Žyma: gėrimas

  • Sveikatos eliksyras iš neskrudintų pupelių

    Sveikatos eliksyras iš neskrudintų pupelių

    Žalioji kava seniai nebėra tik dar viena trumpalaikė sveikatingumo tendencija. Ir štai kodėl.

    Šios pupelės – tai neskrudintos kavamedžio sėklos, kurios išsaugo kur kas daugiau natūralių naudingųjų medžiagų.

    Ypač svarbi sudėtinė dalis yra chlorogeno rūgštis – galingas antioksidantas, kuris beveik visiškai sunyksta tradicinio skrudinimo metu. Būtent šis junginys suteikia žaliajai kavai unikalų poveikį organizmui.

    Gana daug žmonių įprastą rytinį gėrimą jau iškeitė į šią švelnesnę ir natūralesnę alternatyvą. Svarstantiems paįvairinti savo kasdienybę organizmui naudingu ritualu žalioji kava gali tapti puikiu pasirinkimu, stebinančiu netikėtomis savybėmis.

    Pagalba reguliuojant kūno svorį

    Žaliosios kavos ekstraktas gali būti puikus sąjungininkas tiems, kurie stengiasi atsikratyti papildomų kilogramų.

    Jos sudėtyje esanti jau minėta chlorogeno rūgštis padeda sumažinti angliavandenių pasisavinimą virškinimo trakte. Taip pat ji skatina medžiagų apykaitą ir padeda organizmui efektyviau deginti riebalus.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios kavos ekstraktas gali prisidėti prie svorio mažėjimo net ir iš esmės nekeičiant kitų mitybos ar fizinio aktyvumo įpročių.

    Cukraus kiekio kraujyje balansas

    Išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje – ne visada lengva užduotis. Tačiau žalioji kava ir čia gali padėti.

    Moksliniai duomenys rodo, kad chlorogeno rūgštis ne tik lėtina gliukozės pasisavinimą žarnyne, bet ir slopina jos išsiskyrimą iš kepenų. Šis dvigubas poveikis padeda išvengti staigių cukraus šuolių kraujyje po valgio.

    Turintiems riziką susirgti II tipo diabetu žaliosios kavos įtraukimas į valgiaraštį gali padėti kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

    Ramstis širdžiai

    Širdies ir kraujagyslių sistemai žalioji kava, tikėtina, irgi į naudą.

    Tyrimai atskleidžia, kad ji gali pastebimai sumažinti kraujospūdį asmenims, sergantiems hipertenzija, – viena pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių. Mat toji pati chlorogeno rūgštis gerina kraujagyslių funkcijų efektyvumą ir mažina uždegiminius procesus.

    Net specialistai sutinka, kad reguliarus šio gėrimo vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie bendros širdies sveikatos stiprinimo.

    Galingas antioksidantų šaltinis

    Laisvieji radikalai organizme pažeidžia ląsteles, spartina senėjimą ir skatina ligų vystymąsi. Neskrudintose kavos pupelėse gausu antioksidantų, kurie efektyviai kovoja su šiomis kenksmingomis molekulėmis.

    Kadangi žalioji kava nėra termiškai apdorota, joje antioksidantų koncentracija yra daug didesnė nei įprastoje kavoje. Šie junginiai apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką.

    Smegenų veiklos stimuliavimas

    Žalioji kava padeda palaikyti proto aštrumą. Joje esantis kofeinas suteikia švelnesnį ir tolygesnį energijos srautą, palyginti su tradicine kava. Tai padeda padidinti budrumą, pagerinti koncentraciją bei reakcijos laiką be staigaus energijos šuolio, neretai lydimo vidinio drebulio.

    Be to, antioksidantai saugo smegenų ląsteles nuo pažeidimų ir neurodegeneracinių ligų.

    Nuotaikos gerinimas

    Ir vėl gelbsti kofeinas. Esantis žaliojoje kavoje, jis veikia tam tikrus neuromediatorius smegenyse, o tai gali padėti pakelti nuotaiką ir mažinti emocinį išsekimą.

    Jau užsiminėme, kad, skirtingai nuo įprastos kavos, žalioji kava energiją atiduoda palaipsniui, todėl vėliau išvengiama staigaus jėgų kritimo.

    Daugelis vartotojų pastebi, kad pakeitus įprastą kavą žaliąja, sumažėja juntamas nerimas, nes gėrimas veikia subalansuotai.

    Odos atjauninimas

    Kovoje su odos senėjimu gali padėti ne tik brangūs kremai, bet ir žalioji kava.

    Chlorogeno rūgštis ir kiti antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurių atsiradimą skatina ir saulės spinduliai bei aplinkos tarša. Tad reguliariai geriama žalioji kava padeda mažinti smulkių raukšlių ir pigmentinių dėmių matomumą.

    Ne veltui žaliosios kavos ekstraktas dažnai naudojamas kosmetikos gamyboje odos elastingumui bei jaunatviškam švytėjimui palaikyti.

    Natūrali detoksikacija

    Kepenys kasdien dirba viršvalandžius, kad iš organizmo išvalytų toksinus, o žalioji kava joms gali tapti papildoma pagalbininke. Chlorogeno rūgštis stimuliuoja kepenų veiklą ir padeda didinti baltymo glutationo – pagrindinio organizmo antioksidanto ir detoksikatoriaus – kiekį. Tai leidžia kūnui efektyviau apdoroti ir pašalinti kenksmingas medžiagas.

    Medžiagų apykaitos suaktyvinimas

    Jei vargina lėtos medžiagų apykaitos pasekmės, žalioji kava gali jai tapti puikiu postūmiu.

    Chlorogeno rūgštis keičia tai, kaip organizmas apdoroja angliavandenius, o kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Šis duetas padidina bazinę medžiagų apykaitos normą, todėl organizmas sudegina daugiau kalorijų net ir ramybės būsenos.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad veikiama žaliosios kavos medžiagų apykaita gali pagreitėti iki 11 proc.

    Kovos su senėjimu sąjungininkas

    Žalioji kava su senėjimo procesais kovoja iš vidaus. Galingi antioksidantai stabdo ląstelių pažeidimus, sukeliančius priešlaikinį senėjimą. O dar šie junginiai padeda apsaugoti telomerus – apsaugines DNR chromasomų galūnes, kurios natūraliai trumpėja bėgant metams.

    Mažindama oksidacinį stresą visame organizme, žalioji kava padeda sulėtinti biologinį senėjimą ląstelių lygmeniu.

    Stabilus energijos kiekis be streso organizmui

    Kai reikalingas energijos pliūpsnis, bet norisi išvengti per didelio stimuliacijos efekto, žalioji kava yra puikus pasirinkimas. Ji tiekia organizmui kofeiną kur kas švelnesnės formos nei skrudinta kava, todėl energijos kreivė kyla ir leidžiasi tolygiai. Tuo pat metu chlorogeno rūgštis lėtina kofeino pasisavinimą ir užtikrina ilgiau išliekantį žvalumą.

    Žmonės, kurie nelabai gali gerti įprastos kavos dėl paskui juntamo nervingumo, nerimo, žaliąją kavą dažniausiai toleruoja be jokių šalutinių pojūčių.

    Cholesterolio kontrolė

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje gresia sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau žalioji kava gali padėti suvaldyti situaciją.

    Tyrimai rodo, kad chlorogeno rūgštis padeda sumažinti mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo“ cholesterolio, kiekį ir kartu padidinti didelio tankio lipoproteinų – „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, nes teigiamai veikia riebalų apykaitą.

    Uždegiminių procesų slopinimas

    Lėtinis uždegimas yra daugelio šiuolaikinių ligų pagrindas. Žaliojoje kavoje esantys polifenoliai ir chlorogeno rūgštis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu visame organizme. Jie blokuoja uždegiminius kelius ir mažina uždegimą sukeliančių molekulių gamybą. O tai padeda lengviau suvaldyti ar išvengti tokių būklių, kaip sąnarių ar žarnyno uždegimai.

    Nauda virškinimo sistemai

    Kitaip nei tradicinė juodoji kava, kuri kartais sudirgina jautrų skrandį ir padidina rūgštingumą, žalioji kava virškinimo traktui yra kur kas švelnesnė. Jos sudėtyje esantys junginiai subalansuotai stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, padeda virškinimo procesui nesukeldami diskomforto, pilvo pūtimo ar kitų nemalonių pojūčių.

    Imuniteto stiprinimas

    Didelis antioksidantų kiekis žaliojoje kavoje apsaugo imuninės sistemos ląsteles nuo pažeidimų ir palaiko jų funkcionalumą.

    Šios medžiagos taip pat remia baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra pagrindiniai organizmo kovotojai su infekcijomis, gamybą. Tai padeda kūnui efektyviau apsisaugoti nuo sezoninių virusų ar peršalimo ligų.

    Apsauga akims

    Mūsų akys kasdien patiria didžiulius krūvius – dėl ekranų, aplinkos veiksnių ir kt.

    Žaliosios kavos antioksidantai padeda apsaugoti gležnus akių audinius nuo oksidacinio streso ir kenksmingų šviesos spindulių poveikio.

    Reguliarus antioksidantų turinčių gėrimų vartojimas siejamas ir su mažesne su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos ar kataraktos rizika.

    Ilgaamžiškumo skatinimas

    Kovodama su oksidaciniu stresu, mažindama uždegimus bei palaikydama sveiką cukraus kiekį kraujyje ir normalų kraujospūdį, žalioji kava stabdo esminius veiksnius, spartinančius organizmo dėvėjimąsi.

    Nors tai nėra stebuklingas eliksyras, žalioji kava gali tapti vertinga kasdienės strategijos dalimi, siekiant ilgesnio, sveikesnio ir energingesnio gyvenimo.

         Naudinga žinoti

    Žaliosios kavos ekstraktuose kofeino kiekis gali siekti iki 17 proc. Tiksli dozė priklauso nuo konkretaus gamintojo, paruošimo būdo ir suvartojamo kiekio.
    Nors žalioji kava reklamuojama kaip pagalbinė priemonė svoriui mažinti netaikant dietų ar sporto, moksliniai įrodymai vis dar yra preliminarūs. Daugelis tyrimų atlikti tik su gyvūnais arba labai mažomis žmonių grupėmis, o kai kurios metodikos vėliau buvo pripažintos ydingomis.
    2018 metų tyrimas parodė, kad metabolinį sindromą turintiems asmenims, kurie 4 savaites dukart per dieną vartojo po 400 mg žaliosios kavos ekstrakto kartu su subalansuota mityba, pavyko sumažinti svorį bei pagerinti kraujospūdžio ir insulino rodiklius.
    Žalioji kava liaudies medicinoje kartais vartojama kovojant su bakterinėmis infekcijomis ar siekiant sušvelninti Alcheimerio ligos simptomus, tačiau oficiali medicina tam patvirtintų įrodymų neturi.
    Perdozavus žaliojoje kavoje esančio kofeino (viršijus saugią 400 mg dienos normą), gali pasireikšti galvos skausmai, vėmimas, širdies aritmija bei dažnesnis šlapinimasis.
    Vaistinėse galima rasti žaliosios kavos kapsulių, iš kurių kofeinas yra pašalintas, tačiau dėl galimos sąveikos su kitais medikamentais prieš jas vartojant visada būtina pasitarti su gydytoju.

  • 9 puodeliai sveikatos: liekninančių arbatų gidas

    9 puodeliai sveikatos: liekninančių arbatų gidas

    Jei bandote atsikratyti nereikalingų kilogramų, puikiai žinote, kaip svarbu vengti saldžių gėrimų, pradedant gazuotais limonadais ir baigiant pirktinėmis sultimis ar kavos gėrimais su pagardais. Tačiau galbūt numanote, kad yra gėrimų, turinčių priešingą poveikį – padėti numesti svorio.

    Vienas geriausių tokių gėrimų pavyzdžių – arbata.

    Daugybėje jų gausu antioksidantų ir reikalingų vitaminų, tad atsižvelgdami į tai, mitybos specialistai ir dietologai parinko arbatas, geriausiai tinkančias svoriui mažinti.

    Žalioji arbata

    Išsamūs tyrimai ne sykį patvirtino jos naudą sveikatai. Nors čia turbūt labiau tiktų daugiskaita – „naudos“, nes žalioji arbata teigiamai veikia kone viską, nuo kognityvinių funkcijų iki širdies darbo.

    Tačiau tai dar ne viskas.

    Pasak mitybos ekspertų, žaliąją arbatą jie dažniausiai iš visų rekomenduoja žmonėms, bandantiems numesti svorio.

    Priežastis – joje itin daug antioksidantų katechinų, o ypač – epigalokatechino galato, unikalaus polifenolio, randamo ir kituose augaluose, bet niekur taip gausiai, kaip žaliojoje arbatoje.

    Šį junginį mokslas dar tiria, tačiau manoma, kad subalansuota dieta, reguliari mankšta ir epigalokatechino galatas gali paspartinti medžiagų apykaitą, padėti oksiduoti riebalus ir padidinti jautrumą insulinui. Visa tai kartu palengvina pastangas siekiant įveikti antsvorį.

    Dar 2004 metais leidinyje „Journal of Health Science“ buvo aprašytas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad katechinai žaliojoje arbatoje, kai ji geriama sportuojant, paskatina kūno riebalų utilizavimą – daugiau jų sunaudojama energijai gaminti ir mažiau lieka sankaupose.

    Be to, žaliojoje arbatoje yra amino rūgšties L-teanino, kuri, nustatyta, padeda atsipalaiduoti ir gerina miegą, o tai savo ruožtu palaiko sveiką medžiagų apykaitą.

    Galiausiai, 2020-aisiais atlikta 31 tyrimo metaanalizė atskleidė, jog geriant žaliąją arbatą pastebimai mažėja bendras cholesterolio kiekis ir mažo tankio lipoproteinai – „blogasis“ cholesterolis.

    Puikiausia tai, kad šiomis savybėmis pasižymi tiek žalioji arbata su kofeinu, tiek ir be jo.

    Citrinų ir imbiero arbata

    Antroji labiausiai specialistų rekomenduojama arbata metantiesiems svorį.

    Imbiero šaknis, kaip visi žinome, stimuliuoja virškinimą ir slopina uždegimus. Tas užtikrina visais atžvilgiais sveikesnę medžiagų apykaitą.

    Gingerolis – imbierų aktyvioji medžiaga – turi termogeninių savybių, vadinasi, degina kalorijas ir naikina riebalus.

    Dar gingerolis skatina virškinimą, šis tampa efektyvesniu ir maistas ilgai neužsibūna žarnyne.

    Citrinos, žinoma, irgi naudingos. Iš jų gauname vitamino C ir rūgščių, kurie dar labiau spartina metabolizmą ir virškinimą.

    Svarbiausia, kad visai nebūtina pirkti jokių įmantrių arbatos mišinių. Tiesiog užpilkite karštu vandeniu šviežio imbiero griežinėlius, įpilkite citrinos sulčių ir gurkšnokite į sveikatą.

    Karštu oru galite net padėti gėrimą į šaldytuvą, kad prieš geriant atšaltų.

    Pueras

    Išskirtinė arbatos rūšis iš Kinijos Junano provincijos, taip pat auginama Taivane.

    Pueras (pu-erh) – tai fermentuotas gėrimas iš to paties augalo, iš kurio gaminama ir žalioji, juodoji arbatos bei ulongas.

    Tradicinėje kinų medicinoje puero arbata naudojama kaip cholesterolį mažinanti priemonė. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pueras gali ir skatinti riebalų apykaitą, o kartu – svorio mažėjimą.

    Nors mechanizmas, kaip paprasta arbata tą daro, dar iki galo nesuprastas, kai kurie ekspertai tiki, jog esmė – kepenis ir žarnyną veikiančiame junginyje teabraunine.

    Kiti gi mano, kad tokį poveikį lemia galo rūgštis, aktyvuojanti riebalus metabolizuojančius fermentus.

    Kai 2011 metais žurnalas „Nutrition Research“ išspausdino galo rūgštį tyrinėjusio mokslinio darbo rezultatus, jo autoriai pabrėžė, kad tyrimo dalyviams, vartojusiems puero arbatos ekstraktą, žymiai labiau sumažėjo juosmens apimtis, kūno masės indeksas ir visceraliniu riebalų (dengiančių pilvo ertmės organus) kiekis, palyginti su tais, kurie vartojo placebą.

    Ulongas

    Ši arbata iš dalies oksiduota, tuo skiriasi nuo neoksiduotos žaliosios ir visiškai oksiduotos juodosios arbatos.

    Dalinė oksidacija suteikia ulongui išskirtinį skonį – irgi kai ką tarpinio tarp žaliosios arbatos gaivumo ir juodosios stiprumo, tačiau švelnų ir maloniai salsvą.

    Jeigu jums patinka ulongo skonis ir norėtumėte numesti svorio, manykite, jog išlošėte loterijoje – du kartus iš eilės.

    Šioje arbatoje yra tokių pačių katechinų kaip ir žaliojoje. Vienas tyrimas parodė, kad vyrai ir moterys, kurie gėrė ulongo arbatą kasdien 6 savaites iš eilės, neteko kūno svorio riebalais, o jų trigliceridų ir cholesterolio kiekio rodmenys pagerėjo.

    Tai sustiprino mokslininkų nuomonę, kad katechinai ulonge gali padėti reguliuoti kūno svorį per geresnį lipidų metabolizmą.

    Cinamono arbata

    Norintiesiems pasimėgauti šia svorį mažinančia arbata pakaks karštame vandenyje pamirkyti cinamono žievę.

    Cinamone yra tokių junginių, kaip cinamaldehidas ir cinamono rūgštis. Abu jie pripažinti turinčiais potencialo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei didinti jautrumą insulinui.

    Kadangi stabilizuoja gliukozę kraujyje, cinamono arbata gali nuslopinti maisto įgeidžius ir padėti mesti svorį. Ypač asmenims, kuriems nustatytas atsparumas insulinui arba 2 tipo diabetas.

    Tiesą sakant, 2020-aisiais mokslinis žurnalas „Clinical Nutrition“ parėmė tyrėjų išvadą, kad cinamonas galėtų būti rekomenduojamas kaip kūno svorį mažinantis papildas gydant nutukimą.

    „Earl Grey“ arbata

    Tai juodoji arbata, kurią iš kitų išskiria skonis – „Earl Grey“ gardinama Italijoje augančių citrusinių vaisių bergamočių aliejumi.

    Jau pati savaime juodoji arbata turi naudingų medžiagų – kofeino ir flavonoidų, natūralių junginių, galinčių paspartinti medžiagų apykaitą ir skatinti riebalų deginimą.

    Beje, flavonoidai irgi kupini visokių medicininių privalumų. Jie žinomi dėl priešvėžinių, antioksidacinių, priešuždegiminių ir antivirusinių savybių.

    O tinkamą kovai su antsvoriu arbatą „Earl Grey“ daro bergamotės, kuriose esama papildomų flavonoidų.

    Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad bergamotės padeda tirpdyti visceralinius riebalus, kito – kad šie citrusai gerina lipidų metabolizmą ir padeda reguliuoti svorį žmonėms, kuriems dislipidemija.

    Bergamotės „Earl Grey“ arbatoje netgi turi nuotaiką gerinančių savybių – mažėja emocinio persivalgymo poreikis, taigi svoris krinta greičiau.

    Mėtų arbata

    Nesvarbu, ar plikysite šviežius, ar džiovintus mėtų lapelius, netgi nesvarbu, kokios rūšies mėtas naudosite, poveikis figūrai bus tas pats – teigiamas, nes jį užtikrina augale esantis mentolis.

    Mentolis padeda slopinti apetitą, įveikti užgaidas maistui (ypač kai norisi ko nors saldaus ar labai kaloringo).

    Dar mėtų arbata – visiškai natūralus gėrimas be kofeino, turintis labai mažai kalorijų: galite gerti, kiek norite, ir nesukti galvos dėl svorio.

    Ne paslaptis, jog mėtų arbatoje gausu flavonoidų ir antioksidantų, slopinančių uždegimus, nuraminančių virškinimo traktą ir subalansuojančių žarnyno bakterijas. Paprasčiau tariant, gerkite ją, kad mažiau pūstų pilvą ir nesikauptų dujos.

    Arbatos su adaptogenais

    Tikroji arbata – tai kininio arbatkrūmio lapai. Tačiau dėl patogumo taip vadinami ir visokių žolelių, šaknų ir kitų augalų dalių rinkiniai, turintys adaptogeninių savybių ir netiesiogiai padedantys medžiagų apykaitai.

    Adaptogenais vadinamai augalai, kurie, manoma, didina žmogaus organizmo atsparumą fiziniam ir emociniam stresui (tokiems, pavyzdžiui, priskiriamos ašvagandos, siauralapiai, arba šventieji, bazilikai, rausvosios rodiolės). Iš jų sumaišytas arbatas parduotuvių ir vaistinių lentynose dažnai galima išvysti panašiais pavadinimais kaip „Arbata nuo streso ir nerimo“.

    Lėtinis stresas gali kaip reikiant sujaukti visą organizmą, ir medžiagų apykaitą taip pat. Jis trikdo miegą ir didina streso hormonų, kaip kortizolis, gamybą.

    Įpratus kasdien gerti arbatas su adaptogenais galima sušvelninti organizmo reakciją į stresą, pagerinti miegą ir lengviau atsiriboti nuo streso. Tuomet ir metabolizmas susireguliuos.

    Mačia

    Kaip ir žalioji arbata, ji gaminama iš kininio arbatkrūmio lapų. Tačiau yra vienas skirtumas: mačia nuo dviejų iki keturių savaičių auga pavėsyje. Dėl to lapuose padaugėja kofeino ir L-teanino.

    Po to jie apdorojami garais, išdžiovinami, pašalinamos gyslos. Kas lieka, sumalama į smulkius žalius miltelius.

    Sveikatai mačia net labai naudinga. Ji slopina uždegimus, stiprina smegenis ir širdį, netgi saugo nuo vėžio.

    Mačioje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje.

    Žinoma, kad padeda mačia ir svorį mesti.

    Pasak specialistų, šioje arbatoje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje. Tarp jų esama ir epigalokatechino galato – tyrimai rodo, kad jis gali padėti sumažinti bendrą kūno svorį ir liemens apimtį, nes mažina hormonų, dėl kurių jaučiame alkį, kiekį.

    Apdairumas – svarbiausia

    Jeigu ketinate į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti svorį mesti padedančias arbatas, svarbu, kad žinotumėte, jog natūralios arbatos, kurias aprašėme anksčiau, ir arbatos, specifiškai paruoštos padėti mesti svorį, nėra tas pats – jos skiriasi. Į pastarąsias neretai pridedama ir vidurius laisvinančių medžiagų, ir diuretikų.

    Dar vienas specialistų įspėjimas – patikrinti kofeino kiekį. Ypač jeigu esate jam jautrūs, turite žinoti, kad kai kuriose arbatose kofeino gana gausu, taigi yra grėsmė padauginti.

    Taip pat vien siurbčiodami arbatą svorio nenumesite. Bet tokie gėrimai bus puikus priedas prie gerai subalansuotos dietos ir pagalbininkas kelyje į tikslą.

     

     

  • 10 draudimų arbatai

    10 draudimų arbatai

    Kai pagalvojame apie mėgstamiausią pasaulyje gėrimą, daugumai galvoje iš karto kyla mintis apie kavą.

    Vis dėlto iš tiesų pigiausias ir plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje yra arbata.

    Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo privalumų sąrašas yra didelis: mažėja uždegimas, širdies ir lėtinių ligų rizika, cukraus kiekis kraujyje ir kt.

    Tačiau visos lazdos turi du galus. Yra ir draudimų.

    Pirmas: arbata tuščiu skrandžiu

    Geriama tuščiu skrandžiu arbata gali pakenkti skrandžiui ir blužniai, todėl dar senovės kinai primygtinai rekomendavo to nedaryti.

    Antras: karšta arbata

    Pernelyg karšta arbata stipriai stimuliuoja gerklę, stemplę ir skrandį, o per ilgesnį laiką gali sukelti šių organų patologiją.

    Mokslininkai nustatė, kad dažnai geriant karštesnę nei 62 laipsnių arbatą skrandžio sienelės tampa jautresnės ir greičiau pažeidžiamos bei sukelia įvairių skrandžio ligų simptomus.

    Arbatos temperatūra neturėtų viršyti 56 laipsnių.

    Trečias: šalta arbata

    Ji sukelia visiškai priešingą efektą nei karšta arbata, suteikianti žvalumo, skaidrinanti ne tik mintis, bet ir regėjimą. Be to, šalta arbata skatina karkalų kaupimąsi.

    Ketvirtas: stipri arbata

    Itin didelis kofeino ir teino (arbatos kofeino) kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmų ir nemigos priežastimi.

    Penktas: ilgai plikyta arbata

    Jeigu arbatą plikote pernelyg ilgai, joje esantis fenolis, lipoidai bei eteriai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to gėrimas ne tik netenka skaidrumo, skonio bei aromato, bet ir gerokai sumažėja arbatos maistinė vertė, mat kartu oksiduojasi ir joje esantys vitaminai C bei P, aminorūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.

    Be to, plikoma arbata patiria aplinkos poveikį, joje gerokai padaugėja mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių.

    Šeštas: keliskart plikyta arbata

    Paprastai po trečio ar ketvirto plikymo arbatžolėse ne kažin kas ir lieka. Atlikti eksperimentai parodė, kad pirmuoju plikymu iš arbatos lapelių paimama apytikriai 50 procentų naudingųjų medžiagų, antruoju – 30 procentų, o trečiuoju – geriausiu atveju 10 procentų. Ketvirtasis plikymas iš arbatžolių išpeša dar 1–3 procentus naudos. Jeigu bandoma jas ir toliau plikyti, į arbatą gali patekti ir kenksmingų medžiagų, kurių arbatos lapuose, nors ir labai nedideliais kiekiais, vis dėlto yra.

    Septintas: arbata prieš valgį

    Taip geriama arbata skystina seiles, maistas pradeda atrodyti beskonis, be to, laikinai gali suprastėti baltymų pasisavinimas, vykstantis virškinimo organuose.

    Arbatą derėtų gerti mažiausiai 20–30 minučių prieš valgį.

    Aštuntas: arbata po valgio

    Jei išgersite arbatos iš karto po to, kai užkandote, joje esantis taninas gali sustingdyti baltymus ir geležį ir dėl to organizmui bus sunkiau juos pasisavinti. Tad jeigu norite pasimėgauti arbata, palaukite, kol po pietų praeis 20–30 minučių.

    Devintas: arbata su vaistais

    Arbatoje esančios rauginės medžiagos irdamos sudaro taniną, dėl kurio kai kurie vaistai palieka nuosėdų ir apskritai tampa sunkiai pasisavinami.

    Kinai sako, kad arbata ardo bet kokius vaistus.

    Dešimtas: vakarykštė arbata

    Parą pastovėjusi arbata ne tik netenka vitaminų, bet ir dėl didelio baltymų ir cukraus kiekio tampa idealia maistine terpe bakterijoms.

    Tačiau jeigu arbata nesugedo, ją kuo puikiausiai galima panaudoti gydymo tikslais – bet tik kaip išorinius vaistus.

    Pavyzdžiui, visą dieną pastovėjęs gėrimas būna turtingas rūgščių ir fluoro, stabdančių kraujavimą iš kapiliarų, todėl vakarykštė arbata gali padėti gydant burnos ertmės uždegimus, liežuvio žaizdeles, egzemą, kraujuojančias dantenas, paviršutinius odos pažeidimus, pūlinius.

    Akių skalavimas arbata padeda nuslopinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia baltymuose išryškėjusios kraujagyslės, taip pat ilgai verkus.

    O jeigu rytais prieš valydamiesi dantis ir po valgio gerklę praskalausite pastovėjusia arbata, ji ne tik suteiks gaivumo jausmą, bet ir sustiprins dantis.

  • 5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę

    5 būdai padaryti kavą dar sveikesnę

    Kava yra ne tik vienas mėgstamiausių gėrimų pasaulyje, bet dar ir visokių naudų sveikatai šaltinis. Ypač jei geriama laiku.

    Kadangi kofeino porciją kiekviename puodelyje gauname nemenką, kad apsaugotume savo miegą, po trečios–ketvirtos valandos dienos jau patariama gerti kavą be kofeino arba kad jo būtų mažiau.

    Kava bus sveikesnė ir jeigu jos nesaldinsite cukrumi, nebalinsite ilgai galiojančia grietinėle, o kavos teikiamą naudą didinsite kitokiais priedais.

    Įsiberkite cinamono. Tyrimai rodo, kad jis ne tik pagerina kavos skonį. Cinamonas padeda numesti svorio (nes slopina apetitą), palengvina peršalimo ligų simptomus bei stiprina imuninę sistemą. Šis prieskonis – galingas antioksidantas, taigi slopina mikroorganizmų dauginimąsi, uždegimus audiniuose ir sąnariuose ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje.

    Vien tik cinamono aromatas iškart pagerina smegenų veiklą, o vartojamas su kava jis dar didina ir budrumą, padeda kokybiškiau atlikti sunkias užduotis.

    Pridėkite kakavos. Taip padidinsite antioksidantų kiekį gėrime. Kakava numuša kraujospūdį, padaugina gerojo cholesterolio kraujyje ir pamažina blogojo, stiprina protines galias ir net pakelia nuotaiką bei veikia kaip antidepresantas.

    Naudokite popierinį filtrą. Jie sumažina cholesterolio lygį keliančio junginio kafestolio kiekį kavoje.

    Įsipilkite aliejaus. Kaip papildas naudojamas vidurinės grandinės trigliceridų aliejus („MTC oil“ angliškai) greitai pasisavinamas ir suteikia staigų energijos užtaisą. Taip pat, manoma, toks aliejus padeda reguliuoti kūno svorį.

    Pridėkite kolageno. Įbėrę į kavą jo miltelių, skonio nesugadinsite, o naudą – padidinsite. Kolagenas palaiko sveiką odą, sąnarių funkciją ir net gali padėti apsaugoti kaulus nuo išretėjimo vyresniame amžiuje.