Žyma: drėgmė

  • Kankorėžis vietoj sinoptiko: mažas gamtos triukas, kuris tikrai veikia

    Kankorėžis vietoj sinoptiko: mažas gamtos triukas, kuris tikrai veikia

    Ar žinojote, kad orų permainas gali išduoti paprasčiausias pušies kankorėžis? Ir tam jam nereikia nei baterijų, nei interneto, nei net būti gyvam.

    Pasirodo, šis miške randamas gamtos kūrinys turi savotišką drėgmės matuoklį, veikiantį net tada, kai kankorėžis jau seniai nukritęs ant žemės.

    Dar įdomiau tai, kad jo veikimo principas toks gudrus, jog juo domisi net šiuolaikines technologijas kuriantys mokslininkai.

    Kai kankorėžis užsidaro, verta pažvelgti į dangų

    Kitą kartą vaikščiodami pušyne atkreipkite dėmesį į po kojomis gulinčius kankorėžius. Vieni jų būna plačiai išskleidę žvynelius, kiti – susiglaudę taip tvirtai, tarsi saugotų didžiausią paslaptį.

    Tai nėra atsitiktinumas.

    Sausame ore subrendusių pušų kankorėžių žvyneliai išsiskleidžia. Kai aplinka tampa drėgna, jie pamažu susiglaudžia.

    Todėl prieš lietų, kai oro drėgnumas padidėja, kankorėžiai kartais užsiveria dar nenukritus pirmiesiems lašams.

    Atrodytų, tikras gamtos sinoptikas!

    Vis dėlto skubėti slėpti lauke džiūstančių skalbinių vien dėl užsivėrusio kankorėžio nereikėtų. Jis gali taip pat sureaguoti į rūką, rasą ar tiesiog drėgnesnį orą.

    Negyvas, bet vis tiek juda

    Štai kur prasideda įdomiausia dalis.

    Subrendusio kankorėžio judėjimui nereikia gyvų ląstelių. Jis neturi nei raumenų, nei nervų sistemos, nei kokio nors slapto mechanizmo, kuris pajutęs lietų įjungtų žvynelių uždarymo programą.

    Viskas vyksta dėl ypatingos jų sandaros.

    Kankorėžio žvyneliai sudaryti iš skirtingų audinių sluoksnių. Vieni jų sugerdami drėgmę išbrinksta labiau, kiti – mažiau.

    Dėl šio skirtumo žvynelis išlinksta. Drėgname ore jis užsiveria, o išdžiūvęs vėl atsilenkia.

    Galima įsivaizduoti dvi tarpusavyje suklijuotas medžiagos juosteles, kurių viena nuo vandens išsiplečia labiau už kitą. Tokia juostelė savaime išsiriestų.

    Būtent panašiu principu veikia ir kankorėžis.

    Dar 1997 metais žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas paaiškino, kad šiam judėjimui pakanka pačių negyvų audinių fizinių savybių. Vėlesni tyrimai mechanizmą išnagrinėjo dar detaliau.

    Kodėl pušiai reikalingos tokios gudrybės?

    Kankorėžis nėra sukurtas tam, kad padėtų žmonėms apsispręsti, ar pasiimti skėtį.

    Jo tikroji užduotis gerokai svarbesnė – padėti pušiai daugintis.

    Subrendusių kankorėžių viduje būna sėklų. Daugelis jų turi mažus sparnelius, leidžiančius vėjui nunešti sėklas toliau nuo motininio medžio.

    Sausu oru lengvos sėklos gali lengviau pasklisti vėjyje.

    O kai lyja, jos sudrėksta, pasunkėja ir dažniau nukrinta netoli medžio.

    Todėl pušiai naudinga palaukti tinkamesnių sąlygų. Kankorėžio žvyneliai veikia tarsi natūralios durelės: sausa – atsidaro, drėgna – užsidaro.

    Šis mechanizmas veikia be jokio papildomo energijos tiekimo ir gali kartotis daugybę kartų.

    Lietuviški pušynai – puiki vieta stebėjimams

    Norint pamatyti šį reiškinį, tikrai nereikia keliauti į egzotiškus kraštus.

    Lietuvoje plačiai paplitusi paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – kaip tik viena iš tų rūšių, kurių kankorėžių judėjimą tyrinėjo mokslininkai.

    Tad gamtos eksperimentui puikiai tiks miške, parke ar net po kieme augančia pušimi rastas subrendęs kankorėžis.

    Įdomu tai, kad Lietuvoje drėgno rudens dienomis kankorėžiai dažnai gali būti susiglaudę net ir tada, kai nelyja.

    Priežastis paprasta: rudenį oras neretai būna drėgnas, rytais susidaro rūkas, o paviršiai ilgiau išlieka šlapi.

    Todėl iš kankorėžio galima spręsti apie aplinkos drėgnumą, bet ne apie tai, ar rytoj tikrai lis.

    Eksperimentas namuose: tereikės vieno kankorėžio

    Šį gamtos triuką galima patikrinti patiems. Tam nereikia nei laboratorijos, nei specialių prietaisų.

    1. Miške ar parke susiraskite sausą, subrendusį kankorėžį išsiskleidusiais žvyneliais.

    2. Įdėkite jį į dubenėlį su vandeniu ir palikite stebėti.

    3. Po kurio laiko žvyneliai pradės glaustis. Visiškam užsidarymui gali prireikti kelių valandų.

    4. Ištraukite kankorėžį ir palikite išdžiūti kambario temperatūroje. Jam džiūstant žvyneliai vėl išsiskleis.

    Eksperimento trukmė priklauso nuo kankorėžio dydžio, būklės, temperatūros ir oro drėgnumo.

    Ypač smagu tokį bandymą atlikti su vaikais. Tai puiki proga parodyti, kad gamta turi savų „technologijų“, kurioms nereikia elektros.

    Kankorėžiai įkvepia net inžinierius

    Gamtos išradimu susidomėjo ne tik botanikai.

    Mokslininkai ieško būdų, kaip kankorėžių veikimo principą pritaikyti kuriant medžiagas, kurios pačios keistų formą priklausomai nuo oro drėgnumo.

    Pavyzdžiui, ateityje tokiu principu galėtų veikti pastatų šešėliavimo sistemos, vėdinimo elementai ar kiti įrenginiai, prisitaikantys prie aplinkos be sudėtingos elektronikos.

    2024 metais žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime pristatytos drėgmei jautrios, biologiškai pagrįstos ir gamtos įkvėptos 4D spausdinimo konstrukcijos, skirtos prisitaikančiam pastatų šešėliavimui.
    Taigi tai, ką pušys daro natūraliai, inžinieriai mėgina pakartoti laboratorijose.

    Ir nors kankorėžis dar nepakeis meteorologų prognozių, jis puikiai primena vieną dalyką: kartais išradingiausi mechanizmai slypi ne moderniausiuose įrenginiuose, o tiesiog miško paklotėje.

     

  • Kaip greičiau išdžiovinti skalbinius bute: paprasti triukai

    Kaip greičiau išdžiovinti skalbinius bute: paprasti triukai

    Atėjus rudeniui ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis susiduria su ta pačia problema: išskalbti drabužiai bute džiūsta labai ilgai, o kartais net ir visiškai išdžiūvę skleidžia nemalonų drėgmės kvapą.

    Ypač tai pažįstama daugiabučių gyventojams, neturintiems balkono ar elektrinės džiovyklės. Tačiau specialistai primena, kad skalbinių džiūvimą galima gerokai paspartinti. Tam nebūtinai reikia brangios įrangos – kartais pakanka pakeisti vos kelis įpročius.

    Ruduo Lietuvoje – tikras išbandymas skalbiniams. Lauke vėsu, dažnai lyja, o butuose ne visada pakankamai šilta. Vos pakabinus išskalbtus drabužius, kambario oras pradeda drėkti.

    Jeigu skalbiniai sukabinti pernelyg tankiai, patalpa prastai vėdinama, o temperatūra žema, drėgmė iš audinių pasišalina labai lėtai. Dėl to net ką tik išskalbti rankšluosčiai ar marškinėliai gali įgauti nemalonų, užsistovėjusį kvapą. Gera žinia ta, kad daugumos tokių problemų galima išvengti.

    Pirmoji taisyklė – kuo mažiau vandens skalbiniuose

    Greičiausias būdas paspartinti skalbinių džiūvimą prasideda dar skalbimo mašinoje.

    Jeigu skalbimo programa leidžia, verta pasirinkti didesnį gręžimo greitį. Kuo daugiau vandens mašina pašalina iš audinio, tuo mažiau jo vėliau turės išgaruoti kambaryje.

    Pavyzdžiui, medvilninius rankšluosčius, patalynę ar džinsus dažnai galima gręžti 1 200–1 400 apsukų per minutę greičiu, jeigu tai leidžia gaminio priežiūros etiketė.

    Tačiau vilnai, šilkui ir kitiems jautriems audiniams tokie greičiai gali pakenkti.

    Jei po skalbimo drabužiai vis dar labai drėgni, galima papildomai įjungti vien gręžimo programą. Tai ypač naudinga skalbiant storesnius medvilninius gaminius.

    Dar vienas mažas triukas – vos pasibaigus skalbimui drabužius išimti, gerai išpurtyti ir tik tada kabinti. Taip išsitiesina audinio raukšlės ir drabužiai lengviau išdžiūsta.

    Didžiausia klaida – skalbinius sukabinti per tankiai

    Norėdami sutaupyti vietos, daugelis žmonių ant džiovyklės stengiasi sutalpinti kuo daugiau drabužių.

    Tačiau būtent tai neretai tampa pagrindine ilgo džiūvimo priežastimi.

    Jeigu du rankšluosčiai liečiasi vienas su kitu arba marškinėliai sulenkti keliais sluoksniais, tarp audinių beveik nejuda oras.

    O be oro judėjimo drėgmė pasišalina gerokai lėčiau.

    Todėl tarp drabužių verta palikti bent kelių centimetrų tarpus. Storesnius gaminius geriausia kabinti atskirai.

    Marškinius, palaidines ir lengvesnius megztinius, kuriems tai nekenkia, patogu džiovinti ant pakabų. Taip oras lengviau pasiekia abi drabužio puses. Džinsų kišenes verta išversti į išorę, o rankšluosčius pakabinti kuo plačiau.

    Kartais viena nepilnai apkrauta džiovyklė leidžia skalbinius išdžiovinti greičiau nei dvi eilės tankiai sukabintų drabužių.

    Kur bute skalbiniai džiūsta greičiausiai?

    Ne kiekviena vieta namuose vienodai tinkama skalbiniams džiovinti.

    Svarbiausia, kad patalpa būtų pakankamai šilta, joje judėtų oras ir nesikauptų drėgmė.

    Rudenį ar žiemą tam dažnai tinka svetainė arba kitas gerai vėdinamas kambarys.

    Tačiau džiovyklės nereikėtų statyti prie pat šaltos išorinės sienos, už užuolaidų ar ankštame kampe. Tokiose vietose oro cirkuliacija prastesnė, o ant vėsių paviršių gali kauptis kondensatas.

    Jeigu skalbiniai džiovinami miegamajame, didesnė drėgmė gali pabloginti patalpos mikroklimatą, todėl geriau pasirinkti kitą kambarį, ypač jei jame miegama uždarius langus.

    Dar viena dažna klaida – drabužių kabinimas tiesiai ant radiatorių.

    Nors audinys nuo šilumos gali išdžiūti greičiau, uždengtas radiatorius prasčiau šildo patalpą, o vanduo iš skalbinių vis tiek patenka į kambario orą. Geriau džiovyklę statyti netoli šilumos šaltinio, paliekant pakankamai vietos orui cirkuliuoti ir laikantis šildymo prietaiso saugos reikalavimų.

    Mažas ventiliatorius gali padaryti stebuklą

    Vienas paprasčiausių būdų paspartinti džiūvimą – naudoti įprastą kambarinį ventiliatorių.

    Jo paskirtis nėra šildyti drabužius. Ventiliatorius tiesiog judina orą ir padeda pašalinti prie audinio paviršiaus susikaupusį drėgną oro sluoksnį.

    Dėl to vanduo išgaruoja greičiau.

    Pakanka ventiliatorių pastatyti taip, kad silpna arba vidutinė oro srovė pasiektų ant džiovyklės kabančius skalbinius.

    Nebūtina jo nukreipti tiesiai į drabužius visu pajėgumu. Svarbiausia – palaikyti oro judėjimą.

    Tačiau yra vienas niuansas: jeigu kambaryje ir taip labai drėgna, ventiliatorius problemos iki galo neišspręs. Jis padės drėgmei išgaruoti iš drabužių, bet jos nepašalins iš patalpos.

    Todėl kartu būtina pasirūpinti vėdinimu arba oro sausinimu.

    Langą atverti verta net žiemą

    Atrodo nelogiška: lauke šalta, namuose veikia radiatoriai, o specialistai pataria atidaryti langą.

    Vis dėlto trumpas, intensyvus vėdinimas gali būti gerokai naudingesnis nei visą dieną vos pravertas langas.

    Šaltuoju metų laiku lauko oras dažnai turi mažiau absoliučios drėgmės nei šiltas, drėgnas kambario oras. Patekęs į patalpą ir sušilęs jis gali priimti daugiau vandens garų.

    Praktiškai tai reiškia, kad kelioms minutėms plačiau atvertas langas padeda pašalinti dalį susikaupusios drėgmės.

    Britų energijos taupymo organizacija „Energy Saving Trust“ rekomenduoja langus plačiau atverti bent penkioms minutėms kelis kartus per dieną, o džiovinant drabužius patalpoje užtikrinti papildomą vėdinimą.

    Jeigu įmanoma, trumpam atverkite langus priešingose buto pusėse – taip oras pasikeis greičiau.

    Svarbiausia neleisti kambariui smarkiai atšalti. Atšalus sienoms ir langų paviršiams, ant jų vėliau gali lengviau kauptis kondensatas.

    Kada verta įsigyti oro sausintuvą?

    Jeigu skalbiniai džiovinami bute kelis kartus per savaitę, verta pagalvoti apie elektrinį oro sausintuvą.

    Šis prietaisas pašalina dalį drėgmės iš kambario oro, todėl skalbiniai gali džiūti greičiau.

    Ypač jis naudingas nedideliuose butuose, kuriuose prasta ventiliacija, dažnai rasoja langai arba ant išorinių sienų atsiranda drėgmės požymių.

    Oro sausintuvas nėra tas pats, kas paprastas ventiliatorius. Ventiliatorius judina orą, o sausintuvas surenka iš jo drėgmę į specialią talpą arba pašalina per drenažo žarną.

    Džiovinant skalbinius elektriniu sausintuvu, dažnai naudinga uždaryti kambario duris, kad prietaisas sausintų mažesnį oro kiekį. Tačiau jis nepakeičia būtino patalpų vėdinimo.

    Jeigu sausintuvas turi specialų skalbinių džiovinimo režimą, jį galima naudoti pagal gamintojo rekomendacijas.

    Kokia oro drėgmė jau per didelė?

    Namų oro drėgmei stebėti pakanka nedidelio prietaiso – higrometro.

    Jis parodo santykinę oro drėgmę procentais.

    JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja, jei įmanoma, namuose palaikyti maždaug 30–50 procentų santykinę drėgmę ir neleisti jai ilgai viršyti 60 procentų.

    Jeigu džiovinant skalbinius higrometras rodo 65–70 procentų ar daugiau, tai ženklas, kad patalpoje kaupiasi per daug drėgmės.

    Ilgai išliekanti drėgmė gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui, ypač ant šaltesnių sienų ir aplink langus.

    Todėl svarbu stebėti ne tik tai, ar išdžiūvo drabužiai, bet ir kokia tuo metu kambario oro būklė.

    Kodėl švarūs skalbiniai pradeda dvokti?

    Nemalonus kvapas ne visada atsiranda dėl ilgo džiovinimo.

    Kartais jo šaltinis slypi pačioje skalbimo mašinoje.

    Laikui bėgant būgno tarpinėse, skalbiklio stalčiuje ir sunkiai pasiekiamose vietose gali kauptis nešvarumai, skalbiklių likučiai bei mikroorganizmai.

    Ypač tai aktualu nuolat skalbiant žemoje temperatūroje ir naudojant per didelį skalbiklio ar minkštiklio kiekį.

    Jeigu iš mašinos ištraukti skalbiniai jau skleidžia nemalonų kvapą, papildomas džiovinimas jo nepašalins.

    Tokiu atveju verta išvalyti durelių guminę tarpinę, skalbiklio stalčių, patikrinti filtrą ir pagal gamintojo instrukciją paleisti būgno valymo programą.

    Taip pat nereikėtų šlapių skalbinių ilgai palikti uždarytoje mašinoje.

    Jeigu drabužiai prastai kvepia net išdžiūvę, geriau juos išskalbti dar kartą, o ne mėginti kvapą paslėpti audinių gaivikliu.

    Ar padeda sausas rankšluostis?

    Internete dažnai rekomenduojamas dar vienas triukas – drėgnus skalbinius suvynioti į sausą rankšluostį.

    Šis būdas gali būti naudingas, kai reikia greitai pradžiovinti vieną nedidelį drabužį.

    Pavyzdžiui, rankomis išskalbtą megztinį galima paguldyti ant didelio sauso rankšluosčio, atsargiai suvynioti ir lengvai paspausti. Rankšluostis sugers dalį drėgmės, todėl drabužis vėliau išdžius greičiau.

    Toks būdas ypač tinka kai kuriems vilnoniams gaminiams, kurių nerekomenduojama stipriai gręžti.

    Tačiau tai nėra stebuklingas būdas per kelias minutes išdžiovinti visiškai šlapią drabužį. Po tokio nusausinimo jį vis tiek reikia tinkamai išdžiovinti.

    Dažniausios klaidos, dėl kurių skalbiniai džiūsta ilgai

    Kartais pakanka atsisakyti vos kelių įpročių.

    Pirmoji klaida – pernelyg didelis skalbinių kiekis vienu metu. Jeigu visi šeimos drabužiai skalbiami vieną dieną, mažame bute gali nepakakti vietos tinkamai juos išdžiaustyti.

    Antroji – skalbinių džiovinimas nešildomoje ar labai drėgnoje patalpoje.

    Trečioji – uždaryti langai ir visiškai nejudantis oras.

    Ketvirtoji – drabužių sulankstymas ar sudėjimas į spintą jiems dar visiškai neišdžiūvus. Ypač svarbu patikrinti storesnes siūles, kišenes, juosmenis ir apykakles.

    Galiausiai nereikėtų tikėtis, kad didesnis skalbinių minkštiklio kiekis išspręs nemalonaus kvapo problemą. Jis gali tik užmaskuoti kvapą, o kai kuriems audiniams, pavyzdžiui, rankšluosčiams, perteklinis minkštiklio naudojimas gali pabloginti sugeriamąsias savybes.

    Ką daryti, kad skalbiniai išdžiūtų iki vakaro?

    Jeigu norite kuo greitesnio rezultato, viską pradėkite planuoti dar prieš skalbimą.

    Ryte įjunkite skalbimo mašiną, parinkite audiniams tinkamą gręžimo greitį ir vos programai pasibaigus išimkite drabužius.

    Juos gerai išpurtykite, sukabinkite palikdami tarpus ir pasirinkite šiltą, vėdinamą patalpą.

    Jeigu turite ventiliatorių, įjunkite silpną oro srovę. Jei kambaryje didelė drėgmė, naudokite oro sausintuvą arba trumpai išvėdinkite patalpą.

    Po kelių valandų patikrinkite storesnius audinius. Jei viena pusė vis dar drėgna, drabužius apverskite ar perkelkite ant džiovyklės.

    Žinoma, garantuoti, kad visi skalbiniai išdžius per kelias valandas, neįmanoma. Tai priklauso nuo audinio storio, temperatūros, oro drėgmės ir kitų sąlygų.

    Tačiau tinkamai suderinus gręžimą, oro judėjimą ir vėdinimą, džiūvimo laiką dažnai galima pastebimai sutrumpinti.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: skalbinius greičiau išdžiovina ne vien šiluma, o šilumos, oro judėjimo ir drėgmės pašalinimo derinys.

    Todėl net mažame Lietuvos daugiabučio bute galima sėkmingai džiovinti drabužius, išvengti nemalonaus kvapo ir kartu nepadidinti pelėsio atsiradimo rizikos.