Žyma: imunitetas

  • Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Vos tik pradeda perštėti gerklę, varvėti nosis ar krėsti šaltis, lietuvių virtuvė neretai virsta savotiška namų vaistine. Ant stalo atsiranda citrina, medus, imbieras, o drąsiausieji griebiasi česnako.

    Vieni tiki, kad šie produktai „užmuša“ virusus, kiti tikina, jog tinkamai paruoštas stebuklingas mišinys gali pastatyti ant kojų vos per vieną naktį.

    Tačiau ką apie šias seniai pamėgtas priemones sako mokslas? Ar tikrai verta valgyti česnaką skiltelėmis, gerti imbiero arbatą litrais ir į kiekvieną puodelį spausti citrinos sultis?

    Atsakymas gali nustebinti: kai kurios močiučių rekomendacijos iš tiesų naudingos, tačiau dažniausiai visai ne dėl tų priežasčių, kurias įsivaizduojame. O viena paprasčiausių priemonių turi daugiau mokslinių įrodymų nei garsieji natūralūs „antibiotikai“.

    Pirmiausia – nemaloni tiesa apie virusus

    Prieš renkantis citriną ar česnaką svarbu suprasti vieną dalyką: paprastas peršalimas nėra viena konkreti liga, kurią sukelia vienas virusas.

    Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų kvėpavimo takų virusų, o vieni dažniausių kaltininkų – rinovirusai.

    Jiems patekus į organizmą, imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija. Dėl šio proceso atsiranda gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, kosulys ir bendras silpnumas.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pabrėžia, kad nėra vaisto, kuris išgydytų įprastą peršalimą. Dažniausiai organizmas su virusu susitvarko pats, o gydymo tikslas – palengvinti simptomus.

    Būtent čia ir prasideda naminių priemonių vaidmuo.

    Jos gali padėti geriau jaustis, sumažinti gerklės dirginimą ar palengvinti kosulį. Tačiau tai visai kas kita nei sunaikinti infekciją sukėlusį virusą.

    Citrina: vitamino C karalienė, bet ne virusų žudikė

    Citrina tikriausiai yra vienas populiariausių peršalimo simbolių. Jos griežinėlis arbatoje daugeliui atrodo kone privalomas vos pajutus pirmuosius ligos požymius.

    Citrinose gausu vitamino C, kuris svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Tačiau čia slypi dažnas nesusipratimas: tai, kad organizmui reikia vitamino C, dar nereiškia, jog didesnis jo kiekis greičiau išgydys peršalimą.

    Tarptautinės mokslinių tyrimų organizacijos „Cochrane“ apžvalga parodė, kad reguliariai vartojamas vitaminas C daugumai žmonių nesumažina tikimybės peršalti.

    Vis dėlto pastebėtas nedidelis poveikis ligos trukmei.

    Tyrimų duomenimis, reguliariai vitaminą C vartojusių suaugusiųjų peršalimas vidutiniškai truko maždaug 8 proc., o vaikų – apie 14 proc. trumpiau.

    Ką tai reiškia praktiškai?

    Jeigu peršalimas paprastai trunka septynias dienas, 8 proc. sutrumpėjimas reikštų maždaug pusdieniu trumpesnę ligą.

    Tačiau yra svarbi išlyga: pradėjus vartoti dideles vitamino C dozes tik tada, kai jau pasirodė peršalimo simptomai, tyrimuose patikimos naudos paprastai nenustatyta.

    Vadinasi, citrina arbatoje tikrai nėra bevertė. Ji suteikia skonio, šiek tiek vitamino C, o pats gėrimas padeda gauti skysčių.

    Tik nereikėtų tikėtis, kad keli citrinos griežinėliai per naktį išvarys virusą iš organizmo.

    Be to, rūgštus gėrimas kai kuriems žmonėms gali dar labiau dirginti jau skaudančią gerklę ar sustiprinti rėmens pojūtį.

    Imbieras: sušildo, bet ar gydo?

    Imbiero arbata pastaraisiais metais tapo beveik neatsiejama šaltojo sezono dalimi.

    Ir tam yra priežasčių.

    Imbiero šakniastiebiuose yra biologiškai aktyvių junginių, tarp jų gingerolių ir šogaolių. Laboratoriniuose tyrimuose šios medžiagos pasižymi įvairiu biologiniu poveikiu, įskaitant priešuždegimines savybes.

    Tačiau laboratorinis tyrimas nėra tas pats, kas įrodymas, kad imbiero arbata padeda žmogui greičiau pasveikti nuo peršalimo.

    Patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad imbieras reikšmingai sutrumpina paprasto peršalimo trukmę arba sunaikina jį sukeliančius virusus, kol kas nepakanka.

    Kodėl tuomet išgėrus imbiero arbatos dažnai pasijuntame geriau?

    Viena priežasčių – šiltas skystis gali laikinai nuraminti sudirgusią gerklę. Kita – pats imbieras suteikia malonų šilumos pojūtį.

    Imbieras taip pat tiriamas kaip priemonė nuo pykinimo, todėl jo nauda virškinimo sistemai pagrįsta geriau nei poveikis peršalimo virusams.

    Taigi imbiero arbata gali būti puikus pasirinkimas, kai norisi sušilti ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Tik reikia prisiminti, kad stiprus imbiero gėrimas gali sukelti rėmenį ar skrandžio dirginimą, o vartojantiems tam tikrus vaistus ir ypač didesnes imbiero papildų dozes verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Česnakas: stiprus kvapas dar nereiškia stipraus vaisto

    Jeigu reikėtų išrinkti garsiausią lietuvišką naminį „antibiotiką“, česnakas neabejotinai pretenduotų į pirmąją vietą.

    Jis valgomas žalias, maišomas su medumi, spaudžiamas į sultis, o kartais net siūloma jo prisidėti prie lovos.

    Česnakuose iš tiesų yra įdomių cheminių junginių.

    Vienas jų – alicinas, susidarantis pažeidus česnako skiltelės audinius, pavyzdžiui, ją susmulkinus ar sutraiškius.

    Laboratorinėmis sąlygomis alicinas ir kai kurie kiti česnako junginiai gali veikti įvairius mikroorganizmus.

    Šis faktas dažnai tampa pagrindu interneto teiginiams, kad česnakas yra natūralus antibiotikas, galintis išgydyti peršalimą.

    Tačiau mokslininkai perspėja nepainioti tyrimų mėgintuvėlyje su gydymu žmogaus organizme.

    2014 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nagrinėti česnako poveikio peršalimui tyrimai. Autoriai padarė išvadą, kad patikimų duomenų veiksmingumui patvirtinti nepakanka.

    Viename tyrime pastebėta, kad česnako papildus vartoję žmonės peršalo rečiau, tačiau vieno tyrimo neužtenka tokiam poveikiui patikimai įrodyti.

    Be to, česnakas gali dirginti skrandį, sukelti nemalonų kvapą, o koncentruoti jo papildai gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.

    Taigi česnakas gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.

    Tačiau valgyti jį skiltelėmis vien tam, kad rytoj atsikeltumėte sveiki, mokslinio pagrindo nėra.

    Ir dar viena svarbi detalė: česnako ar jo sulčių negalima kišti į nosį arba tepti ant gleivinių. Tai gali sukelti stiprų dirginimą ir net pažeisti audinius.

    Netikėtas lyderis – paprastas medus

    Štai čia daugelio laukia staigmena.

    Pasirodo, iš visų populiarių naminių priemonių viena geriausiai ištirtų kosuliui palengvinti yra ne citrina, ne imbieras ir net ne česnakas, o paprastas medus.

    Mokslininkai nustatė, kad medus gali sumažinti kosulio dažnumą ir intensyvumą, ypač vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

    2018 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nustatyta, kad medus kai kuriais atvejais veiksmingiau mažino vaikų kosulį nei jokio gydymo netaikymas ar placebas.

    2020 metais paskelbta sisteminė 14 tyrimų apžvalga taip pat parodė, kad medus gali palengvinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, ypač kosulį.

    Tačiau ir čia reikia išlaikyti sveiką protą.

    Medus nėra antivirusinis vaistas. Jis nepašalina infekcijos priežasties, bet gali padengti sudirgusią gerklės gleivinę ir sumažinti kosulį skatinantį dirginimą.

    Todėl puodelis šiltos arbatos su medumi tikrai nėra vien gražus šeimos ritualas.

    Svarbiausia – vienerių metų nesulaukusiems kūdikiams medaus duoti negalima dėl kūdikių botulizmo rizikos.

    O gal stebuklas slypi ne produktuose, o pačioje arbatoje?

    Įsivaizduokime du žmones.

    Vienas geria šiltą vandenį su citrina ir medumi. Kitas – brangų egzotiškų augalų mišinį, kurio pakuotėje žadamas kone žaibiškas imuniteto sustiprinimas.

    Kuris pasijus geriau?

    Atsakymas nebūtinai priklausys nuo kainos ar sudėties įmantrumo.

    Sergant peršalimu svarbu pakankamai gerti. Skysčiai padeda išvengti dehidratacijos, o šiltas gėrimas gali nuraminti gerklę ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja šiltą citrinos ir medaus gėrimą kaip vieną iš naminių priemonių gerklės dirginimui ir kosuliui palengvinti, nors mokslinių įrodymų apie būtent tokio gėrimo veiksmingumą nėra daug.

    Taigi kartais geriausiai veikia visai ne egzotiškas ingredientas, o paprastas derinys: šiltas skystis, šaukštelis medaus ir poilsis.

    Ir svarbu nepainioti šilto gėrimo su plikinančiai karštu. Pastarasis sudirgusiai gerklei gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Dar vienas netikėtumas – cinkas

    Kalbant apie natūralias priemones nuo peršalimo, dažniausiai minimi vitaminai, česnakas ar imbieras. Tačiau mokslininkai nemažai dėmesio skiria kitai medžiagai – cinkui.

    2024 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje išnagrinėti 34 tyrimai, kuriuose vertintas cinko poveikis peršalimo profilaktikai ir gydymui.

    Nustatyta, kad pradėjus vartoti cinko preparatus jau susirgus, peršalimo trukmė galbūt gali sutrumpėti vidutiniškai maždaug dviem dienomis.

    Skamba viliojančiai, tačiau yra svarbių išlygų.

    Tyrimų rezultatai labai skyrėsi, o įrodymų patikimumas buvo žemas. Be to, cinko preparatai dažniau sukeldavo nemalonų skonį burnoje, pykinimą ar skrandžio sutrikimus.

    Todėl mokslininkai kol kas negali tvirtai rekomenduoti cinko visiems peršalusiems žmonėms.

    Ypač nereikėtų savarankiškai vartoti didelių dozių. O cinko preparatų į nosį patariama vengti dėl anksčiau nustatytos galimos uoslės pažeidimo rizikos.

    Trys senos gudrybės, kurios tikrai vertos dėmesio

    Jeigu citrina nenaikina virusų, česnakas nėra antibiotikas, o imbieras negarantuoja pasveikimo, kas iš tiesų padeda?

    Medicinos specialistų rekomendacijos gali pasirodyti nuobodžios, tačiau jos pagrįstos gerokai tvirčiau nei daugelis interneto receptų.

    Pirmoji – nosies druskos tirpalas. Fiziologinio tirpalo purškalai ir lašai gali padėti sudrėkinti nosies gleivinę, pašalinti sekretą ir palengvinti užgulimą.

    Jeigu naudojamos nosies plovimo priemonės, būtina rinktis sterilų, distiliuotą arba virintą ir atvėsintą vandenį. Paprastas vanduo tiesiai iš čiaupo tam netinka.

    Antroji – gerklės skalavimas šiltu sūriu vandeniu. Tai gali laikinai sumažinti gerklės dirginimą, nors pačios virusinės infekcijos neišgydo. Tokia priemonė skirta suaugusiesiems, kurie gali saugiai išskalauti gerklę.

    Trečioji – poilsis.

    Skamba pernelyg paprastai? Vis dėlto organizmui kovojant su infekcija pakankamas miegas ir galimybė atsigauti yra svarbesni nei bandymai ligą išprakaituoti sporto salėje ar darbe.

    Kodėl atrodo, kad naminiai receptai suveikia stebuklingai?

    Turbūt kiekvienoje šeimoje yra istorija apie tai, kaip žmogus vakare išgėrė imbiero, citrinos, medaus ir česnako mišinio, o ryte pasijuto gerokai geriau.

    Ar tai įrodo mišinio veiksmingumą?

    Nebūtinai.

    Paprastas peršalimas dažniausiai praeina savaime. Simptomai keičiasi kasdien, o jų intensyvumas gali svyruoti net per kelias valandas.

    Jei naminę priemonę išgeriame tuo metu, kai organizmas jau pradeda sveikti, labai lengva pagerėjimą priskirti būtent jai.

    Prie savijautos prisideda ir kiti dalykai: žmogus pagaliau atsigula pailsėti, išgeria daugiau skysčių, išsimiega.

    Negalima pamiršti ir placebo poveikio. Tikėjimas, kad pasirinkta priemonė padės, gali paveikti subjektyvų simptomų vertinimą, nors pats virusas dėl to neišnyksta.

    Tai nereiškia, kad naminės priemonės yra apgaulė. Jos tiesiog gali suteikti komforto, net jei neturi tiesioginio gydomojo poveikio infekcijai.

    Kada arbatos jau nebeužtenka?

    Didžiausia naminių receptų problema prasideda tada, kai jie tampa priežastimi atidėti reikalingą medicininę pagalbą.

    Įprastas peršalimas dažniausiai praeina per vieną ar dvi savaites. Tačiau ne kiekvienas karščiavimas, kosulys ar gerklės skausmas reiškia paprastą peršalimą.

    Panašiais simptomais gali prasidėti gripas, COVID-19 ar kitos infekcijos.

    Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu karščiavimas trunka ilgiau nei keturias dienas, simptomai daugiau kaip dešimt dienų nemažėja, būklė po pagerėjimo vėl blogėja arba paūmėja lėtinė liga.

    Atsiradus dusuliui, ryškiam kvėpavimo pasunkėjimui ar kitiems pavojingiems simptomams, reikalinga skubi medicininė pagalba.

    Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis ir nusilpusio imuniteto asmenys.

    Jeigu įtariamas gripas ar COVID-19, didesnę komplikacijų riziką turintiems žmonėms svarbu kreiptis anksti – šioms infekcijoms yra specialių antivirusinių vaistų, kurių veiksmingumas priklauso ir nuo gydymo pradžios laiko.

    Tai ką rinktis – citriną, imbierą ar česnaką?

    Jeigu reikėtų surengti šių produktų varžybas, rezultatas būtų kiek netikėtas.

    Citrina naudinga kaip vitamino C šaltinis, tačiau jau prasidėjusio peršalimo neišgydo.

    Imbieras gali padaryti gėrimą malonesnį ir suteikti šilumos pojūtį, tačiau patikimų įrodymų, kad jis išgydo peršalimą, nėra.

    Česnakas turi biologiškai aktyvių junginių, bet mokslas kol kas nepatvirtino, kad valgant jį galima išvengti peršalimo ar greičiau pasveikti.

    O štai paprastas medus turi daugiau klinikinių įrodymų, kad gali palengvinti vieną nemaloniausių simptomų – kosulį.

    Tad jei už lango dargana, nosis varva, o gerklė peršti, puodelis šiltos arbatos su citrina ir medumi yra visai protingas pasirinkimas.

    Galima įsidėti ir imbiero, jeigu patinka jo skonis.

    Česnaką geriau pasilikti gardžiai vakarienei.

    Svarbiausia suprasti, kad peršalus mūsų tikslas nėra kuo stipresniu mišiniu „išdeginti“ virusus. Organizmas su infekcija paprastai susitvarko pats, o mes galime jam padėti ilsėdamiesi, gerdami pakankamai skysčių ir pasirinkdami saugias simptomus palengvinančias priemones.

    Galų gale geriausias naminis vaistas kartais būna ne česnako skiltelė, o galimybė išjungti telefoną, įsitaisyti po antklode ir gerai išsimiegoti.

  • Endokrinologai pataria… bučiuotis

    Endokrinologai pataria… bučiuotis

    Artėja Šv. Valentino diena, o meilė – neišsemiama tema, taip pat ir medicinoje.

    Štai gydytojai endokrinologai primena, kad bučiuotis reikia ne tik per šventes, o kasdien.

    Ir kuo daugiau, nes tai sveika.

    Bučiniai stiprina imunitetą.

    Reikšmingiausia bučinių nauda organizmui – jie aktyvuoja mūsų imuninę sistemą.

    Bučiuodamiesi mes apsikeičiame su partneriu bakterijomis ir virusais.

    Kad prieš juos atsilaikytų, organizmas pradeda intensyvią imunoglobulino A – tai yra antikūnų gamybą.

    Šie antikūnai mus puikiausiai apsaugo dar ir nuo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo, kitų sezoninių peršalimo ligų.

    Taigi bučiniai – puiki treniruotė imunitetui. Aišku, svarbu, kad žmogus, su kuriuo bučiuojamasi, pats nesirgtų.

    Bučiniai užtikrina gerą nuotaiką ir didina optimizmą.

    Viename kvadratiniame centimetre lūpų paviršiaus yra apie 200 nervų galūnių.

    Dėl to net švelniausias prisilietimas prie jų teikia malonumą.

    Tačiau bučiniai ir apsikabinimas su mylimu žmogumi dar ir skatina mūsų organizmą gaminti dopaminą – hormoną ir neuromediatorių, atsakingą už pasitenkinimo jausmą, taigi užtikrinantį ir pakylėtą nuotaiką.

    Bučiniai stiprina santykius šeimoje.

    Neuromediatorius dopaminas taip pat atsakingas už meilės jausmo partneriui formavimąsi.

    Tai reiškia, kad kuo dažniau jūs bučiuojatės, tuo gilesni ir stipresni tampa jūsų jausmai.

    O dar bučiniai santuokinius ryšius stiprina ir tuo, kad, susilietus lūpoms, be dopamino, organizme išsiskiria ir oksitocinas – kitas hormonas, formuojantis emocinį prisirišimą ir kartu didinantis atsparumą stresui.

    Tvirtinama, kad porų, kurios dažniau bučiuojasi, sąjungos būna tvirtesnės.

    Bučiniai padeda išlaikyti figūrą.

    Malonumo jausmas, apimantis bučiuojantis, gali turėti įtakos apetitui, mano ekspertai.

    Taip yra dėl atsakomosios pasisotinimo centro reakcijos: kai žmogus jaučiasi psichologiškai pakylėtas, jo smegenyse atlygio ir malonumo sistema nesusitelkia ties maistu – pavyzdžiui, šokoladu ar kitu desertu.

    Be to, bučiuojantis deginamos kalorijos.

    Bučiniai slopina skausmą.

    Tai įrodyta moksliškai: mylimo žmogaus bučiniai veikia kaip vaistai nuo skausmo. Tokį poveikį daro organizme prasidedanti endorfinų sintezė, o šių vadinamųjų laimės hormonų poveikis panašus į opiatų.

    Bučiniai saugo nuo senėjimo.

    Bučiuojantis dalyvauja kelios dešimtys veido raumenų. Tokia treniruotė beveik niekuo nenusileidžia dabar nepaprastai madingai veido mankštai – profilaktinei priemonei nuo senėjimo sukeliamų pokyčių veido ovale.

  • Kivių galios, apie kurias būtina žinoti

    Kivių galios, apie kurias būtina žinoti

    Nors šie vaisiai nedidukai, jų galios didelės – tokios didelės, kad kivius rekomenduojama duoti net mažiems vaikams.

    Tradiciniai žalieji kiviai žinomi geriausiai. Tačiau yra nemažai kivių veislių geltonu minkštimu, kuris saldesnis.

    Abiejų spalvų kiviai turtingi maistingųjų medžiagų, bet geltonųjų sudėtis tiesiog įspūdinga. Iš visų populiariausių vaisių juose vitamino C daugiausia – 290 proc. paros normos porcijoje (tai yra, viename kivyje).

    Smagu, kad geltonus kivius galima valgyti kaip obuolius – kąsti tiesiai su odele. Tuomet gaunamų maistinių skaidulų kiekis padidėja nuo 2 g iki 4 g porcijoje.

    Kam naudingi kiviai

    • Palaiko širdies sveikatą. Pirmiausia tuo, kad turi daug kalio. Be to, valgant kivius organizme padaugėja didelio tankio lipoproteinų, arba „gerojo“ cholesterolio. O kitų kraujo trigliceridų (riebalų) ir cholesterolio plokštelių kaupimąsi kiviai mažina, kartu atitolindami ir aterosklerozės išsivystymo tikimybę.

    Dar kiviai padeda reguliuoti kraujospūdį – iš dalies dėl to, kad mažina angiotenziną konvertuojančio enzimo kiekius.

    • Palaiko imunitetą. Kiviai išskirtinai turtingi imunitetui stiprinti reikalingų medžiagų, tokių kaip vitaminai C, E, K, dar folio rūgštis, karotenoidai, maistinės skaidulos ir fitojunginiai.

    Daugeliui vitamino C lobynas žiemą nuo seno yra apelsinai. Tačiau dviejuose mažuose kiviuose jo gerokai daugiau nei vidutinio dydžio apelsine.

    Kadangi mūsų organizmas pats negali pasigaminti vitamino C, labai svarbu jo gauti pakankamai su maistu, kad galėtume apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

    Tuo labiau kad tyrimai rodo, jog kiviai potencialiai gali sumažinti peršalimo ligų dažnumą ir sunkumą, į gripą panašių simptomų intensyvumą labiausiai pažeidžiamų grupių ligoniams, tokiems kaip senjorai ir vaikai.

    • Gerina regą. Vaisiuose esantys zeaksantinas ir liuteinas padeda aprūpinti akis pakankamu vitaminų kiekiu. Kiviai net gali padėti išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, ilgainiui sukeliančios aklumą.

    • Padeda išsimiegoti. Nes kiviuose yra serotonino, užtikrinančio gerą miegą.

    • Gerina virškinimą. Kiviai turi ir labai daug maistinių skaidulų, reikalingų tam, kad žarnynas normaliai funkcionuotų, ir saugančių nuo vidurių užkietėjimo.

    Žaliuosiuose kiviuose dar yra ir natūralaus virškinimo fermento aktinidino, skaidančio baltymus ir gerinančius tiek skrandžio, tiek žarnyno funkcijas.

    • Gali padėti numesti svorio. Mažai kaloringi, tačiau maistingųjų medžiagų turtingi vaisiai stebėtinai sotūs (taip pat dėl didelio maistinių skaidulų kiekio) ir kartu yra puikiausias skysčių šaltinis organizmui, nes daugiau kaip 90 proc. kivio sudaro vanduo.

    • Lėtina senėjimą ir padeda išvengti lėtinių ligų. Vitaminas C, gausiai besikaupiantis kiviuose, yra galingas antioksidantas. Taigi padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir taip apsisaugoti ne tik nuo ankstyvo senėjimo, bet ir tokių lėtinių būklių, kaip širdies ligos ar vėžys.

    • Palaiko odos ir plaukų sveikatą. Vitaminas C kiviuose natūraliai stimuliuoja kolageno gamybą. Kitaip tariant, šio vitamino kiviuose yra tiek daug, kad jie gali palaikyti odą stangrią ir jaunai atrodančią bei užtikrinti plaukų stiprumą.

    • Gali būti naudingi mamoms ir jų vaikučiams. Ankstyvajame vystymosi etape folio rūgštis labai svarbus, nes užtikrina sveiką kūdikio smegenų ir stuburo formavimąsi. Kiviai – ypač geltonieji – yra folio rūgšties šaltinis, tad ir tinkamas bei gardus, maistingas užkandis vaikams ir jų mamoms.

    Vis dėlto yra vienas „bet“: kūdikiams kivių negalima duoti bent jau iki aštuntojo mėnesio.

    Kodėl reikia būti atsargiems

    Kiviai, deja, garsėja kaip alergenai. Dažniausiai alerginė reakcija pasireiškia aplink burną, ant lūpų ar liežuvio, gerklėje. Jeigu suvalgius kivių kurią nors iš šių vietų pradeda niežėti ar dilgčioti, tarsi adatėlėmis badytų, gali būti, jog esate alergiški. Neberizikuokite daugiau jų valgyti ir pasitikrinkite dėl alergijos.

    Nederėtų valgyti kivių ir jei esate alergiški lazdyno riešutams, avokadams, figoms, žiedadulkėms ar lateksui – galima alerginė reakcija.

    Taip pat jeigu geriate tabletes nuo kraujospūdžio ar vartojate kraują skystinančius preparatus, būkite atsargesni. Reguliariai valgomi kiviai gali sustiprinti tokių vaistų poveikį.

    Kaip valgyti kivius

    Svarbu perpjovus kivį ilgai nelaukti prieš suvalgant: šiuose vaisiuose esama fermentų, galinčių juos pernelyg suminkštinti.

    Dietologai pataria įpjaustyti kivių į geriamą vandenį, dėti į glotnučius, salotas arba valgyti su jogurtu – bus idealus probiotikų ir prebiotikų derinys.

    Kaip jau rašėme, tiek žaliuosiuose, tiek geltonuosiuose kiviuose yra natūralaus fermento aktinidino, skaidančio baltymus. Dėl to kiviai ne tik gerina virškinimą, bet ir itin tinka marinatams gaminti. Padėliokite kivių griežinėliais arba aptepkite trintais vaisiais mėsą, paukštieną, žuvį – bus ne tik skanu, bet ir sveika.

  • Katės gerina šeimininko imunitetą

    Katės gerina šeimininko imunitetą

    Ar žinote, kad turint augintinę katę ilgainiui gali pagerėti imunitetas?

    Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, kurių nešiotojos yra katės, gali padėti sustiprinti organizmo apsaugines sistemas.

    Net ir laikantis griežtos higienos (kuri be galo svarbi), kontaktavimas su natūraliai gamtoje plintančiais ir neišvengiamai pas gyvūnus patenkančiais mikrobais bei bakterijomis padeda išsivystyti stipresniam imunitetui.

    Tyrimai rodo, kad su katėmis ar šunimis augantys vaikai rečiau serga alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar egzema.

    Manoma, jog ankstyvas kontaktas su gyvūnais padeda imuninės sistemos ląstelėms atpažinti, kurie alergenai yra nepavojingi, taip sumažinant nepageidaujamą organizmo reakciją.

    Be to, laikant namuose katę gali mažėti grėsmė susirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Šeimininkai, reguliariai bendraujantys su savo augintiniais, rečiau sloguoja ir serga peršalimo ligomis, nes kontaktas su augintiniais stimuliuoja imuninę sistemą ir didina jos atsparumą.

    Ne mažiau svarbus yra emocinis ryšys su augintiniais. Katės murkimas ne tik ramina, bet ir mažina streso hormonų kiekį organizme, o tai savo ruožtu teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę.

    Katė gali būti ne tik švelnus ir mylintis draugas, bet ir natūralus sveikatos stiprintojas – tiek fizinės, tiek emocinės gerovės šaltinis.

  • Kaip tinkamai formuoti imunitetą, kad jis mumis pasirūpintų?

    Kaip tinkamai formuoti imunitetą, kad jis mumis pasirūpintų?

    Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinavimas yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinavimo atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos.

    „Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį supančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė.

    Svarbiausi skiepai – vaikystėje

    Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

    Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais.

    „Pasitaiko pavienių kokliušo ir difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkios ligos vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė.

    Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.

    Sunku pasiekti visuotinį imunitetą

    Infektologė V. Dambrauskienė akcentavo, kad skiepai ypač svarbūs vaikams, ir pabrėžė būtinybę sezoniniams skiepams ruoštis iš anksto. Mat kiekvienam žmogui imunitetas formuojasi skirtingai, priklausomai nuo amžiaus.
    Panevėžio ligoninės nuotrauka

    Panevėžio ligoninės gydytojos nuomone, visuotinis imunitetas yra skirtas apsaugoti žmonėms, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų priežasčių. Visuotinis imunitetas susidaro tik konkrečiai ligai ir yra laikomas susiformavusiu, kai tam tikra vakcina yra pasiskiepiję maždaug 80 proc. šalies gyventojų.

    Atsiradus antivakcininiam judėjimui darosi vis sunkiau pasiekti visuotinį imunitetą. Taip nutiko ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Dalis žmonių vakcinavosi ir siekė apsisaugoti nuo 2019 metais pasaulyje išplitusio viruso, likusieji – priešinosi skiepams, ypač sustiprinančiosioms dozėms.

    Vakcinos pritaikomos naujo sezono virusui

    Panevėžio ligoninės infektologė akcentuoja, kad sezoniniai virusai nuolat stipriai mutuoja. Jeigu žmogaus organizme yra susidaręs imunitetas vakcinai, virusas negali prisijungti prie sveikų ląstelių, tačiau jos geba sparčiai pasikeisti taip, kad galėtų prisijungti. Dėl šios priežasties net ir pasiskiepijęs žmogus gali susirgti, tik ligos forma bus lengvesnė.

    „Šiais laikais jau pavasarį mokslininkai pradeda ruoštis gripo vakcinos atnaujinimui. Kone kiekvienais metais randama naujų virusų, todėl dar prieš sezoną vakcinos yra pakeičiamos ir pritaikomos naujo sezono gripo virusui“, – praktiniu virusų mutacijos pavyzdžiu dalijosi specialistė.

    Rekomenduoja pasiruošti iš anksto

    Imunitetą skiepui formuoja žmogaus ląstelės. Anot V. Dambrauskienės, imuniteto vakcinai susiformavimo greitis priklauso nuo asmens amžiaus.

    „Vyresniems žmonėms imunitetas ligai formuojasi ilgiau, nes jų organizmas nesukuria tokio stipraus atsako į viruso bakterijas, esančias vakcinoje. Todėl ir susiformavęs imunitetas yra silpnesnis, lyginant su jaunų žmonių.

    Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau galimybių susidaryti imunologinėms ląstelėms, todėl imunitetas susiformuoja greičiau ir būna stipresnis“, – dėstė specialistė.

    Gydytoja V. Dambrauskienė pabrėžė, kad kiekvienam virusui reikia skirtingo laiko imunitetui organizme suformuoti, tad vertėtų neatidėlioti sezoninių skiepų ir būti pasiruošus iš anksto.

    Skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak infektologės, reikėtų pradėti žiemą. Šiai vakcinai būtinas tam tikras dėsningumas, kadangi reikalinga daugiau nei viena dozė, kad susidarytų visas imunitetas. O nuo gripo rekomenduojama pradėti skiepytis rudenį. Imunitetas gripo virusui susiformuoja per dvi savaites.

    Ragina rinktis efektyvią apsaugą

    Prasidėjus šiltajam metų sezonui ir daugiau laiko leidžiant gamtoje, reikėtų pasirūpinti apsauga nuo erkių: repelentais, tinkama, kūną visiškai dengiančia apranga. Efektyviausia apsaugos priemonė yra laikoma vakcina.

    „Praėjusiais metais į Infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių buvo paguldytas pacientas, kuriam įsisiurbė erkė. Vyrui buvo diagnozuotas erkinis encefalitas. Liga komplikavosi ir jis liko visiškai paralyžiuotas“, – dalijosi laikinoji skyriaus vedėja.

    Įsisiurbus keturioms erkėms suvalkietė Ingrida taip pat nuvyko į vietinės ligoninės priimamąjį, tačiau jos patirtis kitokia: „Daug laiko praleidžiu gryname ore ir kartą grįžusi namo radau keturias erkes, įsisiurbusias į ranką ir kojas. Buvau perėjusi visą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, tačiau išgąstis visgi kilo. Norėjau įsitikinti, ar viskas gerai. Niekada negali žinoti, kuri erkė pavojinga, tačiau visada verta rinktis apsisaugoti“, – pasakojo suvalkietė.

    Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į šių metų pradžioje patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Įgyvendinant programą bus siekiama didinti skiepijimo aprėptis ir taip valdyti užkrečiamųjų ligų plitimą visuomenėje. Ketverių metų laikotarpiu planuojama svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos nemokamai.

     

  • Vokietis šimtus kartų skiepijosi nuo COVID-19

    Vokietis šimtus kartų skiepijosi nuo COVID-19

    Vyras, sąmoningai 217 kartų pasiskiepijęs nuo COVID-19, nepranešė apie jokį šalutinį poveikį dėl tokios daugybės skiepų, teigia mokslininkai, tyrinėjantys galbūt „labiausiai paskiepytą žmogų istorijoje“.

    Šio 62 metų vyro iš centrinės Vokietijos Magdeburgo miesto, kurio pavardė nenurodoma, imuninė sistema vis dar veikia visu pajėgumu.

    Mokslininkai teigė, kad vyras savanoriškai gavo tiek daug injekcijų ignoruodamas visus gydytojų patarimus, ir perspėjo, kad iš šio vienintelio atvejo nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų.

    Pirmą kartą vokiečių vadovaujami tyrėjai į šį vyrą atkreipė dėmesį dėl 2022 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo – tada jis buvo gavęs „tik“ 90 skiepų.

    Tuomet buvo pranešta, kad vyras įtariamas gavęs tiek daug dozių, kad surinktų užpildytas skiepų korteles, kurias vėliau būtų galima suklastoti ir parduoti nenorėjusiems skiepytis žmonėms.

    Magdeburgo prokuroras buvo pradėjęs tyrimą dėl įtarimų sukčiavimu, tačiau kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, teigiama šią savaitę paskelbtame moksliniame straipsnyje.

    Jame priduriama, kad prokuroras per devynis mėnesius surinko įrodymus apie 130 skiepų.

    Tačiau pats vyras teigia, kad per 29 mėnesius gavo 217 aštuonių skirtingų vakcinų nuo COVID-19 dozių, įskaitant visas mRNR versijas.

    Vokietijos Erlangeno-Niurnbergo universiteto virusologas Kilianas Schoberis, tyrimo bendraautorius, sakė, kad kai jie susisiekė su tuo vyru, šis „labai susidomėjo“ galimybe atlikti įvairius tyrimus, kad būtų ištirtas tokio didelio skiepų skaičiaus poveikis.

    Šis atvejis suteikė itin retą galimybę ištirti vadinamąją „hipervakcinaciją“.

    Kai kurie mokslininkai kėlė teoriją, kad po tiek daug skiepų organizmo imuninės ląstelės, pripratusios prie antigenų, tampa mažiau veiksmingos.

    Tačiau, kaip nustatė tyrėjai, vokiečiui taip nenutiko. Iš tikrųjų jo organizme imuninių ląstelių ir antikūnų prieš COVID virusą koncentracija buvo „gerokai didesnė“ nei kontrolinės grupės, kurią sudarė trys žmonės, gavę rekomenduojamus tris skiepus, teigiama tyrime.

    Be to, jo organizmas nerodė jokių nuovargio požymių dėl visų šių skiepų: mokslininkai nustatė, kad 217-asis skiepas dar padidino antikūnų prieš COVID virusą skaičių.

    Vyras teigė, kad nė po vieno iš 217 skiepų jis nepatyrė jokio šalutinio vakcinos poveikio.

    Taip pat jo COVID testas niekada nebuvo teigiamas ir jis neturėjo jokių ankstesnės infekcijos požymių, sakė tyrėjai.

    Tačiau jie perspėjo, kad iš šio vyro patirties negalima daryti platesnių išvadų. „Turėtų būti savaime suprantama, kad mes nepritariame hipervakcinacijai“, – sakė K. Schoberis.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

  • Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Imuninė sistema mums padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų ir negalavimų. Tačiau kūdikių ir vaikų imuninė sistema vis dar formuojasi, todėl labai svarbu ją stiprinti.

    Nors vaikai mažesniame amžiuje gali sirgti dažnai, ypač kai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, tačiau tam tikros ligos ar jų pasikartojimas gali byloti apie nusilpusią imuninę sistemą.

     

    Kas turi įtakos vaiko imuninės sistemos nusilpimui?

    • Netinkama mityba gali turėti įtakos imuninės sistemos nusilpimui, kuri gali būti slopinama dėl tam tikrų maistinių medžiagų ar vitaminų trūkumo. Tinkamai parinkta, subalansuota mityba turi didžiulį teigiamą poveikį vaiko sveikatai bei organizmo vystymuisi.
    • Netinkamas miego režimas ar jo trūkumas taip pat gali neigiamai paveikti vaiko imuninę sistemą.
    • Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams patiriantiems didelį stresą, gali sutrikti imuninės sistemos veikla.
    • Įtakos imuninei sistemai gali turėti per mažas buvimas gryname ore bei fizinio aktyvumo stoka.
    • Ligos bei tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas.

    Kaip stiprinti vaiko imuninę sistemą?

    Norint stiprinti vaiko imuninę sistemą, pirmiausia rekomenduojama praturtinti vaiko mitybos racioną kuo įvairesniais maisto produktais. Rekomenduojama įtraukti daugiau daržovių, paukštienos, pieno produktų, kiaušinių, viso grūdo produktų, tokių kaip duona, makaronai. Taip pat nepamiršti vaisių, uogų bei pasirūpinti kuo sveikesniais užkandžiais. Jeigu vaikas su maistu negauna pakankamai organizmui reikiamų vitaminų bei medžiagų, galbūt reikėtų papildomai vartoti maisto papildus, tokius kaip NeoLife papildai vaikams, tačiau prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai paveikti vaiko organizmą ir susilpninti jo imuninę sistemą.

    Vaiko imuninei sistemai įtakos turi reguliarus ir kokybiškas miegas. Tėvai turėtų pasistengti įvesti tvarkingą ir reguliarų miego režimą, užtikrinant, jog vaikas miega pakankamą valandų skaičių, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus.

    Ne ką mažiau svarbu sudaryti tinkamą dienos rutiną, užsiimti aktyvia veikla: mankštintis, sportuoti, žaisti lauke, mokytis naujų dalykų.

    Tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko imuninei sistemai, įtakos gali turėti daugelis aspektų. Todėl vaiko kasdieniniame gyvenime yra svarbi visuma: subalansuota mityba, tinkama dienos rutina, miego režimas, įdomios veiklos kartu, buvimas gryname ore.