Žyma: Emocinė sveikata

  • Nežinojau, kad man depresija

    Nežinojau, kad man depresija

    Depresija po gimdymo yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia.

    Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės – kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Su viešosios įstaigos Krizinio nėštumo centro psichologe Rūta Mickevičiene kalbamės apie pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos būdus.

    Susirgti gali ir vyrai

    Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda gimus kūdikiui ir trunka maždaug  8 savaites ar ilgiau.

    Anot Krizinio nėštumo centro psichologės, besilaukianti ir pagimdžiusi mama išgyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyčius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų.

    Todėl psichologė R. Mickevičienė akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra bloga mama – šiuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba.

    „Pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką.

    Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais.

    Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pabrėžė, kad ne tik moterys, bet ir 4–7 proc. vyrų suserga depresija po vaiko gimimo.

    Sunku įvardinti vieną priežastį

    Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Kelių moteriai nepalankių veiksnių kombinacija gali turėti įtakos, kad gerokai padidėja pogimdyminės depresijos rizika.

    „Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Tai gali būti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymą), sirgimas depresija iki nėštumo arba nėštumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nėštumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.

    Kiekvienas asmuo yra individualus ir visos ankstesnės patirtys, ligos, psichologinis atsparumas ir emocijų valdymas daro įtaką psichologinei sveikatai po gimdymo“, – sakė psichologė.

    Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai. Dėl pakitusios emocinės būklės mamai tampa sunku kurti saugų ir prieraišų ryšį su savo vaiku, juo rūpinamasi šaltai, vangiai, todėl didėja tikimybė, kad vaikas ateityje susidurs su emociniais ir kognityviniais raidos sutrikimais ar elgesio problemomis.

    „Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Liga apsunkina mamos santykius ne tik su naujagimiu, bet su ir likusia šeimos dalimi“, – teigė psichologė.

    Laiku pastebėkite šauktukus

    Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei per nėštumą. Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo, tačiau, R. Mickevičienės teigimu, ji gali pasireikšti ir praėjus pusmečiui ar net metams po gimdymo.

    Paprastai išskiriami požymiai, kurie be jokio pagerėjimo tęsiasi dvi savaites ar daugiau, yra intensyvus liūdesys, verkimas, baimingumas, tuštumos jausmas, irzlumas, pyktis, energijos ir motyvacijos stoka.

    „Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajusti ryšį su kūdikiu. Pasitaiko atvejų, kai moteris kankina baimė sužeisti ar kitaip pakenkti kūdikiui, kyla minčių apie savęs žalojimą ar net mirtį“, – paaiškino specialistė.

    R.Mickevičienė pasakojo, kad pagalbos besikreipiančios moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“ Anot psichologės, tai yra pirmieji raudonieji šauktukai – ankstyvasis pagalbos šauksmas, į kurį svarbu laiku atkreipti dėmesį.

    Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai sūpuodama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti. Abu su vyru labai laukėme dukrytės, todėl nė nebandžiau visko palikti išsispręsti savaime, todėl kreipiausi pagalbos ir viskas susitvarkė“, – dalijosi Monika.

    Užduokite sau klausimus

    Pasak R. Mickevičienės, visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Besilaukianti ar neseniai pagimdžiusi moteris gali savarankiškai užkirsti kelią depresijai formuotis ar gerokai palengvinti sutrikimo požymius, įsipareigodama rūpintis savimi.

    Krizinio nėštumo centre dirbanti specialistė besilaukiančias ir pagimdžiusias klientes drąsina koncentruotis į penkias sritis: mintis, miegą, mankštą, mitybą ir malonumus.

    „Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba visavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti? Kaip malonumais paįvairinta rutina veikia mano emocinę sveikatą?“ – darbo praktikomis dalijosi specialistė.

    Kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Ypač svarbu, kad aplinkiniai pasiūlytų konkrečią pagalbą: pasirūpintų vaiku ir leistų mamai pailsėti, pasidalintų konkrečia informacija ir pagalbos kontaktais, palydėtų pas specialistus ar padėtų užsiregistruoti vizitui.

    „Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta siejantys visą šeimą svarbūs išgyvenimai, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, – kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R. Mickevičienė.

    Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

     

     

     

     

  • Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    Kaip išlaikyti psichinę ir emocinę gerovę?

    Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnai tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, nes nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.  

    Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos.

    Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įvardyti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

    Jaučiamos pandemijos pasekmės

    Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį.

    Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais, artimaisiais.

    Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi.

    Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai – sergantieji rimtomis depresijomis ar neurozėmis, šie žmonės vis dar „laižosi žaizdas“.

    Neigiama įtaka bendravimui

    Be viso to, per pandemiją labai išryškėjo vienišumo jausmas. Daliai asmenų iki šiol sunku grįžti į normalų socialinį gyvenimą, pradėti naujas pažintis, bendrauti su kitais.

    Psichologė sako, kad, siekiant pokyčių, pirmiausia žmogus turėtų įsivardinti, kokie yra esminiai jo bendravimo trūkumai, kas jį stabdo nuo socialinio gyvenimo ar nuo antros pusės susiradimo.

    Ji pažymi, kad, vos pradėję naujas pažintis, žmonės daro kelias pagrindines klaidas: „Dažnai koją kiša per didelis įtarumas, kai iškart gerai nepažįstamas žmogus yra nurašomas už pačią menkiausią klaidą, ar priešingai – per didelis pasyvumas – kai manoma, kad kitas turi daugiau investuoti į santykius, stengtis, rodyti dėmesį.“

    Perdegimas yra panašus į depresiją

    Nors stresą patiria kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus, nuolatinis ir lėtinis stresas galiausiai gali virsti perdegimu, kai žmogui jokių teigiamų emocijų nebekelia tai, kas anksčiau jį džiugino.

    Psichologė G. Petronienė teigia: perdegimo sindromas  panašus į lengvą depresiją, nuo kurios žmogus tampa irzlesnis, prastesnės nuotaikos, patiria daugiau neigiamų emocijų, nepasitiki savimi, jaučia graužatį ir susitelkia į neigiamus aspektus.

    Neretai tai veikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną – gali kamuoti sutrikęs kvėpavimas, įtempti kūno raumenys, pasirodyti tokie fiziniai sutrikimai kaip persivalgymas.

    Pasak psichologės, dažniausiai tai pasireiškia žmonėms, kurie įdeda per daug pastangų ar perfekcionistiškai žvelgia į tai, ką daro, nori būti geriausi visose srityse.

    Konsultuodama savo pacientus, pašnekovė pastebi, kad dažniausiai tai liečia labiau moteris nei vyrus: „Būtent moteris dažniausiai stengiasi tinkamai išbalansuoti tarp karjeros, savirealizacijos ir šeimos.“

    G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“. (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

    Ką daryti dėl geresnės savijautos?

    Psichologė G. Petronienė pataria: norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų pirma labai svarbu gebėti teisingai įvardinti savo jausmus, su jais išbūti.

    Reikėtų apsibrėžti, dėl ko kyla tam tikros neigiamos emocijos, ir tik vėliau jas „neštis“ į bendravimą su kitais. Kitu atveju bus tik blogiau.

    „Kai žmonės rodo pyktį vieni kitiems, pavyzdžiui, dėl nesėkmių darbe išsiliedami ant savo antrosios pusės ar vaikų, kyla dar daugiau problemų, negu jų buvo prieš tai“, – aiškina G. Petronienė.

    Taip pat naudingas ir kiekvienam žmogui yra būtinas nuoširdus pokalbis su kitu asmeniu – sutuoktiniu, draugu ar psichologu, psichoterapeutu.

    „Jeigu niekas nežino, kas dedasi jūsų širdyje, anksčiau ar vėliau tikriausiai teks susidurti su depresija, tapti nerimastingam ar palinkti į priklausomybes. Todėl labai svarbu žmogui nuoširdžiai kalbėti ir būti išklausytam, kitu atveju – liepto galas bus anksčiau ar vėliau pasiektas“, – perspėja psichologė.

     

     

    Kokybiškas poilsis – ne tik kūnui, bet ir sielai

    Kiekvienam žmogui yra svarbus ir naudingas kokybiškas poilsis, kai pailsi kūnas, išvalomos mintys.

    „Šiais laikais visi visur bandome suspėti ir dažnas yra įpratęs gyventi jausdamas įtampą. Visiems būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis“, – tvirtina psichologė.

    Vieni geriausiai atsipalaiduoja skaitydami knygas, kiti – užsiimdami sportu ar kita aktyvia veikla. Visų svarbiausia, kad tai padėtų jums atsiriboti nuo gyvenimo chaoso, įtampos ir streso.

    Anot G. Petronienės, žmogaus energija nėra begalinė, o poilsis padeda „persikrauti“, išlaikyti stabilumą, į stresines situacijas žvelgti ramiau, racionaliau priimti sprendimus.

    „Ne tik kūnui, bet ir mūsų psichikai reikalingas poilsis. Tik tokiu būdu galime atgauti jėgas ir išlikti sveiki, produktyvūs ir gebėti nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu“, – priduria ji.

    Kodėl delsiama kreiptis pagalbos?

    Jeigu žmogų kamuojantys simptomai: nerimas, negebėjimas valdyti emocijų, nemiga, įkyrios mintys, emocinis valgymas ar fiziniai požymiai, tokie kaip galvos skausmas ir kiti, kurių negali paaiškinti šeimos gydytojas, – trunka ilgiau nei dvi savaites, patariama nedelsti ir kreiptis į specialistą, kuris padės greičiau išspręsti problemas, užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir susigrąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą.

    Nors šiais laikais vis dažniau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą ir naudą, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Pasak G. Petronienės, kiekvieno žmogaus atvejis ir kreipimosi į specialistus atidėliojimo priežastys yra skirtingos: „Vieni bijo sužinoti, kad turi didesnių sutrikimų, kiti priešingai – yra nusiteikę optimistiškai ir mano, kad jiems pagalba nereikalinga. Treti gėdijasi eiti pas psichologą ar psichiatrą, o ketvirti tam neranda laiko. Priežasčių daugybė, tačiau reikėtų įsisavinti tai, kad emocinė ir psichinė sveikata yra ne ką mažiau svarbesnė už fizinę sveikatą. Nesikreipiant pagalbos mes kenkiame tik patys sau.“

     

    Nemokamos pagalbos galimybės

    Išgyvenant emocinius sunkumus, užsiregistravus psichikos sveikatos centruose arba visuomenės sveikatos biure galima gauti nemokamų psichologo konsultacijų, tam nereikia gydytojo siuntimo.

    Taip pat rekomenduojama kreiptis į emocinės paramos tarnybas – pagalbos linijas, kurių visą sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.

    Šioje interneto svetainėje galima atlikti geros savijautos testą apie tai, kaip jautėtės per pastarąsias dvi savaites. Tai padės jums suprasti, ar dėl esamos psichinės ir emocinės būsenos vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

    Patariama parsisiųsti ir naudotis šiomis interneto programėlėmis – „Pagalba sau“, „Ramu“, „Pauzė“ bei „Mindletic“. Jos skirtos savigalbos įgūdžiams lavinti, sąmoningumui ugdyti, be to, gali padėti panikos atakos metu.