybos sąlygos.

    JAV sprendimas sukėlė painiavos

    2026 metų liepą JAV FDA patariamoji farmacinių preparatų gamybos komisija svarstė septynis nepatvirtintus peptidus – BPC-157, KPV, TB-500, MOTS-c, emideltidą, Semax ir Epitaloną.

    Šešiems iš jų komisija rekomendavo sudaryti galimybę patekti į medžiagų, kurias tam tikromis sąlygomis galėtų naudoti individualiai vaistus gaminančios JAV vaistinės, sąrašą.

    Internete tai kai kur buvo interpretuota beveik kaip peptidų „legalizavimas“ ar jų veiksmingumo pripažinimas.

    Tačiau tai nėra tas pats.

    FDA pati aiškiai nurodo, kad patariamųjų komisijų rekomendacijos nėra privalomos. Kad pasikeistų taisyklės, dar reikalingas oficialus reguliavimo procesas. O svarbiausia – toks sprendimas nepaverčia šių medžiagų FDA patvirtintais vaistais ir neįrodo nei jų veiksmingumo, nei ilgalaikio saugumo.

    Stanfordo universiteto peptidus tyrinėjantys mokslininkai „Live Science“ taip pat pabrėžė: lengvesnė prieiga prie eksperimentinio junginio savaime nėra naujas mokslinis įrodymas, kad preparatas veikia. Daugeliui tokių medžiagų vis dar trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų su žmonėmis.

    Kodėl svarbu, iš kur perkate

    Eksperimentinių peptidų atveju egzistuoja dar viena problema – žmogus ne visada gali žinoti, kas iš tiesų yra įsigytame buteliuke.

    Net jeigu etiketėje nurodytas konkretus peptidas ir jo dozė, nelegalaus pardavėjo produkto niekas nebūtinai yra patikrinęs dėl koncentracijos, grynumo ar mikrobiologinės taršos.

    Tai aktualu ir Lietuvoje.

    Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra perspėjusi apie augančią nelegalių vaistų prekybą internete. Ypač daugėja nelegaliai siūlomų preparatų, reklamuojamų kaip GLP-1 receptorių agonistai svoriui mažinti ar diabetui gydyti.

    Tokiuose produktuose deklaruojamos veikliosios medžiagos gali visai nebūti, jos gali būti per daug arba preparate gali būti kitų pavojingų medžiagų.

    VVKT primena, kad vaistus internetu Lietuvoje reikėtų pirkti tik iš teisėtai veikiančių vaistinių. Legalios nuotoliniu būdu vaistus parduodančios vaistinės turi specialų bendrą Europos Sąjungos logotipą, kurį paspaudus pirkėjas nukreipiamas į oficialų leidimą turinčių pardavėjų sąrašą.

    Peptidas savaime nėra nei geras, nei blogas

    Svarbiausia suprasti, kad pats žodis „peptidas“ nieko nepasako apie produkto saugumą.

    Vienoje skalės pusėje yra insulinas, semagliutidas ir kiti kruopščiai ištirti bei registruoti vaistai, kurių nauda konkrečioms pacientų grupėms patvirtinta klinikiniais tyrimais.

    Kitoje – internete parduodami eksperimentiniai junginiai, kuriems žadamas raumenų atsinaujinimas, geresnis miegas, jaunystė ar ilgaamžiškumas, nors patikimų tyrimų su žmonėmis gali beveik nebūti.

    Tad užrašas „peptidas“ ant buteliuko nėra kokybės ženklas.

    O žodžiai „natūralus“, „biohakingas“, „regeneracija“ ar „jaunystė“ taip pat nėra moksliniai įrodymai.

    Jeigu preparatas žada ryškiai keisti organizmo funkcijas, gydyti ligas ar yra skirtas leistis į organizmą, saugiausia pirmiausia pasidomėti, ar tai registruotas vaistas ir kokių klinikinių įrodymų apie jį iš tiesų turima.

    Šiuo atveju paprasta taisyklė gana tiksli: peptidas gali būti modernus vaistas, tačiau gali būti ir eksperimentas su savo sveikata. Skirtumą lemia ne madingas pavadinimas, o moksliniai įrodymai.

  • Kas yra dopamino detoksas ir kam jis apskritai reikalingas?

    Kas yra dopamino detoksas ir kam jis apskritai reikalingas?

    Kartais atrodo, kad pasaulis tapo per daug triukšmingas.

    Telefonas kiekvieną minutę tarsi trukteli už rankovės, socialiniai tinklai pateikia begalinį informacijos srautą, žaidimai ir serialai visada pasiruošę atitraukti dėmesį, o štai prisėsti mokytis, dirbti, atlikti kažką iš susikaupusio darbų sąrašo ar tiesiog skirti laiko sau – kažkodėl sunku.

    Gera žinia: priežastis nėra tinginystė, o tai, kaip veikia mūsų smegenys.

    Ir čia į sceną pakyla dopamino detoksas – paprastas, bet labai veiksmingas metodas, padedantis sugrąžinti susidomėjimą įprastais dalykais ir atgauti savo gyvenimo kontrolę.

    Kodėl smegenys renkasi telefoną, o ne darbą

    Mūsų smegenys – tikros atlygio medžiotojos.

    Dopaminas reguliuoja motyvaciją, norą ir malonumo jausmą, ir būtent jis „sprendžia“, kuo mums verta užsiimti šiuo metu.
    Greitas malonumas – telefonas ir socialiniai tinklai, filmai ir serialai, žaidimai, skanus maistas – sukelia ryškų dopamino šuolį.

    O štai naudinga veikla, tokia kaip mokymasis, sportas ar darbas, suteikia atlygį daug vėliau ir daug silpnesnį.

    Todėl smegenys renkasi lengviausią kelią – jos tarsi žaidžia su jumis įvairius žaidimus, kad priverstų atidėlioti namų darbus ir kitus reikalus, nukreipdamos jus į veiklas, kurios išprovokuoja dopamino išsiskyrimą.

    Taip formuojasi dopamino tolerancija: smegenys pripranta prie stiprių dirgiklių ir nustoja reaguoti į ramius, naudingus darbus.

    Rezultatas – mes siekiame telefono net ir tada, kai suprantame, kad tai mums kenkia.

    Be to, vos tik „užkoduojame“ kažką savo smegenyse kaip „sudėtingą ir varginantį“ (vėlgi – mokslai, darbas, svarbus darbų sąrašas), mums visai nesinori to daryti!

    Kaip veikia dopamino detoksas ir ką jis keičia smegenyse

    Dopamino detoksas – tai tarsi mažas atsitraukimo ritualas: viena diena be visų greitų malonumo šaltinių – be telefono, socialinių tinklų, interneto, žaidimų, muzikos, filmų.

    Tikslas – sumažinti smegenų perkrovą ir leisti dopaminui „persikrauti“, kad paprasti dalykai vėl teiktų džiaugsmą ir pasitenkinimą.

    Žinoma, pati tokios dienos idėja gali sukelti šiokį tokį šoką, ir daugelis tikrai pamanys:
    „Ką aš veiksiu visą dieną be to, prie ko įpratau ir ką naudoju beveik kas sekundę?!“

    Tačiau pasirinkimų spektras platus, malonus ir naudingas: galite išeiti pasivaikščioti, sustoti akimirkai ir pamatyti aplink esantį grožį, pabandyti medituoti, paskaityti knygą, pabūti vienumoje ir šiek tiek pagalvoti, įvertinti, kas vyksta jūsų gyvenime, bei atlikti daug naudingų dalykų – pavyzdžiui, priminti sau savo tikslus.

    Kadangi nebebus jokių dėmesį blaškančių faktorių, pastebėsite, kaip greitai ir lengvai atliksite darbus, kuriuos taip ilgai atidėliojote ir buvote pervertinę jų sudėtingumą.

    Ir suprasite, kaip jūsų smegenys kartais jus sabotuoja.

    Dopamino detoksas – tai ne atsisakymas technologijų visam laikui.

    Pakanka vienos dienos, kad pamatytumėte, kaip stipriai esate perkrauti dirgikliais, ir pradėtumėte sąmoningiau rinktis, kuo užpildyti savo dieną.

    Ką duoda viena diena be telefono ir socialinių tinklų

    Tokią dieną jūs staiga pastebėsite:

    • nuobodulys stumia prie to, ko paprastai vengiate;
    • darbai, kurie atrodė „neįveikiami“, pasirodo paprasti;
    • smegenys vėl ima vertinti paprastus, ramius užsiėmimus – pasivaikščiojimą, knygą, mintis, tvarką, pokalbį su savimi.

    Kai aplink nebelieka greitų pramogų, naudingi dalykai nustoja atrodyti kaip bausmė ir tampa natūraliu būdu užimti save.

    Taip po truputį susigrąžinate gebėjimą susikaupti ir patirti malonumą ne tik iš ekranų ir skanėstų, bet ir iš paprasto, kasdieniško gyvenimo.

    Pagrindinis detokso tikslas – sugrąžinti susidomėjimą gyvenimu, o ne atimti iš savęs malonumus.

    Kai „iškrauname“ dopaminą, naudingi dalykai vėl tampa patrauklūs, o greiti malonumai nustoja mumis valdyti.

  • Du žingsniai, apsaugantys nuo sukčių

    Du žingsniai, apsaugantys nuo sukčių

    Šiandien, kai dauguma mūsų duomenų yra skaitmeninėje erdvėje, jų saugumas tampa būtinybe.

    Silpni slaptažodžiai yra viena dažniausių sukčiavimo priežasčių, tačiau dviejų žingsnių autentifikacija gali veiksmingai apsaugoti nuo neteisėtų prisijungimų. Kaip tai veikia, papasakojo „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

    Kas yra dviejų žingsnių autentifikacija?

    Dviejų žingsnių autentifikacija (angl. Two-Factor Authentication, 2FA) – tai papildomas saugumo sluoksnis, kuris užtikrina, kad prie paskyros galės prisijungti tik teisėtas vartotojas. „Anksčiau prisijungimui užtekdavo vartotojo vardo ir slaptažodžio, tačiau šis metodas tapo nesaugus dėl slaptažodžių nutekėjimo ar spėjimo galimybių, – sako kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis.

    – Dviejų žingsnių autentifikacija reikalauja papildomo patvirtinimo. Po slaptažodžio įvedimo naudotojui tenka atlikti dar vieną veiksmą – pavyzdžiui, įvesti kodą, gautą SMS žinute, sugeneruotą specialioje programėlėje arba patvirtinti prisijungimą naudojant biometrinius duomenis.”

    Taip pat yra ir kelių faktorių autentiškumo patvirtinimas (MFA), kai reikalaujama, kad naudotojas autentiškumo patvirtinimui pateiktų du ar daugiau įrodymų arba kitais būdais, pavyzdžiui, būtų pateikiami biometriniai duomenys (piršto antspaudas). „Papildomi autentifikavimo veiksmai dar labiau sustiprina paskyros saugumą, tačiau pernelyg daug veiksmų apsunkina naudojimąsi”, – sako L. Apynis.

    Kodėl verta naudoti dviejų žingsnių autentifikaciją?

    Kaip aiškina IT žinovas L. Apynis, dviejų žingsnių autentifikacija ne tik sustiprina paskyrų saugumą, bet ir apsaugo nuo dažniausių sukčių metodų. „Net jei slaptažodis būtų pavogtas ar nulaužtas, papildomas autentifikacijos žingsnis apsaugo nuo neteisėto prisijungimo, – sako jis ir pateikia keletą pagrindinių privalumų. – Pagrindinė 2FA nauda – stipresnė apsauga. Net jei slaptažodis nutekės, bus nulaužtas ar netgi, jeigu naudojamas tas pats slaptažodis kitose paskyrose, papildomas autentifikacijos žingsnis gali apsaugoti nuo neteisėto prisijungimo. Be to, tai pakankamai lengva naudoti, nes funkcionalumas yra paprastai įjungiamas.”

    Nors SMS žinutės ar el. laiškai yra populiarūs dviejų žingsnių autentifikacijos metodai, specializuotos autentifikavimo programėlės siūlo dar patikimesnius ir patogesnius sprendimus. Keletas iš tokių programėlių privalumų yra kodų sinchronizavimas, apsauga nuo SMS perėmimo; tokios programėlės nuolat atnaujinamos siekiant atitikti naujausius saugumo standartus ir kt.

    Ar dviejų žingsnių autentifikacija apsaugo nuo sukčių?

    „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas L. Apynys pabrėžia, kad daugeliu atvejų dviejų žingsnių autentifikacija yra veiksmingas būdas apsisaugoti nuo sukčių.

    „Analizuojant kibernetinius įsilaužimus, pastebima, kad kelių žingsnių autentifikavimo trūkumas dažnai buvo pagrindinė priežastis, leidusi programišiams sėkmingai pasinaudoti paskyromis, – sako jis, tačiau pabrėžia, jog net šis metodas nėra absoliučiai nepriekaištingas.

    – Jei prarandate prieigą prie autentifikavimo įrankių (telefono ar programėlės), gali kilti keblumų prisijungiant. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti atsarginėmis atkūrimo galimybėmis, kaip atsarginiai el. pašto adresai ar telefono numeriai.”

    Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis taip pat priduria, kad vartotojai turėtų pasirūpinti tinkama savo kompiuterio apsauga nuo virusų, nes dalis jų gali iš interneto naršyklės pavogti kelių žingsnių autentifikavimo „sausainį” (angl. cookie) ir programišiai tai gali panaudoti šio funkcionalumo apėjimui.