Žyma: drabužiai

  • Kodėl naujus drabužius būtina išskalbti?

    Kodėl naujus drabužius būtina išskalbti?

    Nusipirkus naują drabužį dažnai norisi jį apsivilkti tuoj pat. Juk marškinėliai, džinsai ar megztinis atrodo nepriekaištingai švarūs, maloniai kvepia, o etiketė dar nenuimta.

    Tačiau specialistai primena, kad naujas drabužis nebūtinai reiškia švarų.

    Prieš patekdamas į mūsų spintą jis nukeliauja ilgą kelią – nuo gamyklos iki sandėlio, transportavimo ir parduotuvės. Per tą laiką audinys gali būti apdorojamas įvairiomis medžiagomis, o prekybos salėje jį neretai matuojasi ne vienas žmogus.

    Todėl pirmasis skalbimas nėra vien perdėto atsargumo požymis. Jis gali padėti pašalinti dalį ant audinio likusių medžiagų, perteklinius dažus ir įprastus nešvarumus.

    Kas lieka audinyje po gamybos?

    Drabužių gamyba neapsiriboja audinio sukirpimu ir susiuvimu. Tekstilė dažoma, balinama, minkštinama ir įvairiai apdorojama, kad išlaikytų formą, mažiau glamžytųsi ar geriau atrodytų parduotuvėje.

    Kai kuriuose gamybos procesuose naudojamos formaldehido pagrindu pagamintos medžiagos. Jos gali būti skirtos audinio glamžymuisi mažinti ir kitoms savybėms išsaugoti.

    Nedideli tam tikrų apdorojimo medžiagų likučiai gali likti ir galutiniame gaminyje. Daugeliui žmonių tai nesukelia jokių pastebimų problemų, tačiau jautresnės odos savininkams kartais pasireiškia niežėjimas, paraudimas ar kontaktinis dermatitas.

    Svarbu suprasti, kad ne visi drabužiai apdorojami vienodai ir ne kiekviename jų aptinkama dirginančių medžiagų. Vis dėlto pirmasis skalbimas gali sumažinti odos sąlytį su kai kuriais ant audinio paviršiaus likusiais junginiais.

    Nauji džinsai gali nudažyti net odą

    Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad nauji tamsūs džinsai palieka mėlynų žymių ant šviesių apatinių, kojinių ar net odos.

    Taip nutinka dėl perteklinių arba nepakankamai gerai audinyje įsitvirtinusių dažų. Jie gali persiduoti trinantis ar sudrėkus medžiagai.

    Pirmasis skalbimas padeda pašalinti dalį tokių dažų, todėl naujus tamsius ir ryškiaspalvius drabužius patartina iš pradžių skalbti atskirai nuo šviesių skalbinių.

    Jeigu net po kelių skalbimų drabužis stipriai dažo odą ar kitus audinius, verta įvertinti jo kokybę ir laikytis etiketėje pateiktų priežiūros nurodymų.

    Kiek žmonių matavosi drabužį prieš jus?

    Kita priežastis išskalbti naują pirkinį – parduotuvėje jis galėjo būti matuotas daugybę kartų.

    Ant audinio gali patekti prakaito, odos dalelių, kosmetikos likučių ir mikroorganizmų. Tai ypač aktualu drabužiams, kurie prekybos salėje kabėjo be individualios pakuotės.

    Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas pasimatuotas drabužis kelia pavojų užsikrėsti infekcija. Vien mikroorganizmų buvimas ant audinio nereiškia, kad žmogus susirgs. Rizika priklauso nuo daugelio aplinkybių, o įprastam sveikam žmogui ji dažniausiai yra nedidelė.

    Vis dėlto paprastas pirmasis skalbimas – nesudėtinga higienos priemonė, ypač kai drabužis tiesiogiai liečiasi su oda.

    Beje, net ir užklijuota pakuotė negarantuoja, kad audinys visiškai švarus. Ji gali apsaugoti nuo papildomo sąlyčio parduotuvėje, tačiau nepašalina gamybos metu likusių medžiagų.

    Kuriuos naujus drabužius skalbti svarbiausia?

    Pirmiausia reikėtų pasirūpinti tais drabužiais, kurie tiesiogiai liečiasi su kūnu.

    Apatinius drabužius, kojines, pėdkelnes, maudymosi kostiumėlius, marškinėlius, pižamas ir sportinę aprangą patartina išskalbti prieš pirmą naudojimą.

    Ypač tai svarbu kūdikių ir mažų vaikų drabužiams. Jų oda jautresnė, todėl geriausia rinktis švelnias, bekvapes skalbimo priemones ir gerai išskalauti audinius.

    Naujus rankšluosčius, patalynę ir pagalvių užvalkalus taip pat naudinga išskalbti. Jie ilgai liečiasi su oda, be to, pirmasis skalbimas gali pašalinti dalį gamybinių apdorojimo medžiagų ir nešvarumų.

    Kitaip yra su paltais, švarkais ar striukėmis, dėvimomis ant kitų drabužių. Jeigu jie atrodo švarūs, neturi pašalinio kvapo ir tiesiogiai nesiliečia su oda, nebūtina skubėti jų skalbti. Dažnai pakanka išvėdinti ir prižiūrėti pagal gamintojo rekomendacijas.

    Kaip išskalbti naują drabužį jo nesugadinant?

    Pirmasis skalbimas neturėtų tapti išbandymu naujam pirkiniui.

    Svarbiausia – perskaityti priežiūros etiketę. Joje nurodoma, ar gaminį galima skalbti skalbyklėje, kokia temperatūra tinkama ir ar leidžiama jį džiovinti džiovyklėje.

    Nereikia manyti, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo geriau. Daugeliui įprastų drabužių užtenka švelnios skalbimo programos ir tinkamo skalbiklio. Virinimas, balikliai ar papildomos dezinfekavimo priemonės paprastai nereikalingos.

    Jautrią odą turintiems žmonėms patartina rinktis skalbiklius be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Be to, nereikėtų padauginti skalbiklio – per didelis jo kiekis gali prasčiau išsiskalauti.

    Naujus džinsus ir ryškių spalvų drabužius geriau skalbti atskirai. O vilnai, viskozei, šilkui bei kai kuriems trikotažo gaminiams reikia ypatingo dėmesio: netinkama temperatūra ar intensyvus gręžimas gali juos sutraukti arba deformuoti.

    Jeigu etiketėje nurodyta, kad drabužio skalbti negalima, šio draudimo nereikėtų ignoruoti. Tokiu atveju reikia vadovautis gamintojo nurodytu valymo būdu.

    Ar užtenka naują drabužį išgarinti?

    Kartais patariama naują pirkinį tiesiog apdoroti karštais garais. Tai gali padėti išlyginti raukšles ir atgaivinti drabužio išvaizdą.

    Tačiau garinimas nėra visavertis skalbimo pakaitalas. Jis patikimai nepašalina perteklinių dažų, visų paviršinių nešvarumų ar audinio apdorojimo medžiagų likučių.

    Todėl drabužius, kurie glaudžiai liečiasi su oda, geriau išskalbti pagal priežiūros etiketėje pateiktus nurodymus.

    Prieš skalbdami nepamirškite dar vieno dalyko

    Lietuvoje naują pirkinį pirmiausia verta gerai apžiūrėti ir pasimatuoti.

    Patikrinkite, ar tinka dydis, ar nėra siuvimo defektų, pažeistų siūlių, dėmių ar kitų trūkumų. Tik įsitikinus, kad drabužį ketinate pasilikti, verta jį skalbti.

    Tai svarbu todėl, kad išskalbus kokybišką drabužį gali būti sunkiau pasinaudoti teise jį grąžinti dėl netikusio dydžio, spalvos ar modelio.

    Lietuvoje galioja 14 dienų kokybiškų prekių grąžinimo taisyklės, tačiau jos turi sąlygų ir išimčių. Paprastai drabužis neturi būti naudotas ar praradęs prekinės išvaizdos. Be to, skiriasi fizinėse ir internetinėse parduotuvėse įsigytų prekių grąžinimo tvarka.

    Jeigu prekė nekokybiška, vartotojo teisės vertinamos pagal kitus reikalavimus, todėl vien faktas, kad drabužis buvo išskalbtas, savaime nepanaikina visų galimybių reikšti pretenziją.

    Ar verta nerimauti, jei jau apsivilkote neskalbtą drabužį?

    Jeigu nusipirkote naujus marškinėlius, iškart juos apsivilkote ir nieko blogo nenutiko, nerimauti nereikia.

    Didžioji dalis žmonių taip elgiasi bent retkarčiais, ir tai nereiškia, kad jie būtinai patirs sveikatos problemų.

    Tačiau jeigu apsivilkus naują drabužį atsiranda niežėjimas, paraudimas ar bėrimas, reikėtų jį nusivilkti, išskalbti ir stebėti odos būklę. Jei simptomai nepraeina ar kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

    Taigi pirmasis naujo drabužio skalbimas – ne sudėtinga apsaugos procedūra, o paprastas higienos įprotis. Jis gali sumažinti odos sąlytį su dirginančiomis medžiagomis ir padėti naują pirkinį dėvėti patogiau.

  • Kaip dažnai reikėtų skalbti drabužius, patalynę ir užuolaidas?

    Kaip dažnai reikėtų skalbti drabužius, patalynę ir užuolaidas?

    Vieni marškinėlius meta į skalbinių krepšį vos po kelių valandų, kiti džinsus skalbia tik tuomet, kai jie jau ima atrodyti ar kvepėti ne itin maloniai. Abu kraštutinumai nėra idealūs.

    Per dažnai skalbiami drabužiai greičiau blunka, praranda formą ir susidėvi, tačiau per retai plaunamuose audiniuose kaupiasi prakaitas, odos riebalai, negyvos odos ląstelės, dulkės ir įvairūs mikroorganizmai.

    Vieno visiems tinkančio skalbimo grafiko nėra. Svarbiausia įvertinti, kaip arti kūno dėvimas drabužis, ar žmogus prakaitavo, ar audinys sudrėko, susitepė arba įgavo kvapą. Taip pat visuomet būtina vadovautis gaminio priežiūros etikete.

    Kuo arčiau kūno – tuo dažniau skalbti

    Drabužius, kurie tiesiogiai liečiasi su oda ir sugeria daugiausia prakaito, paprastai reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo.

    Po vieno dėvėjimo rekomenduojama skalbti:

    • apatines kelnaites ir kitus apatinius drabužius;
    • kojines, puskojines ir pėdkelnes;
    • glaustinukes;
    • stipriai suprakaituotus marškinėlius ir palaidines;
    • kūdikių drabužėlius, suteptus maistu, seilėmis ar kitais nešvarumais.

    Amerikos valymo institutas nurodo, kad apatinius drabužius ir kojines reikėtų skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Viršutinius drabužius, kurie nesusitepė ir nebuvo permirkę prakaitu, kartais galima vilkėti pakartotinai.

    Marškinėlių skalbimo dažnumas priklauso nuo jų paskirties. Jei jie vilkimi tiesiai ant kūno, ypač šiltą dieną, saugiausia juos skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Jei marškinėliai buvo apsivilkti trumpam, žmogus neprakaitavo, o drabužis liko švarus ir bekvapis, jį galima gerai išvėdinti ir vilkėti dar kartą.

    Liemenėlės, marškiniai, suknelės ir kelnės

    Ne kiekvienas drabužis po vienos dienos tampa nešvarus. Jei jis nebuvo prigludęs prie prakaituojančios odos, nesusitepė ir neįgavo nemalonaus kvapo, dažnai jį galima dėvėti dar kartą.

    Praktiniai orientyrai:

    • liemenėlę skalbti po 2–3 dėvėjimų;
    • marškinius ar palaidinę – po 1–3 dėvėjimų;
    • suknelę – po 2–4 dėvėjimų;
    • kelnes ar sijoną – po 3–5 dėvėjimų;
    • namų drabužius – maždaug po 3–4 dėvėjimų.

    Liemenėlės nereikėtų vilkėti daug dienų iš eilės. Padarius bent paros pertrauką, elastinis audinys lengviau atgauna formą. Amerikos valymo institutas taip pat rekomenduoja liemenėles skalbti po dviejų ar trijų dėvėjimų.

    Skalbimo dažnumą stipriai keičia oras. Karštą vasaros dieną marškinius gali tekti skalbti jau po vieno dėvėjimo, o vėsiu metų laiku, ypač jei po jais vilkimi apatiniai marškinėliai, tuos pačius marškinius galima apsivilkti kelis kartus.

    Sportinę aprangą – po kiekvienos treniruotės

    Suprakaituotos sportinės aprangos nereikėtų palikti kuprinėje ar uždarame skalbinių krepšyje. Šiltoje ir drėgnoje medžiagoje greičiau įsitvirtina nemalonus kvapas, o ant audinio lieka prakaito, odos riebalų ir mikroorganizmų.

    Po kiekvienos intensyvesnės treniruotės reikėtų skalbti:

    • sportinius marškinėlius ir šortus;
    • tamprias;
    • sportines liemenėles ir kitus apatinius drabužius;
    • bėgimo ar sporto kojines;
    • prakaito juostas, kepures ir riešines.

    Dermatologai rekomenduoja sportuoti apsivilkus švariais, nuo ankstesnės treniruotės išskalbtais drabužiais. Ant neplautos aprangos liekantys riebalai, negyvos odos ląstelės ir bakterijos gali dirginti odą bei prisidėti prie spuogų ar odos infekcijų.

    Po ramaus pasivaikščiojimo ar lengvos mankštos nesuprakaituotą medvilninį drabužį kartais galima vilkėti dar kartą. Vis dėlto sintetinius, prie kūno prigludusius ir prakaito prisigėrusius sportinius drabužius geriau skalbti iš karto.

    Kaip prižiūrėti maudymosi kostiumėlį?

    Po maudynių baseine, jūroje ar ežere maudymosi kostiumėlį ar glaudes bent jau gerai išskalaukite švariame vėsiame vandenyje. Chloras, druska, prakaitas, smėlis ir apsauginio kremo likučiai ilgainiui silpnina elastinius pluoštus.

    Drabužio negręžkite sukdami ir nepalikite džiūti ant radiatoriaus ar kaitrioje saulėje. Geriausia jį švelniai nuspausti rankšluosčiu ir džiovinti ištiestą arba pakabintą pagal etiketėje pateiktus nurodymus.

    Džinsai, džemperiai ir megztiniai

    Kuo mažiau drabužis liečiasi su oda, tuo rečiau jį paprastai reikia skalbti.

    Apytikriai orientyrai:

    • džinsai – po 3–10 dėvėjimų;
    • džemperiai ir nertiniai – po 3–5 dėvėjimų;
    • medvilniniai ar sintetiniai megztiniai – po 3–5 dėvėjimų;
    • vilnoniai megztiniai – pagal būklę, kvapą ir priežiūros etiketę;
    • kepurės, šalikai ir pirštinės – kelis kartus per sezoną arba susitepus;
    • striukės ir paltai – pagal poreikį, dažniausiai vieną ar kelis kartus per sezoną.

    Džinsų nebūtina skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Gamintojas „Levi’s“ kaip orientyrą nurodo maždaug dešimt dėvėjimų, tačiau pabrėžia, kad susitepusius ar kvapą įgavusius džinsus reikia skalbti anksčiau. Per dažnas skalbimas gali keisti jų spalvą, formą ir audinio išvaizdą.

    Vilnonius drabužius dažnai pakanka gerai išvėdinti. Jei megztinį reikia skalbti, pirmiausia patikrinkite etiketę: vienus vilnos gaminius galima skalbti skalbyklėje vilnai skirta programa, kitus – tik rankomis arba valyti cheminiu būdu. Išskalbtus vilnonius megztinius paprastai rekomenduojama džiovinti paguldytus, kad jie neišsitampytų.

    Pižamos ir chalatai

    Pižamą dažniausiai galima skalbti po 3–4 naktų, jei prieš miegą prausiatės, stipriai neprakaituojate ir drabužis lieka švarus. Tokį pat orientyrą pateikia ir Amerikos valymo institutas.

    Pižamą reikėtų keisti dažniau, jeigu:

    • gausiai prakaituojate naktį;
    • karščiuojate ar sergate;
    • miegate be apatinių drabužių;
    • pižama sudrėko arba įgavo kvapą;
    • turite jautrią, sudirgusią ar infekcijos paveiktą odą.

    Chalatą galima skalbti maždaug kartą per savaitę arba pagal jo būklę. Jei chalatas naudojamas vietoj rankšluosčio ir dažnai būna drėgnas, jį reikia skalbti dažniau ir po kiekvieno naudojimo gerai išdžiovinti.

    Kaip dažnai keisti patalynę?

    Daugumai žmonių tinkamas orientyras – patalynę keisti kas vieną ar dvi savaites. Amerikos valymo institutas rekomenduoja patalynę skalbti bent kas dvi savaites, o gausiai prakaituojant – dažniau.

    Dažniau, maždaug kas 3–7 dienas, ją vertėtų keisti, jei:

    • gausiai prakaituojate;
    • sergate;
    • kartu lovoje miega augintinis;
    • miegate be pižamos;
    • vargina alergija ar astma;
    • patalynė sudrėko arba susitepė.

    Žmonėms, alergiškiems namų dulkių erkėms, rekomenduojama patalynę skalbti kas savaitę. Jei audinio priežiūros etiketė leidžia, 60 laipsnių temperatūra padeda sunaikinti dulkių erkes. Skalbimas žemesnėje temperatūroje pašalina dalį jų alergenų, tačiau gali nesunaikinti pačių erkių.

    Antklodes, pagalves ir čiužinių užvalkalus reikia prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus. Skalbiamas pagalves dažniausiai pakanka išskalbti kelis kartus per metus, tačiau labai svarbu užtikrinti, kad jų vidus visiškai išdžiūtų.

    Rankšluosčiai ilgai švarūs neišlieka

    Net jei žmogus rankšluosčiu šluostosi po dušo, ant audinio lieka drėgmės, odos ląstelių ir riebalų. Susuktas arba drėgnoje vonioje paliktas rankšluostis greitai įgauna nemalonų kvapą.

    Rekomenduojami orientyrai:

    • vonios rankšluostį skalbti po 3–5 naudojimų;
    • rankų rankšluostį – kas kelias dienas;
    • veido rankšluostį – kasdien arba kas kelias dienas, ypač jei oda linkusi į spuogus;
    • vonios kilimėlį – maždaug kartą per savaitę;
    • sporto rankšluostį – po kiekvienos treniruotės.

    Amerikos valymo institutas rekomenduoja vonios rankšluostį skalbti po trijų–penkių įprastų naudojimų, tačiau tik tuo atveju, jei tarp naudojimų jis visiškai išdžiūsta.

    Jei rankšluostis ilgai lieka drėgnas, įgauna kvapą ar juo naudojasi keli žmonės, skalbkite jį dažniau. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti atskirą rankšluostį.

    Virtuvės tekstilę keiskite ypač dažnai

    Virtuvinis rankšluostis per dieną gali būti naudojamas rankoms, indams, stalui ir įvairiems skysčiams valyti. Taip lengvai pernešami nešvarumai nuo vieno paviršiaus ant kito.

    Virtuvinius rankšluosčius ir šluostes geriausia keisti kasdien arba iš karto, kai jie sudrėksta, susitepa ar buvo naudoti paviršiams po žalios mėsos, paukštienos, žuvies ar kiaušinių ruošimo valyti.

    JAV maisto saugos specialistai pataria medžiaginius virtuvės rankšluosčius skalbti dažnai, o po kontakto su žalios mėsos sultimis neleisti jais valyti kitų paviršių.

    Praktiška virtuvėje turėti kelis atskirus rankšluosčius: vieną rankoms, kitą indams, o paviršiams ir išsiliejusiems skysčiams – atskirą šluostę arba vienkartinį popierinį rankšluostį.

    Užuolaidos, pledai ir dekoratyvinės pagalvėlės

    Užuolaidos ir dekoratyvinė tekstilė retai atrodo akivaizdžiai nešvari, tačiau joje kaupiasi dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir kvapai.

    Praktinis tvarkaraštis galėtų būti toks:

    • užuolaidas valyti arba skalbti kas kelis mėnesius;
    • virtuvės užuolaidas – dažniau, nes jos sugeria riebalus ir kvapus;
    • dekoratyvinių pagalvėlių užvalkalus – kas 1–3 mėnesius;
    • pledus ir lovatieses – kas 1–3 mėnesius arba pagal naudojimą;
    • minkštus žaislus – susitepus, po ligos ar pagal gamintojo nurodymus.

    Tarp skalbimų užuolaidas galima atsargiai nusiurbti minkštiems baldams skirtu antgaliu. Alergiškiems žmonėms rekomenduojamos lengvos, skalbiamos užuolaidos, kurias galima valyti dažniau.

    Kada grafiko nepaisyti?

    Drabužį ar kitą tekstilės gaminį reikia skalbti nedelsiant, jeigu jis:

    • pastebimai susitepė;
    • įgavo nemalonų kvapą;
    • permirko prakaitu;
    • ilgai liko drėgnas;
    • buvo užterštas krauju, vėmalais, šlapimu ar išmatomis;
    • lietė infekuotą ar pažeistą odą;
    • buvo naudojamas sergančio žmogaus.

    Tvarkant sergančio žmogaus skalbinius jų nereikėtų purtyti. Juos reikia skalbti su įprastu skalbikliu, pasirinkus aukščiausią audiniui saugią temperatūrą, o po skalbimo visiškai išdžiovinti. CDC nurodo, kad įprastais atvejais sergančio žmogaus skalbinius galima skalbti kartu su kitais šeimos skalbiniais.

    Ar reikia skalbti naujus drabužius?

    Prieš pirmą dėvėjimą ypač pravartu išskalbti:

    • apatinius drabužius;
    • kūdikių ir mažų vaikų drabužius;
    • dėvėtų drabužių parduotuvėse įsigytus gaminius;
    • tiesiogiai prie kūno dėvimus rūbus;
    • drabužius, skirtus jautriai ar į egzemą linkusiai odai.

    Dermatologai žmonėms, turintiems jautrią odą, egzemą ar kontaktinį dermatitą, rekomenduoja naujus drabužius prieš pirmą kartą apsivelkant išskalbti. Tai padeda pašalinti dalį gamybos, dažymo, laikymo ir transportavimo metu ant audinio likusių medžiagų.

    Ryškiaspalvius ar tamsius naujus drabužius pirmuosius kelis kartus geriau skalbti atskirai, nes jie gali dažyti kitus skalbinius.

    Svarbiausia – ne skalbti kuo karščiau

    Kasdieniams, nestipriai suteptiems drabužiams nebūtina automatiškai rinktis aukščiausios temperatūros. Vadovaukitės priežiūros etikete, naudokite tinkamą skalbiklio kiekį, neperkraukite skalbyklės ir po skalbimo viską visiškai išdžiovinkite.

    Aukštesnė temperatūra gali būti svarbi sergant, esant biologinės kilmės nešvarumų ar kovojant su dulkių erkėmis, tačiau ji turi būti saugi konkrečiam audiniui. CDC rekomenduoja rinktis aukščiausią gaminiui tinkamą temperatūrą, o ne vienodai karštai skalbti visus daiktus.

    Taigi svarbiausia prisiminti tris taisykles: kuo arčiau kūno dėvimas drabužis, tuo dažniau jį reikia skalbti; antrąjį ar viršutinį sluoksnį galima vertinti pagal jo būklę; o priežiūros etiketė visuomet svarbesnė už universalų skalbimo kalendorių.

  • Kaip pašalinti prakaito, dezodoranto ar riebalų dėmes

    Kaip pašalinti prakaito, dezodoranto ar riebalų dėmes

    Net ir kruopščiai prižiūrimi drabužiai kartais nemaloniai nustebina – pažastyse atsiranda gelsvų prakaito žymių, tamsesni audiniai nusidažo baltomis dezodoranto juostomis, o mėgstama palaidinė ar marškiniai pasipuošia riebalų dėme.

    Gera žinia ta, kad daugumą tokių dėmių galima pašalinti paprastomis priemonėmis, tik svarbu žinoti kelias taisykles.

    Svarbiausia – nedelsti. Kuo ilgiau dėmė lieka audinyje, tuo sunkiau ją išvalyti.

    Ypač tai pasakytina apie prakaito ir dezodoranto pėdsakus, kurie laikui bėgant gali įsigerti į audinio pluoštą ir pakeisti jo spalvą.

    Prakaito dėmės: kodėl jos pagelsta?

    Prakaito dėmės dažniausiai išryškėja pažastų srityje. Ant baltų ar šviesių drabužių jos tampa gelsvos, o ant tamsių gali palikti standesnes, tarsi sukietėjusias vietas. Dažnai kaltas ne vien pats prakaitas, bet ir jo reakcija su dezodorantu ar antiperspirantu.

    Prieš skalbiant tokius drabužius verta dėmę apdoroti atskirai. Vienas paprasčiausių būdų – naudoti sodą. Sumaišykite kelis šaukštus sodos su nedideliu kiekiu vandens, kad susidarytų tiršta košelė. Užtepkite ją ant dėmės, švelniai įtrinkite ir palikite maždaug pusvalandžiui. Tuomet drabužį skalbkite įprastai.

    Jeigu dėmė sena, galima naudoti ir actą. Juo sudrėkinkite dėmėtą vietą, palikite 15–20 minučių, o tada skalbkite. Actas padeda neutralizuoti nemalonų kvapą ir atlaisvinti į audinį įsigėrusius nešvarumus. Vis dėlto jautresniems ar spalvotiems audiniams pirmiausia verta atlikti bandymą mažiau matomoje vietoje.

    Dezodoranto žymės: baltos juostos ir sukietėję audiniai

    Dezodoranto dėmės dažnai atsiranda skubant – apsirengus juodus marškinėlius ar suknelę ant audinio lieka baltos juostos. Tokiu atveju kartais pakanka paprasto triuko: švelniai patrinkite dėmę sausa mikropluošto šluoste, nailonine kojine ar kitu švariu audiniu. Dažnai baltos žymės pasišalina net be skalbimo.

    Sudėtingiau, kai dezodorantas kaupiasi audinyje ilgą laiką. Pažastų srityje drabužis gali tapti standus, pakisti spalva, atsirasti nemalonus kvapas. Tokiu atveju dėmę galima pamirkyti šiltame vandenyje su skystu skalbikliu arba ūkišku muilu.

    Dar vienas veiksmingas būdas – naudoti citrinos sultis. Jos ypač tinka šviesiems audiniams. Užlašinkite sulčių ant dėmės, palikite trumpam ir skalbkite. Tačiau su spalvotais drabužiais reikia atsargumo – citrina gali šviesinti audinį.

    Riebalų dėmės: svarbiausia jų „neužkepti“

    Riebalų dėmės – vienos klastingiausių. Jos gali būti beveik nematomos ant šlapio audinio, bet išryškėti drabužiui išdžiūvus. Dar blogiau, jei toks drabužis iš karto dedamas į džiovyklę ar lyginamas – karštis gali dar labiau įtvirtinti dėmę.

    Pirmoji pagalba – popierinis rankšluostis. Juo švelniai prispauskite dėmę, kad sugertumėte riebalų perteklių. Netrinkite stipriai, nes riebalai gali dar giliau įsigerti į audinį.

    Tuomet ant dėmės užlašinkite indų ploviklio. Jis skirtas riebalams skaidyti, todėl dažnai puikiai veikia ir ant audinių. Švelniai įtrinkite, palikite 10–15 minučių ir skalbkite pagal drabužio priežiūros etiketę.

    Jeigu dėmė šviežia, galima naudoti ir bulvių krakmolą, kukurūzų krakmolą arba talką. Užberkite miltelių ant dėmės, palikite bent pusvalandžiui, kad sugertų riebalus, tada nukratykite ir skalbkite.

    Ko geriau nedaryti?

    Viena dažniausių klaidų – iš karto skalbti labai karštame vandenyje. Kai kurioms dėmėms tai gali pakenkti. Prakaito ir dezodoranto likučiai karštyje gali dar labiau įsitvirtinti, o baltyminės kilmės nešvarumai – tarsi „prisivirinti“ prie audinio.

    Taip pat nereikėtų stipriai trinti plonų ar jautrių audinių. Šilkas, vilna, viskozė ar ploni sintetiniai audiniai gali prarasti formą, pasišiaušti ar pakeisti spalvą. Tokius drabužius geriau valyti švelniai, o kilus abejonių – patikėti valyklai.

    Atsargiai reikėtų elgtis ir su balikliais. Chloro baliklis gali pažeisti audinį, palikti dėmių ar pageltinti kai kurias medžiagas. Baltų drabužių atnaujinimui dažniau saugiau rinktis deguonies pagrindo baliklį, tačiau ir jį reikėtų naudoti pagal instrukciją.

    Kada rūbą dar galima išgelbėti?

    Net jei dėmė neišnyko po pirmo skalbimo, drabužio dar nereikėtų nurašyti. Kol jis nebuvo džiovintas aukštoje temperatūroje, dėmę dažnai dar galima pašalinti pakartotinai ją apdorojus.

    Senas prakaito ar dezodoranto dėmes verta mirkyti ilgiau – pavyzdžiui, šiltame vandenyje su skalbikliu, soda ar deguonies pagrindo dėmių valikliu. Riebalų dėmes galima dar kartą apdoroti indų plovikliu.

    Svarbu prieš kiekvieną bandymą įvertinti audinį. Kas tinka medvilniniams marškinėliams, nebūtinai tiks šilkinei palaidinei ar vilnoniui megztiniui.

    Kaip išvengti dėmių ateityje?

    Norint, kad prakaito ir dezodoranto dėmės nesikauptų, drabužius geriau skalbti nelaukiant, kol jie bus stipriai sutepti. Po dėvėjimo pažastų sritį galima lengvai praplauti arba prieš skalbimą patepti skystu skalbikliu.

    Dezodorantą verta tepti ant visiškai sausos odos ir prieš rengiantis palaukti, kol jis nudžius. Taip mažiau priemonės persikelia ant audinio.

    Riebalų dėmių visiškai išvengti sunku, tačiau virtuvėje ar valgant pravartu turėti popierinių servetėlių. Kuo greičiau sugersite riebalų perteklių, tuo didesnė tikimybė, kad dėmė išnyks be pėdsakų.

    Paprastos priemonės dažnai veiksmingiausios

    Soda, actas, indų ploviklis, ūkiškas muilas ar krakmolas – tai priemonės, kurios dažnai padeda geriau nei brangūs valikliai. Vis dėlto svarbiausia yra ne priemonės kaina, o tinkamas jų naudojimas.

    Dėmę reikia apdoroti prieš skalbimą, nenaudoti per karšto vandens, netrinti audinio pernelyg stipriai ir visada atsižvelgti į drabužio priežiūros etiketę. Tuomet net ir įsisenėjusios prakaito, dezodoranto ar riebalų dėmės turi daug daugiau šansų pasitraukti.

  • Kodėl kandys ėda drabužius ir kaip apsaugoti savo garderobą

    Kodėl kandys ėda drabužius ir kaip apsaugoti savo garderobą

    Kandys gali atrodyti patys nekalčiausi vabzdžiai pasaulyje. Jos nekanda, neplatina ligų ir netgi neskleidžia triukšmo.

    Tačiau visi žinome, kad kandžių atsiradimas namuose yra blogas ženklas.

    Tai reiškia, kad kažkur giliai spintoje guli drabužiai, kurių jau nebegalima vilkėti į rimtą renginį, nes jie nusėti mažomis skylutėmis.

    O kodėl kandys ėda drabužius? Nejaugi mūsų kailinės kepurės ir vilnoniai megztiniai joms tokie skanūs?

    Kuo pavojingos kandžių lervos

    Pirmiausia svarbus faktas: suaugusios kandys neėda mūsų drabužių, nes jos net neturi burnos.

    Suaugę kandžių individai apskritai nesimaitina ir gyvena iš atsargų, sukauptų lervos stadijoje.

    Suaugusios patelės padeda kiaušinėlius ant audinių, o iš jų išsiritusios lervos ir yra tikrosios mūsų drabužių naikintojos.

    Šios mažos vikšriukės ieško tik vieno – natūralių pluoštų, kuriuose yra keratino (baltymo).

    Būtent dėl jo vilnoniai megztiniai ir kailinės kepurės tampa savotišku „švedišku stalu“ būsimosioms kandims.

    Kokios kandys ėda drabužius

    Ne visos kandžių rūšys yra vienodai pavojingos.

    Drabužinė kandis (Tineola bisselliella) mėgsta vilną, kailį ir kitus gyvūninės kilmės audinius. Ji tiesiog išgraužia pluoštus, palikdama tvarkingas skylutes.

    Kailinė kandis (Tinea pellionella) dar gudresnė: ji renkasi kailinius gaminius, juose paslepia lervas, o šios pamažu suėda kailį iš vidaus. Iš išorės drabužis gali atrodyti visai gerai, kol nepasirodo pirmos ryškios plikės.

    Kodėl kandys ėda vilną

    Lervos ėda drabužius ne iš piktos valios.

    Augimui joms reikia baltymų, o natūralūs audiniai yra idealus jų šaltinis.

    Todėl jos graužia plaušelį po plaušelio, kol drabužyje atsiranda pastebimos skylės.

    Sintetikos tokie gurmanai beveik neliečia, bet jeigu audinys mišrus ir jame yra bent šiek tiek vilnos, lervos tai tikrai pajus.

    Kaip apsaugoti drabužius nuo kandžių

    Yra keli apsaugos nuo kandžių būdai, taip pat priemonės jų naikinimui.

    Štai pagrindinės drabužių apsaugos taisyklės:

    • Skalbkite drabužius prieš laikymą. Kandys ieško nešvarių ir kvapnių audinių. Švarūs drabužiai jų nedomina, todėl sezoninius daiktus būtina išskalbti arba atiduoti į cheminę valyklą.
    • Naudokite apsauginius drabužių užvalkalus. Uždara pakuotė neleidžia kandims pasiekti audinio. Tai ypač svarbu vilnai, kailiui ir brangiems gaminiams.
    • Vėdinkite spintas. Užsistovėjęs oras – ideali terpė kandims. Jei spinta kartais „pakvėpuoja“, kandys ten nesiveržia.
    • Naudokite priemones nuo kandžių. Jos išskiria silpnus insekticidų garus, kurie atbaido suaugusias kandis ir trukdo joms dėti kiaušinius.
    • Purškite aerozolius nuo kandžių. Tokios priemonės naikina lervas ir kiaušinėlius. Svarbiausia – nepurkšti tiesiai ant drabužių, o apdoroti spintą ir lentynas.
    • Palaikykite tvarką laikymo vietose. Kandys mėgsta dulkes, šiltus kampus ir pamirštus daiktus. Jei periodiškai sutvarkysite spintą, kandims tiesiog nebus kur įsirengti savo „darželio“.