Žyma: gripas

  • Vitaminą C geriame peršalę – ir dažnai be reikalo

    Vitaminą C geriame peršalę – ir dažnai be reikalo

    Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, dažnai automatiškai griebiamės askorbo rūgšties. Šnypščiančios tabletės, dražė, milteliai…

    Vitaminas C sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tapo kone ritualu, apie kurio veiksmingumą retas susimąsto.

    Tačiau mokslinių tyrimų apžvalgos pateikia gana netikėtą ir atvirą atsakymą: jis neveikia.

    Bent jau ne taip, kaip esame įpratę manyti.

    Mito apie vitaminą C peršalus ištakos

    Ši istorija prasideda ne nuo peršalimo, o nuo skorbuto – ligos, kuri šimtmečius pražudė jūrininkus, viduramžių miestų gyventojus ir poliarinių ekspedicijų dalyvius.

    Pats pavadinimas „askorbo rūgštis“ reiškia „prieš skorbutą“.

    Vitaminas C yra būtinas audinių atsistatymui, o jo trūkumas sukelia dantenų kraujavimą, dantų netekimą, negyjančias žaizdas ir galiausiai gali baigtis mirtimi.

    1747 metais škotų karo gydytojas James Lind atliko tai, kas laikoma pirmuoju dokumentuotu klinikiniu tyrimu medicinos istorijoje.

    Jis suskirstė skorbutu sergančius jūreivius į grupes ir nustatė, kad citrusinius vaisius (apelsinus ir citrinas) gavę pacientai pasveikdavo itin greitai.

    Atrodytų – mokslo triumfas. Tačiau XIX a. medicinos bendruomenė šių rezultatų nepripažino: dominavo teorija, kad skorbutą sukelia sugedęs maistas ir prasta higiena.

    Prireikė dar kelių dešimtmečių, kol citrinų sultys tapo privaloma britų laivyno raciono dalimi.

    Idėją, kad vitaminas C padeda peršalus, išpopuliarino ne gydytojas, o chemikas – ir dar Nobelio premijos laureatas Linus Pauling.

    1970 m. jis išleido knygą „Vitaminas C ir peršalimas“, kurioje teigė, kad didelės askorbo rūgšties dozės gali užkirsti kelią kvėpavimo takų infekcijoms ir jas gydyti.

    Pats mokslininkas kasdien vartojo dideles dozes.

    Jo autoritetas buvo toks didelis, kad šios idėjos greitai tapo plačiai paplitusiu įsitikinimu – ir tokiu išlieka iki šiol.

    Ar vitaminas C veiksmingas peršalus

    Problema ta, kad autoritetas nėra įrodymas.

    Kaip parodė skorbuto istorija, net ir logiškos prielaidos turi būti patikrintos. O tyrimų šia tema atlikta daug.

    Sisteminių apžvalgų (vadinamojo „aukso standarto“ medicinoje) duomenimis, vitamino C vartojimas jau atsiradus peršalimo simptomams neturi reikšmingo poveikio, palyginti su placebu – net ir vartojant daugiau nei 1 gramą per dieną.

    Kitaip tariant, jei jau čiaudite ir jaučiate gerklės perštėjimą, didelė askorbo rūgšties dozė greičiausiai nepadės pasveikti greičiau.

    Jos poveikis praktiškai nesiskiria nuo „tuščios“ tabletės.

    Vitaminas C profilaktikai

    Profilaktikos klausimas šiek tiek sudėtingesnis, bet rezultatai taip pat nuvilia.

    Ilgą laiką kasdien vartojamas vitaminas C neapsaugo nuo peršalimo – sirgsite tiek pat dažnai, kiek ir jo nevartodami.

    Vis dėlto yra nedidelis efektas: reguliariai vartojant, simptomai gali būti kiek lengvesni, o ligos trukmė – šiek tiek trumpesnė.

    Kiek trumpesnė?

    Maždaug puse dienos, jei peršalimas trunka apie savaitę. Tai reiškia, kad vietoj septynių dienų sirgsite apie šešias su puse.

    Efektas egzistuoja, tačiau vargu ar jį galima laikyti reikšmingu, ypač jei papildą reikia vartoti nuolat.

    Svarbu: kalbama apie nuolatinį vartojimą, o ne apie pradėjimą gerti vitaminą C jau susirgus. „Skubus“ vartojimas prasidėjus ligai, sprendžiant iš tyrimų, beveik neturi naudos.

    Ar saugios didelės vitamino C dozės

    Dažnas argumentas: „Gal ir nepadeda, bet juk tai tik vitaminas – nepakenks.“ Tai nėra visiškai tiesa. Yra duomenų, kad ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali būti nesaugus.

    Dideli kiekiai askorbo rūgšties gali:

    • apkrauti inkstus,
    • sukelti virškinimo sutrikimų,
    • sąveikauti su kai kuriais vaistais.

    Organizmas nekaupia vitamino C atsargai – perteklius pašalinamas, tačiau tai sukelia papildomą apkrovą.

    Tuo tarpu pakankamą vitamino C kiekį nesunku gauti su maistu: citrusiniai vaisiai, paprikos, kiviai, brokoliai, braškės.

    Išsivysčiusiose šalyse jo trūkumas yra retas, todėl papildomas vartojimas dažniausiai nesuteikia papildomos naudos.

    Kodėl skorbutas nėra įrodymas, kad vitaminas C padeda peršalus

    Čia slypi dažna loginė klaida. Mąstymas atrodo taip:
    vitaminas C gydo skorbutą → skorbutas yra rimta liga → vadinasi, vitaminas C yra stiprus „vaistas“ → todėl jis turėtų padėti ir peršalus.

    Tačiau ši išvada neteisinga.

    Skorbutas – tai trūkumo liga. Vitaminas C ją gydo, nes liga kyla būtent dėl jo stokos. Peršalimas – virusinė infekcija, kurios priežastis visai kita. Tai panašu į teiginį: „vanduo padeda nuo dehidratacijos, vadinasi, turėtų padėti ir nuo kaulo lūžio.“

    Istorija pateikia pamoką: XIX a. pabaigoje britai citrinas pakeitė laimais ir pakeitė sulčių konservavimo būdą.

    Dėl to vitaminas C buvo sunaikintas, tačiau niekas to nepatikrino – manyta, kad svarbi tik „rūgštis“.

    Pasekmės buvo tragiškos: 1911 m. Roberto Skoto ekspedicijos į Pietų ašigalį dalyviai sirgo skorbutu, nors nuo pirmųjų Lind’o eksperimentų buvo praėję daugiau nei 150 metų.

    Kas iš tikrųjų padeda peršalus

    Jei vitaminas C nėra „stebuklinga tabletė“, ką daryti?

    Deja, peršalimas – tai virusinių infekcijų grupė, kuriai iki šiol nėra tikrai veiksmingo gydymo.

    Antibiotikai virusų neveikia, o daugelis populiarių „antivirusinių“ preparatų neturi tvirtos mokslinės įrodymų bazės.

    Kas iš tiesų padeda:

    • poilsis,
    • pakankamas skysčių vartojimas,
    • kokybiškas miegas,
    • simptomų lengvinimas (karščiavimą mažinantys vaistai, nosies užgulimą mažinančios priemonės).

    Organizmas su peršalimu susidoroja pats.

    Geriausia, ką galime padaryti – jam netrukdyti ir sudaryti palankias sąlygas sveikti.

    Esminė išvada

    Vitaminas C yra būtinas organizmui – be jo negalėtume normaliai funkcionuoti.

    Tačiau teiginiai „būtinas sveikatai“ ir „gydo peršalimą“ nėra tas pats.

    Pirmasis yra neabejotinai įrodytas.
    Antrasis – ne.

    Kol neišmoksime šių dalykų atskirti, ir toliau leisime pinigus papildams, kurie veikia ne geriau nei puodelis šiltos arbatos su citrina. Tiesa, arbata bent jau sušildo.

  • Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Gripas didina infarkto riziką septynis kartus, bet tai ne vienintelis virusas, sukeliantis širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas.

    Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

    Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

    Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

    Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

    Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

    Ūmios infekcijos

    Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

    Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

    Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

    Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

    Lėtinės ir užslėptos infekcijos

    Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

    Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

    Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

    ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

    Atsakomybės klausimas

    Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

    Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

    Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

    Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

    Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

    Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

  • Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Šalyje augant sergamumui gripu, fiksuota pirmoji mirtis nuo šios klastingos ligos, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

    Centro duomenimis, ligos pražudytas asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo.

    Kartu su gripu taip pat daugėja susirgimų ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Tuo metu sergamumas koronavirusu, pasak NVSC specialistų, išliko panašus.

    Praėjusią savaitę, lapkričio 18–24 dienomis, Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko12 asmenų, dėl COVID-19 infekcijos – 62 asmenys. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis aptariamu laikotarpiu siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Skelbiama, kad mažiausias sergamumas tebefiksuojamas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Pastarojoje savivaldybėje pasiektas epideminis sergamumo lygis – peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Specialistai primena, kad nors ligų sezonas pamažu įsibėgėja, pasiskiepyti COVID-19 ir gripo vakcinomis dar nevėlu.

    Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas, o jeigu kamuoja akivaizdūs simptomai (sloga, kosulys, karščiavimas ir kt.) – vengti kontakto su žmonėmis.

  • Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šalyje yra išaugęs. Todėl gydymo įstaigos gali priimti sprendimus dėl pacientų lankymo ribojimų.

    NVSC duomenimis, lapkričio 6–12 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) jis buvo gerokai mažesnis – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Panašiu laikotarpiu pernai metais bendras sergamumo rodiklis siekė 672,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    „Didesnis sergamumas peršalimo ligomis, kaip įprasta, registruojamas rudenį, o sergamumo pakilimas, tikėtina, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais“, – Eltai komentavo NVSC atstovai.
    Daliai sveikatos įstaigų jau pradėjus taikyti pacientų lankymo ribojimus, NVSC teigia, kad tokia praktika įprasta.
    „Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus: pacientų srautų valdymas, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, nuotolinės konsultacijos, lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimas“, – teigė NVSC.
    Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.
    ELTA primena, kad dalyje šalies gydymo įstaigų, dėl išaugusių infekcinių ligų sergamumo atvejų ribojamas pacientų lankymas.
    Santaros klinikos laikinus pacientų lankymo ribojimus pradėjo taikyti nuo lapkričio 9 d., jie buvo numatyti iki lapkričio 23 d., tačiau situaciją stabilizavus, trečiadienį, ribojimai buvo panaikinti.

  • Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga skaičius išaugo.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Vis dėlto, epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Dėl gripo į ligonines paguldyta 12 asmenų

    Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: 9 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
    Spalio 30 d.–lapkričio 5 d. dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

    Susirgimų COVID-19 – daugiau

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 44-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 46 ėminiai, iš kurių 2-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas (A(H1)pdm09) ir 1-ame – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
    Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 43 savaitę sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) išliko panašus kaip ir praeito sezono tuo pačiu metu daugumoje ES ir (arba) EEE šalių.
    SARS-CoV-2 (COVID-19 viruso) sukeltų kvėpavimo takų ligų dalis buvo daug didesnė nei kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) bei sezoninio gripo. Tokia pati situacija stebima ir Lietuvoje, kuomet COVID-19 ligos atvejų skaičius kur kas didesnis nei gripo.

    NVSC ragina skiepytis

    NVSC specialistai primena, kad sparčiai augant sergamumui, dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito pas gydytoją metu. Nuo šių ligų ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms.
    Per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina buvo paskiepyti 135 993 rizikos grupėms priklausantys asmenys (sunaudota 75 proc. nupirktos vakcinos). Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 32 263 asmenys.

  • Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo spalio 5 d. šalies gydymo įstaigose gyventojai vienu metu galės pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo gripo. Pranešama, kad šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.

    „Šaltąjį sezoną pradedame pasiruošę. Šio sezono metu sudarome galimybę skiepytis nuo COVID-19 ligos ir nuo gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 d.“ – pirmadienį žurnalistams sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
    „Abi vakcinas jau turime Lietuvoje, jos jau netrukus pasieks gydymo įstaigas“, – pažymėjo ji.
    Skelbiama, kad abejomis vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginami skiepytis rizikos grupėms priklausantys asmenys.
    „Tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, sergančius lėtinėmis ligomis, slogos ir globos įstaigų gyventojams, nėščiosioms bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. (…) Jiems vakcinos ir vakcinacija bus nemokami“, – teigė J. Grebenkovienė.

    Lietuvoje – apie 200 tūkst. gripo ir 120 tūkst. COVID-19 vakcinų

    Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.
    „Gripo vakcina yra Influvac Tetra vakcina. Jos įsigyta apie 200 tūkst. dozių“, – pažymėjo G. Megelinskienė ir pridėjo, kad gripo vakcinos poreikius teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, Lietuvoje turime atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tai yra Biontech Pfizer Comirnaty vakcina. Šios vakcinos turime 115 tūkst. 200 dozių suaugusių asmenų skiepijimui ir 4800 dozių nuo 5 iki 11 metų amžiaus vaikų skiepijimui“, – sakė specialistė.
    Ji taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. – 4 metų amžiaus vaikų skiepijimui šį sezoną bus naudojamos originalios Comirnaty vakcinos.
    „Tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei“, – atkreipė dėmesį G. Megelinskienė.
    Anot jos, gripo vakcina nemokamai bus skiepijami tik rizikos grupių gyventojai, tuo metu nuo COVID-19 ligos nemokamai pasiskiepyti galės visi norintieji.
    „Gripo vakcina, kaip ir iki šiol, valstybės lėšomis yra apmokama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams. Tuo tarpu COVID-19 vakcina nemokamai gali pasiskiepyti visi, 6 mėn. amžiaus ir vyresni Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu“, – pažymėjo G. Megelinskienė.
    Pasak specialistės, sveikatos priežiūros įstaigos visoje šalyje jau šiandien gali užsakyti atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tuo metu gripo vakcinos, kaip pranešė G. Megelinskienė, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau yra išvežiojamos visą rugsėjį.
    Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams, norintiems pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19, rekomenduojama kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje jie yra registruoti.

    Norintys gauti vakciną turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą

    G. Megelinskienės teigimu, asmenys, norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, tą gali padaryti kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba registruotis internetu bei e. sveikatos sistemoje.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, galimybė pasiskiepyti yra bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vienas kelias yra skambintis į gydymo įstaigos registratūrą, kitas kelias yra registracija internetu per koronastop.lt“, – spaudos konferencijoje kalbėjo SAM specialistė.
    „Taip pat galima registruotis ir per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), kuri yra e. sveikatos dalis“, – pridūrė G. Megelinskienė.
    Anot jos, tie, kurie nori pasiskiepyti ir nuo gripo, turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Vakcinacijai nuo gripo nėra sukurta internetinė platforma, nes ši vakcina kompensuojama tik rizikos grupei priklausantiems asmenims.
    „Galimybė registruotis vakcinacijai, kalbant apie gripo vakciną, kreipiantis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje žmogus registruotas arba, jeigu nepriklauso rizikos grupei ir nori pasiskiepyti ar nori pasiskiepyti savo lėšomis, tokiu atveju į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

    Ligoninėse – pirmieji sergantieji COVID-19

    Profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, pirmadienį ryte Santaros klinikų Infekcinių ligų centre trečdalis lovų jau yra užimtos pacientų su COVID-19.
    „COVID-19 sezonas po truputį pagauna pagreitį. Šiandien iš ryto Vilniaus universiteto ligoninėje Infekcinių ligų centro maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu yra užimta kaip tik tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos“, – sakė Infekcinių ligų centro vadovė.
    Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ligoninėje gydymo pacientai priklauso rizikos grupei.
    „Visi pacientai priklauso rizikos grupei“, – pridūrė L. Jančorienė.

  • Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.

    „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai. Tokiu metu po truputį auga visomis šiomis infekcijomis sergančių asmenų skaičiai, bet labai nežymiai, tikrai panikuoti nereikia“, – Eltai sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
    „Gripo kiekvieną savaitę registruojame iki 20 atvejų, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tarp 9–10 tūkstančių. COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu spėriau auga – jei prieš 3 savaites turėjome apie 200 atvejų per savaitę, dabar turime virš 500 atvejų“, – teigė ji, pridurdama, kad praėjusių metų rudenį koronaviruso atvejų skaičius buvo didesnis.
    „Bet tai dar nėra tie skaičiai, kuriuos turėjome praėjusių metų rudenį“, – pažymi D. Razmuvienė.
    Vis dėlto, anot specialistės, šių infekcijų plitimui įtaką daro šaltasis rudens laikotarpis ir pasikeitusi žmonių veikla, pavyzdžiui, moksleivių sugrįžimas į mokyklas.
    „Rudens šaltasis laikotarpis sąlygoja didesnį tų visų infekcijų augimą. Virusų plitimui turi reikšmės mūsų aplinka ir mūsų elgsena. Kadangi ir mokslo metai prasidėjo ir darbai kontaktiniai, tai žmonių ilgesnis buvimas uždarose patalpose taip pat palengvina virusui plitimą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
    SAM: taikomos priemonės priklauso nuo epidemiologinės situacijos
    Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, infekcijų plitimui kontroliuoti skirtų priemonių taikymas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Šiuo metu nesant paskelbtos epidemijos, tačiau didėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, šalies gydymo įstaigos gali savarankiškai pritaikyti tam tikrus ribojimus.
    „Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
    Spalį Lietuvoje bus galima pasiskiepyti nuo naujos COVID-19 atmainos
    Šiuo metu apsisaugoti nuo vis sparčiau plintančių ligų rekomenduojama skiepijantis. Pasak ministerijos, vakcinų tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje yra.
    „Gripo vakcinos išvežiojamos po asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir bus pristatytos iki rugsėjo mėnesio pabaigos, iki šiol naudotų COVID-19 vakcinų gydymo įstaigos gali užsisakyti ir atsivežti“, – komentuoja SAM.
    Spalio pradžioje bus galima pasiskiepyti naująja, atnaujinta COVID-19 vakcina, skirta penkiose Europos šalyse pastebėtam koronaviruso omikron atmainos subtipui.
    „Skiepijimo atnaujinta vakcina strategija yra aptarta su ekspertais, liko paskutiniai teisiniai ir logistikos žingsniai, kad galėtume pradėti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje“, – tikina SAM.
    Ministerija, reaguodama į kylantį nerimą dėl per vėlaus skiepijimo naująja vakcina, teigia, jog rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pradeda vakcinuoti ir kitos Europos šalys.
    „Mūsų šalis nėra išimtis – ir kitose Europos šalyse skiepijimas gripo ir COVID-19 vakcinomis pradedamas panašiu metu“, – pažymi SAM.
    „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja rizikos grupių vakcinaciją nuo gripo ir COVID-19 ligos atlikti vieno vizito pas gydytoją metu“, – priduria ministerija.
    Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 17 asmenų. Pakartotinai susirgo 8 žmonės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
    Nuo pandemijos pradžios bendras koronaviruso buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 324 307. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 1743 žmonės.
    Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 50,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 128 atvejai.

  • Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šiuo metu galimai yra pasiektas sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis pikas.

    Gripo atvejų skaičius, lyginant prieššventinę savaitę su savaite prieš tai, padidėjo 27 procentais. NVSC duomenimis, šio gripo sezono metu virusas nusinešė jau 4 gyvybes.

    „Taip ir norėtųsi tikėti, kad mes jau tą sergamumo piką, sakykime taip, esame pasiekę“, – Eltai sakė specialistė D. Razmuvienė.

    Pasak jos, įprastai gripo sezonas prasideda gruodžio pabaigoje, tačiau šiais metais tokiu metu jau galimai yra pasiektas sergamumo pikas.

    „Praėjusi savaitė jau yra tokia trečia pilna savaitė, kai gripu sergančiųjų skaičiai vis augo, ir paprastai gripo sergamumas, jis 3–4 savaites auga, toliau stabilizuojasi ir tada prasideda mažėjimas“, – naujausius sergamumo duomenis komentavo epidemiologė.

    Nors gripo atvejų skaičius padidėjo apie 27 proc., ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) – sumažėjo.
    „O po jomis, aišku, gali slėptis ir gripas, nes tai kliniškai nustatyti atvejai, ir kiti virusai, sukėlę peršalimo ligas“, – įspėja D. Razmuvienė.

    NVSC specialistės teigimu, bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę sumažėjo. D. Razmuvienė sako, kad atvejų skaičius gali netrukus stabilizuotis, o prie to prisidėti – moksleivių atostogos.

    „Aišku, tas mokinių mažesnis susibūrimas ugdymo įstaigose duoda savo teigiamus rezultatus. Bet, vėlgi, neužmirškime, kad yra šventės, kad yra lankomi vyresnio amžiaus asmenys, seneliai, giminės. Aišku, tai, vėlgi, yra tokia grėsmingesnė situacija dėl viruso išplitimo, bet nesinori tikėti, kad jau čia po Naujųjų metų skaičiai gali išaugti“, – sakė NVSC epidemiologė.

    Per visą šį gripo sezono laikotarpį infekcijų plitimo ribojimo režimas buvo paskelbtas 16-oje mokyklų, atskleidė D. Razmuvienė.

    „Bet, visumoje, tai buvo labai nedideli skaičiai mokyklų, kurios perorganizavo ugdymo procesą, arba klases, arba srautus, arba apskritai užvėrė mokyklas. Bet ilgiausias laikas buvo 9 dienos ir buvo viename Panevėžio ikimokykliniame lopšelyje-darželyje. O visos kitos buvo po keturias, po septynias dienas“, – apie tai, kuriam laikui karantinavosi kai kurios Lietuvos mokyklos, pasakojo epidemiologė.

    NVSC specialistė pastebi, kad didžiausią sergančiųjų ir hospitalizuotųjų dalį sudaro vaikai – du trečdalius.

    „Hospitalizuotųjų, be abejonės, šį sezoną yra didesnė dalis vaikų. Tie skaičiai užima du trečdalius visų hospitalizuotų ir, be abejonės, besikreipiančiųjų. Bet, vėlgi, hospitalizuojami ne tik su gripo diagnoze, bet ir su RSV – respiraciniu sincitiniu virusu“, – teigė D. Razmuvienė. Anot jos, respiracinis sincitinis virusas šiuo metu yra labiausiai paplitęs tarp vaikų iki penkerių metų.

    „Ir jis tikrai sukelia daug stiprių simptomų, netgi, ko gero, stipresnių nei gripo virusas“, – aiškino epidemiologė.
    Šį sezoną registruotos jau 4 mirtys nuo gripo. Anot D. Razmuvienės, visi mirę asmenys buvo vyresnio amžiaus, 60–90 metų.

    „Visi vyresnio amžiaus asmenys ir visiems diagnozė buvo gripas ir plaučių uždegimas. O plaučių uždegimas, na, gali būti kaip antrinė infekcija“, – sakė D. Razmuvienė.

    NVSC duomenimis, 3 iš 4 mirusiųjų buvo nepasiskiepiję nuo gripo viruso.

    Iki gruodžio mėnesio valstybės biudžeto lėšomis buvo paskiepyti 84 proc. žmonių, įtrauktų į rizikos grupes. Savo ar darbdavių lėšomis pasiskiepijo apie 50 000 suaugusiųjų ir apie 6 000 vaikų.

  • Sergamumo gripu lygis verčia sunerimti

    Sergamumo gripu lygis verčia sunerimti

     Nors gripo epidemija dar nėra skelbiama, šiuo metu sergamumo gripu situacija yra artima protrūkiui, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Birutė Kavaliauskienė.

    „Epidemija dar neskelbiama, bet sergamumo lygis jau yra pakankamai aukštas, kuris verstų mus visus sunerimti“, – LRT Radijui antradienio rytą teigė B. Kavaliauskienė.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar labiau padidėjo.

    Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai gruodžio 5–11 d. – 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Epideminis sergamumo lygis pasiektas 32-ose savivaldybėse. Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžyje, Šilutės rajone, Marijampolės savivaldybėje be Jonavos rajone.