Žyma: dušas

  • Obuolių actas vietoj brangių valiklių: ką juo galima išvalyti?

    Obuolių actas vietoj brangių valiklių: ką juo galima išvalyti?

    Obuolių actas – ne tik salotų pagardas, bet ir nebrangi pagalbinė priemonė tvarkant namus.

    Juo galima pašalinti kalkių nuosėdas, muilo apnašas, kai kuriuos nemalonius kvapus ir net nedideles pelėsio dėmes.

    Tačiau yra paviršių bei prietaisų, kuriems šis virtuvėje įprastas produktas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

    Kodėl actas valo?

    Obuolių acto valomųjų savybių paslaptis slypi ne obuoliuose, o acto rūgštyje. Ji padeda tirpdyti mineralines nuosėdas, ypač kalkes, kurių gausu ant vandens maišytuvų, dušo sienelių ir elektrinių virdulių.

    Obuolių actas nėra savaime veiksmingesnis už paprastą spiritinį actą. Jei abiejų produktų rūgštingumas vienodas, jų poveikis kalkėms bus panašus.

    Lietuvos parduotuvėse obuolių actas dažniausiai būna 5–6 proc. rūgštingumo, o spiritinis – neretai 9 proc. Todėl prieš gaminant naminį valiklį verta atkreipti dėmesį į etiketę.

    Daugeliui kasdienių valymo darbų galima naudoti lygiomis dalimis sumaišytą 5 proc. obuolių actą ir vandenį. Gautą tirpalą patogu supilti į buteliuką su purkštuku.

    Vonioje – nuo kalkių iki muilo apnašų

    Vonios kambaryje actas gali tapti itin naudingu pagalbininku.

    Ant dušo stiklo, keraminių plytelių ir vandens maišytuvų susidarančios baltos apnašos dažniausiai yra mineralinės nuosėdos. Acto rūgštis padeda jas ištirpdyti, todėl paviršius nuvalyti tampa lengviau.

    Pakanka sudrėkinti šluostę acto ir vandens tirpalu, nuvalyti apnašas ir po kelių minučių paviršių kruopščiai nuplauti vandeniu.

    Jeigu kalkių sluoksnis storesnis, ant jo galima trumpam uždėti acto tirpale sudrėkintą šluostę. Tačiau nereikėtų ilgai laikyti rūgšties ant metalinių ar specialia danga padengtų detalių.

    Actas gali praversti ir valant unitazą. Įpylus maždaug pusę stiklinės 5 proc. acto, galima palaukti 15–20 minučių, tuomet nušveisti šepečiu ir nuleisti vandenį.

    Šis būdas tinka lengvoms kalkių nuosėdoms šalinti, tačiau įsisenėjusiems nešvarumams gali prireikti specialios priemonės.

    Actas gali padėti ir kovojant su pelėsiu

    Viena mažiau žinomų acto savybių – jo priešgrybelinis poveikis.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad acto rūgštis gali slopinti kai kurių pelėsinių grybų augimą ir sporų susidarymą. Pavyzdžiui, laboratorinių bandymų metu 4–4,2 proc. acto rūgšties turintis actas slopino Penicillium chrysogenum augimą.

    Tačiau prieš kitą tirtą grybo rūšį – Aspergillus fumigatus – toks actas nebuvo veiksmingas stabdant augimą.

    Tai reiškia, kad actas gali padėti kovoti su kai kuriais pelėsiniais grybais, tačiau nėra universali priemonė nuo visų pelėsio rūšių.

    Jeigu ant rūgštims atsparių vonios plytelių ar dušo stiklo pastebėjote nedidelę pelėsio dėmę, paviršių pirmiausia nuvalykite vandeniu su plovikliu. Papildomai galima panaudoti actą, o paskui paviršių nuplauti ir gerai nusausinti.

    Vis dėlto į sienų dažus, gipso kartoną ar kitas porėtas medžiagas įsiskverbusio pelėsio vien actu pašalinti gali nepavykti. Net ir sunaikinus grybą, jo liekanos gali sukelti alergines reakcijas, todėl jas būtina fiziškai pašalinti.

    Svarbiausia – nustatyti drėgmės priežastį. Jeigu vonios kambarys prastai vėdinamas, o sienos nuolat drėgnos, pelėsis anksčiau ar vėliau sugrįš.

    Mikrobangų krosnelę išvalyti bus lengviau

    Actas gali palengvinti ir virtuvės tvarkymą.

    Vienas paprasčiausių būdų – mikrobangų krosnelės valymas garais.

    Į karščiui atsparų indą įpilkite vandens, įmaišykite šiek tiek obuolių acto ir pakaitinkite, kol susidarys garų. Išjungę krosnelę palaukite, kol indas pravės.

    Garai suminkštins prie sienelių pridžiūvusius maisto likučius, todėl juos bus lengviau pašalinti drėgna šluoste.

    Acto tirpalas taip pat gali padėti pašalinti kai kuriuos šaldytuve tvyrančius kvapus. Juo galima nuvalyti rūgštims atsparias lentynas ir stalčius, o paskui paviršius perbraukti švariu vandeniu sudrėkinta šluoste.

    Tačiau reikia nepamiršti, kad actas nėra visavertė dezinfekavimo priemonė. Pavyzdžiui, pjaustymo lenteles po žalios mėsos ruošimo būtina kruopščiai plauti tinkamu plovikliu, o prireikus dezinfekuoti tam skirta priemone.

    Virduliui valyti druskos neprireiks

    Jeigu elektrinio virdulio dugne susikaupė baltas kalkių sluoksnis, actas gali padėti jį pašalinti.

    Jei gamintojas leidžia naudoti actą, į virdulį galima įpilti vandeniu praskiesto produkto, palaukti, kol kalkių sluoksnis suminkštės, o tada kruopščiai išskalauti.

    Kartais kalkėms šalinti rekomenduojama actą maišyti su druska ir šį mišinį virinti. Tačiau druska kalkių šalinimo reikšmingai nepagerina, o kai kuriems metalams gali būti nepalanki.

    Virduliams dažnai patogiau naudoti citrinų rūgštį – ji taip pat šalina kalkes, tačiau neturi stipraus acto kvapo.

    O štai kavos aparatams actas tinka ne visada. Kai kurie gamintojai jo naudoti nerekomenduoja, todėl pirmiausia būtina perskaityti prietaiso naudojimo instrukciją.

    Langai ir veidrodžiai – be brangių purškiklių

    Acto tirpalas gali pakeisti ir kai kuriuos stiklų valiklius.

    Pirmiausia nuo lango ar veidrodžio pašalinkite dulkes. Tuomet paviršių apipurkškite vandeniu praskiestu actu ir nuvalykite švaria mikropluošto šluoste.

    Kad neliktų dryžių, geriausia stiklą iš karto nusausinti.

    Vis dėlto langams ir veidrodžiams patogiau rinktis skaidrų spiritinį actą. Obuolių actas, ypač nefiltruotas, gali palikti papildomų žymių.

    Skalbyklė ir indaplovė – ne vieta eksperimentams

    Internete netrūksta patarimų, kaip skalbyklę ar indaplovę išvalyti įpylus stiklinę acto ir paleidus aukštos temperatūros programą.

    Tačiau toks būdas nėra universalus.

    Buitinės technikos gamintojai „Bosch“ ir „Whirlpool“ perspėja, kad reguliarus acto naudojimas skalbyklės viduje ilgainiui gali pakenkti guminėms detalėms, sandarikliams ir žarnoms.

    Todėl vietoj naminių eksperimentų geriau rinktis konkrečiam prietaisui skirtas valymo priemones ir laikytis gamintojo instrukcijų.

    Tai ypač aktualu naudojant naujesnius, brangesnius skalbyklių ir indaplovių modelius.

    Kokių paviršių actu valyti negalima?

    Nors actas naudingas šalinant kalkes, rūgštis gali pažeisti kai kurias namuose naudojamas medžiagas.

    Natūralus akmuo, ypač marmuras, travertinas ir kalkakmenis, yra jautrus rūgštims. Actas gali palikti matomų dėmių ir pažeisti poliruotą paviršių.

    Medinius baldus bei parketą taip pat geriau valyti specialiai jiems skirtomis priemonėmis. Actas gali pakenkti apsauginiam lako ar vaško sluoksniui.

    Atsargiai reikėtų elgtis su aliuminiu, variu ir ketaus indais. Rūgštis gali paveikti metalų paviršių, o nuo ketaus keptuvių pašalinti apsauginį sluoksnį.

    Reguliarus acto naudojimas taip pat gali silpninti cementinį plytelių siūlių glaistą.

    Viena klaida gali būti pavojinga sveikatai

    Naudojant actą namams valyti būtina prisiminti svarbiausią saugumo taisyklę: jo niekada negalima maišyti su chloro turinčiais balikliais ir valikliais.

    Tokio mišinio reakcijos metu gali išsiskirti nuodingos chloro dujos, pavojingos akims ir kvėpavimo takams. Ypač rizikinga tokius produktus maišyti mažose, prastai vėdinamose vonios patalpose.

    Apskritai skirtingų buitinių valiklių geriau nemaišyti, nebent jų gamintojas aiškiai nurodo, kad tai saugu.

    Taigi obuolių actas tikrai gali padėti sutaupyti tvarkant namus. Tačiau daugiausia naudos jis duoda šalinant kalkes, lengvas mineralines apnašas ir kai kuriuos nemalonius kvapus. Prireikus pašalinti riebalus, įsisenėjusius nešvarumus ar dezinfekuoti paviršius, įprastas ploviklis arba specializuota priemonė dažnai bus veiksmingesnis pasirinkimas.

  • Kaip greičiau užmigti per karščius: netikėtas būdas

    Kaip greičiau užmigti per karščius: netikėtas būdas

    Karštomis vasaros naktimis užmigti tampa gerokai sunkiau: kambarys įkaista, kūnas nespėja atvėsti, o miegas tampa paviršutiniškas ir neramus.

    Vis dėlto specialistai primena, kad geresniam poilsiui svarbi ne tik oro temperatūra miegamajame, bet ir keli paprasti įpročiai prieš miegą.

    Vienas iš patarimų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nelogiškas – prieš miegą nusiprausti po šiltu dušu.

    Atrodytų, kad per karščius norisi kuo šaltesnio vandens, tačiau šiltas, bet ne karštas dušas gali paskatinti natūralų organizmo vėsimo procesą.

    Po šilto dušo kraujagyslės odoje išsiplečia, daugiau kraujo priteka į galūnes, todėl kūnui lengviau atiduoti šilumą aplinkai.

    Kai kūno temperatūra ima kristi, organizmas gauna signalą, kad laikas ilsėtis. Dėl to gali būti lengviau užmigti.

    Svarbu nepersistengti: dušas neturėtų būti karštas, o geriausia jį rinktis likus maždaug valandai ar pusantros iki miego.

    Jei po dušo iškart gulsite į lovą suprakaitavę, efektas gali būti priešingas.

    Miegui per karščius gali padėti ir kitos paprastos priemonės.

    Dieną verta užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes, ypač saulėtoje namų pusėje, kad kambarys mažiau įkaistų.

    Langus geriau atverti vakare arba naktį, kai lauke oras jau vėsesnis nei viduje.

    Taip pat patariama rinktis lengvą, orui pralaidžią patalynę ir miego drabužius.

    Medvilnė ar linas dažnai būna patogesni už sintetinius audinius, kurie gali labiau sulaikyti šilumą ir prakaitą.

    Kai kuriems žmonėms padeda ne visiškas miegojimas be apkloto, o labai lengva paklodė ar plonas užklotas – tai gali suteikti komforto jausmą ir kartu neleisti kūnui perkaisti.

    Prieš miegą verta išjungti nereikalingus elektros prietaisus, nes jie taip pat skleidžia šilumą. Miegamajame geriau vengti įkraunamų įrenginių, ryškiai veikiančių ekranų ir kitų šilumos šaltinių.

    Dar vienas paprastas būdas – atvėsinti pėdas.

    Tam gali tikti trumpa vėsi pėdų vonelė, drėgnas vėsus rankšluostis ar atvėsinta šildyklė, padėta lovos gale.

    Pėdos ir plaštakos padeda organizmui reguliuoti šilumą, todėl jų atvėsinimas kai kuriems žmonėms palengvina užmigimą.

    Padėti gali ir miego poza.

    Kai labai karšta, kūnui lengviau atiduoti šilumą gulint ant šono ar šiek tiek laisviau išsitiesus, o ne susisukus po antklode.

    Vis dėlto svarbiausia – ne vienas stebuklingas triukas, o kelių priemonių derinys: saugoti kambarį nuo perkaitimo dieną, vėdinti jį vakare, rinktis lengvus audinius, prieš miegą vengti perkaitimo ir leisti kūnui natūraliai atvėsti.

    Tuomet net ir tvanki vasaros naktis gali būti ramesnė.

  • Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate

    Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate

    Kūno temperatūra nėra pastovi – ji nuolat keičiasi priklausomai nuo daugelio veiksnių: paros laiko, fizinio aktyvumo, mitybos ir net emocijų.

    Taip pat žinoma, kad anksti ryte temperatūra būna žemesnė ir dienos eigoje kyla.

    Ligos metu temperatūra dažnai pakyla, nes organizmas taip kovoja su ligos sukėlėjais – bakterijomis ir virusais.

    Tokiais atvejais žmonės dažnai susimąsto: „Ar galima praustis esant aukštai temperatūrai?“

    Ar galima eiti į dušą esant aukštai temperatūrai?

    Pasak gydytojų, praustis duše karščiuojant galima, tačiau reikia elgtis atsargiai. Jei termometras rodo iki 38 laipsnių, o bendra savijauta gera, šiltas vanduo gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir net šiek tiek numušti karštį.

    Svarbiausia – nenaudoti per karšto vandens, kad neapkrautumėte organizmo, ir ne per šalto, kad nesukeltumėte kraujagyslių spazmų.

    Geriausia praustis duše vakare, bet ne ilgiau kaip 15–20 minučių.

    Po procedūros būtina gerai nusišluostyti, apsirengti šiltai ir iš karto eiti į lovą.

    Skersvėjai ir staigus atvėsimas gali pabloginti būklę, todėl jokiu būdu negalima išeiti šlapiam į vėsią patalpą.

    Jei temperatūra viršija 38 laipsnių, jaučiamas šaltkrėtis, silpnumas ar galvos svaigimas, nuo dušo geriau susilaikyti.

    Tokiu atveju staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti organizmui. Geriau apsiriboti kūno valymu drėgnu rankšluosčiu ir susitelkti į gydymą.

    Taip pat svarbu išsiaiškinti, dėl ko pakilo temperatūra.

    Jei ji susijusi su odos infekcija ar uždegiminiu procesu, dušas draudžiamas. Kilus abejonėms, geriausia pasitarti su gydytoju.

    Ar galima maudytis vonioje karščiuojant?

    Maudantis vonioje, esant pakilusiai temperatūrai, reikia laikytis tų pačių taisyklių kaip ir duše – svarbu neapkrauti organizmo.

    Jei temperatūra neviršija 37,5–38 laipsnių ir bendra savijauta gera, galima trumpai pagulėti šiltoje vonioje – ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

    Vandens temperatūra turėtų būti komfortiška – apie 36–37 laipsnių, bet jokiu būdu ne karšta. Geriausia ne visiškai panirti į vandenį – užtenka apsiplauti viršutinę kūno dalį rankomis.

    Tačiau jei temperatūra viršija 38 laipsnių, vonia gali tapti pavojinga.

    Karštas vanduo gali padidinti širdies apkrovą, sukelti kraujospūdžio svyravimus ir pabloginti būklę. Jei jaučiamas šaltkrėtis ar didelis silpnumas, vandens procedūras geriau atidėti.

    Tokiu atveju rekomenduojama kūną tiesiog nuvalyti šiltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, kad organizmas nebūtų per daug apkrautas.

    Ar galima karščiuojant plauti galvą?

    Ko tikrai geriau vengti esant aukštai temperatūrai, tai galvos plovimo.

    Šlapia galva gali dar labiau sustiprinti organizmo atšalimą, ypač jei plaukai neišdžiūsta greitai. Plaukų džiovintuvo naudojimas taip pat nerekomenduojamas, nes karštas oras gali sukelti papildomą krūvį susilpnėjusiam organizmui.

    Jei vis dėlto būtina išplauti galvą, reikia tai daryti greitai, kruopščiai išdžiovinti plaukus šilta (bet ne karšta) oro srove ir iškart apsigaubti šiltu apklotu.

    O kaip su pirtimi?

    Jei temperatūra aukšta, apie pirtį reikia pamiršti!

    Pirtis, kai kūno temperatūra viršija 37 laipsnių, ne tik nepadės pasveikti, bet ir gali dar labiau pakenkti organizmui.

    Karščio ir drėgmės sąlygomis širdis pradeda dirbti intensyviau, o tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.

    Be to, perkaitimas gali sustiprinti karščiavimą ir pabloginti bendrą būklę.

    Vienintelis atvejis, kai pirtis gali būti naudinga, – jei žmogus tiesiog sušalo, bet dar nėra susirgęs. Tokiu atveju šiluma gali padėti sušilti ir užkirsti kelią peršalimui.

    Tačiau jei temperatūra jau pakilo, geriau likti lovoje ir gerti šiltus skysčius, o pirtį atidėti iki visiško pasveikimo.

  • Karšto dušo pavojai

    Karšto dušo pavojai

    Kartais po ilgos kelionės ar tiesiog sunkios dienos norisi ne šiaip palįsti po dušu, bet stovėti merkiamiems karšto vandens srovės kiek įmanoma ilgiau.

    Norisi, tačiau negalima. Mat karštas dušas pavojingas sveikatai.

    Kad ir kokia pagunda būtų praleisti kuo daugiau laiko po stipria plikančio vandens srove, kuri, žinome, nuplauna ne tik nešvarumus, bet ir mikrobus bei kenksmingąsias bakterijas, su kuriomis neišvengiamai perdien kontaktuojame, to daryti neverta. Net jei karštas vanduo taip maloniai atpalaiduoja sopančius raumenis ir pašalina įtampą visame kūne.

    Mat nėra privalumų be didelių trūkumų.

    Nors karštas vanduo ir garas pašalina nuo kūno kai kuriuos mikrobus, kartu su jais į kanalizaciją nuteka gyvybiškai svarbus apsauginis odos sluoksnis.

    Dėl to plikantis karštas vanduo gali paskatinti tokias ligas kaip egzema ir aknė, nes nuplauna natūralius odos riebalus ir kartu – gerąsias bakterijas.

    Dermatologai įspėja: karštas dušas ir visokie muilai naikina apsauginę funkciją atliekantį ir bendrai sveikatos būklei labai reikalingą odos mikrobiomą.

    Vietoj karšto dušo specialistai rekomenduoja drungną – kai vandens temperatūra nesiekia 15,5 laipsnio.

    Šaltas dušas daugeliu atžvilgiu naudingesnis už karštą: jis padeda padidinti endorfinų kiekį organizme, paspartina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, pagelbėja sveikai numesti svorio, gerina kraujotaką, slopina uždegimus ir tinimus, lengvina depresijos simptomus ir mažina skausmą.