Žyma: grybai

  • Funkciniai grybai: kas tai, kokia nauda ir kokie pavojai?

    Funkciniai grybai: kas tai, kokia nauda ir kokie pavojai?

    Pastaraisiais metais funkciniai grybai sulaukė vis didesnio dėmesio tiek sveikatos entuziastų, tiek mokslininkų tarpe.

    Jie reklamuojami kaip natūralūs sveikatos stiprintojai, galintys pagerinti imuninę sistemą, suteikti energijos ir net padėti kovoti su tam tikromis ligomis.

    Tačiau kas iš tiesų yra funkciniai grybai, kokia yra jų nauda ir ar jie gali būti pavojingi?

    „Grybai – tai didžiulis, neišnaudotas naujų galingų vaistų šaltinis“ – savo knygoje apie grybus teigia garsus mikologas Paulas Stametsas.

    Funkciniai grybai nėra tik dabar atsiradusi sveikatingumo priemonė – Rytų kultūrose nuo seno jais domimasi tiek kulinariniais, tiek gydymo bei profilaktikos tikslais. Dauguma šių grybų auga natūraliai Azijos šalyse, o Vakaruose, įgavę populiarumo, jie yra kultivuojami.

    Įvairių gydomųjų savybių turinčių funkcinių grybų galima rasti ir Lietuvoje, tačiau nepatariama pulti jais gydytis, neįvertinus galimų rizikų ir nepasitarus su specialistais.

    Kas yra funkciniai grybai?

    Funkciniai grybai yra naudojami ne tik kaip maisto produktai, bet ir kaip priemonės sveikatai stiprinti.

    Jie turi bioaktyvių junginių, tokių kaip beta-gliukanai, terpenoidai, polisacharidai ir antioksidantai, kurie, kaip manoma, gali turėti teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

    Kai kurie populiariausi funkciniai grybai yra:

    • Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum) – naudojamas imuninės sistemos stiprinimui ir streso mažinimui. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
    • Liūto karčiai (Hericium erinaceus) – gali padėti gerinti kognityvines funkcijas ir skatinti nervų regeneraciją.
    • Kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis) – siejamas su energijos didinimu ir fizinio pajėgumo gerinimu.
    • Įžulnusis skylenis, liaudyje vadinamas Juoduoju beržo grybu ar Čiaga (Inonotus obliquus) – turtingas antioksidantų, potencialiai padedantis kovoti su uždegimais.
    • Valgomasis dantenis, dar vadinamas Šitake (Lentinula edodes) – turi imunomoduliuojančių savybių ir gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

    Kokia yra nauda?

    Moksliniai tyrimai rodo, kad funkciniai grybai gali turėti įvairiapusį poveikį sveikatai:

    1. Imuninės sistemos stiprinimas: Beta-gliukanai, esantys funkciniuose grybuose, stimuliuoja imunines ląsteles, tokias kaip makrofagai ir T ląstelės, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
    2. Kognityvinės funkcijos: Liūto karčiai turi junginių, kurie skatina nervų augimo faktoriaus (NGF) gamybą, potencialiai padedantį gerinti atmintį ir sutelkti dėmesį.
    3. Antioksidacinė apsauga: Čiaga grybas yra žinomas dėl savo didelio antioksidantų kiekio, kuris gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso.
    4. Fizinė ištvermė: Kininis kordicepsas grybas tradiciškai naudojamas energijos didinimui ir ištvermės gerinimui, ypač tarp sportininkų.
    5. Kova su uždegimu: Kai kurie grybai turi uždegimą mažinančių savybių, kurios gali padėti sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas ar širdies ligos.
    6. Antivėžinis potencialas: Tyrimai rodo, kad polisacharidai ir triterpenoidai, esantys kai kuriuose grybuose, gali turėti antinavikinių savybių. Pavyzdžiui, tikrinis blizgutis tiriamas dėl savo galimybės slopinti vėžinių ląstelių augimą.

    Kokie yra pavojai?

    Nors funkciniai grybai paprastai laikomi saugiais, yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

    1. Alerginės reakcijos: Kai kurie žmonės gali būti alergiški grybų komponentams, sukeliantiems odos bėrimus, niežėjimą ar net kvėpavimo sunkumus.
    2. Vaistų sąveika: Funkciniai grybai gali sąveikauti su vaistais, pavyzdžiui, kraujo skystinimo priemonėmis, imunomoduliatoriais ar chemoterapijos preparatais.
    3. Perdozavimas: Didelės funkcinių grybų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tokių kaip virškinimo problemos, galvos svaigimas ar nuovargis.
    4. Produktų kokybė: Ne visi funkciniai grybų papildai yra vienodos kokybės. Kai kurie gali būti užteršti sunkiųjų metalų, pesticidų ar kitų kenksmingų medžiagų.
    5. Nepakankami klinikiniai tyrimai: Nors daug žadančių rezultatų pasiekta laboratorijose, klinikinių tyrimų su žmonėmis vis dar trūksta. Tai reiškia, kad kai kurie teiginiai apie funkcinių grybų naudą gali būti pervertinti.

    Kaip saugiai vartoti funkcinius grybus?

    Kadangi funkcinių grybų poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualių sveikatos sąlygų, svarbu laikytis šių gairių:

    • Pasitarkite su gydytoju ar mitybos specialistu prieš pradedant vartoti funkcinius grybus, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus.
    • Rinkitės tik patikimų gamintojų produktus, kurių kokybė patvirtinta nepriklausomomis laboratorijomis.
    • Pradėkite nuo mažų dozių ir stebėkite organizmo reakciją.
    • Neužmirškite subalansuotos mitybos ir kitų sveiko gyvenimo būdo aspektų, nes funkciniai grybai nėra visagalė priemonė.

    Tyrimų šaltiniai:

    1. Wasser SP. Medicinal mushrooms as a source of antitumor and immunomodulating polysaccharides. Applied Microbiology and Biotechnology. 2002.
    2. Friedman M. Chemistry, nutrition, and health-promoting properties of Hericium erinaceus (Lion’s Mane) mushroom fruiting bodies and mycelia and their bioactive compounds. Journal of Agricultural and Food Chemistry. 2015.
    3. Akramiene D, Kondrotas A, Didziapetriene J, et al. Effects of beta-glucans on the immune system. Medicina (Kaunas). 2007.
    4. Brown RP, Gerbarg PL, Ramazanov Z. Rhodiola rosea: A phytomedicinal overview. Phytomedicine. 2002.
    5. Chang ST, Miles PG. Mushrooms: Cultivation, nutritional value, medicinal effect, and environmental impact. CRC Press. 2004.
    6. Hobbs C. Medicinal Mushrooms: An Exploration of Tradition, Healing, and Culture. Botanica Press. 1995.
  • Šeimos gydytoja: kodėl per šventes neturėtumėte vaikų vaišinti grybais?

    Šeimos gydytoja: kodėl per šventes neturėtumėte vaikų vaišinti grybais?

    Bent keletas rūšių silkių, marinuotų, džiovintų ar į pyragėlius įdarytų grybų – tai tik keletas tradicinio lietuvių šventinio stalo patiekalų, kuriuos net ir suaugę kasmet prisimename nostalgiškai ir meiliai siūlome savo vaikams.

    Vis dėlto šeimos gydytoja Agnė Šimonienė sako, kad ne visi šventiniam stalui įprasti patiekalai yra tinkami vaikams, o gausios šventinės vaišės atveda ir į gydytojų kabinetus.

    Kodėl neturėtumėte vaikams siūlyti grybų?

    Jei vieni mažyliai grybus lėkštėje aplenkia iš tolo, kiti juos valgo su pasigardžiavimu. Tačiau girti už „teisingą skonį“, kaip pasakytų seneliai, skubėti nereikia. Pasak A. Šimonienės grybai yra sunkiai virškinamas produktas, ypač mažiems vaikams. Pastariesiems grybai apsunkina virškinimo procesą, gali išprovokuoti vėmimą, viduriavimą, plonojo žarnyno uždegimą.

    „Dar pridėkime didelį kiekį saldumynų ir vaiko virškinimo sistema pradės „eiti iš proto“ – tikėtina, kad prie pilvo skausmo ir pūtimo prisidės ir padidėjęs rūgštingumas bei refliuksas, odos bėrimas, niežulys“, – pasakoja gydytoja.

    Pavojus burbuliukuose

    Šeimos gydytoja A. Šimonienė taip pat atkreipia dėmesį ir į ne vieno mėgstamus įvairius gazuotus gėrimus. „Suvartotas didesnis kiekis gėrimų, kurių sudėtyje yra konservantų (E200–E300), saldiklių (E950–E967) ir sintetinių dažiklių, gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį, todėl rekomenduojama minėtus gėrimus vartoti kuo rečiau. Perkant gėrimą geriau rinktis tą, kurio sudėtyje yra ne dirbtiniai saldikliai, o cukrus (kiek įmanoma mažesnis kiekis), ne sintetiniai dažai ir kvapnios medžiagos, o sultys, – sako gydytoja, – atskirai norėčiau paminėti mėsos produktus, turinčius konservantus – natrio nitritą (E250) ir kalio nitritą (E249). Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio – organizme atsiranda deguonies badas. Jei koncentracija organizme didesnė nei 10 proc. – vaiko organizme atsiranda klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas, galvos skausmai ir kiti lydintys simptomai.“

    Po gausių vaišių – alerginės reakcijos

    Patirtį skubios pagalbos skyriuje sukaupusi gydytoja pastebi, kad šventiniu laikotarpiu tenka sulaukti ir nemažai pacientų su ūmiomis alerginėmis reakcijomis. Tarp jų daugiausiai – kūdikių ir mažamečių vaikų.

    „Tam įtakos turi per sąlyginai trumpą laiką gaunamas didelis kiekis įvairių alergenų: tai ir žuvis, riešutai, kiaušiniai, pieno ir bičių produktai, galintys akimirksniu išprovokuoti imuninę organizmo reakciją – alergiją. Pirmiausia gali kilti bėrimai, dilgėlinė visame kūnelyje, skruostų paraudimai, sloga, akių ašarojimas, odos išsausėjimas ir šerpetojimas dilbiuose, pakinkliuose. Organizmas kovoje su alergenais pasitelkia įvairias priemones: nuo lengvų alerginių reakcijų – bėrimų ar odos niežulio iki sunkių anafilaksinių reakcijų. Taip pat gali pasitaikyti bronchų obstrukcija, bronchų astma ir pastarosios paūmėjimas, migrenos priepuoliai, šleikštulys, retais atvejais – kasos ir inkstų ligos. Taip pat elgesio sutrikimas: hiperaktyvumas, dirglumas, neramumas, mieguistumas, vangumas, maži vaikai nustoja žaisti – glaudžiasi prie artimųjų“, – į apie alergiją pranešančius simptomus atkreipia dėmesį A. Šimonienė.

    Pasak šeimos gydytojos, tiek vaikams, tiek suaugusiems svarbu užtikrinti įvairų ir subalansuotą maistą. Nealergiški vaikai gali ragauti įvairių šventinių patiekalų, tačiau tai daryti reikėtų su saiku ir, žinoma, ne visko iškart. Vis dėlto, alergiškų vaikų tėvai turėtų išlikti budresni. Pavyzdžiui, bičių produktams alergiškiems žmonėms nerekomenduojama skanauti meduolių, mat jų sudėtyje esantis medus taip pat gali paskatinti alerginę reakciją.

    Praktiniai patarimai sveikesniam švenčių stalui

    Gydytoja A. Šimonienė atkreipia dėmesį, kad ir kasdien, ir per šventes svarbu įvairi subalansuota mityba. Ir nors per šventes kiekvienas norime pasilepinti ir palepinti savo mažuosius, keletas patarimų sveikesniam šventiniam stalui:

    • Gamindami mėgstamą mišrainę riebų majonezą keiskite mažiau riebiu arba sumaišykite su natūraliu jogurtu.
    • Kepdami kepinius naudokite kokybiškus riebalus: sviestą, margariną, aliejų. Panaudotus riebalus išpilkite ir pakartotinai nenaudokite.
    • Paruoštą maistą stenkitės greičiau patiekti į stalą ir tinkamai laikykite – padėkite vėsioje vietoje.
    • Mažiems vaikams rinkitės mažiau kaulų turinčias žuvis, pavyzdžiui, menkę ar lašišą. Taip sumažinama rizika, kad mažylis praris ašaką ir ši įstrigs gerklėje.
    • „Nevalgiukus“ paskatinkite ragauti ir noriau valgyti maistą pateikdami jį kūrybiškai.