Žyma: farmacija

  • Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

    Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur., teigiama tarybos pranešime žiniasklaidai.

    Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

    Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.

    Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.

    Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.

    LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.

    Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.

    Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.

    Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.

    SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.

    Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

    Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.

    „Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.

    Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

    Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

    Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

    Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.

    Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.

  • Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacijos (LVIA) teigimu, rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai.

    Asociacijų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas bus ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, „pesimistiškiausiu scenarijumi“ kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.

    Tai galėtų paveikti per 300 tūkst. pacientų – jie būtų priversti už vaistus susimokėti savo lėšomis arba keisti gydymą, teigiama VGA pranešime žiniasklaidai.

    Balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisų trečiadienį yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkėje, o ketvirtadienį numatytas jo priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. Apie tai, kad siūlomi pakeitimai ne tik mažins vaistų prieinamumą ir pasirinkimą, bet ir turės neigiamų pasekmių konkurencijai, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė Lygiagretaus vaistų importo ir Vaistų gamintojų asociacijos.

    „Svarstant įstatymą komitete buvo kalbama, kad galėsime jo poveikį įvertinti po kelių mėnesių. Tačiau mūsų skaičiavimai jau dabar akivaizdžiai rodo, kad kompensuojamųjų vaistų pasiūla ir pasirinkimas toliau mažėtų drastiškai, todėl neigiamas pasekmes patirtų vaistų tiekėjai ir tūkstančiai pacientų.

    Daugiausiai tų, kurie įsigyja vaistus, skirtus kardiologinėms, urologinėms ir akių ligoms gydyti. Daugeliu atveju, kompensavimo sistemoje liktų tik po vieną tiekėją, nes siūlomi kainyno ribojimai (kainos referavimas ir jos įšaldymas) yra neproporcingi, todėl palaikome Seime jau dabar įregistruotą šio projekto pataisą, kuri didina kompensuojamų vaistų pasiūlą“, – sako LVIA vadovas Donatas Parulis.

    Pasak VGA valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus, pastaruoju metu valstybės diskutuoja, kaip švelninti vaistų kainodaros principus – taip reaguojama į kylančias kainas ir tiekimo sutrikimus Europoje.

    Tačiau, anot vaistų gamintojų, Lietuvoje – priešinga situacija. Jei Seimas pritars Farmacijos įstatymo pakeitimams, rinkos reguliavimas dar labiau griežtės.

    „Dalis tiekėjų ir gamintojų jau dabar pasitraukia iš Lietuvos, o siūloma tvarka mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Vieno tiekėjo pasitraukimas nereiškia, kad dingsta tik vienas vaistinis preparatas, nes paprastai su vieno tiekėjo išėjimu netenkame galimybės įsigyti gana plataus sąrašo tiek receptinių, tiek nereceptinių medikamentų. Mažesnis tiekėjų skaičius lemia ir tai, kad bet kokie logistikos sutrikimai skaudžiau atsiliepia pacientams, nes alternatyvų mažėja, o kartais jų nelieka visai“, – pranešime paaiškina D. Sinkevičius.

    Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pasak VGA valdybos nario Justino Poderio, tai yra proga išspręsti problemas ir rasti būdų, kaip užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą ir pasirinkimą.

    „Norėtume, kad įstatymo rengėjai ir Seimo nariai įsiklausytų į socialinių partnerių siūlymus. Nerimą reiškia tiek vaistų gamintojų atstovai, tiek pacientai, kuriems pakeitimai turės ir sveikatos, ir finansinių pasekmių. Be to, nedviprasmiškai pasisakė ir Konkurencijos taryba. Jų teigimu, kainų reguliavimas prieštarauja ir konkurencijos logikai, ir siekiui didinti vaistų prieinamumą“, – atkreipia dėmesį J. Poderis.