Žyma: gyvūnas

  • Kodėl kačių įkandimai pavojingesni, nei manėte

    Kodėl kačių įkandimai pavojingesni, nei manėte

    Dauguma žmonių laiko kates mielais naminiais gyvūnais, tačiau naujas Adelaidės universiteto tyrimas rodo, kad mes dažnai neteisingai suprantame jų siunčiamus signalus – ir tai gali būti pavojinga.

    Daugelis apsiriboja tik žaizdos dezinfekavimu antiseptiku, tačiau tokie sužeidimai gali sukelti rimtų pasekmių.

    Maždaug trečdalis atvejų baigiasi stipriu uždegimu, o kartais – pūliniais, kaulų ar sąnarių pažeidimais.

    Kaip žmonės klysta vertindami kačių elgesį

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės nukenčia nuo kačių, yra ta, kad jie neteisingai skaito savo augintinių siunčiamus signalus ir tęsia kontaktą net tada, kai gyvūnas jau perspėja apie pavojų.

    Tyrimo dalyviams – 368 suaugusiesiems – buvo parodyti trumpi vaizdo įrašai, kuriuose katės reiškė įvairias emocijas.

    Kai katė šnypštė ar išriesto nugarą, net 23 proc žmonių vis tiek neteisingai įvertino jos būseną.

    Dar labiau stebina tai, kad net tarp tų, kurie teisingai atpažino gyvūno susierzinimą, beveik 20 proc. vis tiek pareiškė, jog pabandytų su juo pažaisti.

    Kai ženklai buvo silpnesni – pavyzdžiui, nežymus kūno įtempimas ar ūsų judesiai – net 44 proc. žmonių nuspręstų tęsti kontaktą, taip rizikuodami būti įkąsti ar apdraskyti.

    Ypač pavojingas pasirodė noras paglostyti katę per pilvą.

    Tyrime taip pasielgtų 42 proc. dalyvių, nors tai – viena jautriausių gyvūno kūno vietų.

    Daugelis kačių rodo atverstą pilvą ne kaip kvietimą glostyti, o kaip pasitikėjimo ženklą, kuris nereiškia, kad galima liesti.

    Kuo pavojingi kačių įkandimai

    Kačių įkandimai gali atrodyti nepavojingi, tačiau medicininė statistika byloja priešingai.

    Apie 75 proc. užsikrėtusių žaizdų, gautų nuo žinduolių įkandimų, sukelia būtent katės.

    Jų aštrūs dantys palieka gilius dūrius, kurie greitai užsitraukia iš išorės, sudarydami idealią terpę bakterijoms daugintis.

    Maždaug trečdalis tokių žaizdų baigiasi infekcijomis – nuo pūlinių ir kaulų uždegimų iki septinio artrito ar net mirtinai pavojingų komplikacijų.

    Net ir įbrėžimai gali kelti riziką.

    Per juos gali būti perduodama kačių įdrėskimų liga (bartoneliozė), sukelianti ilgalaikį limfmazgių uždegimą ir susijusi su nervų sistemos sutrikimais, įskaitant depresiją bei šizofreniją.

    Jei katės nagai būna užteršti seilėmis, galima užsikrėsti pasiutlige – liga, kuri po simptomų atsiradimo vis dar yra mirtina.

    Kodėl žmonėms sunku suprasti kates

    Tyrimo metu mokslininkai bandė pagerinti žmonių gebėjimą atpažinti kačių signalus, parodydami jiems trumpą mokomąjį vaizdo įrašą.

    Tačiau rezultatas buvo priešingas: dalyviai dar prasčiau atpažino subtilius nepasitenkinimo ženklus – tikslumas sumažėjo beveik 19 proc..

    Tikėtina, kad vaizdo įrašas per daug akcentavo ryškius agresijos požymius, todėl žiūrovai pradėjo laukti akivaizdžių išpuolių, nepastebėdami ankstyvų įtampos signalų.

    Kita problema – klaidingas pasitikėjimas savimi.

    Po peržiūros žmonės vertino savo gebėjimą skaityti kačių elgesį geriau, nors iš tikrųjų ėmė klysti dažniau.

    Šis pasitikėjimo savimi ir tikslumo stokos derinys gali lemti dar daugiau įkandimų.

    Ką turi prisiminti kačių šeimininkai

    Jeigu jūsų katė įsitempia, šiek tiek priglaudžia ausis, vizgina uodegą ar stumia ranką – tai ženklas „gana“.

    Taip pat svarbu stebėti uodegą – ji yra dar viena katės bendravimo priemonė.

    Nereikėtų glostyti pilvo, net jei katė guli ant nugaros.

    Dažniausiai tai nėra kvietimas, o pasitikėjimo demonstravimas.

    Ir niekada nežaiskite su kate plikomis rankomis – dauguma sužalojimų įvyksta būtent tokiose situacijose.

    Kačių elgesio supratimas – tai ne tik bendravimo, bet ir saugumo klausimas.

    Kuo anksčiau išmoksite atpažinti subtilius jų nepasitenkinimo signalus, tuo ramesnė bus jūsų katė, o jūs turėsite mažiau galimybių būti įkandęs ar apdraskytas.

    Apibendrinant galima teigti, kad net patyrę šeimininkai dažnai neteisingai aiškina savo augintinių emocijas.

    Katės retai puola be priežasties – jos visuomet perspėja, tik mes ne visada mokame jų klausytis.

    Elgdamiesi su jų signalais pagarbiai ir dėmesingai, galime išvengti daugybės nemalonių incidentų ir išsaugoti pasitikėjimą, ant kurio grindžiami žmogaus ir katės santykiai.

  • Kodėl šuo išsitempia, kai jus pamato?

    Kodėl šuo išsitempia, kai jus pamato?

    Ar pastebėjote, kaip jūsų šuo ištiesia priekines letenas ir maloniai rąžosi, kai grįžtate namo?

    O gal taip elgiasi svetimas ar benamis šuo, sutikęs jus gatvėje?

    Šis judesys nėra paprasta mankšta po miego — tai tikras šuniškas „labas!“.

    Išsitempimas yra ypatinga kūno kalbos dalis, kuria šuo išreiškia džiaugsmą, draugiškumą ir norą bendrauti.

    Štai trys pagrindinės priežastys, kodėl šunys taip daro.

    1. Pasveikinimo išsitempimas: šuns būdas pasakyti „smagu tave matyti!“

    Pasak sertifikuotos dresuotojos ir naminių gyvūnų gyvenimo būdo ekspertės Nicole Ellis, šuns išsitempimas dažnai yra ne fizinė, o emocinė reakcija.

    Kai šuo atlieka „nusilenkimą“ — ištiesia priekines letenas ir šiek tiek pakelia užpakalį — jis tiesiogine prasme sako: „Kaip gera tave matyti!“

    Šią pozą paprastai lydi atsipalaidavęs žvilgsnis, švelniai vizgantis uodega ir tylas niurnėjimas ar cyptelėjimas.

    Tokį pasisveikinimą galima palyginti su nuoširdžia žmogaus šypsena — ne triukšminga, bet tikra. Geriausia reakcija – ramiai paglostyti šunį, pasakyti keletą švelnių žodžių ir pabūti kartu.

    Jūsų augintiniui tai svarbus emocinis mainas ir ryšio su jumis patvirtinimas.

    2. Žaismingas išsitempimas: kvietimas „pažaiskime!“

    Kartais šuo daro panašų nusilenkimą, tačiau visai kitokiu tonu — tai kvietimas žaisti.

    Jo judesiai tampa spyruokliuojantys, uodega sukasi kaip sraigtasparnio mentė, o akys spindi iš susijaudinimo.

    Tai grynas „pažaiskime!“ signalas.

    Jei galite, atsakykite į kvietimą: meskite žaislą, palakstykite kartu ar tiesiog pakartokite jo judesius. Net trumpa žaidimo akimirka sustiprina pasitikėjimą ir pakelia nuotaiką tiek šuniui, tiek jums.

    3. Paprastas išsitempimas: kaip atskirti nuo pasisveikinimo

    Žinoma, ne kiekvienas išsitempimas reiškia pasisveikinimą.

    Kartais šuo tiesiog pramankština raumenis po miego ar ilgesnio gulėjimo.

    Atpažinti tai paprasta: šuo išsitempia lėtai, nežiūrėdamas jums į akis, o pabaigęs dažnai krato kūną. Tai nereiškia, kad jis jus ignoruoja — priešingai, taip jis tarsi pasiruošia sąveikai, „suderina“ kūną ir nuotaiką bendravimui.

    Šunų kūno kalba — subtili, bet labai išraiškinga.

    Išmokę ją suprasti, galime dar geriau pažinti savo augintinius ir stiprinti ryšį, kuris grindžiamas pasitikėjimu, džiaugsmu ir meile.