Žyma: infarktas

  • Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Dar prieš kelis dešimtmečius žmonėms, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sveikata, dažnai buvo patariama kuo rečiau valgyti kiaušinių trynius.

    Priežastis atrodė akivaizdi: kiaušiniuose yra nemažai cholesterolio, o padidėjusi jo koncentracija kraujyje siejama su ateroskleroze, infarktu ir insultu.

    Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad ryšys tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje yra kur kas sudėtingesnis. Daugumai sveikų žmonių saikingas kiaušinių vartojimas nėra laikomas reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

    Vertingas baltymų šaltinis

    Viename vidutinio dydžio vištos kiaušinyje yra maždaug 6–7 gramai visaverčių baltymų. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių, reikalingų raumenims, imuninei sistemai, fermentams ir įvairiems audiniams atsinaujinti.

    Kiaušiniai taip pat aprūpina organizmą vitaminu B12, riboflavinu, selenu, fosforu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Trynyje yra cholino – medžiagos, svarbios nervų sistemai, smegenų veiklai ir ląstelių membranoms.

    Trynyje randama ir liuteino bei zeaksantino. Šie karotenoidai kaupiasi akies tinklainėje ir yra siejami su akių apsauga nuo su amžiumi susijusių pokyčių.

    Baltymingas maistas paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei saldūs pusryčių dribsniai, bandelės ar kiti greitai pasisavinamų angliavandenių turintys produktai. Todėl virtas kiaušinis ar daržovių omletas gali būti sotus pusryčių pasirinkimas. Vis dėlto patys kiaušiniai riebalų „nedegina“ – kūno svoris priklauso nuo visos mitybos, fizinio aktyvumo ir suvartojamos energijos kiekio.

    Ar kiaušiniuose esantis cholesterolis pavojingas?

    Viename didesniame kiaušinyje gali būti apie 180–200 miligramų cholesterolio, kuris beveik visas yra trynyje. Tačiau su maistu gaunamas cholesterolis ir kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis nėra tas pats.

    Didžiąją dalį organizmui reikalingo cholesterolio pagamina kepenys. Kai su maistu jo gaunama daugiau, daugelio žmonių organizmas gali sumažinti savo gamybą. Vis dėlto ši reakcija nėra vienoda – kai kurių žmonių mažo tankio lipoproteinų, vadinamųjų MTL arba „blogojo“ cholesterolio, koncentracija į su maistu gaunamą cholesterolį reaguoja stipriau.

    Didelės apimties tyrimuose nustatyta, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas daugumai sveikų žmonių nebuvo susijęs su pastebimai didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Amerikos širdies asociacija taip pat nurodo, kad sveikas žmogus į subalansuotą mitybą paprastai gali įtraukti vieną visą kiaušinį per dieną.

    Tačiau tai nereiškia, kad kiaušinių galima valgyti neribotai ar kad nesvarbu, su kuo jie patiekiami.

    Svarbu ne tik kiaušinis, bet ir visa lėkštė

    Virtas kiaušinis su daržovėmis ir viso grūdo duona yra visai kitoks pasirinkimas nei svieste kepta kiaušinienė su šonine, riebiomis dešrelėmis ir balta duona.

    Pastarajame patiekale daug daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir perdirbtos mėsos. Būtent bendras mitybos modelis, o ne vienas konkretus produktas dažniausiai daro didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Todėl kiaušinius geriau:

    • virti arba troškinti be didelio riebalų kiekio;
    • kepti naudojant nedaug aliejaus;
    • derinti su daržovėmis, ankštiniais produktais ar viso grūdo duona;
    • rečiau valgyti kartu su šonine, dešrelėmis ir kitais perdirbtos mėsos gaminiais.

    Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama ne vieno produkto, o visos mitybos svarba: patariama valgyti įvairiai, rinktis daugiau augalinio maisto ir riboti sočiųjų riebalų bei stipriai perdirbtų produktų kiekį.

    Kam reikėtų būti atsargesniems?

    Individualių rekomendacijų gali reikėti žmonėms, kuriems nustatytas labai padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, šeiminė hipercholesterolemija, aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga ar kiti didelės rizikos veiksniai.

    Atsargumas taip pat rekomenduojamas sergantiesiems cukriniu diabetu, ypač jeigu kartu nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis ar jau yra širdies ir kraujagyslių pažeidimų. Tyrimų duomenys šiose pacientų grupėse nėra visiškai vienodi, todėl kiaušinių kiekį vertėtų aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu.

    Spręsti vien pagal savijautą negalima – padidėjęs MTL cholesterolio kiekis paprastai nesukelia aiškių simptomų. Jį parodo kraujo tyrimas, vadinamas lipidograma arba lipidų profiliu.

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti?

    Vienos visiems privalomos normos nėra. Kiaušinių kiekį reikėtų vertinti kartu su visu žmogaus racionu, sveikatos būkle ir kitais gyvūninės kilmės produktais.

    Daugumai sveikų suaugusiųjų vienas kiaušinis per dieną gali būti subalansuotos mitybos dalis. Kartais suvalgyti du kiaušinius taip pat nėra problema, ypač jeigu likusioje dienos mityboje nėra daug riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų ir kitų sočiųjų riebalų šaltinių.

    Tačiau kasdien valgyti po tris ar keturis kiaušinius jau nebūtina. Tokia mityba sumažina maisto įvairovę ir gali gerokai padidinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį. Baltymų verta gauti ir iš žuvies, ankštinių augalų, liesos mėsos, nesaldintų pieno produktų, riešutų bei sėklų.

    Žali kiaušiniai nėra sveikesni

    Kartais teigiama, kad žali kiaušiniai yra maistingesni už virtus ar keptus. Tai nėra pagrįsta.

    Termiškai apdorotų kiaušinių baltymai pasisavinami geriau. Žaliame baltyme taip pat yra avidino – baltymo, galinčio prisijungti biotiną ir trukdyti jam pasisavinti. Retkarčiais suvalgytas žalias kiaušinis biotino trūkumo nesukels, tačiau nuolatinis didelio kiekio žalių baltymų vartojimas nėra rekomenduojamas.

    Svarbiausia rizika – salmonelės. Jos gali būti ne tik ant lukšto, bet retais atvejais ir kiaušinio viduje.

    Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja nevartoti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių. Salmonelės žūsta, kai maistas pakankamai įkaista, todėl patiekalo viduje rekomenduojama pasiekti maždaug 75 °C temperatūrą.

    Ypač atsargūs turėtų būti maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir nusilpusį imunitetą turintys asmenys. Jiems nederėtų valgyti patiekalų su žaliais ar skystais kiaušiniais, pavyzdžiui, naminio majonezo, tiramisu, kai kurių kremų ar nepakankamai iškeptos kiaušinienės, nebent naudojami pasterizuoti kiaušinių produktai.

    Kaip saugiai laikyti ir ruošti kiaušinius?

    Parduotuvėje reikėtų rinktis švarius, neįskilusius kiaušinius ir patikrinti jų tinkamumo vartoti datą. Namuose juos geriausia laikyti šaldytuve, originalioje pakuotėje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

    Jeigu lukštą norima nuplauti, tai reikia daryti tik prieš pat gaminimą, o ne prieš dedant kiaušinius į šaldytuvą. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais būtina nusiplauti rankas ir nuvalyti naudotus paviršius.

    Europos maisto saugos tarnyba pabrėžia, kad kiaušinius reikia pakankamai termiškai apdoroti, žalius produktus laikyti atskirai nuo jau paruošto maisto, o greitai gendančius produktus laikyti žemesnėje nei 5 °C temperatūroje.

    Kiaušinių bijoti nereikia

    Šiuolaikiniai tyrimai nepagrindžia senos nuostatos, kad kiekvienas kiaušinio trynys tiesiogiai „kemša kraujagysles“. Daugumai sveikų žmonių saikingai valgomi kiaušiniai gali būti vertinga ir patogi visavertės mitybos dalis.

    Vis dėlto kiaušiniai nėra stebuklingas produktas. Didžiausią reikšmę turi bendras racionas: kiek jame daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies, perdirbtos mėsos, druskos ir sočiųjų riebalų.

    Tad svarbiausia ne vien skaičiuoti kiaušinius, o žiūrėti, kas dar dedama į lėkštę.

  • Mokslininkai įrodė, kad širdis po infarkto gali atsinaujinti

    Mokslininkai įrodė, kad širdis po infarkto gali atsinaujinti

    Jei kada nors iš gydytojo girdėjote, kad po infarkto širdies raumuo nebeatsistato, tai nėra visiškai tikslu.

    Žmogaus širdis po infarkto geba auginti naujas raumens ląsteles – ir tai neseniai pirmą kartą įrodyta tiriant žmonių širdies audinius.

    Tiesa, džiaugtis dar anksti: natūralios regeneracijos nepakanka, kad širdis visiškai užgytų.

    Tačiau pats faktas atveria kelią naujiems širdies nepakankamumo gydymo metodams ir bandymams išmokyti širdį gydyti pačią save.

    Kodėl manyta, kad širdis negali atsikurti

    Širdies raumens ląstelės – kardiomiocitai – veikia kitaip nei odos ar kepenų ląstelės. Odos ląstelės nuolat dalijasi, kepenys geba atauginti prarastą dalį.

    O kardiomiocitai elgiasi kitaip: jie aktyviai dalijasi tik vaisiaus vystymosi metu, o netrukus po gimimo jų dalijimasis beveik visiškai sustoja.

    Būtent todėl medicinos vadovėliuose dešimtmečius buvo rašoma: širdies ląstelių kiekis, su kuriuo gimėte, maždaug toks pats išlieka iki gyvenimo pabaigos – nebent dalis jų žūtų dėl infarkto.

    Miokardo infarktas gali sunaikinti iki trečdalio visų kardiomiocitų.

    Žuvusių ląstelių vietoje susidaro randas – panašiai kaip randas odoje, tik jungiamojo audinio randas nesugeba susitraukinėti. Dėl to širdis pradeda prasčiau pumpuoti kraują.

    Ilgainiui tai gali lemti širdies nepakankamumą, kurio vienintelis radikalus gydymo būdas tebėra širdies transplantacija.

    Tačiau donorinių organų nuolat trūksta, todėl medicina lygiagrečiai kuria ir dirbtinės širdies technologijas.

    Eksperimentai su pelėmis dar prieš maždaug ketvirtį amžiaus parodė, kad po infarkto graužikų kardiomiocitai ima dalytis aktyviau.

    Tačiau to paties patvirtinti žmonėms ilgai nepavyko – gauti ir ištirti gyvą žmogaus širdies audinį yra itin sudėtinga.

    Kaip mokslininkai įrodė širdies regeneraciją po infarkto

    Tyrimą atliko Sidnėjaus universiteto, Bairdo instituto ir Karališkosios princo Alfredo ligoninės mokslininkų grupė. Jų darbas paskelbtas žurnale „Circulation Research“.

    Viskas prasidėjo nuo unikalaus atvejo.

    Profesorius Seanas Lalas, vadovaujantis Sidnėjaus širdžių bankui – kriokonservuotų širdies audinių saugyklai, – kolekcijoje aptiko retą mėginį: 48 metų vyro širdį po didelio infarkto, kurį sukėlė visiška priekinės tarpskilvelinės arterijos užsikimšimas.

    Pacientas penkias dienas buvo palaikomas gyvybę užtikrinančia aparatūra, vėliau jam konstatuota smegenų mirtis.

    Jo širdis, netinkama transplantacijai, tyrimams buvo perduota dar prieš sustojant kraujotakai.

    Tokia „premortalinė“, arba dar iki kraujotakos sustojimo paimta, širdis su infarkto zona yra išskirtinė retenybė.

    Patys autoriai pažymi, kad tikimybė vėl gauti panašų mėginį yra labai maža.

    Todėl komanda sukūrė papildomą metodą: mokslininkai pradėjo rinkti gyvo širdies audinio biopsijas iš pacientų, kuriems praėjus 7–10 dienų po infarkto buvo atliekama vainikinių arterijų šuntavimo operacija.

    Širdies operacija

    Kaip širdies ląstelės dalijasi po infarkto

    Tyrėjai pasitelkė visą šiuolaikinių metodų arsenalą – imunohistochemiją, RNR sekoskaitą, proteomiką, metabolomiką ir pavienių ląstelių branduolių sekoskaitą.

    Tai leido ne tik pamatyti besidalijančias ląsteles, bet ir išsamiai įvertinti, kokie genai ir baltymai aktyvuojami regeneracijos metu.

    Rezultatas buvo aiškus: suaugusio žmogaus kardiomiocitai, reaguodami į išemiją – deguonies badą, kurį sukelia infarktas, – sustiprina mitozę, t. y. ląstelių dalijimosi procesą.

    Mėginiuose iš zonos, esančios šalia infarkto pažeidimo, maždaug 7–8 proc. kardiomiocitų turėjo dalijimosi požymių, o unikalioje „premortalinėje“ širdyje šis rodiklis siekė iki 11 proc.

    Fluorescencinės mikroskopijos vaizduose širdies audinyje buvo matyti besidalijantys kardiomiocitai.

    Svarbu suprasti mastą: profesoriaus Lalo vertinimu, visaverčiam širdies atsikūrimui reikėtų, kad dalytųsi maždaug 25–50 proc. ląstelių.

    Realūs 7–11 proc. yra gerokai mažiau, tačiau šis atradimas iš esmės keičia supratimą apie tai, ką žmogaus širdis vis dėlto sugeba.

    Įdomu ir tai, kad panašūs audinių atsikūrimo mechanizmai po pažeidimų aptinkami ir kituose organuose.

    Tai rodo platesnį regeneracinės medicinos potencialą.

    Kodėl deguonies trūkumas gali paleisti širdies atsikūrimo mechanizmą

    Viena įdomiausių tyrimo hipotezių susijusi su regeneracijos paleidimo mechanizmu. Profesorius Lalas mano, kad postūmiu gali būti būtent hipoksija – tas pats deguonies badas, kuris infarkto metu pražudo dalį ląstelių.

    Logika tokia: vaisiaus vystymosi metu organizmas būna aplinkoje, kurioje deguonies kiekis yra mažesnis, ir būtent tuo laikotarpiu kardiomiocitai aktyviai dalijasi.

    Po gimimo, kai pradeda veikti plaučiai ir deguonies kiekis staigiai padidėja, širdies ląstelių dalijimasis beveik visiškai sustoja.

    Gali būti, kad infarkto metu deguonies trūkumas širdies ląstelėse „pažadina“ tą pačią programą, kuri veikė embriono vystymosi laikotarpiu.

    Analizė parodė, kad genai, aktyvūs vaisiaus kardiomiocituose, įsijungė tik zonoje, esančioje šalia pažeidimo.

    Kol kas tai hipotezė, o ne galutinai įrodytas faktas.

    Tačiau jeigu ji pasitvirtins, tai gali padėti suprasti, kaip sustiprinti regeneraciją – pavyzdžiui, naudojant vaistus, imituojančius kontroliuojamos hipoksijos poveikį.

    Kaip šis atradimas gali pakeisti širdies nepakankamumo gydymą

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.

    Pavyzdžiui, Lietuvoje širdies nepakankamumu serga daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o širdies transplantacijų atliekama tik vienetai: Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje atliktos 4 širdies transplantacijos.

    Skirtumas tarp pacientų poreikių ir radikalių gydymo galimybių išlieka labai didelis.

    Australijos mokslininkų atradimas šios problemos neišsprendžia akimirksniu, tačiau keičia pačią paradigmą.

    Anksčiau buvo kalbama taip: „pažeidimas negrįžtamas“.

    Dabar formuluotė jau kitokia: „pažeidimas iš dalies grįžtamas, ir šį gebėjimą galima bandyti sustiprinti“.

    Tyrėjai žmogaus širdies audinio mėginiuose jau aptiko kelis baltymus, kurie anksčiau buvo siejami su širdies regeneracija pelėms.

    Tai reiškia, kad biologiniai atsikūrimo keliai gali būti bendri skirtingoms žinduolių rūšims, todėl eksperimentų su graužikais duomenų nereikės visiškai pradėti vertinti nuo nulio.

    Anksčiau panašių vilčių teikė širdžiai skirtos kamieninių ląstelių terapijos, tačiau paaiškėjo, kad šie procesai yra sudėtingesni nei paprastas žuvusių audinių pakeitimas naujais.

    Be to, mokslininkų sukurtas gyvo audinio biopsijos metodas suteikia realų modelį būsimiems regeneraciniams vaistams tirti tiesiogiai žmogaus širdies ląstelėse.

    Pirmasis tyrimo autorius dr. Robertas Hume’as pabrėžia: natūrali regeneracija kol kas per silpna, kad apsaugotų nuo sunkių infarkto padarinių. Tačiau tikslas – sukurti gydymą, kuris sustiprintų įgimtą širdies gebėjimą atsikurti ir ateityje galbūt leistų stabdyti ar net grąžinti atgal širdies nepakankamumo procesą be transplantacijos.

  • Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Gripas didina infarkto riziką septynis kartus, bet tai ne vienintelis virusas, sukeliantis širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas.

    Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

    Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

    Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

    Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

    Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

    Ūmios infekcijos

    Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

    Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

    Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

    Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

    Lėtinės ir užslėptos infekcijos

    Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

    Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

    Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

    ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

    Atsakomybės klausimas

    Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

    Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

    Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

    Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

    Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

    Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

  • Aspirinas ir vidiniai kraujavimai: kada nauda virsta mirtina rizika

    Aspirinas ir vidiniai kraujavimai: kada nauda virsta mirtina rizika

    Ilgą laiką aspirinas buvo laikomas „tabletėmis nuo infarkto“, ir daugelis žmonių jį vis dar vartoja „profilaktikai“.

    Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė: žmonėms, kurie neturi širdies ir kraujagyslių ligų, toks vartojimas dažniausiai neduoda jokios naudos, o kartais net padidina pavojingų komplikacijų riziką.

    Pagrindinė priežastis — paslėpti kraujavimai, kurie ilgą laiką gali likti nepastebėti ir pasireikšti tik esant rimtoms pasekmėms.

    Kada aspirinas padeda, o kada ne?

    Gydytojai jį skiria antrinei profilaktikai — po infarkto, insulto, sergant išemine širdies liga ar ateroskleroze.

    Tokiais atvejais nauda yra akivaizdi ir gerokai viršija rizikas.

    Tačiau pradėti vartoti aspiriną pirminės profilaktikos tikslais sveikiems žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų, nerekomenduojama: kraujavimo rizika dažniau būna didesnė nei išvengta infarktų ar insultų.

    40–59 metų amžiaus grupėje sprendimas priimamas individualiai — tik tada, kai širdies ir kraujagyslių rizika yra didelė, o kraujavimo rizika maža.

    Acetilsalicilo rūgštis yra veiklioji medžiaga vaistuose, tarp jų ir „Aspirine“.

    Kodėl aspirinas pavojingas: kraujavimas kaip pagrindinė rizika

    Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir taip neleidžia susidaryti trombams, bet tuo pačiu padidina sunkių kraujavimų tikimybę.

    Meteanalizė, kurioje dalyvavo 171 000 žmonių, parodė: aspirinas sumažina infarkto riziką 15 proc., tačiau padidina didelių kraujavimų riziką net 48 proc. — įskaitant smegenų bei virškinamojo trakto kraujavimus.

    Kiti tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms intrakranijinių (smegenų) kraujosruvų rizika gali padidėti maždaug 38 proc., nors reikšmingo apsauginio poveikio nuo išeminių insultų nepastebėta.

    Daugelis tokių kraujavimų vystosi be aiškių simptomų — iki momento, kai situacija tampa kritinė.

    Aspirinas: nauda ir žala skaičiais

    Vidutiniškai, iš 10 000 žmonių, vartojančių aspiriną profilaktiškai vienerius metus:

    išvengiama apie 5 infarktų arba 4 insultų,

    tačiau įvyksta apie 5 dideli kraujavimai, iš kurių 1 — intrakranijinis.

    Tai reiškia, kad norint užkirsti kelią vienam rimtam širdies ar kraujagyslių įvykiui, gydyti reikia šimtus žmonių, bet daliai jų atsiras sunkios komplikacijos.

    Kaip sakoma: vieną gydo, kitą žaloja.

    Amžius – kritinis veiksnys: kuo žmogus vyresnis, tuo pavojingesnis aspirinas be aiškių medicininių indikacijų.

    Kaip vartoti aspiriną saugiai ir sumažinti rizikas

    Nevartokite aspirino savarankiškai — tik pagal gydytojo paskyrimą.

    Nenutraukite vartojimo be gydytojo konsultacijos — jei jis skiriamas antrinei profilaktikai, staigus nutraukimas gali būti pavojingas.

    Pastebėję kraujavimo požymius (juodas išmatas, krauju pasruvusią vėmalų masę, staigų stiprų galvos skausmą) — nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    Profilaktikai daug efektyvesnė gyvenimo būdo korekcija: sveika mityba, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei kitos priemonės, o ne mechaniškas aspirino vartojimas.

    Aspirinas pateisinamas tik esant širdies ir kraujagyslių ligoms — infarktui, insultui ir pan.

    Sprendimą dėl jo vartojimo priima tik gydytojas. Savarankiškas vartojimas pavojingas: kraujavimo (ypač paslėpto ir smegenyse) rizika dažnai viršija naudą.

    Aspirinas nėra universali apsauga. Jį reikia vartoti tik tada, kai nauda akivaizdžiai viršija rizikas — ir visada prižiūrint specialistui.

     

  • Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Įprasta dėl padidėjusio kraujospūdžio kaltinti druską, stresą ar amžių.

    Tačiau arterinis kraujospūdis – klastingas reiškinys.

    Jis gali šoktelėti dėl visiškai kasdienių dalykų: maisto, įpročių ar net pokalbio.

    Kartais šie šuoliai trumpalaikiai, bet jei jie kartojasi – pasekmės gali būti rimtos: nuo insulto iki infarkto.

    Gera žinia ta, kad daugelį paslėptų priežasčių galima pašalinti.

    Svarbiausia – jas laiku atpažinti.

    1. Troškulys ir dehidratacija susiaurina kraujagysles ir kelia spaudimą

    Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja – taip organizmas bando „taupyti“ vandenį. Inkstai sulaiko skysčius, o smegenys skatina hormonų, keliančių kraujospūdį, gamybą.

    Net ir nedidelis dehidratacijos laipsnis – dėl miego stokos, karščio ar per didelio kofeino kiekio – gali paveikti kraujospūdį.

    2. Vienišumas daro didesnį poveikį nei stresas

    Ne draugų skaičius, o socialinės izoliacijos jausmas labiausiai veikia kraujospūdį.

    Tyrimai rodo: žmonių, kurie jaučiasi vieniši, sistolinis spaudimas po ketverių metų buvo vidutiniškai 14 mmHg didesnis.

    Nuolatinė įtampa, baimė būti atstumtam ir nerimas ilgainiui pakeičia organizmo veiklą.

    3. Miego metu sutrikęs kvėpavimas

    Kalbame apie obstrukcinės miego apnėjos sindromą – kai kvėpavimas miego metu kartkartėmis nutrūksta, dažniausiai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (taip, jei knarkiate – tai gali būti apie jus).

    Organizmas į tai reaguoja išskirdamas spaudimą keliančias medžiagas, o deguonies trūkumas kenkia kraujagyslėms.

    Tai viena iš labiausiai neįvertintų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.

    4. Kalio trūkumas trukdo sumažinti spaudimą

    Net jei apribojote druskos kiekį, kalio trūkumas gali panaikinti jūsų pastangas.

    Kalis padeda inkstams reguliuoti skysčių ir kraujospūdžio balansą.

    Daugiausia jo ne bananuose, kaip dažnai manoma, o špinatuose, brokoliuose, pupelėse ir lapinėse daržovėse.

    5. Staigus skausmas sukelia greitus kraujospūdžio šuolius

    Danties, galvos skausmas ar net staigus dūris – bet koks netikėtas skausmas suaktyvina streso reakciją, įjungia nervų sistemą ir gali akimirksniu padidinti kraujospūdį keliasdešimt vienetų.

    6. Pokalbiai taip pat kelia kraujospūdį

    Vien kalbėjimas jau kelia kraujospūdį, o jei ramybės būsenoje jis ir taip aukštas – poveikis dar stipresnis.

    Įtaką daro ne tik emocijos, bet ir pokalbio tema: aštrus ginčas pakelia spaudimą labiau nei įprastas dialogas.

    7. Perpildyta šlapimo pūslė ir kraujospūdis

    Jei per ilgai laikote šlapimą, kraujospūdis gali pakilti 3–4 mmHg.

    Tai ypač pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pūslė labiau išsitempia ir stipriau veikia nervų sistemą.

    Prieš vizitą pas gydytoją ar matuojant spaudimą geriau nueiti į tualetą – rezultatas bus tikslesnis.

    8. Perteklinis cukrus – jūsų kraujagyslių priešas

    Apie cukrų kalbama mažiau nei apie druską, bet pridėtinis cukrus – ypač gėrimuose ir pusgaminiuose – rimtai veikia kraujospūdį.

    Viena porcija saldaus gazuoto gėrimo (apie 700 ml) gali padidinti sistolinį spaudimą 15 mmHg, o diastolinį – 9 mmHg. Tai tiesioginis smūgis kraujagyslėms.

    9. Skydliaukės hormonai ir kraujospūdis

    Skydliaukės hormonų trūkumas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujagyslių elastingumą.

    Tai blogina kraujotaką ir kelia spaudimą.

    Perteklius taip pat pavojingas – širdis ima plakti per greitai.

    Dažnai šie pokyčiai neturi aiškių simptomų ir išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus.

    10. „Balto chalato“ efektas

    „Baltų chalatų“ efektas – tikras reiškinys: kai kuriems žmonėms vien apsilankymas pas gydytoją padidina kraujospūdį 10 ir daugiau vienetų dėl nervinės įtampos.

    Namuose matuojamas spaudimas ramioje aplinkoje dažnai būna tikslesnis.

    11. Vaistai ir maisto papildai, veikiantys kraujospūdį

    Kai kurie medikamentai ir augaliniai papildai gali ne tik padidinti kraujospūdį, bet ir trukdyti vaistams nuo hipertenzijos veikti efektyviai:

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas – sulaiko skysčius ir siaurina kraujagysles, todėl spaudimas gali pakilti net sveikiems žmonėms;

    Hormoniniai kontraceptikai – dėl estrogeno poveikio gali siaurinti kraujagysles ir didinti kraujospūdį, ypač moterims po 35-erių, turinčioms antsvorio ar rūkančioms;

    Antidepresantai (venlafaksinas, IMAO, tricikliai antidepresantai, fluoksetinas) – veikia neuromediatorius (dopaminą, noradrenaliną, serotoniną), todėl keičia ne tik nuotaiką, bet ir kraujospūdį;

    Dekongestantai (pseudofedrinas, fenilefrinas) – siaurina kraujagysles ir mažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl saugesnių alternatyvų;

    Augaliniai papildai (ginkmedis, ženšenis, guarana, efedra, karčioji apelsino žievė, jonažolė) – gali padidinti kraujospūdį arba trukdyti vaistų veikimui.

    Svarbu prisiminti: kraujospūdis – tai ne tik druska ar genetika. Net paprastas troškulys, pokalbis ar maisto papildas gali daryti įtaką. Todėl verta ne tik stebėti spaudimo matuoklio rodmenis, bet ir žinoti netikėtus veiksnius. Tai padės išvengti klaidingos panikos – arba laiku imtis priemonių.

  • Idealus laikas miegui: vėliau keliate riziką širdžiai

    Idealus laikas miegui: vėliau keliate riziką širdžiai

    Naujas tyrimas parodė, kad sveikatai svarbu ne tik miego trukmė, bet ir tai, kada mes einame miegoti.

    Jei esate pratę ilgai neužmigti, laikas peržiūrėti savo įpročius: mokslininkai nustatė idealų laiką užmigimui – ir jis gali jus gerokai nustebinti.

    Pasirodo, užmigimas tarp 22:00 val. ir 23:00 val. ne tik gerina savijautą, bet ir realiai mažina rimtų širdies problemų riziką.

    Kodėl būtent šis laikas yra toks svarbus?

    Kada reikėtų eiti miegoti?

    Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 88 tūkstančiai Jungtinės Karalystės gyventojų, nustatyta, kad užmigimo laikas turi kur kas didesnę reikšmę, nei buvo manyta anksčiau.

    Dalyviai nešiojo išmaniąsias apyrankes, fiksavusias jų miegą, ir rezultatai parodė – žmogaus širdis nemėgsta kraštutinumų.

    Per ankstyvas arba per vėlyvas užmigimas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Priklausomybė nuo užmigimo laiko buvo U formos: kenksminga tiek užmigti 21:00, tiek pirmą nakties, tačiau ypač pavojingas vėlyvas miegas moterims – joms širdies problemų rizika padidėja net 63 proc.

    Saugiausiu laiku užmigti pasirodė esąs laikotarpis tarp 22:00 val. ir 22:59 val.

    Šiuo metu organizmas įjungia širdies ir kraujagyslių „atkūrimo režimą“, kuris sumažina infarkto ir insulto tikimybę 12–25 proc.

    Vis dėlto svarbu ne tik laiku atsigulti, bet ir laikytis pastovaus režimo.

    Kiekviena papildoma valanda skirtumo miego grafike padidina ligų riziką dar 4 proc. Kitaip tariant, jei vieną dieną atsigulėte 22:30 val., o kitą – 01:00 val., organizmas tai suvokia kaip stresą.

    Ypatingai nepalankioje padėtyje atsiduria vadinamosios „pelėdos“.

    Statistiškai jos dažniau rūko, serga hipertenzija ir diabetu – visa tai papildomai apsunkina širdies darbą.

    Jei prie to dar prisideda nereguliarus miegas po vidurnakčio, rizika padidėja dar labiau.

    Mokslininkų išvada vienareikšmė: jei norite gyventi ilgiau ir jaustis geriau – atidėkite telefoną anksčiau, išjunkite šviesą ir stenkitės užmigti ne vėliau kaip 23:00 val.

    Kaip greitai užmigti

    Jei dažnai ilgai vartotės lovoje prieš užmigdami, pabandykite metodą, kuris iš pradžių buvo sukurtas kariškiams.

    Jis padeda užmigti vos per 2 minutes – net ir triukšmingoje aplinkoje.

    Viskas labai paprasta: atpalaiduokite veidą, ypač vokus, lūpas ir žandikaulį.

    Tuomet nuleiskite pečius, rankas padėkite prie kūno ir giliai kvėpuokite.

    Pamažu atpalaiduokite kojas – nuo šlaunų iki pėdų.

    Galiausiai įsivaizduokite ramią vietą, pavyzdžiui, kaimo peizažą arba tylų ežerą.

    Tai padeda smegenims atsijungti nuo streso ir greičiau užmigti.

    Šis būdas tinka net tiems, kurių miego režimas sutrikęs ar kurie patiria nuolatinį stresą.

  • Kai širdis plaka ne pagal planą

    Kai širdis plaka ne pagal planą

    Permušimai, ypač naktimis – menkas malonumas. Širdis plaka taip smarkiai, tarsi bandytų aplenkti pati save, trankosi krūtinėje ar net akimirkai sustoja praleisdama kelis dūžius.

    Kai kuriems žmonėms permušimai prasideda atsigulus ar prieš užmiegant ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trukdydami užmigti.

    Kitiems širdis daužytis ima jau miegant ir, žinoma, pažadina.

    Nors permušimai gali kelti didelį diskomfortą, dažniausiai jie nėra kenksmingi.

    Vis dėlto kartais širdies permušimus sukelia tam tikros ligos, nerimo sutrikimai, šalutinis vaistų poveikis, stresas arba alkoholis..

    Kodėl naktį

    Priežasčių, kodėl širdies permušimai prasideda, kai kūnas bando ilsėtis, gali būti daug, bet gydytojai kaip dažniausias išskiria šias:

    Alkoholis, kofeinas. Kofeinas ir nikotinas yra stimuliatoriai, todėl jų vartojimas, ypač vakarais, gali sukelti permušimus. Šios medžiagos paspartina širdies ritmą (tai vadinama tachikardija), pakelia kraujospūdį ir sutrikdo natrio, kalcio bei kalio kanalų veiklą.

    Dehidratacija. Negeriant pakankamai vandens gali atsirasti širdies veiką reguliuoti padedančių mineralų (elektrolitų) disbalansas.

    Obstrukcinė miego apnėja. Šis miego sutrikimas sukelia knarkimą, kvėpavimo sutrikimus miegant ir permušimus gali sukelti taip pat.

    Kodėl dieną

    Daugeliu atvejų permušimų pasitaiko ir dieną, ir naktį, tačiau juos kenčiantieji tą pastebi tik prigulę poilsio.

    Svarbu žinoti, jog retkarčiais permušimai gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo arba problemų dėl širdies ženklas.

    Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje.

    Kaip galimas papildomas priežastis permušimams atsirasti specialistai nurodo pakitusį kalio kiekį kraujyje, dehidrataciją, mankštinimąsi, karščiavimą ir aritmijas (širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas, atrioventrikulinė blokada ir bradikardija), širdies ligas, širdies vožtuvų problemas (pavyzdžiui, dviburio vožtuvo prolapsą), hipertirozę (pernelyg aktyvią skydliaukę), stresą, baimę ir nerimą.

    Kokie vaistai

    Vaistiniai preparatai, kaip minėta, irgi gali išprovokuoti permušimus – kartais dėl to, jog veikia širdies ritmą. Tokiems priskiriami:

    Acetilcholinesterazės inhibitoriai rivastigminas, donepezilas arba galantaminas.

    Vaistai nuo vėžio, tokie kaip cetuksimabas, sunitinibas ir kiti.

    Antipsichoziniai vaistai: klozapinas, risperidonas, kiti.

    Vaistai nuo aritmijos/ širdies nepakankamumo: adenozinas, dronedaronas arba ivabradinas.

    Beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, atenololis, kiti.

    Bronchus plečiantys vaistai – albuterolis ir aminofilinas.

    Kalcio kanalų blokatoriai: verapamilis, amlodipinas, kiti.

    Kai kurie antidepresantai, tokie kaip fluoksetinas (prozakas), citalopramas, kiti.

    Dekongestantai fenilefrinas ir pseudoefedrinas.

    Kraujagysles plečiantys vaistai, tokie kaip dipiridamolis.

    Koks tai jausmas

    Kaip atpažinti permušimus? Tai nemalonus suvokimas, kad jauti savo širdies plakimą, trunkantis nuo kelių sekundžių iki minučių arba ilgiau.

    Naktinių permušimų atveju jie prasideda tik atsigulus arba jau miegant. Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje. Įprasti simptomai apima:

    • Širdies virpėjimą – atrodo, kad ji plasnoja krūtinėje arba juda.

    • Smarkų arba pulsuojantį širdies plakimą, tarytum ji labai sunkiai darbuotųsi; itin tankų širdies plakimą; girdimą širdies plakimą.

    • Neritmingą plakimą ar jausmą, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja prieš pradėdama plakti vėl.

    Tai klastinga būklė, nes permušimai gali būti niekaip nesusiję su širdies problemomis ir sukelti visai kitų priežasčių. Bet gali būti ir susiję – pavyzdžiui, įspėti apie aritmiją.

    Ką daryti

    Jeigu permušimus pajuntate atsigulę arba jie pažadina iš miego, yra būdų savijautai palengvinti:

    • Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo metodikos, kaip meditacija.

    • Pamažu išgerta stiklinė vandens.

    • Atsikelti ir pavaikščioti.

    Dar vienas būdas – pakoreguoti gulėjimo pozą. Kai miegate ant kairio šono, širdis pasistumia arčiau krūtinės ląstos ir sustiprina permušimų pojūtį.

    Žmonės, kurie miega ant nugaros, taip pat labiau rizikuoja su jais susidurti.

    O štai pasisukus ant dešinio šono arba apsivertus ant pilvo gali palengvėti.

    Kokio gydymo tikėtis

    Pajutę širdies permušimus, nedvejokite kreiptis į šeimos gydytoją.

    Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gali nustatyti juos sukeliančias priežastis ir atitinkamai nusiųsti pas kardiologą ar elektrofiziologą (širdies ritmo sutrikimų specialistą) papildomai įvertinti ir gydyti.

    Jei šeimos gydytojas įtars nerimo sutrikimą, išrašys siuntimą pas psichiatrą.

    Taip pat turėtų būti atliktas kraujo tyrimas – išsiaiškinti, ar nėra anemijos ir kitų potencialių priežasčių, – elektrokardiograma, o prireikus ir 24 valandų širdies ritmo tyrimas Holterio monitoriumi.

    Sunkesniais atvejais, kai permušimai trukdo normaliai gyventi, gali būti skiriami vaistai – beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, metoprololis, arba kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip verapamilis.

    Diagnozavus aritmiją imamasi priemonių širdies ritmui pakoreguoti. Kaip viena tokių priemonių gali būti ir širdies stimuliatorius – kartais jie irgi padeda sureguliuoti permušimus.

    Kaip ramiau miegoti

    Be gydymo vaistais, norint įveikti naktinius permušimus bei minimizuoti jų pasikartojimo riziką, teks pakeisti gyvenimo būdą:

    • Bent dvi valandas prieš miegą vengti sunkaus maisto – ypač turinčio daug angliavandenių, cukrų, riebalų arba druskos.

    • Vengti arba apriboti kofeino, alkoholio ar nikotino vartojimą vakarais – ir ne tik vėlai.

    • Miegui užsitikrinti vėsią, tamsią aplinką.

    • Reguliariai mankštintis ar kitaip didinti fizinį aktyvumą, kad kiečiau miegotumėte ir lengviau suvaldytumėte stresą.

    • Tinkamai išsimiegoti (suaugusiesiems reikalingos 7–8 val. nepertraukiamo nakties miego).

    • Eiti miegoti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

    • Riboti prie išmaniųjų telefonų, kompiuterių, televizorių bei kitų prietaisų ekranų prieš miegą praleidžiamą laiką.

    • Palaikyti sveiką kūno svorį (nutukimas ir antsvoris didina permušimų riziką).

    • Saugotis dehidratacijos – taigi stengtis perdien išgerti daugiau vandens.

        Muša, bet ne permušimai

    Kartais gulėdami ant šono girdite dunksėjimą, pulsuojančius garsus?
    Gali atrodyti, jog tai širdies permušimai. Tačiau, įspėja medikai, kartais problema gali būti pačioje ausyje.
    Anot jų, taip, gulėdami ant šono ausyje kartais iš tiesų girdime plakant širdį – labiausiai tikėtina dėl to, kad mūsų miego arterija (jų turime po vieną kiekvienoje kaklo pusėje, kad tiektų kraują į smegenis) būna prispausta prie pagalvės. Tokiu atveju nerimauti nėra dėl ko.
    Tačiau pasitaiko, jog širdies dūžiai ausyse įspėja apie pulsuojantį tinitą.
    Jeigu gulėdami ant šono dunksėjimą girdite visą laiką ir tuo labiau tebegirdite jį atsistoję, tai gali būti jūsų diagnozė.
    Specialistų aiškinimu, trumpi pulsuojančio tinito, kaip moksliškai vadinamas ūžesys, spengimas ausyse, epizodai yra dažnas reiškinys – tiesiog žmonės pradeda girdėti savo pulsą ausyse. Bet pakanka jiems nusiraminti, ir įkyrus garsas praeina.
    Sunkūs tikrojo pulsuojančio tinito atvejai – retenybė. Ir nors jie taip pat daugeliu situacijų nekenksmingi, būna tinito priežasčių, verčiančių sunerimti. Todėl visada dėl jo patariama kreiptis į gydytoją, mat kaltos gali būti užsikimšusios širdies arterijos, ausų problemos arba aukštas kraujospūdis.

    Kad būtų paprasčiau, į gydytoją dėl įtariamo pulsuojančio tinito reikėtų kreiptis, jeigu:
    • Pulsavimas ausyse yra reguliarus arba nuolatinis.
    • Tinitas stiprėja.
    • Tinitas jums trukdo normaliai gyventi (miegoti ar susikaupti, kelia depresiją arba nerimą).
    • Būtinai skubiai kreipkitės į medikus, jeigu pulsavimas ausyse sutampa su jūsų pulsu.
    • Jeigu tinitas pasireiškia po galvos traumos arba, be jam būdingų požymių, dar staiga netenkate klausos, pajuntate veido raumenų silpnumą, ima svaigti galva, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ar paprašykite, kad kas nors nugabentų jus į ligoninės skubios pagalbos skyrių.

  • Turite piktą viršininką?

    Turite piktą viršininką?

    Jums atrodo, kad jūsų vadovas – tikra pragaro išpera, kuris lipa ant galvos prisigalvodamas visokiausių naujų darbų, neduoda nė minutės atokvėpio ar net leidžia sau plūstis?

    Tuomet turite kam nuoširdžiai padėkoti už kasdien gelbstimą gyvybę! Mat kuo griežtesnis viršininkas, tuo sveikesnė jo pavaldinių širdis.

    Tą nustatė atitinkamą tyrimą atlikę Švedijos mokslininkai. Pasak jų, darbuotojų, kurių vadovai nepasižymi lyderio savybėmis ir nebendrauja su pavaldiniais, rizika patirti širdies smūgį yra 60 proc. didesnė nei kolegų, kuriems teko griežtas iniciatyvus bosas.

    Specialistai ištyrė daugiau kaip 3 000 švedų vyrų sveikatą prieš padarydami išvadą, kad viskas, kas vyksta darbe, vienaip ar kitaip atsiliepia širdies kraujagyslių sistemai. O pavojingiausia jai kasdien turėti reikalų su pasyviu, neiniciatyviu viršininku, kuriam nusispjauti į tai, kuo gyvena jo pavaldiniai.

    Tyrimai šioje srityje vykdyti seniai. Pradedant 1992-aisiais mokslininkai rinko informaciją apie darbuotojus nuo 19 metų iki pensinio amžiaus. Jie kaupė duomenis apie tiriamųjų ligos istorijas, širdies kraujagyslių sistemos tyrimus, cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti savo viršininkų elgesį atsakymais į vieną iš šių teiginių: „mano viršininkas turi daug naujų idėjų, kurias jis įgyvendina“, „aš tiksliai žinau, ko viršininkas iš manęs tikisi“, „mano pareigos suteikia man didelę valdžią“.

    Per stebėjimų dešimtmetį buvo užfiksuoti 74 infarktų, taip pat įvairių širdies ligų atvejai. Santykinai nedidelis skaičius, tačiau mokslininkai pastebėjo, žmonės, dirbę neatsakingiems viršininkams, savo sveikata rizikavo gerokai dažniau – net labiau nei rūkantieji su antsvoriu, tačiau turintieji gerus vadovus.

  • Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Pajutus kad ir menkutį dieglį širdies plote iškart apima nerimas: „O kas, jei tai infarkto pradžia?!“

    Spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje iš tiesų yra labiausiai paplitęs miokardo infarkto simptomas.

    Painu tai, kad panašus diskomfortas ar skausmas gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, nekeliančių pavojaus gyvybei.

    Todėl be galo svarbu gerai išmanyti ir vienus, ir kitus simptomus.

    Kai tai vis dėlto infarktas

    Medikai jau kuris laikas bando išsklaidyti mitą apie standartinius širdies infarkto simptomus. Skirtingai, nei giliai įsišaknijęs stereotipas, širdies smūgio požymiai kiekvienam iš mūsų gali būti kitokie ir net priklausyti nuo lyties.

    Vis dėlto yra simptomas, vienijantis kone visus infarktą patyrusius žmones, – tai jau minėtas diskomfortas krūtinės srityje.

    Šį neaiškų terminą medikai specialiai naudoja vietoje suprantamesnio žodžio „skausmas“, nes infarktai nebūtinai būna skausmingi. Tiesiog pacientai pasakoja jautę sunkumą krūtinėje, tarsi ją kas veržtų, – tik labai jau smarkiai. Be to, veržimas niekaip neatlėgo, net bandant keisti pozas, o kartais dar ir sklido į petį, kaklą ar žandikaulį.

    Daliai prisideda dar ir kiti simptomai. Moterims, pavyzdžiui, infarkto sukeltą spaudimą krūtinėje dažnai lydi gausus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas.

    Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, koks žmogus jaučia simptomus. Jeigu besiskundžiantysis krūtinės skausmu priklauso rizikos grupei – rūko, kenčia dėl hipertenzijos, jam nustatytas aukštas cholesterolio lygis, diabetas, didėja tikimybė, jog nemalonius pojūčius sukėlė širdies infarktas arba užsikimšusios širdies arterijos.

    Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti išsigąsti. Kreiptis medikų pagalbos – taip, būtinai. Bet laukiant jos turėti omenyje, jog egzistuoja aibė diagnozių, nesusijusių su širdimi ir vis dėlto pasireiškiančiu skausmais jos plote.

    Štai kelios dažniausios.

    Perikarditas

    Jeigu nemalonūs pojūčiai krūtinėje priklauso nuo pozos – pakeitus ją, atsisėdus savijauta pagerėja, tai gali būti širdiplėvės uždegimas, kartais išsivystantis kaip virusinės infekcijos komplikacija.

    Pasireiškia perikarditas aštriu veriančiu skausmu krūtinėje, galinčiu plisti į kairiąją ranką ar petį. Neretai atsigulus ar giliai įkvėpus skausmas sustiprėja.

    Vainikinės arterijos disekcija

    Tokios būklės retos, užtat labai rimtos. Kai kurios nors arterijos, įskaitant aortą, sienelė atsisluoksniuoja, skausmas krūtinėje būna didžiulis, plėšiantis ir neretai sklindantis į nugarą, juntamas tarpumentėje.

    Aortos plyšimas labiau įmanomas turintiesiems aukštą kraujospūdį ir sergantiesiems tam tikromis jungiamojo audinio ligomis.

    Kvėpavimo takų infekcijos

    Skausmas apatinėje krūtinės dalyje, suintensyvėjantis kas kartą, kai tik giliai įkvepiate, vadinamas pleuriniu.

    Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis gali išsivystyti plaučius dengiančios plėvės – pleuros –uždegimas su pabrinkimu. Jis vadinamas pleuritu ir įprastai pasireiškia aštriu skausmu įkvėpus.

    Ką tik aprašytas perikarditas, beje, irgi gali sukelti tokį skausmą, bet paprastai jis būdingesnis plaučių problemoms.

    Plaučių embolija

    Ją sukelia kraujo krešulys širdį ir plaučius jungiančiose arterijose. Juntamas diskomfortas krūtinės srityje, skausmas, pasidaro sunku kvėpuoti, pradeda daužytis širdis, sumažėja deguonies kiekis.

    Pavojingą gyvybei būklę sukeliantys krešuliai dažnai susiformuoja visai kitoje kūno dalyje. Tipiška situacija, kai kojos arterijoje susidaręs trombas (apie ką gali byloti galūnės tinimas) atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir nukeliauja į plaučius.

    Astma

    Ja sergančiųjų kvėpavimo takai gali susiaurėti ir pradėti gaminti pernelyg daug gleivių, dėl ko atsiranda kvėpavimą apsunkinantis kosulys bei švokštimas.

    Užgulti kvėpavimo takai, anot medikų, taip pat yra labai dažna spaudimo ir kitokio diskomforto krūtinėje priežastis. Tad jeigu švokščiate kvėpuodami, jaučiate paūmėjus astmą, tikėtina, jog krūtinę skauda irgi dėl to.

    Raumenų įtampa

    Skausmas krūtinėje sustiprėja atliekant konkrečius judesius arba paspaudus tam tikrą krūtinės dalį? Didelė tikimybė, jog susidūrėte su skeleto raumenų problemomis. Galbūt net tokia paprastute, kaip patemptas raumuo.

    Tarkime, jeigu po apsilankymo sporto salėje kitą dieną pajuntate skausmą krūtinėje, labai gali būti, jog tiesiog persistengėte. Kaip sužinoti, ar tikrai? Vienas paprasčiausių būdų – bandyti pakartoti tuos pačius pratimus kaip išvakarėse. Jei skauda, vadinasi, kalti raumenys.

    Kostochondritas

    Dar vienas galimas krūtinės skausmų kaltininkas, kurį paprasta patikrinti. Kostochondritas – tai vieno ar daugiau šonkaulių kremzlių uždegimas. Paprastai pasireiškia skausmais priekinėje krūtinės sienelėje. Lygiai toje pačioje vietoje, kur justume ir infarkto sukeltą skausmą.

    Aiškios priežasties, kodėl išsivysto kostochondritas, nėra, bet tikėtina, jog kalti fiziniai krūviai.

    Gera žinia ta, kad su infarkto skausmu jį vienija tik vieta – pats skausmo pobūdis skiriasi, nes kostochondritiniai skausmai aštresni, net dilgčiojantys, ir sustiprėja paspaudus krūtinkaulį.

    Dėl to gydytojams dažniausiai lengva diagnozuoti kostochondritą – užtenka lengvai spustelėti šonkaulius. Jei suskausta, beveik garantuotai kaltas kremzlių uždegimas.

    Rėmuo

    Pasak gydytojų, refliuksas yra viena iš dažniausių krūtinės skausmų priežasčių. Jie išsiskiria tuo, kad yra deginantys ir juntami apatinėje krūtinės dalyje arčiau pilvo. Diskomfortas krūtinėje dėl refliukso pasijunta, kai skrandžio turinį virškinti padedanti rūgštis pakyla ir prasiveržia pro stemplę. Paprastai – privalgius per daug, tam tikro maisto ar prieš pat miegą.

    Stemplės spazmai arba uždegimas

    Pačios stemplės problemos irgi gali pasireikšti nemaloniais krūtinės skausmus primenančiais simptomais.

    Taip nutinka, kai ryjamas maistas įstringa, išsivysto stemplės gleivinės uždegimas ar spazmuoja stemplės raumenys.

    Blogiausia, kad tokias būkles nepaprastai sunku atskirti nuo širdies ligų.

    Tulžies akmenligė

    Uždegimas ir pabrinkimas – tipiški simptomai, pasireiškiantys akmenims tulžies pūslėje sutrikdžius tulžies tekėjimą.

    Kai kurie akmenlige sergantys žmonės nejaučia visai jokių ligos požymių, tačiau kiti gali susidurti su intensyviais skausmais dešiniajame šone iškart po šonkauliais, galinčiais pakilti ir iki krūtinės.

    Panikos priepuolis

    Kiekvienas jį patyręs simptomų nepamirš niekada: krūtinėje besiblaškanti širdis, prakaitavimas, sunkumas kvėpuojant, artėjančios grėsmės nuojauta. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokią akimirką atrodo, kad jie miršta. Ir nenuostabu, jog kviečiasi greitąją pagalbą baimindamiesi širdies smūgio. Taip ir reikėtų daryti – rizikuoti negalima. Tuo labiau kad širdies daužymąsi, kaip simptomą, neretai atmeta net gydytojai – palaiko jį nerimo sukeltu.

    Labai svarbu atsižvelgti į simptomus sukeliantį kontekstą ir nepamiršti, kad atskirti panikos priepuolio ir širdies smūgio ženklus nėra lengva. Jei turite bent menkiausių abejonių– kreipkitės medikų pagalbos.

    Kada gydytojas būtinas

    Taigi yra daugybė sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių krūtinės skausmais. Toli gražu ne visada jų priežastys būna akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamesnių tyrimų. Todėl bet kokį anksčiau nepatirtą skausmelį, spaudimą, gniaužimą ar šiaip diskomfortą krūtinės srityje verta išsitirti, sako ekspertai.

    Tačiau esama situacijų, kuriose kiekviena uždelsta minutė gali tapti lemiama, ir tik greitosios pagalbos medikai pajėgūs įvertinti, ar nenutiko kažkas katastrofiško, kaip kad infarktas ar aortos plyšimas.

    Tad jeigu skausmas krūtinėje sunkiai pakeliamas, nepraeinantis, iradijuojantis į kitas kūno dalis ar sukeliantis papildomus simptomus, greitąją kviestis būtina. Net jei po to paaiškės tai buvus kokį nors lengvesnį sveikatos sutrikimą, nepakenks išgirsti gydytojo nuomonę apie savo širdies būklę.