Žyma: insultas

  • Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Dar prieš kelis dešimtmečius žmonėms, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sveikata, dažnai buvo patariama kuo rečiau valgyti kiaušinių trynius.

    Priežastis atrodė akivaizdi: kiaušiniuose yra nemažai cholesterolio, o padidėjusi jo koncentracija kraujyje siejama su ateroskleroze, infarktu ir insultu.

    Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad ryšys tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje yra kur kas sudėtingesnis. Daugumai sveikų žmonių saikingas kiaušinių vartojimas nėra laikomas reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

    Vertingas baltymų šaltinis

    Viename vidutinio dydžio vištos kiaušinyje yra maždaug 6–7 gramai visaverčių baltymų. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių, reikalingų raumenims, imuninei sistemai, fermentams ir įvairiems audiniams atsinaujinti.

    Kiaušiniai taip pat aprūpina organizmą vitaminu B12, riboflavinu, selenu, fosforu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Trynyje yra cholino – medžiagos, svarbios nervų sistemai, smegenų veiklai ir ląstelių membranoms.

    Trynyje randama ir liuteino bei zeaksantino. Šie karotenoidai kaupiasi akies tinklainėje ir yra siejami su akių apsauga nuo su amžiumi susijusių pokyčių.

    Baltymingas maistas paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei saldūs pusryčių dribsniai, bandelės ar kiti greitai pasisavinamų angliavandenių turintys produktai. Todėl virtas kiaušinis ar daržovių omletas gali būti sotus pusryčių pasirinkimas. Vis dėlto patys kiaušiniai riebalų „nedegina“ – kūno svoris priklauso nuo visos mitybos, fizinio aktyvumo ir suvartojamos energijos kiekio.

    Ar kiaušiniuose esantis cholesterolis pavojingas?

    Viename didesniame kiaušinyje gali būti apie 180–200 miligramų cholesterolio, kuris beveik visas yra trynyje. Tačiau su maistu gaunamas cholesterolis ir kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis nėra tas pats.

    Didžiąją dalį organizmui reikalingo cholesterolio pagamina kepenys. Kai su maistu jo gaunama daugiau, daugelio žmonių organizmas gali sumažinti savo gamybą. Vis dėlto ši reakcija nėra vienoda – kai kurių žmonių mažo tankio lipoproteinų, vadinamųjų MTL arba „blogojo“ cholesterolio, koncentracija į su maistu gaunamą cholesterolį reaguoja stipriau.

    Didelės apimties tyrimuose nustatyta, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas daugumai sveikų žmonių nebuvo susijęs su pastebimai didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Amerikos širdies asociacija taip pat nurodo, kad sveikas žmogus į subalansuotą mitybą paprastai gali įtraukti vieną visą kiaušinį per dieną.

    Tačiau tai nereiškia, kad kiaušinių galima valgyti neribotai ar kad nesvarbu, su kuo jie patiekiami.

    Svarbu ne tik kiaušinis, bet ir visa lėkštė

    Virtas kiaušinis su daržovėmis ir viso grūdo duona yra visai kitoks pasirinkimas nei svieste kepta kiaušinienė su šonine, riebiomis dešrelėmis ir balta duona.

    Pastarajame patiekale daug daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir perdirbtos mėsos. Būtent bendras mitybos modelis, o ne vienas konkretus produktas dažniausiai daro didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Todėl kiaušinius geriau:

    • virti arba troškinti be didelio riebalų kiekio;
    • kepti naudojant nedaug aliejaus;
    • derinti su daržovėmis, ankštiniais produktais ar viso grūdo duona;
    • rečiau valgyti kartu su šonine, dešrelėmis ir kitais perdirbtos mėsos gaminiais.

    Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama ne vieno produkto, o visos mitybos svarba: patariama valgyti įvairiai, rinktis daugiau augalinio maisto ir riboti sočiųjų riebalų bei stipriai perdirbtų produktų kiekį.

    Kam reikėtų būti atsargesniems?

    Individualių rekomendacijų gali reikėti žmonėms, kuriems nustatytas labai padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, šeiminė hipercholesterolemija, aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga ar kiti didelės rizikos veiksniai.

    Atsargumas taip pat rekomenduojamas sergantiesiems cukriniu diabetu, ypač jeigu kartu nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis ar jau yra širdies ir kraujagyslių pažeidimų. Tyrimų duomenys šiose pacientų grupėse nėra visiškai vienodi, todėl kiaušinių kiekį vertėtų aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu.

    Spręsti vien pagal savijautą negalima – padidėjęs MTL cholesterolio kiekis paprastai nesukelia aiškių simptomų. Jį parodo kraujo tyrimas, vadinamas lipidograma arba lipidų profiliu.

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti?

    Vienos visiems privalomos normos nėra. Kiaušinių kiekį reikėtų vertinti kartu su visu žmogaus racionu, sveikatos būkle ir kitais gyvūninės kilmės produktais.

    Daugumai sveikų suaugusiųjų vienas kiaušinis per dieną gali būti subalansuotos mitybos dalis. Kartais suvalgyti du kiaušinius taip pat nėra problema, ypač jeigu likusioje dienos mityboje nėra daug riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų ir kitų sočiųjų riebalų šaltinių.

    Tačiau kasdien valgyti po tris ar keturis kiaušinius jau nebūtina. Tokia mityba sumažina maisto įvairovę ir gali gerokai padidinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį. Baltymų verta gauti ir iš žuvies, ankštinių augalų, liesos mėsos, nesaldintų pieno produktų, riešutų bei sėklų.

    Žali kiaušiniai nėra sveikesni

    Kartais teigiama, kad žali kiaušiniai yra maistingesni už virtus ar keptus. Tai nėra pagrįsta.

    Termiškai apdorotų kiaušinių baltymai pasisavinami geriau. Žaliame baltyme taip pat yra avidino – baltymo, galinčio prisijungti biotiną ir trukdyti jam pasisavinti. Retkarčiais suvalgytas žalias kiaušinis biotino trūkumo nesukels, tačiau nuolatinis didelio kiekio žalių baltymų vartojimas nėra rekomenduojamas.

    Svarbiausia rizika – salmonelės. Jos gali būti ne tik ant lukšto, bet retais atvejais ir kiaušinio viduje.

    Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja nevartoti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių. Salmonelės žūsta, kai maistas pakankamai įkaista, todėl patiekalo viduje rekomenduojama pasiekti maždaug 75 °C temperatūrą.

    Ypač atsargūs turėtų būti maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir nusilpusį imunitetą turintys asmenys. Jiems nederėtų valgyti patiekalų su žaliais ar skystais kiaušiniais, pavyzdžiui, naminio majonezo, tiramisu, kai kurių kremų ar nepakankamai iškeptos kiaušinienės, nebent naudojami pasterizuoti kiaušinių produktai.

    Kaip saugiai laikyti ir ruošti kiaušinius?

    Parduotuvėje reikėtų rinktis švarius, neįskilusius kiaušinius ir patikrinti jų tinkamumo vartoti datą. Namuose juos geriausia laikyti šaldytuve, originalioje pakuotėje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

    Jeigu lukštą norima nuplauti, tai reikia daryti tik prieš pat gaminimą, o ne prieš dedant kiaušinius į šaldytuvą. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais būtina nusiplauti rankas ir nuvalyti naudotus paviršius.

    Europos maisto saugos tarnyba pabrėžia, kad kiaušinius reikia pakankamai termiškai apdoroti, žalius produktus laikyti atskirai nuo jau paruošto maisto, o greitai gendančius produktus laikyti žemesnėje nei 5 °C temperatūroje.

    Kiaušinių bijoti nereikia

    Šiuolaikiniai tyrimai nepagrindžia senos nuostatos, kad kiekvienas kiaušinio trynys tiesiogiai „kemša kraujagysles“. Daugumai sveikų žmonių saikingai valgomi kiaušiniai gali būti vertinga ir patogi visavertės mitybos dalis.

    Vis dėlto kiaušiniai nėra stebuklingas produktas. Didžiausią reikšmę turi bendras racionas: kiek jame daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies, perdirbtos mėsos, druskos ir sočiųjų riebalų.

    Tad svarbiausia ne vien skaičiuoti kiaušinius, o žiūrėti, kas dar dedama į lėkštę.

  • Kraujo grupė turi įtakos insulto rizikai

    Kraujo grupė turi įtakos insulto rizikai

    Mokslininkai įvardijo kraujo grupę, kurios atstovus dažniausiai ištinka ankstyvieji insultai – tai yra dar nesulaukus nė šešiasdešimties metų.

    Tokie žmonės rizikuoja susidurti su rimtomis sveikatos problemomis palyginti jauname amžiuje, įspėja amerikiečiai specialistai iš Merilendo universiteto Medicinos mokyklos, atlikę visų prieinamų išeminio insulto genetinių tyrimų metaanalizę.

    Lietuvoje kraujo grupės sovietmečiu buvo klasifikuojamos taip: 0 (nulinę) kraujo grupę vadinta pirmąja (I), A kraujo grupę – antrąja (II), B kraujo grupę – trečiąja (III), o AB kraujo grupę – ketvirtąja (IV).

    Visame pasaulyje jos skirstomos į 0, A, B ir AB. Labiausiai Lietuvoje paplitusi A (II) kraujo grupė. Ją turi 37,8 proc. šalies gyventojų. 33,5 proc. turi 0 (I) kraujo grupę. B (III) kraujo grupės turėtojų yra 20,6 proc., o AB (IV) – 8,1 proc.

    Tyrėjai siekė aptikti žymenis, pagal kuriuos būtų galima atpažinti rizikos grupei priklausančius žmones ir iš anksto apsaugoti nuo pavojingos sveikatos krizės.

    Atlikta analizė davė netikėtai sėkmingų rezultatų, tačiau susijusių su būtent ankstyvais insultais. Paaiškėjo, kad jų grėsmė daug priklauso nuo kraujo grupės.

    Medicinoje ankstyvais laikomi insultai, ištikę iki 60 metų. Pagal statistiką, skaičius žmonių, patiriančių smegenų kraujotakos sutrikimų tokiame amžiuje, auga.

    O tikimybė, kad jiems insultas baigsis mirtimi, itin didelė. Kaip ir išgyvenusiesiems – grėsmė likti neįgaliems iki pat savo dienų galo.

    Paaiškinimų, kodėl insultai jaunėja, iki šiol beveik nėra.

    Tyrėjai surinko duomenis iš 48 genetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo maždaug 17 000 insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 000 su šia problema nesusidūrusių asmenų, sudariusių kontrolinę grupę. Visi dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų amžiaus.

    Visą genomą apimanti analizė padėjo aptikti dvi jo vietas, stipriai susijusias su ankstyva insulto rizika. Viena jų sutapo su kraujo grupę apsprendžiančių genų lokacija.

    Antroji konkrečių kraujo grupės genų tipų analizė parodė, kad žmonėms, kurių genomas koduoja A grupės variaciją, insulto iki 60 metų tikimybė yra 16 procentų didesnė, palyginti su kitų kraujo grupių atstovais.

    Rečiausiai iš visų insultą patiria 0 kraujo grupės atstovai.

    Na, o B kraujo grupės žmonių pasitaiko po lygiai (bet mažiau nei A grupės) ir tarp patyrusiųjų vėlyvus, ir ankstyvus insultus. Tai yra šios grupės atstovams nepasireiškė jokio ypatingo polinkio į smegenų kraujotakos sutrikimus.

    Tyrimo autoriams atsižvelgus į visas galimas paklaidas, pavyzdžiui, susijusias su paciento lytimi bei turimomis ligomis, tapo aišku, jog rizika patirti insultą arba nuo jo mirti nesulaukus 60-ies žmonėms, kurių A kraujo grupė, yra 16 proc. didesnė nei kitų grupių atstovams.

    0 kraujo grupės žmonėms tokia rizika yra 12 proc. mažesnė, palyginus su kitomis grupėmis.

    Specialistai vis dar nežino, kodėl būtent A kraujo grupė didina insulto rizika jaunesniame amžiuje.

    „Mes vis dar nežinome, kodėl A kraujo grupė kelia didesnę riziką, – sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Merilendo universiteto kraujagyslių neurologas Stevenas Kittneris. – Tačiau tai greičiausiai yra susiję su kraujo krešėjimo faktoriais, pavyzdžiui, trombocitais ir kraujagysles dengiančiomis ląstelėmis, taip pat kitais kraujyje esančiais baltymais, įtakojančiais kraujo krešulių susidarymą.“

    Tuo labiau kad mokslininkų įtarimus dėl kraujo krešėjimo savotiškai patvirtina ir ankstesni tyrimai.

    Iš jų rezultatų žinoma, kad A kraujo grupės žmonėms yra didesnė rizika susirgti giliųjų kojų venų tromboze.

    „Akivaizdu, kad mums reikia daugiau tyrimų, padėsiančių išsiaiškinti padidėjusios insulto rizikos mechanizmus“, – sakė S. Kittneris.

    Kita svarbi tyrimo išvada padaryta lyginant žmones, patyrusius insultą iki 60 metų, su tais, kurie insultą patyrė po 60 metų.

    Šiuo tikslu tyrėjai panaudojo maždaug 9 300 insultą patyrusių vyresnių nei 60 metų žmonių ir apie 25 000 insulto nepatyrusių vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių duomenų rinkinį.

    Buvo nustatyta, kad padidėjusi insulto rizika tarp A tipo kraujo grupę turinčių asmenų tapo nereikšminga vėlyvo insulto grupėje, o tai rodo, kad ankstyvame amžiuje įvykstančių insultų mechanizmas gali skirtis nuo įvykstančių vėliau.

    Tyrimo autorių teigimu, jaunesnio amžiaus žmonių insultus rečiau sukelia riebalų sankaupos arterijose (vadinamoji aterosklerozė); labiau tikėtina, kad juos lemia su krešulių susidarymu susiję veiksniai.

    Tyrimas taip pat parodė, kad B tipo kraujo grupę turintiems žmonėms tikimybė patirti insultą bet kokiame amžiuje yra maždaug 11 procentų didesnė, palyginti su kontroline grupe, kuriai priskiriami insulto nepatyrę asmenys.

  • Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Įprasta dėl padidėjusio kraujospūdžio kaltinti druską, stresą ar amžių.

    Tačiau arterinis kraujospūdis – klastingas reiškinys.

    Jis gali šoktelėti dėl visiškai kasdienių dalykų: maisto, įpročių ar net pokalbio.

    Kartais šie šuoliai trumpalaikiai, bet jei jie kartojasi – pasekmės gali būti rimtos: nuo insulto iki infarkto.

    Gera žinia ta, kad daugelį paslėptų priežasčių galima pašalinti.

    Svarbiausia – jas laiku atpažinti.

    1. Troškulys ir dehidratacija susiaurina kraujagysles ir kelia spaudimą

    Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja – taip organizmas bando „taupyti“ vandenį. Inkstai sulaiko skysčius, o smegenys skatina hormonų, keliančių kraujospūdį, gamybą.

    Net ir nedidelis dehidratacijos laipsnis – dėl miego stokos, karščio ar per didelio kofeino kiekio – gali paveikti kraujospūdį.

    2. Vienišumas daro didesnį poveikį nei stresas

    Ne draugų skaičius, o socialinės izoliacijos jausmas labiausiai veikia kraujospūdį.

    Tyrimai rodo: žmonių, kurie jaučiasi vieniši, sistolinis spaudimas po ketverių metų buvo vidutiniškai 14 mmHg didesnis.

    Nuolatinė įtampa, baimė būti atstumtam ir nerimas ilgainiui pakeičia organizmo veiklą.

    3. Miego metu sutrikęs kvėpavimas

    Kalbame apie obstrukcinės miego apnėjos sindromą – kai kvėpavimas miego metu kartkartėmis nutrūksta, dažniausiai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (taip, jei knarkiate – tai gali būti apie jus).

    Organizmas į tai reaguoja išskirdamas spaudimą keliančias medžiagas, o deguonies trūkumas kenkia kraujagyslėms.

    Tai viena iš labiausiai neįvertintų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.

    4. Kalio trūkumas trukdo sumažinti spaudimą

    Net jei apribojote druskos kiekį, kalio trūkumas gali panaikinti jūsų pastangas.

    Kalis padeda inkstams reguliuoti skysčių ir kraujospūdžio balansą.

    Daugiausia jo ne bananuose, kaip dažnai manoma, o špinatuose, brokoliuose, pupelėse ir lapinėse daržovėse.

    5. Staigus skausmas sukelia greitus kraujospūdžio šuolius

    Danties, galvos skausmas ar net staigus dūris – bet koks netikėtas skausmas suaktyvina streso reakciją, įjungia nervų sistemą ir gali akimirksniu padidinti kraujospūdį keliasdešimt vienetų.

    6. Pokalbiai taip pat kelia kraujospūdį

    Vien kalbėjimas jau kelia kraujospūdį, o jei ramybės būsenoje jis ir taip aukštas – poveikis dar stipresnis.

    Įtaką daro ne tik emocijos, bet ir pokalbio tema: aštrus ginčas pakelia spaudimą labiau nei įprastas dialogas.

    7. Perpildyta šlapimo pūslė ir kraujospūdis

    Jei per ilgai laikote šlapimą, kraujospūdis gali pakilti 3–4 mmHg.

    Tai ypač pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pūslė labiau išsitempia ir stipriau veikia nervų sistemą.

    Prieš vizitą pas gydytoją ar matuojant spaudimą geriau nueiti į tualetą – rezultatas bus tikslesnis.

    8. Perteklinis cukrus – jūsų kraujagyslių priešas

    Apie cukrų kalbama mažiau nei apie druską, bet pridėtinis cukrus – ypač gėrimuose ir pusgaminiuose – rimtai veikia kraujospūdį.

    Viena porcija saldaus gazuoto gėrimo (apie 700 ml) gali padidinti sistolinį spaudimą 15 mmHg, o diastolinį – 9 mmHg. Tai tiesioginis smūgis kraujagyslėms.

    9. Skydliaukės hormonai ir kraujospūdis

    Skydliaukės hormonų trūkumas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujagyslių elastingumą.

    Tai blogina kraujotaką ir kelia spaudimą.

    Perteklius taip pat pavojingas – širdis ima plakti per greitai.

    Dažnai šie pokyčiai neturi aiškių simptomų ir išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus.

    10. „Balto chalato“ efektas

    „Baltų chalatų“ efektas – tikras reiškinys: kai kuriems žmonėms vien apsilankymas pas gydytoją padidina kraujospūdį 10 ir daugiau vienetų dėl nervinės įtampos.

    Namuose matuojamas spaudimas ramioje aplinkoje dažnai būna tikslesnis.

    11. Vaistai ir maisto papildai, veikiantys kraujospūdį

    Kai kurie medikamentai ir augaliniai papildai gali ne tik padidinti kraujospūdį, bet ir trukdyti vaistams nuo hipertenzijos veikti efektyviai:

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas – sulaiko skysčius ir siaurina kraujagysles, todėl spaudimas gali pakilti net sveikiems žmonėms;

    Hormoniniai kontraceptikai – dėl estrogeno poveikio gali siaurinti kraujagysles ir didinti kraujospūdį, ypač moterims po 35-erių, turinčioms antsvorio ar rūkančioms;

    Antidepresantai (venlafaksinas, IMAO, tricikliai antidepresantai, fluoksetinas) – veikia neuromediatorius (dopaminą, noradrenaliną, serotoniną), todėl keičia ne tik nuotaiką, bet ir kraujospūdį;

    Dekongestantai (pseudofedrinas, fenilefrinas) – siaurina kraujagysles ir mažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl saugesnių alternatyvų;

    Augaliniai papildai (ginkmedis, ženšenis, guarana, efedra, karčioji apelsino žievė, jonažolė) – gali padidinti kraujospūdį arba trukdyti vaistų veikimui.

    Svarbu prisiminti: kraujospūdis – tai ne tik druska ar genetika. Net paprastas troškulys, pokalbis ar maisto papildas gali daryti įtaką. Todėl verta ne tik stebėti spaudimo matuoklio rodmenis, bet ir žinoti netikėtus veiksnius. Tai padės išvengti klaidingos panikos – arba laiku imtis priemonių.

  • Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Druska yra neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis.

    Ji būtina organizmo veiklai palaikyti, tačiau per didelis jos vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

    Klausimas, kiek druskos yra per daug, kelia diskusijų tarp mokslininkų, tačiau dauguma medicinos organizacijų sutaria, kad nuolatinis rekomenduojamos paros normos viršijimas gali turėti pavojingų pasekmių organizmui.

    Rekomenduojamas kiekis

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio per dieną, tai atitinka apie 5 gramus druskos.

    Amerikos širdies asociacija (AHA) siūlo dar griežtesnes ribas – ne daugiau kaip 2,3 gramo natrio per dieną (šiek tiek daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), o idealiu atveju – ne daugiau kaip 1,5 gramo natrio.

    Tačiau statistika rodo, kad daugelyje pasaulio šalių šios normos gerokai viršijamos.

    Pavyzdžiui, JAV vidutinis natrio suvartojimas siekia 3,4 gramo per dieną, o kai kuriose Azijos šalyse – net 4,3 gramo.

    Kodėl druska gali būti kenksminga?

    Druska sudaryta iš dviejų pagrindinių elementų – natrio ir chlorido. Pagrindinis neigiamas poveikis organizmui siejamas būtent su natriu, kuris veikia skysčių balansą organizme ir skatina vandens sulaikymą.

    Tai didina kraujo tūrį, tuo pačiu širdies ir kraujagyslių apkrovą bei ilgainiui gali sukelti aukštą kraujospūdį.

    Be to, per didelis druskos kiekis verčia širdį dirbti intensyviau, o tai gali sukelti hipertenziją, širdies nepakankamumą, infarktą ar insultą.

    Didesnę apkrovą patiria ir inkstai, nes jiems tenka pašalinti natrio perteklių, kas gali didinti inkstų nepakankamumo riziką.

    Nuolatinis kraujagyslių susiaurėjimas dėl per didelio druskos vartojimo skatina aterosklerozės ir trombų susidarymą.

    Kenčia ir virškinimo sistema – per didelis druskos kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę, padidinti opų ar net vėžio riziką.

    Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad didelis druskos kiekis gali skatinti kalcio išsiskyrimą iš kaulų, o tai gali didinti osteoporozės tikimybę.

    Ar druska visada kenkia?

    Nors moksliniai tyrimai aiškiai rodo per didelio druskos vartojimo žalą, kai kurie specialistai mano, kad esamos rekomendacijos yra pernelyg griežtos.

    Pavyzdžiui, 2013 m. JAV Medicinos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje teigė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog būtina itin griežtai riboti natrio vartojimą.

    Taip pat tyrimai rodo, kad žmogaus reakcija į druską yra individuali.

    Kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie aktyviai gyvena, didesnis natrio kiekis nekelia rimtų pasekmių.

    Kartu druska gali būti naudinga, pavyzdžiui, kai kurie tyrimai parodė, kad ji padeda imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

    Kaip sumažinti druskos vartojimą?

    Priešingai nei dažnai manoma, pagrindinis natrio šaltinis maiste yra ne druska, dedama gaminant patiekalus, o perdirbti produktai.

    Kai kurių tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. kasdien suvartojamo natrio gaunama iš pusgaminių, konservuotų produktų, greitojo maisto ir užkandžių.

    Sumažinti druskos kiekį padeda atsisakymas pusgaminių, nes paruošti sriubų mišiniai, dešros ar konservai dažnai turi didelį druskos kiekį.

    Verta įdėmiai skaityti produktų etiketes ir atkreipti dėmesį į natrio kiekį.

    Kodėl žmonės taip mėgsta sūrų maistą?

    Druska yra natūralus skonio stipriklis, todėl maistas su ja atrodo gardesnis.

    Tačiau ją galima pakeisti kitais prieskoniais – česnaku, citrinos sultimis, žolelėmis ar pipirais, kurie suteikia patiekalams skonio be perteklinio natrio.

    Vienas iš perspektyviausių būdų mažinti druskos vartojimą – naudoti kalio turinčius druskos pakaitalus.

    Tyrimai, atlikti Kinijoje, parodė, kad pakeitus ketvirtadalį natrio kaliu, insulto atvejų skaičius sumažėjo 12 proc., o širdies ir kraujagyslių ligų – 13 proc.

    Išvada

    Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti druskos vartojimą, tačiau dauguma žmonių šias normas gerokai viršija.

    Net jei visiškai laikytis PSO rekomendacijų nepavyksta, verta bent šiek tiek sumažinti suvartojamos druskos kiekį.

    Ir nedidelis jos mažinimas gali ženkliai sumažinti hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų pavojingų padarinių riziką.

  • Insultas – ir pagal kraujo grupę

    Insultas – ir pagal kraujo grupę

    Mokslininkai įvardijo kraujo grupę, kurios atstovus dažniausiai ištinka ankstyvieji insultai – tai yra dar nesulaukus nė šešiasdešimties metų.

    Tokie žmonės rizikuoja susidurti su rimtomis sveikatos problemomis palyginti jauname amžiuje, įspėja amerikiečiai specialistai iš Merilendo universiteto Medicinos mokyklos, atlikę visų prieinamų išeminio insulto genetinių tyrimų metaanalizę.

    Tyrėjai siekė aptikti žymenis, pagal kuriuos būtų galima atpažinti rizikos grupei priklausančius žmones ir iš anksto apsaugoti nuo pavojingos sveikatos krizės.

    Atlikta analizė davė netikėtai sėkmingų rezultatų, tačiau susijusių su būtent ankstyvais insultais. Paaiškėjo, kad jų grėsmė daug priklauso nuo kraujo grupės.

    Medicinoje ankstyvais laikomi insultai, ištikę iki 60 metų. Pagal statistiką, skaičius žmonių, patiriančių smegenų kraujotakos sutrikimų tokiame amžiuje, auga. O tikimybė, kad jiems insultas baigsis mirtimi, itin didelė. Kaip ir išgyvenusiesiems – grėsmė likti neįgaliems iki pat savo dienų galo.

    Paaiškinimų, kodėl insultai jaunėja, iki šiol beveik nėra.

    Todėl tyrėjai surinko 48 mokslinius darbus, kuriuos atliekant dalyvavo apie 17 tūkst. pacientų po insulto ir 600 000 sveikų asmenų (65 proc. jų buvo europiečiai). Surinkti duomenys apie chromosomas padėjo išskirti su šia liga susijusius genų variantus. Tarp jų pasirodė esantis ir genas, nulemiantis žmogaus kraujo grupę.

    Lietuvoje kraujo grupės sovietmečiu buvo klasifikuojamos taip: O kraujo grupę vadinta pirmąja (I), A kraujo grupę – antrąja (II), B kraujo grupę – trečiąja (III), o AB kraujo grupę – ketvirtąja (IV).

    Visame pasaulyje jos skirstomos į 0, A, B ir AB. Labiausiai Lietuvoje paplitusi A (II) kraujo grupė. Ją turi 37,8 proc. šalies gyventojų. 33,5 proc. turi 0 (I) kraujo grupę. B (III) kraujo grupės turėtojų yra 20,6 proc., o AB (IV) – 8,1 proc.

    Taigi pagal po analizės gautus rezultatus, A kraujo grupės turėtojus dažniau nei visus kitus insultas ištinka dar nesulaukus 60 metų.

    Rečiausiai iš visų insultą patiria 0 kraujo grupės atstovai.

    Na, o B kraujo grupės žmonių pasitaiko po lygiai (bet mažiau nei A grupės) ir tarp patyrusiųjų vėlyvus, ir ankstyvus insultus. Tai yra šios grupės atstovams nepasireiškė jokio ypatingo polinkio į smegenų kraujotakos sutrikimus.

    Tyrimo autoriams atsižvelgus į visas galimas paklaidas, pavyzdžiui, susijusias su paciento lytimi bei turimomis ligomis, tapo aišku, jog rizika patirti insultą arba nuo jo mirti nesulaukus 60-ies žmonėms, kurių A kraujo grupė, yra 16 proc. didesnė nei kitų grupių atstovams.

    0 kraujo grupės žmonėms tokia rizika yra 12 proc. mažesnė, palyginus su kitomis grupėmis.

    Įdomiausia tai, kad tarp vėlyvo insulto ir kraujo grupių jokio ryšio mokslininkai neaptiko.

    Specialistai vis dar nežino, kodėl būtent A kraujo grupė didina insulto rizika jaunesniame amžiuje.

    Yra tikimybė, jog tai susiję su krešėjimo faktoriais, trombocitais ir kraujagysles dengiančiomis ląstelėmis, taip pat kraujyje cirkuliuojančiais baltymais, atliekančiais svarbų vaidmenį susidarant trombams.

    Tuo labiau kad mokslininkų įtarimus dėl kraujo krešėjimo savotiškai patvirtina ir ankstesni tyrimai.

    Iš jų rezultatų žinoma, kad A kraujo grupės žmonėms yra didesnė rizika susirgti giliųjų kojų venų tromboze.

    Tačiau tiksliam mechanizmui, kaip atsiranda padidėjusi ankstyvo insulto rizika tokį kraują turintiesiems, nustatyti dar prireiks papildomų tyrimų.