Žyma: faktai

  • Kas sugalvojo majonezą? Ir ar jis pavojingas?

    Kas sugalvojo majonezą? Ir ar jis pavojingas?

    Majonezas – tai ne šiaip padažas, o daugumai lietuvių beveik šeimos narys.

    Be jo sunku įsivaizduoti įvairias salotas, garsiąją baltą mišrainę, silkę pataluose, net paprastus koldūnus.

    Jį mėgstame todėl, kad jis bet kuriam patiekalui suteikia daugiau skonio, sultingumo ir tarsi „namų jaukumo“.

    Sovietmečiu majonezas buvo retenybė, net savotiškas delikatesas, o šiandien tapo jaukios virtuvės simboliu. Štai keli mažai žinomi faktai apie šį legendinį padažą.

    Prancūziška legenda: majonezas gimė iš karo

    Pagal populiariausią versiją, majonezas gimė Prancūzijoje 1756 metais – tiesiog karo metu. Kunigaikštis Rišeljė šventė pergalę, tačiau jo virėjas atsidūrė keblioje padėtyje: beveik neliko ingredientų padažui.

    Iš to, kas buvo po ranka – kiaušinių, aliejaus ir trupučio citrinos sulčių – jis suplakė tirštą, švelnų padažą.

    Šį pavadino Maono miesto garbei – „maonišku“, o vėliau – „majonezu“.

    Tad pirmasis majonezas buvo sukurtas ne šventinėms salotoms, o pergalei prieš anglus pažymėti.

    Ispaniškos šaknys: padažas su charakteriu

    Ispanai įsitikinę, kad prancūzai idėją tiesiog „pasiskolino“.

    Katalonijoje dar XV amžiuje gamintas panašus padažas, vadintas aioli – jo sudėtyje buvo česnakas, alyvuogių aliejus ir kiaušinių tryniai.

    Vienintelis skirtumas – prancūzai atsisakė česnako, padarė skonį švelnesnį ir suteikė savą pavadinimą.

    Kas iš tiesų yra majonezas

    Majonezo receptas paprastas: jis gaminamas iš aliejaus, kiaušinio trynio, rūgšties ir žiupsnelio druskos.

    Mišinį sutvirtina tryniuose esantys fosfolipidai, kurie „suklijuoja“ aliejų su vandeniu. Pramoniniame majoneze riebalų paprastai būna 70–80 proc., todėl jis toks tirštas ir sodrus.

    Pridėjus tinkamą rūgštingumą, gaunamas idealus padažas, kuris nesusisluoksniuoja ir ilgai išsilaiko.

    Mitas apie „pavojingą majonezą“

    Daugelis bijo majonezo, ypač salotose – esą nuo jo galima apsinuodyti.

    Iš tiesų yra priešingai: pats majonezas yra saugus, nes jis rūgštus ir gaminamas iš pasterizuotų kiaušinių, o tokioje aplinkoje bakterijos neišgyvena.

    Pavojus kyla tuomet, kai salotos su majonezu valandomis stovi šilumoje – ypač jei sudėtyje yra bulvių ar su vištiena.

    Tad kaltas ne padažas, o netinkamos laikymo sąlygos.

  • Įdomūs faktai apie juodąją arbatą

    Įdomūs faktai apie juodąją arbatą

    Puodelis aromatingos juodosios arbatos atgaivina kūną ir sielą.

    Šviežia ir aromatinga arbata yra ideali dienos pradžiai ar atsipalaidavimui vakare, nes ji puikiai tinka tiek sušildyti šaltu oru, tiek atgaivinti karštos vasaros dienos metu.

    • Joje yra aflavinų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bei flavonoidų – antioksidantų, mažinančių širdies ligų riziką. Geriant juodąją arbatą taip pat galima sumažinti kraujospūdį.

    • Du puodeliai juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti insulto riziką.

    • Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų jam daromos žalos. Laisvieji radikalai pirmiausia

    kenkia ląstelėms, todėl prasideda uždegiminiai procesai, vystosi sunkios ligos.

    • Nesaldinta juodoji arbata gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti natūralų organizmo gebėjimą reguliuoti cukrų. Pavyzdžiui, išgėrus tokios arbatos iškart pavalgius gali normalizuotis cukraus kiekis kraujyje.

    • Kofeinas ir aminorūgštis L-teaninas arbatoje gerina dėmesingumą. Be to, jie suteikia daugiau energijos ir paspartina protinį darbą.

    • Žmonėms, išgeriantiems bent du puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja mirties grėsmė (nuo bet kokios priežasties), palyginti su tais, kurie arbatos negeria. Be to, kasdien geriantieji arbatą mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, patirti insultą.

    • Tyrimai parodė, kad juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti kovoti su kai kurių formų vėžiu, taip pat ir tam tikromis melanomomis bei burnos vėžiu.

    Mokslas atskleidė, kad juodoji arbata gali sumažinti krūties, plaučių ir skydliaukės vėžio riziką.

    • Tie patys polifenoliai, manoma, gerina virškinimo trakto būklę, nes skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. O antimikrobinės juodosios arbatos savybės padeda apsaugoti virškinimo traktą nuo žalingų medžiagų ir atkurti jo gleivinę.

    • Juodoji arbata labai naudinga odai ir plaukams. Tokiomis savybėmis ją apdovanoja taninų, polifenolių ir antioksidantų gausa. Visos kartu šios medžiagos ne tik gydo odą, bet ir mažina pabrinkimą, naikina dėmes. Be to, geriant juodąją arbatą gali sparčiau augti plaukai.