Žyma: įgėlimas

  • Dūzgiantys pavojai

    Dūzgiantys pavojai

    Vieni žmonės kuo ramiausiai ištveria iki 500 vabzdžių įkandimų ar įgėlimų, o tiems, kurių organizmas jautresnis, ir vienas kartais gali tapti lemtingas.

    Kas vasarą daugybė žmonių patiria anafilaksinį šoką – paprastai sukeltą į burnos gleivinę ar lūpas įgėlus vabzdžiams.

    Kaip apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus sveikatai ir gyvybei?

    Pirmoji pagalba

    Reakcijos į bitės, vapsvos ar kamanės įgėlimą būna skirtingos:

    Vietinė. Įgėlimo vietą persmelkia skausmas, ji pradeda tinti, tarsi kas plėštų audinius iš vidaus, ima niežėti odą.

    Alerginė. Pasireiškia 17–20 proc. žmonių per 5–30 minučių po įkandimo. Tai gali būti dilgėlinė, Kvinkės edema (ištinsta veidas ir gerklos), bronchinės astmos priepuolis.

    Sunkios alerginės reakcijos požymiai – skausmas įgėlimo srityje, stiprus audinių paburkimas, pykinimas, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas.

    Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti.

    Toksinė. Itin dažnai tokią reakciją vabzdžių įgėlimai sukelia vaikams. Suaugusiesiems ji kartais pasireiškia, kai įgeliama daugiau nei vieną kartą.

    Simptomai – pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, galvos ir sąnarių skausmai.

    Sąmonės netekimas. Tai individuali organizmo reakcija į vabzdžių nuodus, patekusius į kraują. Tokiu atveju reikia nedelsiant imtis gaivinimo priemonių.

    Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti. Naudokitės pincetu arba, blogiausiu atveju, pirštais, – tik neskubėdami ir kiek galėdami kruopščiau. Geluonį pasistenkite ištraukti visą, nepalikdami jo nė dalelės, ypač jeigu įgėlė bitė. Mat bičių geluonis nepanašus į adatą, kaip vapsvos, o dantytas. Jeigu po oda liks geluonies fragmentas, gali įsimesti infekcija ir žaizdelė ilgai neužgis.

    Ištraukę geluonį, pridėkite prie įgėlimo vietos marlinę servetėlę, suvilgytą vandenilio peroksido, kalio permanganato ar amoniako tirpalu, degtine, odekolonu arba tiesiog šalto vandens (ledo) kompresą.

    Jeigu labai skauda, galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų su paracetamoliu ir antihistamininių vaistų tabletę (nuo alergijos).

    Stenkitės gerti kuo daugiau skysčių, kad neutralizuotumėte kenksmingų medžiagų, patekusių į kraują su vabzdžio nuodais, poveikį.

    Jeigu įkandus vabzdžiui žmogus neteko sąmonės, duokite jam pauostyti amoniaku suvilgytą vatos gumulėlį, patrinkite juo smilkinius.

    Jei nukentėjusysis neatgauna sąmonės arba pasireiškia kokios nors komplikacijos, pavyzdžiui, bėrimas arba smarkus vėmimas, skubiai kvieskite greitąją.

    Medikų pagalbos prireiks ir tuomet, jeigu žmogų sugėlė daug vabzdžių arba įgėlimas yra gerklės, burnos srityje. Jei sugeltajam pasunkėjo kvėpavimas, jokiu būdu neduokite jam gerti! Kad žmogus neuždustų iki atvykstant gydytojui, jam galima duoti pačiulpti ledo gabalėlį.

    Profilaktikos priemonės

    • Stenkitės nevalgyti ir neruošti maisto gamtoje, nes jis privilioja vapsvas (saldumynai ir medus – bites). Apžiūrėkite kiekvieną kąsnelį prieš įsidėdami jį į burną.

    • Nuo pat bičių sezono pradžios pasistenkite nenaudoti stipriai kvepiančių medžiagų (gėlių aromato kvepalų, plaukų lako ir pan.), nes jos traukia vabzdžius.

    • Nesiartinkite prie bičių, vapsvų, kamanių spiečiaus be specialių drabužių. Atsidūrę greta, nedarykite staigių judesių (jokiu būdu nemosuokite rankomis, galva, nebėkite). Jeigu bitė (arba kamanė) nutūpė jums ant rankos, pasistenkite tiesiog nukratyti ją, o ne užmušti, antraip vabzdys būtinai įgels.

    • Nežudykite bičių ar vapsvų, ypač greta jų lizdo, nes pasklis ypatingas kvapas, kurį spiečius supras kaip signalą išskristi iš lizdo ir pulti.

    • Nevaikščiokite lauke neprisidengę galvos: į plaukus įsivėlęs vabzdys būtinai įgels.

    Pagrindinė vabzdžių įkandimų ar įgėlimų sukeltos alergijos profilaktikos priemonė yra desensibilizacija – t. y. organizmo jautrumo nuodams arba vabzdžių alergenams sumažinimas.

    Tokios specifinės imunoterapijos esmė – žmogui vis didėjančiomis dozėmis leidžiami alergenai tų vabzdžių, kuriems jis alergiškas. Jau sukurti paprastųjų bičių, įvairių rūšių vapsvų nuodų preparatai, uodų, skruzdžių, tarakonų ekstraktai druskos tirpalo pagrindu. Bet dėl galimų komplikacijų tokios procedūros atliekamos tik gydytojui prižiūrint.

    Praktika parodė, kad vabzdžių nuodų imunoterapija būna veiksminga beveik 100 procentų atvejų – taigi visiškai apsaugo nuo anafilaksinio šoko arba jo simptomai būna silpnesni ir ne tokie pavojingi.

     

  • Maža žaizdelė – didelė problema

    Maža žaizdelė – didelė problema

    Kodėl vabzdžių įkandimai taip žvėriškai niežti ir ką daryti, kad niežėtų mažiau.

    Visi esame su jais susidūrę – mažų padarėlių dar mažesni įkandimai dažnai neatitinka savo standarto: erzinantys, verčiantys nuolat kasytis, o kartais net skausmingi, jie gali išvesti iš proto.

    Skausmo paprastai būna mažiau nei niežulio, bet tiems, kas tai patiria, menka paguoda.

     

    Kasymasis pailgina kančias

    Kodėl vabzdžių, tarkime, uodų, įkandimai kelia tokį bjaurų niežulį? Pakartosime, ką žinome visi.

    Kai uodas įgelia, jis per žaizdelę ne šiaip siurbia kraują, bet ir išskiria savo seilių (tą patį daro blusos ir erkės, o štai vorai suleidžia ne tik seilių, bet ir nuodų).

    Uodo seilės – svetima substancija, ir mūsų imuninė sistema ją atpažįsta, todėl reaguoja išskirdama histaminą – cheminę medžiagą, didinančią kapiliarų laidumą. Taip baltiesiems kraujo kūneliams lengviau prasibrauti iki įkandimo vietos ir sunaikinti įsibrovėlį. Viskas būtų gerai, jeigu visas šis procesas neprovokuotų uždegimo atsako: tinimo, paraudimo ir niežėjimo įkandimo vietoje.

    Blogiausia tai, kad raudonis, patinimas ir niežulys laikosi kelias dienas. Kodėl?

    Paprastai sakant, dėl to, jog visam tam histaminui reikia laiko išsisklaidyti. Turi praeiti kelios dienos, kad kūnas atsigautų ne tiek nuo mažyčio vabzdžio įkandimo, kiek nuo savo paties bandymo su juo susidoroti.

    Tas laikas dar pailgėja, jeigu pradedame kasytis ir taip uždegimą sustipriname.

    Bet yra paprastų būdų pasiekti priešingą rezultatą – kad uždegimas ir niežulys sloptų.

    Spiritas

    Vos pastebėję vabzdžio įgėlimo žymę, patrinkite ją spiritu. Taip pašalinsite dalį seilių, kol šios dar nesukėlė imuninio atsako, vadinasi, ir tinimas, ir niežėjimas bus silpnesnis.

    Medicininis spiritas – viena veiksmingiausių priemonių, nes naikina vabzdžių seilėse esančius baltymus. Tuomet įkandimo vietoje neišsivysto toks stiprus uždegimas.

    Naudingas spiritas ir tuo, kad garuodamas suteikia šaldomąjį efektą ir niežėjimas būna menkiau juntamas. Net jeigu įkandimą pastebite gerokai vėliau, vis tiek patrinkite spiritu – turėtų palengvėti.

    Hidrokortizono gelis

    Hidrokortizonas yra kortikosteroidas, tai reiškia, kad uždegimui slopinti naudojamas steroidinis hormonas, imituojantis kortizolio – natūralaus žmogaus kūno hormono – poveikį.

    Ūmus uždegimas yra pagrindinė organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą ar įgėlimą, o hidrokortizonas gali padėti sumažinti odos paraudimą, tinimą ir niežulį trukdydamas baltiesiems kraujo kūneliams atlikti savo darbą – kovoti su infekcija.

    Hidrokortizono – jei ne gelio, tai kremo, tepalo pavidalu – galima lengvai rasti vaistinėje tarp priemonių trumpalaikiam lengvam odos niežėjimui ir dirginimui malšinti.

    Antihistamininiai vaistai

    Vartojami per burną šie preparatai blokuoja jau minėto histamino – biologiškai aktyvios medžiagos, kurią organizmas išskiria patirdamas imuninį atsaką, uždegimą, patekus į organizmą nuodų – poveikį taip slopindami alerginės reakcijos simptomus.

    Būtent dėl histamino oda vabzdžio įkandimo vietoje ištinsta, paraudonuoja ir pradeda niežėti. Išgėrus antihistamininių vaistų, nemalonūs pojūčiai susilpnėja.

    Specialistai išvis pataria vabzdžių įkandimus gydyti taip, kaip gydytumėte bet kokią alergiją.

    Jeigu iš anksto žinote, kad būsite sugelti, išgerkite tabletę organizmo reakcijai sušvelninti: antihistamininiai vaistai veiksmingiau padeda išvengti uždegimo nei gydyti niežulį ir tinimą jau po to, kai žala padaryta. Todėl geriau išgerti tabletę kiek įmanoma anksčiau, net dar prieš įkandimą, jeigu, pavyzdžiui, vykstate stovyklauti.

    Yra tik vienas „bet“: prieš tai visada pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku. Antihistamininiai vaistai gali turėti šalutinį poveikį (tarp jų ir slopinamąjį), jeigu sureaguoja su kitais, jau vartojamais vaistais.

    Vaistai nuo uždegimo

    Kadangi didžiąją dalį nemalonių pojūčių įgėlus arba įkandus vabzdžiui sukelia uždegimas, nereceptiniai vaistai nuo uždegimo gali praversti kai kuriems simptomams apraminti.

    Tokioje situacijoje tinka paracetamolis, ibuprofenas. Vienintelis vaistų nuo uždegimo trūkumas, kad jie veiksmingiau mažina skausmą nei niežėjimą. Bet pabandyti vis tiek verta.

    Tik atsargiai: kai kurie nereceptiniai preparatai nuo uždegimo nelabai dera su kitais vaistais ir jokiu būdu negali būti vartojami su alkoholiu. Tad pasitarkite su gydytoju ar bent vaistininku prieš nurydami tabletę. Blogiausiu atveju, jei esate gamtoje toli nuo poliklinikų ir vaistinių, atidžiai perskaitykite informacinį lapelį.

    Ledas

    Tai populiarus būdas odai nuraminti – ar ją skaudėtų, niežtėtų, ar kamuotų kiti uždegimo požymiai.

    Jeigu reikia priemonės greitai ir lengvai palengvinti nemalonius simptomus, užsidėkite ledo maišelį arba šaltą kompresą. Oda toje vietoje nutirps ir taip įkyriai nebeniežės.

    Priemonė laikina, bet kai laikai ką nors ant įkandimo vietos, nėra galimybės jos kasytis ir taip sudaryti sąlygas uždegimui dar labiau plisti.

    Šaldantys tepalai

    Panašiai kaip ir ledas, jie gali veiksmingai numalšinti vabzdžių įkandimų simptomus.

    Tokių tepalų, kremų arba gelių būna ir nereceptinių – rinkitės su mentoliu arba kamparu, natūraliais ingredientais. Gydyti jie negydo, bet padeda geriau pasijusti.

    Tiesa, kai kurie geliai su mentoliu ir kamparu gali ir sudirginti odą, tad atidžiai persiskaitykite informacinį lapelį bei griežtai laikykitės nurodymų – nepakenks pasikonsultuoti ir su vaistininku.

    Jeigu patepus odą ši ima dar labiau raudonuoti, jau kreipkitės į gydytoją.

    Išoriniai anestetikai

    Visi mes į vabzdžių įkandimus ar įgėlimus reaguojame skirtingai. Kai niežulys nepakeliamai stiprus, gali kilti pagunda pasinaudoti vietiniu anestetiku, kad tik nebereikėtų kasytis.

    Tepalo pavidalo tokius anestetikus paprastai galima tepti tiesiai ant įkandimo su sąlyga, kad nėra atviros ar kraujuojančios žaizdelės. Bet ne visur jų taip paprasta įsigyti, ypač be recepto. Be to, vieni tepalai būna su natūraliais ingredientais, tokiais kaip arnika, kaparas ar mentolis. Kiti gi laikiną nejautrą užtikrina nesteroidiniais vaistai nuo uždegimo. Pastarieji, žinoma, veiksmingai slopina skausmą ir uždegimą, tačiau turi šalutinį poveikį ir jų galima perdozuoti.

    Kitaip tariant, panašių tepalų geriau nenaudoti nepasitarus su gydytoju. Ir visada atminkite vienu metu naudoti tik vieną nesteroidinį preparatą nuo uždegimo. Nes jų yra ir tokiuose vaistuose nuo skausmo, kaip aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, todėl labai lengva per neapsižiūrėjimą perdozuoti.

    Darykite viską, tik nesikasykite

    Sukandžiojus vabzdžiams noras bet kokia kaina nuslopinti niežulį sunkiai suvaldomas. O kasymasis teikia ir palengvėjimą, ir malonumą. Deja, trumpalaikį ir galintį dar labiau sustiprinti uždegimą, o uždegimas – niežulį.

    Pasak specialistų, čia veikia labai paprastas mechanizmas: kuo smarkiau kasomės, tuo daugiau imuninė sistema išskiria histamino. Susidaro uždaras ratas, galintis suktis kelias dienas.

    Todėl darykite viską, kas padėtų susivaldyti. Jei reikės, užsimaukite pirštines, kad nekiltų pagunda draskyti įkandimo vietos nagais. Arba, kas nepalyginamai patogiau, užklijuokite įkandimą pleistru.

    Kartais prireikia gydytojo

    Uodų įkandimai smarkiai niežti, bet labai retai kada pridaro tokių rūpesčių, kad prireiktų medicinos pagalbos. Vis dėlto vabzdžių yra visokių ir reakcijų į jų įkandimus – taip pat.

    Jeigu niežėjimo jokiomis priemonėmis nepavyksta nuslopinti, vertėtų pasirodyti gydytojui.

    Kai niežulys nepakenčiamas, kai paraudimas ir tinimas plinta, nuo odos sklinda karštis, žaizdelė skausminga, būtų protinga apsilankyti pas šeimos gydytoją.

    O jeigu prisideda kiti simptomai: pūliai, išskyros, karščiavimas, šaltkrėtis, padidėję limfmazgiai, – tuo labiau. Pasak specialistų, tai jau ženklai, kad vyksta šis tas rimtesnio – prasidėjo bakterinė infekcija arba limfangitas (limfinės sistemos infekcija).

        Ar žinojote?

    Sklando mitas, jog tam, kad organizmas nebereaguotų į uodų įkandimus, reikia ištverti jų kelis kelis šimtus. Ir mokslininkų teigimu, jame esama tiesos krislo.

    Manoma, pakanka maždaug 250 įkandimų per visą gyvenimą, kad organizmas įgytų imunitetą vabzdžių seilėms ir liautųsi į jas reagavęs.

    Deja, ši teorija galioja anaiptol ne kiekvienam: specialistų teigimu, kas dešimtam žmogui uodo įkandimas sukelia tikrą alerginę reakciją.