Žyma: „Eurovaistinė“

  • Sužinokite savo savijautos indeksą – atlikite pirmąjį tokį testą Lietuvoje

    Sužinokite savo savijautos indeksą – atlikite pirmąjį tokį testą Lietuvoje

    Ką atsakote, kai paklausia – kaip jautiesi? „Viskas gerai, ačiū“, „normaliai“, „kaip visad“? Bet į naujus metus žengti verta sau iš tiesų pateikiant atsakymą į klausimą, kuris itin svarbus ne tik ilgam, bet ir kokybiškam gyvenimui. Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pristato unikalų savijautos testą internete, kuris leis sužinoti asmeninį savijautos indeksą, savo rezultatus palyginti su Lietuvos gyventojų savijautos vidurkiu bei gauti patarimų, kokie maži žingsneliai galėtų padėti jaustis geriau. Užsukite ir pasimatuokite savo savijautą www.savijautosindeksas.lt.

    „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė

    Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, inicijavęs pirmąjį Lietuvoje Nacionalinį savijautos indekso (NSI) tyrimą, pavertė jį asmeniniu įrankiu visiems žmonėms. Savijautos testą internete sukūrė genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė, socialinių mokslų daktarė, vartotojų elgsenos ekspertė, tyrimų agentūros „Hubel“ įkūrėja Eleonora Šeimienė ir „Eurovaistinės“ komanda su E. Laskauskaite. Jis paremtas Nacionalinio savijautos indekso tyrimo klausimynu, tad leis sužinoti savo savijautos indeksą, o ir palyginti rezultatus su Lietuvos gyventojų savijautos lygiu.

    „Mūsų kasdienė misija – veikti, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi geriau. Todėl pristatydami šį testą sieksime, kad kiekvienas atkreiptų dėmesį į save ir kaip jaučiasi kasdien. Unikalus rodiklis – Nacionalinis savijautos indeksas – lyg termometras parodo mūsų šalies gyventojų fizinę ir emocinę savijautą bei laimės pojūtį, pateikia faktais grįstus atsakymus, kur mums „skauda“ labiausiai. Tad šio tyrimo pagrindu paruoštas specialus testas taip pat leis greitai ir paprastai pažvelgti į savo savijautą, skatins rūpintis savimi labiau, kad kiekvieno mūsų gyvenime būtų daugiau“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

    Pats NSI sudarytas iš 3 dalių: laimės, fizinės sveikatos ir emocinės sveikatos indeksų. Tai leidžia pažvelgti į savijautą kaip į visumą, o ne tik į pavienes bendro paveikslo dalis, kaip buvo daroma iki šiol.

    Tyrimas parodė, kad bendras Lietuvos gyventojų NSI siekia 64,1 balo iš 100 – tai reiškia, kad didžioji visuomenės dalis jaučiasi vidutiniškai. Yra žmonių, kurie ryte pabunda žvalūs ir pailsėję, tačiau jų Lietuvoje – vos kas penktas. Nors 63 proc. gyventojų bendrą sveikatą vertina kaip gerą, net 80 proc. per pastarąjį mėnesį dėl sveikatos dirbo mažesniu pajėgumu. Tik 29 proc. miega kokybiškai, o net 28 proc. patiria ryškius emocinius svyravimus. Šie skaičiai apibūdina Lietuvą. Bet kur šioje statistikoje esate jūs?

    Apgalvotai atsakius į NSI testo klausimus, vos per kelias minutes galima sužinoti:

    • savo emocinės sveikatos indeksą, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos „WHO-5 Well-Being Index“ (palyginimui, Lietuvoje jis siekia 61,5 balo);
    • fizinės sveikatos būklę pagal „Short Form-12 Health Survey“ (SF-12) metodiką (šalies mastu – 64,2 balo);
    • subjektyvios gerovės įvertinimą, taikant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos „Life Satisfaction“ indeksą (išvestas vidurkis šalyje – 66 balai),
    • ir kiek šiuo metu siekia jūsų bendras sveikatos indeksas (bendras Lietuvos NSI – 64,1).

    „Eurovaistinės“ ekspertės teigimu, atlikus testą, vartotojui bus pateiktos bendrinio pobūdžio rekomendacijos, kurias parengė ilgaamžiškumo ekspertas dr. V. Dirsė bei gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Jos apima praktiškus patarimus – nuo miego kokybės gerinimo ir fizinio aktyvumo iki streso valdymo būdų ir emocinės gerovės stiprinimo.

    „Svarbu pabrėžti, kad šis testas nėra profesionalaus gydytojo konsultacijos pakaitalas. Tai – pirmas žingsnis link geresnės savijautos, savęs pažinimo įrankis, kuris padeda atkreipti dėmesį į sritis, kurioms verta skirti daugiau dėmesio. Jei rezultatai kelia nerimą ar pastebite ilgalaikių sunkumų, visada rekomenduojame kreiptis į sveikatos specialistus. Svarbiausia – priimti sprendimą skirti daugiau dėmesio sau ir nelaukti, kol sveikata „pasitaisys savaime“, – priduria E. Laskauskaitė.

    Rūpinkitės savo savijauta – emocine ir fizine sveikata – kasdien. Atlikite testą, sužinokite savo savijautos lygį ir kaip jaustis dar geriau. Siekime puikios savijautos kartu!

    Testą atlikti galima čia: www.savijautosindeksas.lt.

  • „Eurovaistinė“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius kviečia senjorus kartu atremti vasarišką kaitrą

    „Eurovaistinė“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius kviečia senjorus kartu atremti vasarišką kaitrą

    Vasariški karščiai – rimtas iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl jau trečią vasarą iš eilės „Eurovaistinė“ kartu su Lietuvos Raudonuoju kryžiumi tęsia iniciatyvą, skirtą senjorams. Šią vasarą net 23-uose miestuose bus surengtos 29 nemokamos paskaitos apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per vasariškus karščius.

    Ką sužinosite paskaitose?

    Užsiėmimuose senjorai sužinos, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kaip apsisaugoti nuo šilumos ir saulės smūgio, ką daryti, jei dėl vasariškų karščių pablogėjo savijauta.

    Paskaitų dalyviai galės šia tema tiesiogiai konsultuotis su sveikatos specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti naudingų praktinių patarimų, kaip pasirūpinti savo sveikata per karščius.

    Patarimai, kaip pasirūpinti sveikata per karščius

    Vasariški karščiai kasmet tampa tikru išbandymu senjorams. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Net trumpas buvimas lauke karštą dieną gali sukelti silpnumą ar išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą.

    „Visų pirma, labai svarbu gerti pakankamai skysčių – net jei atrodo, kad nesinori. Geriausia visą dieną gerti vandenį mažais gurkšniais,  nelaukiant, kol troškulys taps stiprus. Be to, reikėtų vengti saldžių vaisvandenių ar kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą“, – sako vaistininkas M. Rutalė.

    Pasak jo, tinkamas aprangos pasirinkimas taip pat labai svarbus. Vasarą reikėtų dėvėti lengvus, natūralių medžiagų ir šviesių spalvų drabužius, kurie dengtų odą, bet leistų jai kvėpuoti. Taip pat būtina nepamiršti galvos apdangalo.

    „Per karščius, ypač vidurdienį, kai temperatūra yra aukščiausia, venkite ilgai būti lauke. Jei turite planų, geriau jiems skirti laiko anksti ryte arba vakare. O jeigu atsirado tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, tai gali būti ženklas, kad organizmas perkaito. Tada svarbu kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens ir prireikus kreiptis pagalbos“, – pataria „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.