Žyma: Energija

  • 10 produktų lieknėjimui, kurie padeda deginti riebalus net be treniruočių

    10 produktų lieknėjimui, kurie padeda deginti riebalus net be treniruočių

    Lieknėjimas jau seniai nebėra vien kalorijų skaičiavimo klausimas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad maisto kokybė medžiagų apykaitai daro ne mažesnę įtaką nei sportas ar miegas.

    Kai kurie produktai tiesiogine prasme „perjungia“ organizmą į riebalų deginimo režimą – stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir skatina energiją gauti iš sukauptų atsargų, o ne iš naujai suvartotų angliavandenių.

    Svarbiausia – ne badauti, o tinkamai maitinti kūną: baltymais, skaidulomis ir naudingais riebalais.

    Baltymingi produktai, spartinantys riebalų deginimą

    Rytą pradėti nuo kiaušinių – ne tik tradicija.

    Baltymai ir leucinas, esantys kiaušiniuose, skatina raumenų baltymų sintezę ir termogenezę – procesą, kai organizmas energiją naudoja maistui virškinti.

    Cholinas iš trynių padeda kepenims skaidyti riebalus, o sotumo jausmas išlieka kelias valandas.

    Panašų poveikį turi liesa vištienos ar kalakutienos krūtinėlė.

    Dėl didelio termogeniškumo šie produktai spartina medžiagų apykaitą, o leucinas saugo raumenis mažinant kalorijų kiekį.

    Kuo daugiau raumenų – tuo greitesnis metabolizmas net ir ramybės būsenoje.

    Kitas vertas dėmesio pasirinkimas – laukinis lašišos, skumbrės ar sardinių mėsa.

    Šios žuvys gausios omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegiminius procesus ir gerina ląstelių jautrumą insulinui.

    to, jos yra puikus vitamino D ir seleno šaltinis – tai itin svarbus derinys sveikai skydliaukės veiklai, nuo kurios priklauso medžiagų apykaitos greitis.

    Skaidulų ir gerųjų riebalų turintys produktai

    Kad organizmas neprašytų papildomos porcijos, jam būtinos skaidulos.

    Lapinės daržovės ir kryžmažiedžiai augalai – brokoliai, kopūstai, špinatai – užpildo skrandį, lėtina jo ištuštinimą ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą.

    Juose esantis sulforafanas padeda kepenims apdoroti estrogenus ir palaikyti hormonų pusiausvyrą – ypač svarbią moterims.

    Lęšiai, pupelės ir avinžirniai jungia baltymus, tirpiąsias skaidulas ir atsparų krakmolą.

    Tokia kombinacija stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina potraukį saldumynams, o geležis ir magnis padeda ląstelėms efektyviau panaudoti energiją.

    Norint kažko saldaus, geriausia rinktis uogas.

    Mėlynės ir avietės gausios antocianinų – junginių, reguliuojančių insulino veiklą ir stiprinančių žarnyno mikroflorą.

    Tai vienas iš retų atvejų, kai saldumynai – tikrai naudingi.

    Avokadai ir čijos sėklos suteikia „ilgųjų“ riebalų bei skaidulų, todėl maistas virškinamas lėčiau, o energijos lygis išlieka stabilus.

    Avokadai padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K), o čijos sėklos, išbrinkusios skystyje, virsta minkštu geliu, kuris subalansuoja cukraus kiekį kraujyje.

    Nepamirškite ir nesaldinto graikiško jogurto – jame gausu kazeino, lėtai pasisavinamo baltymo, ilgam suteikiančio sotumo.

    Jei siekiate tik sveikatos naudos, o ilgo sotumo pojūtis nėra būtinas, graikišką jogurtą galima pakeisti kefyru.

    Žalioji arbata ir kiti gėrimai, skatinantys metabolizmą

    Žalioji arbata ar matča pasižymi katechinais (EGCG), kurie didina riebalų oksidaciją fizinio aktyvumo metu.

    Kartu su kofeinu jie švelniai tonizuoja ir gerina susikaupimą, neapkraudami širdies.

    Tyrimai rodo, kad reguliarus 2–3 puodelių žaliosios arbatos vartojimas per dieną gali pagreitinti metabolizmą 4–5 proc.. Atrodytų nedaug, tačiau per mėnesį tai sudaro dešimtis papildomai sudegintų kalorijų.

    Pagrindinė šių produktų paslaptis ta, kad jie nedegina riebalų tiesiogiai, o sukuria sąlygas, kuriomis organizmas tai daro pats: stabilizuojasi hormonai, nekinta cukraus lygis, o raumenys gauna pakankamai energijos augti.

    Tad nereikia ieškoti stebuklingos tabletės.

    Kartais užtenka lėkštės omleto, dubenėlio brokolių ir puodelio žaliosios arbatos, kad metabolizmas vėl pradėtų dirbti jūsų naudai.

  • Koks paros metas geriausias trumpam poguliui?

    Koks paros metas geriausias trumpam poguliui?

    Kiekvienas esame susidūrę su dieniniu mieguistumu. Tokiais momentais darbingumas sumažėja, dėmesys išsiblaško, o organizmas reikalauja poilsio.

    Tačiau kada geriausia nusnūsti, kad nesijaustumėte dar labiau pavargę ir apsiblausę?

    Naujausias tyrimas atskleidė idealų laiką dienos miegui.

    Paaiškėjo, kad organizmas geriausiai priima trumpą poilsį tam tikru paros metu, leidžiantį atkurti jėgas be neigiamų pasekmių.

    Tačiau svarbus ne tik laikas, bet ir pogulio trukmė.

    Optimalus laikas ir trukmė

    „Talker Research“ mokslinis tyrimas nustatė, kad geriausias laikas dienos poguliui yra 13:42 val., o optimali trukmė – 51 minutė.

    Vis dėlto ne visiems ši trukmė tinka, todėl specialistai rekomenduoja apsiriboti 20 minučių miegu.

    Tokio laiko pakanka atkurti energiją ir išvengti gilaus miego fazių, kurios gali apsunkinti prabudimą.

    Dėl šios priežasties daugelis po ilgo dienos miego jaučiasi dar labiau pavargę.

    Jei dienos miegas trunka ilgiau nei 1 val. 26 min., žmogus gali pabusti jausdamasis ne žvalus, o atvirkščiai – pavargęs ir sutrikęs, kaip nurodo leidinys „Study Finds“.

    Taip yra todėl, kad organizmas įžengia į gilesnes miego fazes.

    Jei miegas trunka 2 valandas ar ilgiau, tai jau tampa visaverčiu poilsiu, po kurio gali būti sunku užmigti naktį.

    Svarbu atsižvelgti ir į individualius poreikius – vieniems užtenka 30 minučių poilsio, kitiems – 40 minučių. Tačiau ilgesnis nei valandos pogulis retai būna naudingas.

    Kas geriau – tyla ar foninis triukšmas?

    Daugelis ekspertų rekomenduoja miegoti visiškoje tyloje, tačiau apklausos rodo, kad žmonės mėgsta skirtingą foninį garsą.

    Pavyzdžiui, 44 proc. respondentų renkasi foninį triukšmą, 47 proc. užmiega su įjungtu televizoriumi, o 7 proc. naudoja baltojo triukšmo generatorių.

    Specialistai pataria dienos poguliui rinktis vėsią, tamsią ir ramią patalpą.

    Šviesa daro didelę įtaką miegui, todėl ją reikėtų kiek įmanoma sumažinti.

    Tačiau visiška tyla kai kuriems gali būti nepatogi.

    Ekspertai nerekomenduoja miegoti su įjungtu televizoriumi, nes kintantis garso lygis ir dinamiškas turinys gali sutrikdyti gilų atsipalaidavimą.

    Geresnis pasirinkimas – baltasis triukšmas arba raminanti muzika, pavyzdžiui, lietaus garsai.

    Kur geriausia nusnūsti?

    Kai pajuntame poreikį trumpai nusnūsti, dauguma renkasi lovą, tačiau ne visi.

    Tik 53 proc. tyrimo dalyvių poguliui renkasi lovą, o 38 proc. dažniau miega ant sofos.

    Ekspertai teigia, kad geriausia rinktis lovą su tinkama nugaros atrama.

    Tačiau jei galimybės atsigulti miegamajame nėra, trumpas poilsis ant sofos taip pat gali būti naudingas.

    Svarbu atsiminti, kad miego poza turi įtakos poilsio kokybei.

    Jei žmogus užmiega nepatogioje padėtyje, vietoj žvalumo jis gali pabusti su galvos ar kaklo skausmu.

    Dienos pogulis ir sėkmė – ar yra ryšys?

    Tyrimas atskleidė įdomią sąsają tarp įpročio snausti dieną ir socialinio aktyvumo.

    Net 48 proc. žmonių, kurie reguliariai miega dieną, turi aktyvų socialinį gyvenimą, o tarp tų, kurie šio įpročio neturi, šis rodiklis siekia tik 34 proc..

    Be to, dienos pogulis siejamas su pasitenkinimu asmeniniais santykiais – 50 proc. pogulio mėgėjų yra patenkinti savo santykiais, o tarp tų, kurie nemiega dieną, tokių yra tik 39 proc.

    Taip pat žmonės, kurie reguliariai ilsisi dieną, dažniau laiko save sėkmingais.

    Tyrimas taip pat parodė, kad 39 proc. mėgstančių snausti jaučiasi produktyvesni, o tarp tų, kurie to nedaro, tokių yra tik 32 proc.

    Dar svarbiau, kad 55 proc. apklaustųjų po dienos miego jaučiasi geriau pailsėję ir energingesni.

    Kodėl geriausia snausti būtent dieną?

    Mokslininkai teigia, kad 13:42 val. – ne atsitiktinis laikas.

    Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių dienos miego efektyvumą, yra paros metas.

    Vėlyvas pogulis gali sutrikdyti naktinį miegą. Jei nusnūsite po 15:00 val., gali prasidėti nemiga ar bus sunku užmigti vakare.

    Iki tyrimu nustatyto laiko užmigti yra sunkiau, nes nuovargis ir mieguistumas ima kauptis tik po vidurdienio – žinoma, jei žmogus gerai išsimiegojo naktį.

    Tačiau tyrėjai pastebėjo, kad daugelis žmonių dieną snaudžia dėl lėtinio miego trūkumo.

    Dėl šios priežasties jie jaučiasi pailsėję tik savaitės pradžioje, tačiau trumpas poilsis negali visiškai kompensuoti miego trūkumo.

    Tai pavojinga būklė, kuri gali padidinti mirtingumo riziką net 70 proc.

    Vis dėlto šio poveikio galima išvengti tinkamai reguliuojant miego režimą.

    Apskritai, dienos pogulis – tai efektyvus būdas atkurti energiją, tačiau tik tada, jei pasirenkamas tinkamas laikas ir trukmė.

    Laikantis šių rekomendacijų galima pagerinti koncentraciją, padidinti energijos lygį ir netgi sustiprinti socialinius ryšius.