Žyma: emocijos

  • Vyrai dažniau miršta netekę artimo žmogaus nei moterys

    Vyrai dažniau miršta netekę artimo žmogaus nei moterys

    Artimo žmogaus netektis – tai gali būti mirtis, skyrybos ar santykių nutrūkimas – palieka gilų emocinį randą.

    Tačiau kartais pasekmės neapsiriboja vien emociniu skausmu.

    Retais, bet pavojingais atvejais išgyvenimai būna tokie stiprūs, kad žmogus patiria vadinamąjį „sudaužytos širdies sindromą“.

    Tai būklė, kai jaučiami krūtinės skausmai, dusulys, o kai kuriais atvejais vystosi net širdies nepakankamumas.

    Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrams, patyrusiems šį sindromą, mirties rizika yra du kartus didesnė nei moterims.

    Kas yra sudaužytos širdies sindromas?

    Mediciniškai šis sindromas vadinamas tako-tsubo kardiomiopatija.

    Jis gali išsivystyti ne tik dėl stipraus emocinio sukrėtimo, bet ir dėl fizinio streso – pavyzdžiui, po operacijos ar insulto.

    Jau seniai žinoma, kad ši būklė gali baigtis mirtimi. Tačiau kodėl?

    Reaguodamas į staigų stresą, organizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų – adrenalino ir kortizolio.

    Šie hormonai laikinai pakeičia širdies formą: kairysis skilvelis tampa panašus į japonišką aštuonkojų gaudyklę – „tako-tsubo“, kuri savo forma primena ąsotį.

    Dėl to širdis nebegali normaliai funkcionuoti.

    Nors dauguma pacientų atsigauna gana greitai, kai kuriais atvejais sindromas gali baigtis mirtimi. Siekdami išsiaiškinti šios problemos mastą, Arizonos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 200 000 hospitalizacijų atvejų, kai pacientams 2016–2020 m. JAV buvo diagnozuota tako-tsubo kardiomiopatija.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad 83 proc. pacientų buvo moterys, o tai patvirtina, kad šis sindromas dažniau pasireiškia būtent joms.

    Tačiau mirtingumas tarp vyrų pasirodė esąs gerokai didesnis.

    Įdomu tai, kad net jei žmogui pavyksta emociškai atsitiesti ir išgyvenimai laikui bėgant priblėsta, kūne vis tiek išlieka „atsiminimas“ apie patirtą sukrėtimą.

    Galima sakyti, kad tokie išgyvenimai palieka ilgalaikį pėdsaką organizme.

    Kodėl vyrai miršta dažniau?

    Nors sindromas dažniau nustatomas moterims, vyrų mirtingumas nuo jo – dvigubai didesnis. Tikslios šio lyčių skirtumo priežastys kol kas nėra iki galo aiškios.

    Viena iš galimų priežasčių – skirtingi sindromo sukelėjai.

    Moterims sindromą dažniausiai sukelia emociniai sukrėtimai: artimojo mirtis, atleidimas iš darbo, skyrybos ir pan.

    Tuo tarpu vyrams ši būklė dažniau išsivysto dėl fizinių veiksnių – traumų, operacijų ar insulto. Tačiau priežastys tuo neapsiriboja.

    Tyrimo vadovas, dr. Mohammadas Movahedas, pažymi, kad vyrai rečiau turi tvirtą socialinį palaikymą, kuris galėtų padėti įveikti stresines situacijas.

    Emocinė izoliacija, vengimas kalbėti apie jausmus, nepakankamas dėmesys sveikatai ir simptomų nuvertinimas gali dar labiau pabloginti būklę ir apsunkinti pasveikimą.

    Kuriame amžiuje rizika didžiausia?

    Tyrimas taip pat atskleidė svarbią amžiaus tendenciją. 46–60 metų amžiaus žmonių grupėje sindromo tikimybė buvo 2,6–3,25 karto didesnė nei 31–45 metų amžiaus grupėje.

    Šis atradimas padeda gydytojams geriau atpažinti sindromą ir atskirti jį nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų, ypač tose amžiaus grupėse, kuriose anksčiau jis nebuvo tikėtinas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad būtini tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kodėl vyrai šį sindromą išgyvena sunkiau, ir kokios prevencinės priemonės galėtų sumažinti riziką.

    Jų teigimu, tai galėtų išgelbėti daug gyvybių.

    Apibendrinant

    Sudaužytos širdies sindromas – tai ne vien poetiška metafora.

    Ši būklė gali kainuoti gyvybę, ypač vyrams, susidūrusiems su stipriu stresu be artimųjų paramos. Nors sindromas dažniau diagnozuojamas moterims, būtent vyrai atsiduria pažeidžiamiausioje situacijoje.

  • Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Jaučiate nuoskaudą – gadinate plaučius, audžiate piktas mintis – provokuojate opaligę, o jeigu būsite tuščiagarbiai, kentės jūsų inkstai

    Kad visos ligos nuo nervų, jau seniai tapo priežodžiu. Bet mūsų dienų medicina tą iš tiesų patvirtina moksliškai.

    Pasirodo, bemaž 60 proc. lėtinių ligų išsivysto dėl psichologinio pobūdžio priežasčių – „kenksmingų“ minčių, emocijų, išgyvenimų. Bet ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad daugelio ligų eiga tik 15 proc. priklauso nuo gydytojo ir gydymo, o likusius 85 proc. neva lemia mūsų pačių požiūris ir psichologinis nusiteikimas.

    Nejaugi išties visos kasdienės mūsų mintys ir išgyvenami jausmai kerta per vieną ar kitą organą?

    Už jautrumą orams dėkokite įtaigumui

    Jeigu ir ne jūs patys, tai veikiausiai kas nors iš jūsų šeimos narių, giminaičių ar kolegų kenčia dėl vadinamojo meteojautrumo. Kai vėsius orus keičia šilti arba atvirkščiai, ar pranešama apie magnetines audras, šie nelaimėliai priversti griebtis vaistų, o kartais net išvis sunegaluoja.

    Tačiau psichiatrai sako, kad jeigu pažvelgtume į orams jautrius žmones atidžiau, visi jie turi bendrų bruožų. Tai nerimo kamuojamos, lengvai įtaigai pasiduodančios asmenybės, kurios dažnai jaudinasi be priežasties arba sielojasi dėl smulkmenų, yra linkusios iš musės daryti dramblį. Nuolat pasiduodant panašioms mintims bei emocijoms, sutriks vegetacinės nervų sistemos darbas, tai dažnai pasireiškia būtent tokiais sveikatos sutrikimais kaip meteojautrumas.

    Patarimas. Sureguliuoti nervus pagelbės prieš miegą vartojami raminamieji preparatai – 25 lašai sukatžolės ar valerijonų arba pusė stiklinės jonažolių nuoviro.

    Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.

    Nedrįskite savęs gailėti!

    Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis sugriuvo.

    Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas kitas pagailės?

    O kaip tik šito daryti ir negalima.

    Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nevertėtų, nes gailestis ne mažina, o priešingai – dar labiau didina įtampą ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.

    Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet, be jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės, išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:

    – virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),

    – apatinė depresija,

    – hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),

    – vegetacinė kraujagyslių distonija,

    – bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

    Patarimas. Gailestį sau geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais, augintiniais.

    Agresija žudo širdį

    Jau seniai pastebėta, kad agresyvios, diktatoriškų bruožų turinčios asmenybės dažnai būna labai prieštaringos: tokie žmonės nepamatuotai griežti, reiklūs, bet sykiu ir sentimentalūs. Jie gali terorizuoti aplinkinius, iškankina net savo artimuosius, tačiau patys atsisako priimti meilę, palaikymą ir kenčia dėl nesupratimo bei vidinės vienatvės.

    Pripratę į viską, reikia ar nereikia, reaguoti puolimu, šie žmonės neretai būna jautrios sielos ir itin priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. Jiems labai sunku rasti gyvenime ramybę, pažinti paprastą žmogišką laimę. O dar jie visiškai nesugeba atsipalaiduoti.

    Tokia nesibaigianti įtampa, nuolatinė kovinė parengtis brangiai kainuoja. Ir pirmiausia pakerta širdies kraujagyslių sistemą, ypač pačią širdį. Rezultatas – didėja miokardo infarkto rizika.

    Taip pat pastebėta, kad bėdų dėl širdies turi iš pažiūros visiškai priešingo būdo žmonės: geraširdžiai, silpni, neveiklūs. Skirtingai nei agresoriai, jie sielojasi dėl viso pasaulio, tačiau nebando ničnieko daryti, kad ką nors pakeistų. Ta nerealizuotos meilės viskam, kas gyva, jūra juos nepaprastai slegia, tačiau pasitikėjimo savimi trūkumas trukdo panaudoti gausius sielos išteklius pagal paskirtį. Ir sielvartingi išgyvenimai perauga į širdies ligas.

    Patarimas. Tiek agresyviems žmonėms, tiek imantiesiems kiekvieną smulkmeną į širdį palengvės pabendravus su psichologu, pasisėmus patarimų iš tinkamų psichologijos knygų.

    Kapstymasis savyje sukelia astmą

    Refleksijos, savo paties veiksmų ir poelgių analizė, gėrio ir blogio juose apmąstymas, dvejonės dėl jų teisingumo… Žmonėms, kuriems tas būdinga, retai įsivelia į atvirus konfliktus, gyvena „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kaip gerai tuomet būtų“ nuotaikomis visiškai nebandydami siekti to, ko trokšta, – mieliau guodžiasi fantazijomis.

    Dažniausiai tai nervingos ir kaprizingos asmenybės, nemokančios išsivaduoti iš streso ir įtraukiančios jį kuo giliau vidun. Taip gimsta dusulio priepuoliai, kai atrodo, kad trūksta oro normaliai kvėpuoti.

    Patarimas. Aktyvus gyvenimo būdas nepalieka laiko kapstytis savyje. Susiraskite pomėgį, kurio imtumėtės aistringai. Idealu, jeigu tai būtų mylimas darbas, teikiantis ir naudą, ir kasdienį pasitenkinimą.

    Jeigu santykiai šeimoje įtempti, kreipkitės psichologo pagalbos.

    Santūrumas kenkia inkstams

    Sveikatą žaloja ne tik pyktis ir agresija – kardinaliai priešingos emocijos irgi yra ne ką mažiau pavojingos. Pavyzdžiui, perdėtas santūrumas.

    Austrų kilmės psichosomatikos specialistas Valteris Pioldingeris net akmenų susidarymą inkstuose ir visokius kitokius užsistovėjimus žmogaus organizme aiškino tuo, kad mes slopiname savo emocijas, neleidžiame joms prasiveržti į išorę – ir ne tik pykčiui, bet ir džiaugsmui. O nuolatinė kova tarp įgimto ūmaus būdo ir visuomenėje taip vertinamo bei propaguojamo šalto proto net gali sukelti intoksikaciją. Todėl itin santūrius žmones dar kamuoja ir nuolatiniai galvos skausmai bei migrenos.

    Tas pat sakoma ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.

    Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).

    Nerimas gimdo hipertenziją

    Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, dėl to šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.

    Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.

    Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti šokdindamas kraujospūdį.

    Ir kraujospūdis, beje, su laiku kyla vis aukščiau ir aukščiau.

    Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminamosios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir savitaigos treniruotės. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą ir panašiai.

        Kenksmingų emocijų „žinynas“

    Kokie jausmai, manoma, kenkia kuriems organams.
    Galva. Liguistas gailestis sau sukelia depresiją, perdėtas santūrumas – galvos skausmus ir migreną.
    Plaučiai. Refleksija, atgailavimas, nuolatinės dvejonės gilina patiriama stresą, provokuoja dusulio priepuolius ir didina astmos bei kitų bronchų bei plaučių ligų riziką.
    Kaklas. Minkštakūniškumas, kitų žmonių problemų užsikrovimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, nepasitikėjimas aplinkiniais ir nuolatinis dūrio į nugarą laukimas verčia mus nejučiomis įtraukti galvą į pečius, dėl to didėja kaklui tenkanti įtampa.
    Nugara. Nereikalingumo jausmas, palaikymo neturėjimas, visiška vienatvė ir neviltis – tai našta, sulenkianti mūsų stuburą. Pradedame kūprintis, sutrinka mūsų laikysena, paūmėja osteochondrozė.
    Širdis. Pyktis, agresija sukelia įtampą, kuri galiausiai net gali išprovokuoti infarktą. Taip pat širdį ėda savo paties silpnumo suvokimas, kai degate noru pakeisti esamą situaciją, tačiau ničnieko nedarote – toliau sėdite sudėję rankas, nes nepasitikite savimi.
    Inkstai. Ambicingumas, noras prisiimti viską sau, bet nepakenkti aplinkiniams, nuolatinė kova tarp aistringos prigimties ir racionalaus proto lemia organizme užsistovėjimo procesus, taigi didina akmenligės riziką.
    Kraujagyslės. Nerimas, nerimastingumas, audringas reagavimas į stresą išderina kraujagyslių tonusą – dėl pernelyg dažnų streso hormono adrenalino pliūpsnių jos nebesusitraukinėja taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia. Todėl kraujospūdis ima šokinėti dažniau ir vis aukščiau, išsivysto hipertenzija.
    Skrandis. Agresyvumas ir piktumas pagreitina maisto kelionę virškinimo traktu, o baimė ir depresyvumas – priešingai, sulėtina virškinimą išprovokuodami spazmus. Liguistas pareigingumas ir įniršio priepuoliai gali sukelti skrandžio opaligę.

        Ką myli infekcijos

    Medicinos profesorius iš Danijos Johanas Bekmanas atliko labai įdomų tyrimą, palygino žmogaus asmenybės bruožus su tuo, kaip dažnai jis serga labiausiai paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Taip paaiškėjo, jog užsikrėsti ir susirgti labiausiai rizikuoja žmonės, kuriems „nepasisekė“ turėti tam tikrų charakterio bruožų, profesoriaus vadinamų padidėjusio jautrumo infekcijoms šaltiniu. Štai jie:
    1) užsispyrimas ir nelankstus būdas,
    2) savigrauža ir nuolatinis kaltės jausmas,
    3) negatyvus požiūris į save ir aplinkinius,
    4) įtarumas,
    5) negebėjimas atleisti ir pykčio laikymas,
    6) pažeidžiamumas ir įtaigumas,
    7) nuolatinis susirūpinimas ir nepasitikėjimas savimi,
    8) nemokėjimas suvaldyti jausmų,
    9) nestabilumas ir agresyvumas,
    10) liguistas patiklumas ir negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus.

  • Psichologinis testas: kas jūs?

    Psichologinis testas: kas jūs?

    Emocijų medis – ne itin malonus psichologinis testas, parodantis, kaip sveikai – ar nesveikai – mes reiškiame savo emocijas.

    Gerai būtų pažinoti visus, net giliausius savo asmenybės užkampius – gal taip lengviau pavyktų rasti savo vietą pasaulyje. Bet kol visi dar klaidžiojame didesniuose ar mažesniuose patamsiuose, specialistai stengiasi atrasti naujų, efektyvesnių įrankių gilesnėms įžvalgoms apie pačius save. Kad geriau žinotume, kas tokie ir kokie esame, ir kuo labiau tas žinias išnaudotume.

    Vienu tokių įrankių galėtų būti garsaus britų psichologo Pipo Vilsono sukurtas psichoemocinis asmenybės testas, kurį jis pavadino netikėtai linksmai – „Blob Tree Test“. Lietuviškai tebūnie tai „Tešlinių žmogeliukų medžio testas“.

    O nuostabiausia, kad jis vienodai tinka visiems: ir vaikams, jaunimui, ir suaugusiesiems.

    Koks tai testas

    Emocinio intelekto ir patirtinio mokymosi ekspertas, psichologas biheivioristas P. Vilsonas šį testą sukūrė pirmiausia norėdamas padėti įvairaus amžiaus žmonėms identifikuoti savo jausmus bei emocijas ir per juos pažinti save. O sykiu suprasti savo tikrąjį potencialą ir taip surasti gyvenime pusiausvyrą.

    Testą sudaro paprastas medžio piešinys su ant jo šakų ar apačioje, prie kamieno, sėdinčiomis, gulinčiomis, kybančiomis juokingomis žmogeliukų figūrėlėmis, sunumeruotomis nuo 1 iki 21.

    Medis piešinyje simbolizuoja mums pažįstamą vietą ar aplinką, tokią kaip mokykla, verslo įmonė, šeima arba draugų grupė. Žmogeliukai – skirtingas nuotaikas bei veiklas.

    Testą atliekantis asmuo turėtų pasirinkti du iš jų – ir labai kruopščiai, apgalvotai, ne atsitiktine tvarka. Pirmąjį žmogeliuką, kurio nuotaika ar veikla jam labiausiai primena save patį šią akimirką. Ir antrąjį, į kurį norėtų panašėti, tapti tokiu ateityje, kurį mato kaip tobulesnę savo versiją.

    Pasirinkimas atskleis jūsų psichinę-emocinę būseną ir asmenybės bruožus.

    Kaip suprasti rezultatus

    Taigi, pradėkime iš eilės (būkite atidūs, nes kai kurie skaitmenys gali kartotis ir tolesniame aprašyme).

    Jeigu susitapatinote su figūrėlėmis 1, 3, 6, vadinasi, esate nepaprastai ryžtingos asmenybės.

    7-am labai svarbu jaustis mylimam, sergimam, saugiam. Dėl savo neišsenkančio poreikio būti mylimiems jie patys amžinai įsimyli netinkamus žmones.

    Jums reikėtų atidžiau apsižvalgyti aplinkui – tik taip pagaliau pastebėsite, jog yra žmonių, galinčių padėti jums evoliucionuoti, užuot ir toliau renkantis tuos, kurie nesupranta, kokie pažeidžiami iš tikrųjų esate.

    2, 11, 12, 18 ir 19 byloja, jog šeimoje esate tas žmogus, į kurį, jei kas, visi kreipiasi, bei kad nuoširdžiai vertinate mylimus žmones.

    Pasirinkote skaičių 4? Jis simbolizuoja pasiruošimą sunkiai dirbti dėl savo tikslų. Už jus protingesni žmonės jūsų neatgraso – žinote ir patys esantys protingi, pasitikite savimi. Jūs patenkinti savo gyvenimu optimistai, sugebantys matyti platesnį vaizdą ir įžvelgti perspektyvas.

    Nusižiūrėjote 5? Nieko gera. Toks pasirinkimas – dažno nuovargio simbolis, o patį sekinantį nuovargį lemia galimos sveikatos arba emocinės problemos. Bet apie penketą dar pakalbėsime vėliau.

    Žmonės, pasirenkantys 13 arba 21 numeriais pažymėtus žmogeliukus, linkę laikytis nuošalėje. Grupėse, kurioms priklauso, tokie laikomi vienišiais. Jiems baisu būti tarp kitų žmonių.

    8-ukai – lakios vaizduotės svajokliai, romantikai. Labai kūrybingi žmonės, nuolat generuojantys naujas idėjas, kurias aplinkiniai entuziastingai priima. Tačiau kartais jie užsimano skirti laiko tik sau patiems – kad vėl pasipildytų energijos, gyvenimo džiaugsmo ir noro socializuotis. Būtų gerai, jei artimieji tokį poreikį izoliuotis suprastų teisingai ir suteiktų šiems žmonėms erdvės, kai jos prireikia.

    9-etai – kūrybingi, mylintys gyvenimą, besimėgaujantys kiekviena akimirka, mylintys ir mokantys būti dėkingi už visą gėrį, kuris jiems duotas. Tai padeda šiems žmonėms išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir atvirą širdį visiems geriems dalykams, kurių dar gali būti.

    Tiems, kas pasirinko skaičius 10 arba 15, reikia labai nedaug, kad būtų patenkinti gyvenimu. Jie laimingi turėdami tiek, kiek turi, ir labiausiai vertina paprastus dalykus.

    Dar 10-ukai – ambicingi, bet labai atsargūs. Jie darbštūs ir ryžtingi, todėl pasiekia praktiškai viską, ką užsibrėžę. Jų idėjos visada išskirtinės ir vertinamos bet kurioje srityje.

    15-uosius numerius labiau motyvuoja kelio į sėkmę grožis nei pats pasisekimas. Jie smalsūs, trokštantys mokytis naujų dalykų, pasisemti naujų patirčių, sutikti naujų žmonių ir iš jų taip pat kažko išmokti.

    Numeris 14 – depresija ir emocinis išsekimas, neviltis be jokios šviesos tunelio gale. Jums būtina pasistengti visomis išgalėmis ir rasti palaikymą tarp jus supančių, mylinčių žmonių ir per juos atgauti pasitikėjimą savimi.

    20-uoju numeriu pažymėtą žmogutį pasirenka lyderiai iš prigimties, pasižymintys aukšta saviverte. Tai asmenybės, kurių visi klauso: ambicingos, pasitikinčios savimi, trykštančios gyvybingumu. Jūs rizikuoti nebijantys inovatoriai, kuriems pasišventimas ir aistringumas dovanoja daug sėkmingų akimirkų bei pasitenkinimo. Kartu su numeriais 10 ir 15 jūs esate laimėtojai, dievinantys pergalės skonį, net jei kiekvienas jos siekiate skirtingai.

    16, 17 ir 18 žmogučius paprastai pasirenka gyvenimą mylintys optimistai, pasižymintys komandine dvasia ir sėkmingi bet kokioje srityje, nes nebijo jokių iššūkių. 17-ukai, tiesa, ne prieš būti lepinami, o 16-ukai mėgsta būti mylimi ir vertinami, tad jeigu tą užtikrinsite, jie taps geriausiais jūsų draugais.

    Grįžtant vėl į pradžią, jeigu pasirinkote 2 ar 3 numerį, esate ambicingi ir savimi pasitikintys žmonės. Žinote, jog jums visada seksis ir aplinkybės klostysis palankiai, kad galėtumėte žengti tik į priekį.

    Skaičiumi 21 pažymėtas žmogutis labai stengiasi, bet neišmano, kaip priimti jam geriausius sprendimus. Tokiems reikia išmokti paprašyti aplinkinių pagalbos ir užgniaužti savo įtarią prigimtį.

    Tie, kas pasirenka skaičius 13, 21 ir 5, laikomi užsidariusiais, įtariais ir nepasitikinčiais žmonėmis.

    21 numeris gali turėti narcisistinių polinkių ir pavydėti kitų sėkmės.

    Numeris 5 pernelyg greitai nuleidžia rankas, nes netiki savo neeiliniu potencialu. O 13-ukai padarytų bet ką, kad tik įrodytų esą nuostabūs, tačiau laikytis nuošalėje nuo visų, vienumoje ir niekuo nepasitikėti juk nepalyginamai lengviau.

    Skaičiai 6, 11 ir 12 charakterizuojami kaip komunikabilios asmenybės, mokančios palaikyti savo draugus. Tai aukšto emocinio intelekto žmonės, kas leidžia jiems sėkmingai susidoroti ir su labiausiai stresinėmis gyvenimiškomis situacijomis. Pasirinkote šiuos žmogučius – vadinasi, jums dar būdinga ir komandinė dvasia. Jūs visada randate reikalingus sprendimus, o stiklinę su vandeniu matote pusiau pilną, ne pusiau tuščią.

    Na, o 19-ą žmogeliuką pasirenkantys žmonės yra paprasčiausiai laimingi. Į gyvenimą žvelgiantys pozityviai, jie greitai atsikrato visų neigiamų emocijų ir dėmesį koncentruoja tik į tai, kas yra gera. Tai sielos bičiuliai, filantropai, padarysiantys bet ką, kad padėtų kitiems. Jums būdinga didžiulė empatija, tačiau neprošal būtų išmokti pasirūpinti ir savimi pačiais, ne tik aplinkiniais.

    Kokia iš to nauda

    Kaip negrabiai nupieštos figūrėlės gali tiek daug papasakoti apie žmogaus vidinį pasaulį? Šio testo „paslapties“ raktas glūdi elementariausiame iš visų pasaulio pažinimo metodų, kuriuo visi naudojamės praktiškai nuo gimimo: tai kūno kalba.

    Žmogeliukai medyje visi atrodo vienodai negrabūs, be lyties, amžiaus, rasės ar etninių bruožų. Dėl to tapatinti save galime tik su jų pozomis ir vieta medyje. Jokie kiti šališkumai čia negalimi.

    Vaikiškai atrodantys piešinukai simbolizuoja giliausias emocijas, neapibūdinamas nė vienu žodžiu. Nėra nei teisingų, nei klaidingų pasirinkimų, tik erdvė žiūrinčiojo jausmų interpretacijai.

    Kiekvienam išbandžiusiajam šį testą tie jausmai bus kitokie – ir tai normalu. Nes net ir kūno kalbą mes suprantame skirtingai, ką jau kalbėti apie emocijas.

    Svarbiausia, kad tai taptų diskusijos su pačiais savimi pradžia.

         Tai esate introvertai?

    Ir puiku! Tokių, kaip jūs, yra nuo trečdalio iki pusės planetos gyventojų.

    Blogai tai, kad likusioji žmonijos pusė introvertų dažnai nesupranta: laiko juos droviais, nepasitikinčiais savimi nuobodomis arba, dar blogiau, – piktais, nedraugiškais ir šiurkščiais. Visa tai, aišku, netiesa. Kaip ir netiesa, kad visi introvertai vienodi.

    Yra net keturi skirtingi introvertų tipai, smarkiai viens nuo kito besiskiriantys.

    Socialiniai introvertai, jei nėra būtinybės, linkę nedalyvauti susibūrimuose arba bendrauti tik su mažomis žmonių grupėmis. Ne dėl to, kad drovu ar nedrąsu – tiesiog taip labiau patinka. Mąstantieji introvertai – itin įžvalgūs, mąslūs žmonės, panirę į savo vidinį pasaulį, kuriame sutelktas visas jų kūrybiškumas ir vaizduotė.

    Nerimastingi introvertai viešumoje jaučiasi nesmagiai, nepasitiki savimi. Šių žmonių galvose nuolat sukasi mintys, kas blogo arba nemalonaus galėjo ar galėtų nutikti.

    Santūrieji introvertai mėgsta gerai pagalvoti prieš ką nors pasakydami ar padarydami, todėl per gyvenimą eina daug lėtesniu žingsniu nei visi. Vaizdžiai tariant, jie negali tiesiog pakilti ir bėgti – jiems būtinas „apšilimas“.

    Štai dar keli mokslu pagrįsti faktai apie introvertus:

    • Jų asmenybę lemia genai. Dėl to introvertas niekada negalės virsti ekstravertu ir atvirkščiai.

    • Jie naudojasi kita nervų sistemos dalimi nei ekstravertai. Šie – simpatine, introvertai – parasimpatine.

    • Jie greičiau reaguoja į naują informaciją (pavyzdžiui, apie pasikeitusią aplinką), nes jų smegenys natūraliai yra aktyvesnės, taigi ir protas veikia greičiau.

    • Jie tikrai nemėgsta apsikeitimų mandagiomis frazėmis ir plepalų apie nieką, nes tai atrodo beprasmiška, trukdo užmegzti gilesnį ryšį su pašnekovu ir pažinti jo asmenybę.

    • Jie nemėgsta skambinti telefonu – kad nereikėtų gaišti laiko mandagybėms, bet mėgsta siųsti žinutes, nes čia gali kontroliuoti teksto glaustumą ir išreikšti savo kūrybingumą.

    • Jie labiau linkę viską atidėlioti. Ne todėl, kad yra tingūs, o dėl to, jog turi viską gerai apgalvoti ir tada jau imti ir padaryti. Atidėliodami darbus introvertai paprasčiausiai planuoja savo sėkmę.

    • Jiems patinka lietingi orai. Kadangi lietaus šniokštimas primena baltąjį triukšmą, introvertai tokiomis dienomis mąsto dar aiškiau nei paprastai. Be to, nejaučia spaudimo planuoti savo laiko.

         Įdomūs faktai

    Užsienyje „Tešlinių žmogeliukų medžio testas“ naudojamas daugelyje mokyklų vaikų psichinei sveikatai įvertinti.
    Testo autorius psichologas Pipas Vilsonas yra sudaręs 50 skirtingų „emocijų medžių“, padedančių tyrinėti labiausiai užslėptas emocijas.

  • Charakteris, lemiantis mūsų ligas

    Charakteris, lemiantis mūsų ligas

    Už kokias sveikatos problemas turėtume būti „dėkingi“ savo būdui.

    Visiems žinoma, kad nuolat patiriant stresą galima susirgti skrandžio opa. Bet kas galėjo pamanyti, kad linksmuoliai dažniau patenka į avarijas?

    Kalta ne vien aplinka?

    Kai kurie psichologai mano, kad žmogaus charakteris – tai genų ir aplinkos poveikio rezultatas. Nepaisant tokio tandemo nenuspėjamumo, mokslininkai vis dėlto aptiko tam tikras paraleles tarp to, koks yra žmogaus charakteris, ir kokias ligas jis lemia.

    Aišku, kiekvienas mūsų esame, perfrazuojant žinomą frazę, savo charakterio kalvis, tad ligų klasifikavimą pagal ligonio būdą turbūt reikėtų laikyti labai sąlyginiu. Tačiau toje klasifikavime, kaip ir visur, yra šioks toks tiesos krislas.

    Optimistams – nutukimas

    Tiesą sakant, ši išvada net nėra nauja. Lengvai į gyvenimą, save pačius ir aplinkinius žiūrintys žmonės sugeba rasti malonumų visur kur. Ir, aišku, lengviausiai jį randa maiste.

    Tačiau linksmuoliams gresia ne tik nutukimas, bet ir ankstyva mirtis, pavyzdžiui, dėl nelaimingo atsitikimo. Japonai ekspertai, tyrę ryšį tarp šių dviejų dalykų, priėjo prie išvados, kad optimistai dažniau linkę tenkinti savo kaprizus ir neadekvačiai vertinti probleminę situaciją: na, kas gi blogo man gali nutikti? Todėl nutrūktgalviškai leidžiasi į visus nuotykius, taip pat ir kelyje.

    Amerikiečiai mokslininkai paskelbė išsiaiškinę, kad žvalūs, džiugūs vaikai užaugę dažnai pradeda pernelyg daug rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Vėlgi tik dėl to, kad pataikauja savo silpnybėms.

    Žinoma, terminas „optimistas“ nėra labai tiksliai apibrėžtas. Be to, jų požiūris į save, savo įgeidžius daug priklauso nuo intelekto ir išsilavinimo.

    Viena vertus, kuo daugiau žmogus žino, tuo yra atsargesnis ir rečiau pasiduoda žalingų įpročių traukai. Kita vertus, kuo didesni optimistai esame, tuo didesnė tikimybė, kad, nepaisant visų žinių, numosime ranka į bet kokią riziką sveikatai – juk velnias negriebs!

    Pesimistams – opa ir spuogai

    Pesimistų gyvenimas nė kiek ne lengvesnis. Tik juos kamuoja kiek kitokios sveikatos problemos. Pavyzdžiui, jau minėta skrandžio opa.

    Sielodamiesi dėl dar net nenutikusių smulkmenų tokie žmonės išgyvena tikras pragaro kančias, todėl nereguliariai maitinasi, prastai miega ir, deja, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu.

    Visa tai didina skrandžio rūgštingumą, to rezultatas neretai būna prakiuręs skrandis.

    70–80 proc. pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

    Rimtais moksliniais tyrimais įrodyta, kad 70–80 procentų pesimistų anksčiau ar vėliau gauna skrandžio opą.

    Vadinamasis streso hormonas kortizolis sveikatos irgi nestiprina. Priešingai – provokuoja galvos skausmus ir šlapimo pūslės infekcijas bei spuogus.

    Vidinis pesimistų pasaulis, anot psichologų, dažnai būna strigęs kažkokiame viename negatyviame gyvenimo taške. Šis žmonių tipas yra bene labiausiai linkęs sirgti psichosomatinėmis ligomis. Ir jiems sunku atsisakyti savo įpročių – net pačių žalingiausių.

    Agresyviems – hipertonija ir vėžys

    Mokslinių tyrinėjimų statistika sausa ir negailestinga: priešiškai nusiteikusios, agresyvios moterys priklauso krūties vėžio rizikos grupei, vyrams gresia susirgti žarnyno vėžiu.

    Ir tik dėl to, kad emocijų išraiška slopina savo imuninės sistemos veiklą.

    Be to, pyktis 50 procentų didina širdies ligų riziką, nes šis jausmas stiprina ir greitina reakciją į stresą.

    O hormono kortizolio perteklius organizme didina kraujospūdį ir tankina širdies plakimą.

    Žmonės, gyvenantys spaudžiami nesibaigiančio įtampos, galiausiai tampa priklausomi nuo pykčio ir streso hormonų, kuriuos gamina jų organizmas. Tam tikra prasme jie gyvi vienu adrenalinu. Nereikia būti mediku, kad suprastum, jog ilgai taip tęstis negali: nuolatinės hormonų ir imuninės sistemos perkrovos bet kurią akimirką gali jas „sudeginti“.

    Droviems – insultas

    Namisėdos, intravertai ir šiaip drovūs žmonės 50 procentų dažniau patiria insultą arba infarktą. Ir dažniau tampa įvairių infekcijų taikiniais.

    Dėl uždaro gyvenimo būdo jie rečiau bendrauja su kitais žmonėmis ir į viską, kas nauja, reaguoja kaip į stresą. Taigi faktiškai kiekviena pažintis jų imunitetui grasina nauju negalavimu.

    Uždari žmonės būna linkę į savigraužą, tačiau tai dar, pasirodo, nėra blogiausia. Jie – mėgėjai ieškoti savyje ligų, paprastai net neegzistuojančių, gerti saujomis tabletes, imunitetą gerinančius preparatus ir vitaminus taip ne stiprindami, o priešingai – silpnindami organizmą. Ko stebėtis, kad prie jų kimba visokios ligos?

    Grėsmė – mes patys?

    Taip pat yra manoma, kad šykštuolius dažniau nei kitus žmones kamuoja galvos skausmai ir insultai. Ir kaltas dėl to vėl yra hormonas kortizolis, nes baimė išsiskirti su pinigais juk irgi sukelia stresą.

    O goduoliai, norintys visko, daug ir iš karto, paprastai turi silpną imunitetą, kenčia dėl vidurių užkietėjimo ir išvis turi problemų su žarnynu.

    Bailių silpnoji vieta – inkstai. Iš baimės į kraują patenka didesnės nei turėtų adrenalino bei noradrenalino dozės, ten pradeda irti ir išskiria gana toksiškas medžiagas. Vienintelis jas galintis pašalinti organas yra inkstai, tad jei nuolat ko nors bijoma, panikuojama, jie gali ir persidirbti.

    Ilgesio, liūdesio ar nuobodulio kamuojami žmonės turi kvėpavimo problemų. Nepatenkintieji savimi ir gyvenimu net gali susirgti astma.

         Emocijos, kurios saugo sveikatą

    Lengvai bendraujantys ir emocingi žmonės – ekstravertai – yra labiau apsaugoti nuo širdies ligų nei kiti. Tą tvirtina išsiaiškinę italai mokslininkai iš Milano universiteto.
    Jie taip pat tvirtina pastebėję, jog žmonės, mokantys pasidalyti savo problemomis su kitais, greičiau jų atsikrato. Todėl net susirgę pasveiksta greičiau (veikiausiai dar ir dėl to, kad ekstravertai atviriau išsipasakoja apie savo negalavimus gydytojui). Jautrūs, geraširdžiai, švelnūs žmonės taip pat mažiau rizikuoja patirti infarktą, nes jų organizme streso ir pykčio hormono kortizolio kiekis niekada nepasiekia grėsmingos ribos.