Žyma: gydymas

  • Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata

    Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata

    Jeigu staiga pradėjo augti svoris, nors tam, atrodo, jokių priežasčių nėra, gydytojai įspėja: priežasčių gali būti. Tik nebūtinai gyvenimo būdo, o medicininių.

    Nesvarbu, ar nuolat kenčiate nuo pilvo pūtimo, ar sunkumą jaučiate tik per menstruacijas, matyti svarstyklėse nepaaiškinamai didėjančius skaičius ne šiaip nemalonu, bet ir baugoka.

    Tačiau svorio svyravimai – kiekvienos moters gyvenimo dalis. O amžius, sumažėjęs aktyvumas, raumenų masės praradimas ir sulėtėjęs metabolizmas tik prisideda prie nepaaiškinamo jo didėjimo.

    Bet kartais kilogramų kaupimasis ant juosmens įspėja apie kai ką rimtesnio.

    Kada įprasta tampa neįprasta

    Jeigu keli papildomi kilogramai ėmė daryti poveikį jūsų psichinei sveikatai ar gyvenimo būdui, galbūt metas užsiregistruoti pas dietistą ar gydytoją. Ypač kai jų dar prisideda klubų ir kelių sąnarių skausmai, dėl kurių tenka atsisakyti kasdieninių veiklų ir mažiau judėti arba prastėja nuotaika.

    Bet iki pateksite pas specialistą, mažiausiai kelias dienas, o dar geriau savaitę ar dvi rašykite dienoraštį viso to, ką valgote, ir kruopščiai fiksuokite fizinę veiklą (ne tik treniruotes, jeigu sportuojate). Taip bus lengviau pastebėti – galbūt perdien ėmėte suvalgyti daugiau? Arba dėl padidėjusio darbo krūvio sėdite prie stalo ilgiau nei paprastai?

    Net priešinga situacija – užimtas profesinis gyvenimas su dažnomis kelionėmis – irgi gali lemti nepaaiškinamą svarstyklių rodyklės šuolį.

    Tačiau svarbu žinoti, kad svorio padidėjimas nuo pusės kilogramo ir kilogramo per metus, kai mums 20–65 metai, – įprastas reiškinys. Tik jeigu atsiradęs antsvoris didesnis, o jo aplinkybės niekuo nepaaiškinamos, galima įtarti vieną iš šių potencialių kaltininkių.

    Hipotireozė

    Kai į gydytoją dėl nepaaiškinamo antsvorio kreipiasi jauna moteris, skydliaukė tampa pagrindine įtariamąja. Ir tam yra rimta priežastis: kai kurių šaltinių duomenimis, viena iš aštuonių moterų per gyvenimą susidurs su skydliaukės sutrikimais.

    O jeigu skydliaukė nepakankamai aktyvi (tai ir vadinama hipotireoze), medžiagų apykaita gali sulėtėti ir paskatinti svorio didėjimą.

    Sergant hipotireoze taip pat dažnai kamuoja energijos stygius arba didelis nuovargis, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, mėšlungis arba vidurių užkietėjimas.

    Pastebėjote kurį nors iš šių simptomų? Kreipkitės į šeimos gydytoją – neprošal pasidaryti paprastą kraujo tyrimą ir pasitikrinti skydliaukę.

    Policistinių kiaušidžių sindromas

    Tyrimai rodo, kad juo serga viena moteris iš penkių.

    Šis endokrininis sutrikimas išbalansuoja reprodukcinių hormonų – estrogeno ir testosterono – kiekius, taigi gali sukelti nemaloniausių simptomų, kaip nereguliarios mėnesinės, veido plaukuotumas, migrenos.

    Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat gali išderinti ir tai, kaip organizmas naudoja insuliną. Dažna to pasekmė – priaugti kilogramai talijos srityje.

    Depresija arba nerimas

    Patiriamas stresas įstumia mus į kovos arba pasitraukimo, vengimo būklę. Vadinasi, išprovokuoja adrenalino šuolį, o su juo – ir solidžią dozę streso hormono kortizolio. Pastarasis turėtų padėti kūnui atkurti energijos atsargas ir kaupti riebalus. Tačiau yra problemėlė: didžioji dauguma žmonių nuolatinį stresą patiria ištisas dienas sėdėdami priešais kompiuterį ar tiesiog nuo pamišėliško gyvenimo tempo. Ir kol laikosi padidėjęs kortizolio kiekis, organizmas visą tą laiką irgi nesustodamas kaupia riebalus nelabai turėdamas kur juos išeikvoti – dėl to gali atsirasti antsvorio.

    Tad jeigu nuolat jaučiatės prislėgtos arba kamuojamos nerimo, turite problemų dėl miego, išvargstate arba praradote susidomėjimą tuo, kas anksčiau džiugindavo, pasikalbėkite su savo gydytoju ar psichologu. Didelė tikimybė, kad staigų svorio augimą lėmė stresas.

    Prastas miegas

    Niekas taip neskatina potraukio į cukrų ir riebalus kaip prastas nakties miegas.

    Neišsimiegojimas sujaukia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir alkio hormonus: grelino, signalizuojančio, kad metas valgyti, kiekis padidėja, o sotumo hormono leptino – sumažėja. Dėl to visą dieną norime valgyti, bet niekaip negalime privalgyti tiek, kad pagaliau pajustume pasitenkinimą.

    Plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas

    Mūsų žarnynas priklausomas nuo gerųjų bakterijų (probiotikų), padedančių jam tinkamai funkcionuoti.

    Tačiau virškinimo trakte esama ir kenksmingų bakterijų. Ir kai gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka, gali išsivystyti plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO). Dėl jo virškinimo trakte ima kauptis papildomos dujos, sukeliančios pilvo pūtimą, skausmus, viduriavimą ir, deja, staigų svorio padidėjimą.

    Kokiu būdu SIBO priaugina tuos kilogramus, medikams dar nėra aišku. Tačiau su išvešėjusiomis bakterijomis kovojama antibiotikais.

    Padeda ir mitybos pokyčiai.

    Perimenopauzė

    Pereinamuoju laikotarpiu iki menopauzės tokie hormonai kaip estrogenas pasileidžia į kelionę amerikietiškaisiais kalneliais: jų kiekis čia didėja, čia mažėja, ir ne visada vienodai. Dėl to kai kurios moterys priauga svorio. Pridėkime dar ir natūralius amžėjimo pokyčius, tokius kaip mažėjanti raumenų masė ir didėjantis kūno riebalų kiekis, ir nebeliks klausimų, kodėl svarstyklės rodo tokius pasibaisėtinus skaičius.

    Vaistai

    Galima būtų sudaryti ilgiausią sąrašą tiek receptinių, tiek ir nereceptinių vaistų, galinčių išprovokuoti staigų svorio padidėjimą – ar bent jau vandens kaupimąsi organizme, pasimatantį užlipus ant svarstyklių.

    Pavyzdžiui, antidepresantai (paprastai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas) gali paveikti apetito centrą smegenyse. O beta blokatoriai, vartojami kraujospūdžiui sumažinti, sulėtinti medžiagų apykaitą.

    Ne paslaptis, kad kilogramų gali pridėti tam tikri steroidiniai preparatai (kaip prednizolonas, kuris gydo uždegimus, bet skatina apetitą ir skysčių susilaikymą organizme).

    Netgi alergikų vartojami nereceptiniai antihistaminai, tokie kaip difenhidraminas, gali sutrikdyti smegenų fermento, padedančio reguliuoti maisto suvartojimą, gamybą ir sukelti pastebimą svorio padidėjimą.

    Kušingo sindromas

    Šis endokrininis sutrikimas itin retas – diagnozuojamas tik 10–15 žmonių iš milijono, bet, deja, 70 proc. atvejų moterims.

    Pasireiškia Kušingo sindromas pertekline kortizolio gamyba ir gali išprovokuoti antsvorio kaupimąsi pilvo srityje ir ant sprando.

    Kartais jį sukelia tam tikri vaistai – pavyzdžiui, steroidai, skiriami astmai ir autoimuninėms ligoms gydyti.

    Paprastai Kušingo sindromas pasireiškia dideliu išsekimu ir komplikacijomis, kaip diabetas, aukštas kraujospūdis bei cholesterolis. Bet išskirtinis jo ženklas – labai ryškios raudonos strijos ant pilvo.

    Dehidratacija

    Kartais svoris didėja ne dėl to vandens, kuris susikaupė organizme, o dėl to, kurio perdien neišgėrėte.

    Dauguma žmonių nė iš tolo neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Ir didžioji dauguma iš jų painioja troškulį su alkiu.

    Sutrikusi būsena, nuovargis, galvos svaigimas – tokius simptomus gali sukelti net lengva dehidratacija. Bet mes dažniausiai nusprendžiame, jog prastos savijautos kaltininkas sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, taigi skubame ko nors užkąsti.

    Tačiau pakankamai gerti vandens svarbu ne tik dėl to, kad nepersivalgytume.

    Pakankamas skysčių kiekis skatina mitochondrijų funkciją – o tai tas pat, kas skatinti medžiagų apykaitą. Negaudamos užtektinai vandens kūno ląstelės negali greitai ir efektyviai versti maisto energija.

    Kiaušidžių vėžys

    Retais atvejais pilvas gali didėti dėl naviko ir dėl jo besikaupiančio skysčio.

    Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas po menopauzės. Tačiau stebėti simptomus būtina visų amžių moterims. Išpūstas pilvas, per greitas sotumo jausmas, skausmas apatinėje pilvo dalyje, spaudimas šlapimo pūslei – jau svari priežastis kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu šeimoje būta kiaušidžių vėžio atvejų.

    Kitų tipų vėžys

    Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose pasireiškia svorio netekimu, ne priaugimu. Nebent tai vėžys, skatinantis kortizolio išsiskyrimą, kaip antinksčių navikas.

    Kita vertus, progresuodamas vėžys gali paskatinti antsvorį – kartais dėl paties naviko svorio, kartais dėl skysčių kaupimosi pilvo ertmėje.

    Tačiau panikuoti jokiu būdu nereikia. Dauguma vėžio formų sukelia kitus simptomus, paskatinančius kreiptis į gydytoją dar ankstesnėse stadijose.

    Diabetas

    Tiek I, tiek II tipo diabetu susergama dėl insulino problemų. Pirmuoju atveju sergančiojo kasa negamina jo pakankamai, antruoju išsivysto organizmo atsparumas insulinui – dėl netinkamos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo ir kitokio sveikatai žalingo elgesio. Jau vien to pakanka, kad imtų kauptis antsvoris. Tačiau II tipo diabetu sergančių žmonių bazinis insulino kiekis jau savaime didesnis, todėl lemia didesnį antsvorį – paprastai pilvo srityje.

    Ir tai dar ne viskas.

    Insulino kiekio padidėjimas dėl išorinio gydymo insulinu taip pat gali pridėti antsvorio. Insulinas leidžia gliukozei patekti į kraujo ląsteles, kur ji saugoma energijai, tačiau jei suvartojate daugiau kalorijų, nei reikia jūsų organizmui, ląstelės paims tai, ko joms reikia, o likusi gliukozė bus saugoma kaip riebalai.

    Norint išvengti svorio padidėjimo, svarbu atidžiai stebėti savo mitybą, nepiktnaudžiauti greituoju maistu ar daug rafinuoto cukraus turinčiais produktais.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Pirmiausia įvertinkite savo gyvenimo būdą. Jeigu jūsų mityba netinkama, priaugti apie 225–450 g per savaitę nėra netikėta.

    Svorio pokyčių sukelia ir menstruacijų ciklas – priklausomai nuo jo dienų, galimi svyravimai nuo 1,8 kg iki net 2,3 kg.

    Tad kada dėl augančio svorio reikėtų tikrai sunerimti?

    Jeigu priaugate nuo pusės iki kilogramo ar daugiau per savaitę ir tas svoris tik kaupiasi – niekada nekrenta, jeigu jis nesusijęs su menstruacijomis, prastu miegu, nerimu ar depresija, per dažnu užkandžiavimu ir persivalgymu, vertėtų pasirodyti gydytojui.

       Metėte rūkyti?

    Nikotinas – žinomas apetito slopintojas, tad kai jo atsisakoma, maisto įgeidžiai gali tapti tikra problema.
    Taip nutinka dėl to, kad rūkymas gali sukelti dopamino – neurotransmiterio, atsakingo už momentinį malonumą, šuolį. Tai tas pats, kas patirtumėte malonumą valgydami saldumynus – pavyzdžiui, ledus. Atsisakius cigarečių, organizmas vis dar reikalauja dopamino ir dažnai jo pakaitalu tampa rafinuotas cukrus ir krakmolas, o pasekmė – priaugti kilogramai.

  • SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog siekiant pagerinti gydymo paslaugų prieinamumą bei sumažinti specialistų konsultacijos laukimo laiką, šeimos gydytojai taikys paciento rizikos vertinimo modelį. Taip, anot ministrės, gyventojams, kuriems reikalinga skubi pagalba, konsultacija būtų suteikiama maždaug per savaitę.

    „Mes įgyvendiname visą eilę priemonių, kaip mažinti eiles ir didinti prieinamumą pas gydytojus, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis. Šalia to, ką mes darome, šalia registracijos, bandymo pirmam vizitui registruoti be gydytojo pavardės, (…) 4 mėnesių registracijos laiko atskleidimo, mes įgyvendinsime paciento rizikos įvertinimo modelį“, – antradienį, susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS) metu kalbėjo ministrė.

    „Tas paciento rizikos modelis leis šeimos gydytojui pagal konkrečias metodines gaires, nusiskundimus paciento klinikinės būklės riziką suskirstyti į tris grupes“, – aiškino M. Jakubauskienė.

    Jos teigimu, pagal nustatytą paciento rizikos grupę, konsultacija jam turės būti suteikta atitinkamai per savaitę, 30 dienų arba kelis mėnesius.

    „Pirma grupė, kada yra reikalinga greita pagalba – maždaug per 7 dienas pacientas turi gauti konsultaciją. Vidutinės rizikos pacientų grupė, kada pacientas turėtų gauti konsultaciją vidutiniškai per 1 mėnesį – 30 dienų. Ir trečia grupė pacientų, kurių būklė nereikalauja tokios greitos, skubios konsultacijos, ir pacientas gali palaukti daugiau negu 1 mėnesį, 2 arba 3, jeigu tai yra lėtinė būklė ir reikalingas stebėjimas – nereikalinga ta skubi priežiūra“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.

    „Pacientų rizikas suskirsčius pagal pacientų sveikatos būklę, (…) pirmiausia pagreitės paslaugų gavimo laikas tiems, kuriems labiausiai jų reikia“, – akcentavo M. Jakubauskienė.

    ELTA primena, kad balandį SAM, siekdama sumažinti pacientų eiles, sveikatos priežiūros įstaigas įpareigojo skelbti keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Kaip praėjusią savaitę sakė viceministrė Jelena Čelutkienė, jau jaučiami pirmieji šių pokyčių rezultatai.

    Taip pat, anot jos, nuo rudens planuojamas dar vienas pilotinis projektas – ketinama įvesti naują registracijos tvarką, kuri pas reikiamus specialistus leistų užsirašyti tik nematant konkrečios jų pavardės. Tokia tvarka paliestų tik naujai pas reikiamą specialistą besiregistruojančius pacientus.

    Be to, pastaruoju metu ministerija iniciavo papildomų priemokų už gydymą naikinimą. Kaip šios savaitės pradžioje pranešė ministrė M. Jakubauskienė, tai tik viena rengiamo trijų žingsnių plano dalis.

  • Vaistai arbatos puodelyje

    Vaistai arbatos puodelyje

    Kaip ir nuo ko galima gydytis arbata.

    Vienu populiariausių gėrimų arbata išlieka ne tik dėl to, kad yra skani, bet ir dėl naudos, kurią gali duoti mūsų sveikatai. Reikia tik mokėti pasirinkti geriausiai tinkančią.

    Kinrožių arbata

    Būna, ji kai kuriems žmonėms sukelia refliuksą, tačiau turi tiek mikroelementų, jog vis tiek laikoma naudinga sveikatai.

    Gerti kinrožių arbatą – tiek karštą, tiek šaltą – ypač rekomenduojama per karščius, mat joje labai daug elektrolitų. Šis gėrimas atkuria kalio, magnio pusiausvyrą ir net parūpina kaitros išsekintam organizmui truputį cinko.

    Fermentuotos arbatos

    Jos išsiskiria itin plačiu gydomųjų savybių spektru, taip pat apimančiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

    Fermentuotos arbatos laikomos onkologinių ligų profilaktikos priemone, joms priskiriamos imunomoduliatoriaus savybės.

    Kam juodoji, o kam – žalioji

    Požiūris į juodąją ir žaliąją arbatas dažniausiai remiasi tradicine kinų medicina. Pagal ją yra žmonių, kuriems geriau gerti tik juodąją, ir žmonių, kuriems derėtų gerti tik žaliąją arbatą.

    Juodoji arbata pasižymi šildomuoju poveikiu. Ji labiau tinka tiems, kieno žemas kraujospūdis, kam nuolat šalta. Žaliosios arbatos vartojimą tokiems žmonėms verčiau riboti. Šis vėsinantis gėrimas geriau tinka emocingiems, tvirtai sudėtiems, turintiems nedidelį antsvorį žmonėms, kuriems visada per karšta.

    O štai fermentuotas arbatas, pavyzdžiui, puero, galima gerti visiems.

    Žolelių arbatos

    Jos nėra tokios saugios, kaip galėtų atrodyti. Gydomaisiais tikslais žolelių arbatas naudoti derėtų itin atsargiai, kaip tikrus vaistus, užuot nekontroliuojamai siurbčiojus bet kokį mišinį, kurį patys išgalvojote.

    Konkrečių žolelių arbata pasižymi konkrečiomis savybėmis. Tarkime, yra plataus spektro vaistažolės, tokios kaip ramunėlės, gauromečiai, čiobreliai. Tokias vartoti galima praktiškai visiems – su sąlyga, kad nėra alergijos.

    Bet taip pat yra žolelių, kurios tinka ne kiekvienam žmogui ir ne visoms organizmo būklėms. Pavyzdžiui, šalavijai, raudonėliai ir arbatos su saldymedžiu veikia hormonus. Su jomis ypač atsargios turėtų būti moterys, jau turinčios kokių nors sutrikimų (kaip kad endometriozė).

    Arbatos su sukatžolėmis veikia raminamai – nedidelis jų kiekis kartais gali pakeisti ir vaistus nuo nerimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sukatžolės lėtina širdies ritmą, tad asmenims, kurių pulsas retas, vartoti jų nereikėtų.

    Netgi mėtų arbatai galioja griežtos taisyklės – ji tinka tik kai kuriems žmonėms ir tikrai ne visiems vyrams. Taip pat jeigu turite bėdų dėl tulžies latakų, geriau nerizikuoti ir negerti.

    Apie jonažoles išvis manoma, kad jas galima gerti be perstojo, nors iš tikrųjų šis augalas tinka ne kiekvienam. Vienos, be jų poveikį stabilizuojančių kitų vaistažolių, jonažolės tampa nesaugios. Jų arbatos nevertėtų gerti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus: nuo kepenų, kraujospūdžio, tam tikrus antidepresantus. Jonažolės gali sustiprinti preparatų poveikį ir taip sutrikdyti kepenų metabolizmą.

    Todėl gydytojai primena vaistažoles vartoti atsakingai ir jokiu būdu ilgai negerti tų pačių žolelių ar jų mišinio arbatos – sudėtį geriau keisti.

    Kaip dažnai galima gerti

    Jeigu dvi tris dienas vakarais išgersite po 2–3 puodelius čiobrelių arbatos, nieko baisaus nenutiks. Tačiau jei geriate žolelių užpilus nuolat, nes „taip sveikiau“,

    galimos nenuspėjamos ir labai individualios reakcijos. Juk arbatėlėms sureagavus viena su kita ar su vaistais, rezultatas gali būti atvirkštinis. Pavyzdžiui, vartojant kraują skystinančius vaistus ir tą patį darančias vaistažoles viskas gali baigtis kraujoplūdžiu.

    Kada gerti, kad būtų naudos

    Reikia ne tik išmanyti, kas su kuo dera, bet ir žinoti, kada žolelių arbatas tinka gerti.

    Vienas elementariausių pavyzdžių – arbatos su ženšeniu arba ežiuole. Jos žvalina, todėl visai netinka gerti prieš miegą – tik pirmoje dienos pusėje.

    Arbatas su sukatžolėmis arba mėtomis – priešingai, gerti galima tik vakarais, jeigu nenorite visą dieną būti apsnūdę ir apatiški.

    Ar tikrai reikalingi priedai?

    Žolelių arbatas įprasta kuo nors gardinti: citrina, medumi, uogomis. Taip ir skaniau, ir naudos, manoma, daugiau. Pasirodo, ne visada.

    Vitaminas C iš citrinos karštame vandenyje suyra – lieka tik kvapas, kurį išgauti galėtume ir įmetę į arbatą eterinių aliejų turtingą vaisiaus žievelę.

    Bet iš uogų galima gauti labai naudingo rutino – P grupės vitamino, flavonoido, – nes jis aukštos temperatūros nebijo.

    Medų, ne paslaptis, vartoti reikia atsargiai, kaip bet kokį angliavandenį. Daug kas įprato keisti cukrų medumi ir mano, jog kaip natūraliu produktu juo galima viską saldinti kiek širdis geidžia. Deja, taip nėra. Jeigu gydytojas jums liepė riboti cukrų, nurodymas galioja ir medui.

     

  • Alijošius: nauda ir žala

    Alijošius: nauda ir žala

    Alijošius – dažnas augintinis ant palangių. Jis ne tik puošia namus, bet ir turi daug sveikatai naudingų savybių. Net sakoma, kad alijošius gydo visas ligas.

    Daugiau nei prieš du tūkstantmečius Aleksandro Makedoniečio kariai tepė juo žaizdas, o Kleopatra naudojo kaip grožio eliksyrą.

    Bet ar tik teigiamas savybes turi šis augalas?

    Ką žinote apie avaviją?

    Kad tai stebuklingas augalas, naudojamas kaip universali priemonė „nuo visų ligų“?

    O gal girdėjote, jog jis gali ir pakenkti sveikatai?

    Nepaisant prieštaringų nuomonių, visa tai – tiesa!

    Kaktusų šeimai priklausančio alavijo tėvynė – Afrika, Azija, Amerika, bet jis auga ir Pietų Europoje, o šaltesnio klimato kraštuose kaip kambarinis augalas. Įdomu tai, kad šis augalas gali ne tik net 7 metus išgyventi visiškos sausros sąlygomis, bet ir leisti naujus lapus!

    Alijošius, kaip ir daugelis dalykų mūsų pasaulyje, gali ir gydyti, ir kenkti.

    Šis augalas medicinoje naudojamas jau daugiau nei 4000 metų – senovės Graikijoje ir Egipte iš jo gamino gydomuosius antpilus ir tepalus, gydė pūlingas žaizdas, lėtines opas, gerino apetitą bei virškinimą, stiprino smegenų veiklą ir šalino galvos skausmus.

    Tad ką šiandien žinome apie šį augalą po tiek amžių jo naudojimo?

    Kuo naudingas alijošius?

    Iš visų gydomųjų augalų alijošius yra vienas populiariausių.

    Beveik kiekvienuose namuose ant palangės galima rasti šio augalo vazonėlį.

    Dažniausiai auginami medėjantis alavijas (Aloe arborescens, dar vadinamas šimtamečiu dėl ilgaamžiškumo ir gydomųjų savybių) bei tikrasis alavijas (aloe vera).

    Šie du tipai yra išsamiausiai ištirti ir pripažinti naudingiausiais.

    Aloe arborescens

    Šimtametis turi storą stiebą, nuo kurio auga sultingi lapai, o alijošius vera – tankus krūmelis su plačiais lapais, nukreiptais į viršų.

    Jų cheminė sudėtis ir gydomosios savybės skiriasi nežymiai.

    Šiuolaikiniame pasaulyje alijošius naudojamas kremų, losjonų ir veido kaukių sudėtyje.

    Aloe vera

    Juo gydomos nudegimai ir žaizdos, ir ne tik pasitelkiant paruoštas priemones, bet ir tradicinę mediciną, kurioje naudojami paties augalo lapai. Šių gydomųjų savybių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.

    Gydymui naudojami apatiniai ir viduriniai lapai, kurių ilgis ne mažesnis nei 15 cm. Lapai pjaunami, kruopščiai plaunami, pjaustomi mažais gabaliukais ir džiovinami.

    Vaistams gaminti taip pat naudojamas alijošiaus sultys ir gelis.

    Sultys naudojamos ne tik šviežios. Vaistams naudojamos tirštos alavijo sultys, gaunamos garinant mėsingus lapus. Po to šis gelis maišomas su alkoholiu arba kitais ingredientais, kad būtų galima pagaminti reikiamą preparatą.

    Tad kodėl medicinoje ar kosmetologijoje alavijo sultys neperpilamos tiesiog į stiklainį?

    Viskas paprasta: šviežios alavijo žaliavos naudingosios savybės ir jų koncentracija išlieka 1-2 dienas, o laikui bėgant nauda mažėja.

    Kuo naudinga alavijo sudėtis?

    tai yra vienas iš nedaugelio augalų, turinčių ypač gausią ir unikalią cheminę sudėtį:

    • Eteriniai aliejai ir kompleksiniai esteriai;
    • Fitoncidai ir flavonoidai;
    • Taninai ir sakai;
    • Vitaminai (A, C, E, B grupės);
    • Mikroelementai (seleną, kalcį, kalį, magnis, cinką ir kt.);
    • Aminokarboninės rūgštys;
    • Aukštos molekulinės masės angliavandeniai (pvz., acemananas);
    • Alantoinas;
    • Alkaloidai.

    Kuo pavojingas alijošius?

    Nors išorinis naudojimas dažniausiai yra saugus, retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija (paraudimas, niežulys ar dilgčiojimas).

    Tačiau vidinis vartojimas – kas kita. Čia reikia būti atsargiems, nes alijošius gali sukelti: rėmenį, viduriavimą, pilvo skausmus, širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą, nemigą, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimus.

    Be to, alijošius turi kontraindikacijų. Jis negali būti vartojamas:

    • Nėštumo metu (gali sukelti persileidimą ar vaisiaus vystymosi sutrikimus);
    • Vaikams iki 3 metų;
    • Sergant tam tikromis širdies, kepenų ir inkstų ligomis;
    • Esant kraujavimo sutrikimams ar onkologinėms ligoms;
    • Sergant ūminėmis virškinamojo trakto ligomis.

    Preparatų su alaviju nerekomenduojama žmonėms, vartojantiems vaistus nuo diabeto, širdies ar inkstų ligų, nes tai gali sustiprinti galimą šalutinį vaistų poveikį.

    Nėščioms moterims griežtai draudžiama vartoti alijošių bet kokia forma. Jis sukelia persileidimus ir gali lemti nenormalų vaisiaus vystymąsi.

    Labai ilgas alavijo preparatų vartojimas irgi turi neigiamą poveikį organizmui. Jis gali sukelti hemoraginio pobūdžio uždegiminius procesus apatinėje ir storojoje žarnoje.

    Alavijo ir jo preparatų vartojimo sveikatai pavojų kelia ir trys augalą sudarantys komponentai: emodinas – jam priskiriama hepatotoksiškumo savybė (medicinos žurnaluose yra aprašyta atvejų, kai alavijas sukėlė ūminį toksinį hepatitą), aloinas – mokslininkai nustatė jo kancerogeninį poveikį, sukeliantį auglių atsiradimą, ir rūgštis, dėl kurios negalima naudoti augalo sulčių grynu pavidalu, pavyzdžiui, įšvirkštus į nosį galima nudeginti gleivinę ar iššaukti atrofinį rinitą (nosies džiuvimą).

    Kitas svarbus dalykas yra tai, kad alavijas yra toksiškas gyvūnams.

    Jame yra saponinų, kurie gali sukelti augintinių virškinimo sutrikimus: gyvūnas viduriuos, vems, sunkiais atvejais – dehidratuos; taip pat suvalgytas alavijas gali sukelti silpnumą, koordinacijos trūkumą, traukulius ir bendrą negalavimą.

    Nors alavijas toli gražu nėra vienintelis kambarinis augalas, keliantis pavojų visiems šeimos nariams.

    Tačiau labiausiai gąsdina tai, kad reguliariai vartojant alaviją atsiranda auglių, o tai patvirtina moksliniai tyrimai. 2011 m. moksliniame žurnale „New Scientist“ buvo paskelbtas straipsnis, kurio autoriai patikrino šią hipotezę.

    Dvejus metus mokslininkai laboratorines žiurkes maitino alaviju ir girdė vandeniu, kuriame buvo 1,5 proc. augalo ekstrakto. Eksperimento pabaigoje 74 proc. patinų ir 39 proc. patelių buvo nustatyti augliai.

    Alijošius yra unikalus augalas, galintis būti naudingas, tačiau jo naudojimas turi būti atsargus ir saikingas.

    Prieš vartojant, ypač vidiniam gydymui, rekomenduojama pasitarti su specialistu.

  • Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Lietuvos vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų. Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. Panevėžietė pasakoja tokio vizito laukianti jau metus.

    Odontologai jau ne pirmi metai skambina pavojaus varpais, kad vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų.

    Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. O privačių specialistų paslaugų kainos ne kiekvienai šeimai įkandamos.

    Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Algė, dar pernai po profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo iš odontologo ji išgirdusi, kad abiem dukroms reikalingas ortodontinis gydymas. Panevėžio odontologijos poliklinikoje dirba vienintelė ortodontė, kurios paslaugas kompensuoja Ligonių kasa.

    Praėjusią žiemą pasiskambinusi į polikliniką Algė išgirdo, kad naujų pacientų registracija sustabdyta, mat eilėje pas vienintelę tokią specialistę – per šeši šimtai prisirašiusių pacientų. Mamai pasiūlyta skambinti vėliau.

    „Bandžiau skambinti šių metų sausio pradžioje, bet ir vėl išgirdau, kad dar neregistruoja. Lygiai tą patį išgirdau ir šią vasarą. Nuvykus pasitikrinti profilaktiškai, iš odontologės sulaukiau priekaištų, kad per metus nenuvedžiau vaikų pas ortodontą. Bet kaip tą padaryti? Paskambinus į polikliniką ir vėl negalėjo mūsų užregistruoti, liepė skambinti savaitės pabaigoje “, – guodėsi Algė.

    Mama ironizuoja, kad dukros ir pilnametystės sulauks, kol pateks pas ortodontę.

    Išeitis – pagalbos ieškoti privačiose klinikose, tačiau jų šeimai tai per brangu.

    „Vienos iš dukrų draugei visai neseniai sudėti breketai. Visas šis malonumas kainavo 1800 eurų ir tai dar ne pabaiga, nes pas ortodontą teks lankytis kas porą mėnesių. Breketų reikia abiem dukroms ir privati paslauga ne mūsų šeimos kišenei“, – teigė Algė.

    Su tūkstančiu eurų neišsivertė

    Privačiose klinikose dirbantys specialistai kartais lieka vienintelis pasirinkimas.

    Kaip pasakojo panevėžietė Auksė, jos paauglė dukra apie penkerius metus nešiojo ortodontines plokšteles, paskirtas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ortodontės.

    Tačiau jas išėmus dantys ir vėl išsiklaipė. Mama mergaitę užregistravo pas Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytoją ortodontę, bet sulaukusi eilės išgirdo, kad atvejis per daug sudėtingas. Joms pasiūlyta pagalbos ieškoti Vilniaus „Žalgirio“ klinikoje, tačiau ir ten eilėje būtų reikėję laukti apie dvejus metus.

    „Nusprendėme nieko nelaukti ir kreiptis į privačią kliniką Panevėžyje, į kurią atvažinėja ortodontė. Pas ją vizitą gavome po poros mėnesių“, – pasakojo panevėžietė.

    Čia šeima išgirdo, kad breketus galima dėti, bet būtina paauglei išrauti visus protinius dantis.

    Kad būtų pigiau, Auksė bandė registruoti dukrą pas ligoninės chirurgą, bet pas jį išrauti dantukų būtų reikėję laukti mažiausiai pusmetį, o ir visų keturių dantų vienu metu traukti negalėjo.

    Šeima pasirinko greitesnį variantą – toje pačioje klinikoje išoperuoti visus keturis protinius dantis taikant narkozę, tai kainavo 700 eurų.

    Dar tūkstantis eurų atsiėjo pigiausi, metaliniai dantų breketai.

    „Maždaug kas du tris mėnesius dukra turi apsilankyti pas ortodontą, kad būtų pareguliuoti breketai. Kiekvienas toks apsilankymas kainuoja dar po 50 eurų“, – kokių investicijų reikia į vaiko dantų sveikatą, pasakojo mama.

    Pandemijos pasekmės

    Panevėžio odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Santa Miežinienė teigė, kad visi ortodontinio gydymo laukiantys pacientai registruojami į išankstinę eilę, kurią galima stebėti portale esveikata.lt.

    Tokia registracijos tvarka atsirado dar per pandemiją, kai buvo sustabdytos visos odontologijos paslaugos.

    „Vien pusantrų metų aptarnavome tik tuos pacientus, kuriems jau buvo pradėtas gydymas. Reikia suprasti, kad vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka apie trejus metus“, – teigė S. Miežinienė.

    Pasak direktorės, pernai liepą, prieš gydytojai išeinant atostogauti, registracija taip pat buvo sustabdyta, mat susidarė jau 670 laukiančiųjų eilė.

    Spalį planuota naujų pacientų registravimą atnaujinti, tačiau jie pradėti registruoti tik šių metų vasarį. Apie tai buvo informuota ir Panevėžio savivaldybė.

    „Dabar jeigu tik pacientas turi siuntimą, jis registruojamas į eilę. Tikrai negali būti taip, kad registratūroje paciento neregistravo“, – stebėjosi poliklinikos vadovė.

    Gydytis į Panevėžį – net iš pajūrio

    S. Miežinienės teigimu, šiuo metu pirminio apsilankymo pas ortodontą laukia 440 pacientų, pakartotino – 158. Vidutiniškai per dieną gydytoja priima apie septyniolika pacientų. Užsiregistravus dabar, vizito reikėtų laukti 4–5 mėnesius.

    „Tokios eilės susidaro ir dėl specialistų trūkumo visoje Lietuvoje. O mes neturime teisės nepriimti pacientų iš kitų miestų. Jų geografija tikrai labai plati – atvyksta net iš Klaipėdos, Telšių, ypač daug šiauliečių. Šią savaitę pas mus lankėsi mama su vaiku iš Šiaulių, ji pasakojo, kad ortodonto paslaugų savo mieste sulauktų tik 2027-aisiais“, – pasakojo S. Miežinienė.

    Neatsakingi pacientai

    Odontologijos poliklinikos vadovės teigimu, visoje Lietuvoje labai nedaug ortodontų, sudariusių sutartis su Ligonių kasa.

    „Kai kuriais atvejais tėvai turi padengti dalį ortodontinio gydymo, bet tikrai tai ne tokios sumos, kurias sumokėtų gydydamiesi privačiai“, – sakė S. Miežinienė.

    Poliklinikos direktorės teigimu, eilės būtų mažesnės, jeigu patys pacientai būti atsakingesni. Pavyzdžiui, trečiadienį pas gydytoją ortodontę neatvyko net keturi pacientai ir apie savo neatvykimą net nesiteikė pranešti.

    „Po kelių dienų tėvai skambina į registratūrą ir prašo priimti, bet pacientas tokiu atveju keliauja į eilės galą. Ten pat keliauja ir tie pacientai, kuriems, atėjus eilei, kelias dienas iš eilės neįmanoma prisiskambinti. Nors turime ir pavyzdingų pacientų, informuojančių, jog negalės atvykti. Tokiais atvejais ieškome galimybės juos priimti kitu, papildomu laiku“, – sakė S. Miežinienė.

     

  • Trauklapiai ir skrandį sugydys, ir cholesterolio pamažins

    Trauklapiai ir skrandį sugydys, ir cholesterolio pamažins

    Gysločiai – vaistinis augalas, apie kurio žaizdas gydančias savybes visi žinome dar iš vaikystės, kai jo lapais tvarstydavome nubalnotus kelius. Bet tai – tik ledkalnio viršūnėlė: gysločiai gali daug daugiau!

    Liaudies medicinoje gysločiai nuo neatmenamų laikų – viena labiausiai vertinamų vaistažolių. Be to, kad naudojami žaizdoms, sumušimams gydyti, kraujavimui stabdyti, šie augalai pasižymi sutraukiamuoju, baktericidiniu, antiseptiniu, uždegimą slopinamuoju poveikiu, jais gydomas lėtinis sausas kosulys.

    Gysločių lapų, sėklų užpilai ir nuovirai, sultys naudojami skrandžio bei žarnyno ligoms (anacidiniam gastritui, enteritams, opaligėms ir kitoms), šlapimtakių infekcijoms gydyti.
    Lapų arbata gerina apetitą, stabdo viduriavimą, ramina ir mažina kraujospūdį.

    Kukli išvaizda slepia didelę naudą

    Daugiausia gydomųjų savybių turi gysločių lapai, tačiau būtina atminti, kad ne visiems juos galima ir saugu vartoti. Todėl prieš pradėdami visada pasikonsultuokite su gydytoju.

    Šviežius gysločių lapus įprasta dėti ant įvairių žaizdelių, vočių. Užpilai tinkamiausi vidaus organų negalavimams gydyti.
    Norint užgydyti odos pūlinukus, geriausia pasigaminti tepalo su gysločiais.

    Gysločiams gydomųjų savybių suteikia išties turtinga jų sudėtis. Šiuose neišvaizdžiuose augaluose yra:
    • saponinų,
    • vitaminų (C, A, K),
    • rauginių medžiagų,
    • alkaloidų,
    • įvairių organinių rūgščių,
    • flavanoidų,
    • polisacharidų (pektino) ir kt.
    Gysločių sėklose yra iki 44 proc. gleivių, o dar 22 proc. jų sudaro riebūs aliejai. Esama ir aminorūgščių bei baltymo.

    Kitaip tariant, gysločiuose labai daug sveikatai naudingų komponentų, tačiau organinių rūgščių įvairovė – išties išskirtinė. Augalas taip pat turi silicio, oksalo, oleanolio ir citrinų, gintaro ir benzoinės rūgščių.

    Nuo kosulio iki anemijos

    Kvėpavimo takų ligos. Gysločių lapų užpilas gelbsti ne tik kamuojant sausam kosuliui (padeda atsikosėti) – jis rekomenduojamas ir sergant sinusitu, lėtiniu bronchitu.

    Peršalimo ligos. Nuovirai su gysločiais padeda atsikratyti nemalonių simptomu bei sustiprinti apsauginius organizmo mechanizmus.

    Anemija. Ją diagnozavus, daugelis gydytojų pataria vartoti ir gysločių užpilą (ta pati priemonė padeda greičiau išsigydyti hemorojų).

    Kraujavimas. Kompresai iš gysločių lapų nuo seno naudojami kraujavimui stabdyti.

    Akių uždegimas. Gysločių užpilas rekomenduojamas skalavimams – tinka gydantis ne tik konjunktyvitą, bet ir akių vokų uždegimą.

    Vabzdžių įkandimai. Gysločių nuoviras padės nuslopinti uždegimą ir niežulį.

    Beje, dermatologijoje gysločiai taip pat yra nepakeičiami. Tepalai su šiuo augalu naudojami žaizdoms, sumušimams, odos ir gleivinės uždegimams gydyti. Tik reikia nepamiršti atsargumo: kaip ir visi žolynai, jie gali sukelti alergijų.

    Sėklos – delikačioms situacijoms

    Platesnio aprašymo vertos gysločių sėklų gydomosios savybės. Ir pirmiausia jos bus aktualios tiems, kuriuos kamuoja lėtinis vidurių užkietėjimas: gysločiai pasižymi lengvu laisvinamuoju poveikiu.
    Tačiau vėlgi – tiek lapus, tiek sėklas reikia naudoti atsargiai, nes kai kuriems asmenims tam tikrose situacijose jos gali sukelti šalutinių poveikių.

    Savijautą palengvins ir kitose delikačiose situacijose:
    • paūmėjus hemorojui,
    • esant žarnyno uždegimui,
    • vystantis lėtiniam enterokolitui.
    Teigiama, kad tinkamai ir reguliariai vartojant gysločių sėklas, galima net sumažinti blogojo cholesterolio ir tuo pačiu – tulžies rūgščių organizme, o nuovirais ir užpilais sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

    Sėklų nuovirus įprasta rekomenduoti sergantiesiems įvairaus tipo odos ligomis. Nuo seno tikėta, kad jie gali įveikti moterų nevaisingumą ir teigiamai paveikti vyrų reprodukcinę sistemą.

    Tvirtinama, kad gysločių sėklos padeda kovoti su depresinėmis būklėmis, gerina emocinę savijautą.

    Beveik viskam ir nuo visko

    Turbūt jau supratote, kad gysločiai naudingi visam organizmui.

    • Nuovirai ir užpilai padeda sunaikinti kenksmingus mikrobus, greičiau užgydyti žaizdas.
    • Įvairiomis gysločių arbatomis rekomenduojama gydyti kolitą, arba žarnyno uždegimą. Ypač naudingos sėklos, kuriose gausu gleivių: jos padengia žarnų sieneles iš vidaus ir apsaugo nuo dirginimo.
    • Priemonės su gysločiais anksčiau dažnai gelbėdavo sergančiuosius stomatitu ar kitomis dantenų ligomis (pakanka paskalauti burną nuoviru), padėdavo numalšinti dantų skausmą.
    • Gysločiai būdavo naudojami ir kai reikėdavo pagerinti apetitą, normalizuoti virškinimo sistemos darbą. Gysločių užpilas iki šiol rekomenduojamas sergantiesiems skrandžio opalige ir uždegimu, esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.
    Tačiau svarbu būti atsargiems. Kaip minėta, gyslotis nėra tokia nekalta žolė – jis gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.
    • Vasarą patariama gysločių lapų nuoviro užsišaldyti ledukų formelėse, paskui kasdien jais trinti veidą.
    Ne mažiau toks nuoviras veiksmingas ir kai reikia atgaivinti plaukus – pakanka skalauti juo išsitrinkus galvą.

    Ne kiekvienam skrandžiui

    Yra daugybė savybių, dėl kurių gysločiai ypač geri pagalbininkai gydant skrandžio ligas, bet svarbiausia iš jų – gebėjimas greitai užtraukti žaizdeles.

    Sergant gastritu, enterokolitu ar skrandžio opalige, pasitarus (būtinai!) su gydytoju, galima gerti gysločių užpilus. Tačiau tik esant mažam rūgštingumui! Jeigu jus kamuoja rūgštys, gysločiai visiškai netinka.
    Užpilas ruošiamas paprastai: 1 šaukštas džiovintų gysločių lapų 10 minučių užplikoma 1 stikline verdančio vandens. Nukoštas skystis po truputį išgeriamas per 1 val. Ir taip kasdien, kol pagerės savijauta.

    Beje, suskaudus skrandį ar užėjus spazmams galima tiesiog sukramtyti kelis gysločio lapus – kaip ranka nuims.

    Širdžiai ir kraujagyslėms

    Nuolat vartojant gysločių užpilus ir nuovirus galima pamažinti blogojo cholesterolio ir sureguliuoti bendrą lipidų kiekį kraujyje. Dėl to laikoma, kad gysločiai mažina aortos ateromatozės, neretai išsivystančios esant aterosklerozei, riziką.

    Lengvas sedatyvinis poveikis, būdingas gysločiams, padeda pamažinti ir arterinį kraujo spaudimą.

    Kaip profilaktikos priemonė nuo širdies kraujagyslių ligų (tarp jų – ūmaus širdies nepakankamumo ir aritmijos), gysločiai irgi labai vertinami. Tačiau jau žinote, kad prieš imdamiesi virti jų arbatėles, turite būtinai pasitarti su gydytoju.

    Kad nebūtų bėdos

    Labai svarbu tinkamai naudotis gysločių galiomis, antraip gali būti neigiamų pasekmių.

    Specialistai teigia, kad tiems, kuriems padidėjęs skrandžio rūgštingumas (arba skrandžio sulčių išsiskyrimas), užpilų su gysločiais ir gysločių sulčių geriau nevartoti.

    Nors ką tik išgyrėme gysločių naudą gydantis skrandžio ir žarnyno ligas, sergantieji jomis privalo labai atsargiai šią žolę naudoti ir jokiu būdu nepraktikuoti savigydos – pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju: gysločių preparatai jiems nepakenks ir ar derės prie skirtų vaistų.

    Gysločiai taip pat netinka, jeigu:
    • organizme esama trombų arba yra didelė jų susidarymo grėsmė,
    • padidėjęs kraujo krešumas,
    • yra individualus nepakantumas šiam konkrečiam augalui.
    Be galo svarbu turėti omenyje, kad ilgai vartojant užpilus su gysločiais, didėja kraujo krešumas, taigi ir krešulių susidarymo rizika.

    Jeigu anksčiau niekada nevartojote preparatų su gysločiais, pradėti galima tik nuo mažų dozių ir atidžiai stebėti organizmo reakciją.

    Ypač atsargūs turėtų būti linkusieji į alergines reakcijas ir sergantieji astma.

        RECEPTAS

    Švelnus tepalas su gysločiais padės atvėsinti, sudrėkinti paraudusią, uždegimo apimtą, išsausėjusią odą.

    Reikės: 2/3 stiklinės džiovintų gysločių lapų, 2/3 stiklinės džiovintų vaistinių taukių lapų, 2/3 stiklinės džiovintų medetkų žiedų, 1,5 stiklinės alyvuogių aliejaus, 28,5 g bičių vaško, 40–80 lašų eterinio levandų aliejaus.

    Sudėkite taukių, gysločių lapus ir medetkų žiedus į trintuvo indą ir, nustatę didelį greitį, trinkite 3–5 minutes, kol viskas itin smulkiai susitrins.

    Įpilkite į prikaistuvį 2,5–5 cm vandens, užkaiskite, ant viršaus uždėkite dubenį. Į jį supilkite aliejų, įmaišykite susmulkintas žoleles ir padidinkite ugnį. Kaitinkite, kol aliejus taps karštas paliesti. Tada išjunkite viryklę ir palikite nusistovėti.

    Po poros valandų, kai aliejus bus ataušęs, pakartokite. Ir taip – reguliariai kitas 48 valandas.

    Baigę perkoškite aliejų per dvigubą marlės sluoksnį (gerai išspauskite).

    Pamatuokite 1 stilinę aliejaus su žolelėmis. Vėl supilkite į indą ant vandens vonelės nustatę kiek silpnesnę nei vidutinę ugnį. Sudėję vašką, kaitinkite, kol tas visiškai išsilydys. Išjunkite viryklę, o į masę kruopščiai įmaišykite norimą kiekį levandų aliejaus. Iškart supilstykite į iš anksto paruoštus indelius ir paskui nejudinkite – aušdamas tepalas sustings, tada galėsite indus uždaryti.

  • Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Respublikinė Panevėžio ligoninė, siekdama gerinti paslaugų kokybę ir taikyti inovatyviausius gydymo būdus, įsigijo naujos kartos aparatą, atveriantį visai kitas krūtų navikų gydymo galimybes.

    Krūtų biopsinis aspiratorius, skirtas krūties auglio vakuuminei biopsijai ir dalinei ar visiškai aspiracijai ultragarsu, – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
    Šios operacijos atliekamos taikant minimaliai invazinį gydymo metodą, tad pacientės į namus gali keliauti iš karto po operacijos.
    Pirmoji pacientė, kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pritaikytas toks inovatyvus gydymo būdas, jau sveiksta ir džiaugiasi sėkminga operacija.
    Nors paprastai tokios operacijos, kai krūtyje esantis darinys išpjaunamas skalpeliu, užtrunka apie pusvalandį, šįkart, padarydami vos 3 mm pjūvį, medikai užtruko vos dešimt minučių.
    Pasak operaciją atlikusio krūtų onkologo chirurgo, mamologo mokslų daktaro Vaidoto Čėsnos, toks gydymo būdas – daug saugesnis, komfortiškesnis ir paprastesnis. Operaciją galima atlikti taikant tik vietinę nejautrą, bet galima rinktis ir narkozę. Pirmiausia echoskopu gerybinis darinys, kurį norima pašalinti, lokalizuojamas. Tuomet vakuuminės biopsijos aparato adata įvedama į krūtį ir darinys tiesiog ištraukiamas po mažą gabalėlį. Kaip ir privaloma, pašalintas darinys siunčiamas į laboratoriją.
    „Po atviros operacijos pacientai ilgiau jaučia skausmą, daugiau rizikos dėl šalutinių komplikacijų. O po šios operacijos iš karto galima vykti į namus, grįžti prie savo įprastinės veiklos. Be to, žmonės galės džiaugtis estetiškai gražiu vaizdu – po metų plika akimis net nebus matyti, kad buvo atlikta operacija – liks mažas baltas siūlelis“, – teigė unikalią operaciją atlikęs medikas.

    Svarbu nedelsti

    V. Čėsnos tvirtinimu, krūties chirurgijoje, lyginant su pilvo ar krūtinės chirurgija, traumatologija, išties mažai neinvazinio, laparoskopinio gydymo galimybių. Naujuoju aparatu be pjūvio galima pašalinti fibroadenomas – gerybinius krūtų navikus. Statistika negailestinga – vienai iš 10 moterų yra rizika susirgti krūties vėžiu.
    Valstybė kompensuoja krūties vėžio ankstyvąją profilaktinę krūtų tikrinimo programą. Deja, ne visos moterys tokia galimybe pasinaudoja.
    „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai moterys, net ir užčiuopusios įtartiną sukietėjimą ar gumbelį krūtyje, bijo kreiptis pagalbos. Bet ne kiekvienas sukietėjimas kelia pavojų – dažnai moterims nustatomos cistos, papilomos. Ne visos jos operuojamos – jeigu nėra kokių nors pokyčių, užtenka stebėti. O jei tyrimai parodo, kad tai gerybinis auglys, dabar jį bus galima pašalinti naujuoju neinvaziniu vakuuminės biopsijos aparatu“, – nelikti abejingoms savo sveikatai paragino V. Čėsna.

    Pasitelkė išmaniąsias technologijas

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, kad Panevėžyje būtų atliekamos tokios unikalios operacijos, ilgai ruoštasi.
    Medikai aprūpinti pačia naujausia įranga, įrengta itin aukšto lygio Patologijos laboratorija, moderni gydymo ir diagnostikos bazė. Į infrastruktūros sukūrimą investuoti keli milijonai eurų, o pats vakuuminės biopsijos aparatas kainavo per 40 tūkst. eurų.
    „Turime du naujos kartos mamografijos aparatus, magnetinio rezonanso aparatą, echoskopą, kuris turi vaizdų suliejimo funkciją, galima ne tik preciziškai pašalinti darinį krūtyje, bet ir ilgą laiką jį stebėti. Džiaugiamės, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje tai darome pirmieji“, – teigė A. Skorupskas.
    Panevėžio gydytojus ir slaugytojus mokė Pietų Korėjos, iš kur ir atkeliavo inovatyvus aparatas, specialistai. Visi mokymai vyko nuotoliniu būdu, pasitelkiant naujausias išmaniąsias technologijas.
    „Pirmosios treniruotės vyko naudojant mėsos gabalą ir agurką. Dirbant su žalios mėsos produktu buvo galima įsitikinti, kad darinys pašalintas idealiai. Šio gydymo būdo inovatyvumą patvirtino ir labai sėkmingai atlikta pirmoji tokia operacija“, – džiaugiasi A. Skorupskas.
    Respublikinėje Panevėžio ligoninėje laukiama pacienčių ne tik iš Panevėžio apskrities. Šios gydymo įstaigos specialistai pasirengę padėti visoms moterims, kurios išgirdo nedžiugią fibroadenomos diagnozę.
    „Mūsų tikslas – priartinti inovatyvias medicinos paslaugas kuo arčiau pacientų. Pacientėms nereikės važiuoti į didžiuosius Lietuvos medicinos centrus, inovatyvų gydymą jos gaus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, – sako direktorius.

     

  • Lietuvos medikų sąjūdis ragina spręsti gydytojų trūkumą

    Lietuvos medikų sąjūdis ragina spręsti gydytojų trūkumą

    Su Seimo frakcijomis susitikimus tęsiantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) politikus ragina kuo greičiau spręsti gydytojų trūkumo problemą.

    Pasak sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, tam, kad dar daugiau medikų neišeitų iš darbo, turi būti gerinamos gydytojų darbo sąlygos – keliami atlyginimai, rengiami kvalifikaciniai mokymai, mažinami darbo krūviai ir adminstracinė našta.
    Trečiadienį medikų atstovai, susitikę su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais, pateikė pastabų ir pasiūlymų paketą gydytojų trūkumui spręsti.
    „Pateikėme paketą pastabų ir pasiūlymų, kaip mes matome, ką reikėtų daryti sveikatos sistemoje. Ir kalbėjome apie lėtinį deficitą, tai yra žmogiškųjų išteklių, laiko, skiriamo klinikiniam darbui, finansavimo ir kompetencijų trūkumą“, – Eltai trečiadienio susitikimą su Seimo liberalais komentavo A. Gerliakienė.
    „Visa frakcija buvo labai nustebusi, kokio lygio problemos šiuo metu yra sveikatos sistemoje. Tą vertinu labai teigiamai. Buvo pažadėta mūsų pasiūlymų paketą apsvarstyti frakcijoje ir priimti galutinius sprendimu dėl tolimesnių veiksmų. Gali būti taikoma ir parlamentinė kontrolė, ir įvairios komisijos surengtos“, – teigė LMS valdybos pirmininkė.
    Pasak jos, pagrindinė medikų išėjimo iš darbo priežastis yra prastos darbo sąlygos – maži atlyginimai, mokymų trūkumas, administracinė našta ir dideli darbo krūviai. A. Gerliakienė akcentavo, kad jei politikai kuo skubiau nepriims gydytojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų, dauguma medikų emigruos arba nebedirbs sveikatos priežiūros srityje.
    „Sprendimai turi būti priimami kuo greičiau ir jie turi būti politiniai bei pakankamai radikalūs. Jeigu toliau taip bus abejingai žiūrima į šią problemą, tai mes tiesiog prarasime savo didžiausią turtą – žmones“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
    „Jeigu ir toliau bus ignoruojamos ir nekeičiamos sąlygos, medikai arba paliks šį darbą, arba išvyks į užsienį, kur sąlygos yra žymiai geresnės“, – pridūrė LMS valdybos pirmininkė.
    LMS valdyba planuoja tęsti susitikimus su parlamento frakcijomis ir toliau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria medikai.
    „Aš informavau socialdemokratus, kad norėčiau susitikti. Kol kas laukiu jų atsakymo. Tai būtų sekantis mūsų žingsnis“, – informavo A. Gerliakienė.
    Triečiadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su LMS valdyba ir aptarė sveikatos sistemos aktualijas, tarp jų – ir iš ligoninių bei poliklinikų masiškai išeinančius gydytojus.
    Birželio pabaigoje medikų bendruomenės atstovai buvo susitikę su Laisvės frakcija. Susitikimo metu buvo aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas bei sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Tuo metu medikai išreiškė susirūpinimą kuriamais sveikatos centrais.
    ELTA primena, kad pastaruoju metu iš įvairių Lietuvos gydymo įstaigų išėjo iki 100 medikų ir kitų specialistų. Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai sušaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį ir stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
    Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
    Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
    Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

  • Nuo kitų metų pacientus konsultuos ir slaugytojai

    Nuo kitų metų pacientus konsultuos ir slaugytojai

    Nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją.

    Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
    Šie svarbūs pokyčiai apibrėžiami ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintoje slaugytojo konsultacijų teikimo tvarkoje.
    Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šis žingsnis paskatins slaugytojų savarankiškumą ir padės plėsti jų kompetenciją.
    „Įteisinus savarankiškas slaugytojo konsultacijas, pacientai galės greičiau gauti nesudėtingas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms pakanka slaugytojo kompetencijos. Slaugytojai patys fiksuos savo atliekamą darbą medicinos dokumentuose, o tai leis objektyviai įvertinti jų atliekamų funkcijų apimtis bei tikrąjį darbo krūvį“, – sakė ministras.
    Anot jo, slaugytojai ir toliau dirbs šeimos gydytojo komandos sudėtyje, ir pacientai, kaip ir iki šiol, turės registruotis pas šeimos gydytoją. Tačiau įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiasi pacientas, šeimos gydytojas ar atsakingas už pacientų registraciją asmuo galės nukreipti pacientą slaugytojo konsultacijai.
    Skelbiama, kad slaugytojas galės ne tik taikyti slaugos procedūras ir priemones, bet ir vertinti paciento sveikatos būklę, konsultuoti ir teikti rekomendacijas, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės stebėseną, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, atlikti vaikų ir suaugusiųjų profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, naujagimių priežiūrą, teikti kitas paslaugas.
    Slaugytojas taip pat galės skirti medicinos pagalbos priemones, tačiau išrašyti vaistus arba pratęsti jų skyrimą galės tik išplėstinės praktikos slaugytojas.

  • Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Dėl senstančios visuomenės ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skiriama vis daugiau, jų vartojimas auga. Tą rodo pernai šalies vaistinėse išleista gyventojų suma – 497 milijonai eurų.

    Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK), didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis.
    VLK duomenimis, pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai). Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
    „Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
    Anot jos, didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.
    Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021-aisiais.
    Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams
    Pernai PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti. Tačiau, VLK atstovės teigimu, daugiausiai išlaidų sudaro onkologiniai vaistai.
    „Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardijo L. Škiudaitė.
    VLK duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą – daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.