Žyma: depresija

  • Tamsūs vakarai pažadina saldumynų alkį. Kodėl?

    Tamsūs vakarai pažadina saldumynų alkį. Kodėl?

    Rudenį daugelis pastebi pažįstamą pokytį: vasarą pakakdavo lengvos vakarienės, o dabar, vos sutemus, ranka pati tiesiasi prie šokolado, sausainių ar pyrago. Ypač tada, kai diena buvo sunki, o už lango – šalta ir niūru.

    Ar tai tik įprotis, ar organizmas iš tiesų kitaip reaguoja į trumpėjančias dienas?

    Spalio 25-osios naktį Lietuvoje laikrodžiai buvo pasukti valanda atgal – 4 valandą ryto vėl tapo 3 valanda. Pagal laikrodį saulė nuo šiol leisis maždaug valanda anksčiau, todėl vakarinė tamsa mus pasitiks dar greičiau.

    Daugeliui tai reiškia įprastą rudens kasdienybę: iš darbo grįžtama prieblandoje, pasivaikščiojimus pakeičia vakarai namuose, o šalia arbatos puodelio dažniau norisi ko nors saldaus. Tačiau kaltinti vien blogą nuotaiką būtų pernelyg paprasta.

    Kodėl sutemus taip norisi šokolado?

    Žmogaus organizmas gyvena pagal vidinį biologinį laikrodį, vadinamą cirkadiniu ritmu. Jis reguliuoja miego ir būdravimo ciklą, hormonų išsiskyrimą bei medžiagų apykaitos procesus. Vienas svarbiausių šio laikrodžio reguliatorių – dienos šviesa.

    Trumpėjant dienoms kai kurie žmonės jaučia didesnį mieguistumą, energijos stoką, nuotaikos pokyčius. Tačiau tai nereiškia, kad tamsa automatiškai įjungia norą valgyti saldumynus. Įtakos turi ir miegas, patiriamas stresas, įpročiai bei tai, kaip valgėme visą dieną.

    Neišsimiegojus saldumynai vilioja labiau

    Vienas geriausiai moksliniais tyrimais pagrįstų didesnio užkandžiavimo paaiškinimų – miego trūkumas. Tyrimai rodo, kad neišsimiegoję žmonės vidutiniškai gali suvartoti daugiau energijos, ypač iš patrauklaus, kaloringo maisto.

    Nuovargis veikia ne tik alkio pojūtį. Jis gali sustiprinti smegenų reakciją į malonumą teikiantį maistą ir apsunkinti savikontrolę. Todėl vakare pyrago gabalėlis kartais atrodo itin viliojantis net tada, kai vakarienė buvo soti.

    Tačiau tai nėra taisyklė kiekvienam žmogui: vieniems miego stoka didina apetitą, kitiems šis poveikis mažiau pastebimas.

    Ar dėl visko kalti alkio hormonai?

    Internete dažnai teigiama, kad miego trūkumas padidina grelino – su alkiu susijusio hormono – kiekį ir sumažina leptino, dalyvaujančio reguliuojant sotumą, koncentraciją. Kai kuriuose eksperimentuose tokių pokyčių pastebėta, bet kitų tyrimų rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai.

    Hormonų reakcijos priklauso nuo žmogaus, tyrimo sąlygų ir miego trukmės. Todėl aiškinimas, esą vakarinį saldumynų troškimą sukelia vien du „išsiderinę hormonai“, yra mitas. Ne mažiau svarbūs mūsų smegenų atlygio mechanizmai, nuovargis ir valgymo aplinka.

    Kai valgome ne todėl, kad esame alkani

    Įsivaizduokite įprastą rudens vakarą. Darbo diena buvo įtempta, už lango lyja, o namuose laukia daugybė rūpesčių. Pavakarieniavote, tačiau netrukus užsinorėjote šokolado. Ar tikrai vėl išalkote?

    Nebūtinai. Psichologai tokį elgesį vadina emociniu valgymu – kai maistas pasirenkamas ne vien dėl fiziologinio alkio, bet ir siekiant sumažinti įtampą, išsklaidyti nuobodulį ar trumpam pagerinti savijautą.

    Mėgstamas desertas gali suteikti malonumą, tačiau ne visiems stresas didina apetitą: kai kuriems žmonėms jis kaip tik sumažėja. Be to, daugiau valgome ne tik liūdėdami, bet ir švęsdami ar bendraudami su draugais.

    Ar šokoladas tikrai pakelia nuotaiką?

    Populiarus teiginys, kad saldumynai iškart pakelia serotonino – su nuotaikos reguliavimu susijusios medžiagos – lygį smegenyse, yra pernelyg supaprastintas. Mėgstamas maistas išties gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimą, tačiau tai nereiškia, kad šokolado plytelė patikimai pašalina stresą ar ilgalaikį liūdesį.

    Kartais desertui suteikiame ir papildomą reikšmę: tai būna atlygis po sunkios dienos, vaikystės prisiminimas ar jaukaus vakaro ritualas. Tokie jausmai visiškai natūralūs, tik svarbu, kad maistas netaptų vieninteliu būdu nusiraminti.

    Rudeninis liūdesys – ne visada tik nuotaika

    Kai kuriems žmonėms trumpėjant dienoms suprastėja nuotaika, padidėja mieguistumas ir noras valgyti angliavandenių turintį maistą. Jei tokie pokyčiai ryškūs, kartojasi tuo pačiu metų laiku ir trikdo kasdienį gyvenimą, jie gali būti susiję su sezonine depresija.

    Vis dėlto vien noras suvalgyti saldumyną nereiškia jokios diagnozės. Jeigu prasta nuotaika ar energijos stoka užsitęsia, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.

    Kartais priežastis – tiesiog praleisti pietūs

    Daugelis dieną skuba, praleidžia pusryčius, per pietus užkanda tik sumuštinį, o vakare pagaliau turi laiko pavalgyti. Tuomet stipresnis apetitas nėra paslaptis – organizmui paprasčiausiai trūko energijos.

    Įtakos turi ir įpročiai. Jei kiekvieną vakarą žiūrėdami serialą valgome sausainius, ilgainiui pats televizoriaus įjungimas gali sužadinti norą užkandžiauti. Tai nereiškia, kad kiekvieną tokį įprotį būtina naikinti, tačiau naudinga pastebėti, kada valgome iš alkio, o kada automatiškai.

    Kas iš tiesų padeda?

    Pirmiausia verta pasirūpinti pakankamu miegu. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama miegoti bent septynias valandas per parą. Taip pat naudinga reguliariai valgyti, į racioną įtraukti baltymų ir skaidulų turinčio maisto bei kuo daugiau laiko praleisti dienos šviesoje.

    Jei po vakarienės užsinorite saldumyno, paklauskite savęs, ko šiuo metu reikia labiausiai: maisto, poilsio, pertraukos ar bendravimo. Kartais padeda trumpas pasivaikščiojimas, pokalbis ar ankstesnis miegas.

    Tačiau griežtai drausti sau desertus taip pat nebūtina. Nedidelė mėgstamo skanėsto porcija gali būti įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.

    Kaltinti vien tamsą būtų klaida

    Persukus laikrodžius tamsūs vakarai prasideda anksčiau, tačiau saldumynų potraukis nėra paprasta organizmo reakcija į tamsą. Jį gali veikti miego stoka, emocijos, valgymo ritmas, įpročiai ir biologinis laikrodis.

    Be to, ne kiekvienas noras suvalgyti pyrago gabalėlį turi slaptą biologinę priežastį. Kartais jo norisi tiesiog todėl, kad jis skanus.

    Tad kitą kartą, kai rudens vakarą ranka tiesis prie šokolado, nebūtina savęs kaltinti dėl valios stokos. Galbūt organizmui reikia ne dar vieno saldainio, o gero miego, poilsio ar malonesnio vakaro.

  • Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip

    Kodėl naktį viskas atrodo beviltiška, o ryte – visai kitaip

    Ryte pasaulis atrodo kitaip, ir tai nėra vien gyvenimiška išmintis.

    Didelis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, paremtas beveik milijonu stebėjimų, patvirtino, kad žmonės iš tiesų rytais jaučiasi geriau, o artėjant vidurnakčiui jų psichinė savijauta prastėja.

    Šis poveikis nėra ryškus, tačiau jis stabilus, ir jį lemia ne vien biologiniai veiksniai.

    Rytais žmonės jaučiasi laimingesni nei naktį

    Britų mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 49 000 suaugusių Anglijos gyventojų duomenis, surinktus vykdant plataus masto socialinį tyrimą nuo 2020 m. kovo iki 2022 m. kovo.

    Per dvejus metus dalyviai užpildė beveik milijoną anketų – vidutiniškai kiekvienas atsakė apie 18,5 karto.

    Tyrėjai vertino šešis rodiklius: depresijos simptomus, nerimo simptomus, laimės pojūtį, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo prasmingumo jausmą ir vienišumą. Tai svarbu, nes psichinė sveikata nėra vien paprasta skalė.

    Žmogus gali tuo pat metu jausti nerimą, bet būti patenkintas gyvenimu. Arba būti vienišas, tačiau nesijausti prislėgtas.

    Rezultatai buvo nuoseklūs: žmonės, pildę anketas ryte, nurodė mažiausią depresijos, nerimo ir vienišumo lygį, taip pat didžiausią laimės, pasitenkinimo ir gyvenimo prasmės pojūtį. Artėjant vidurnakčiui situacija pastebimai blogėjo.

    Tyrimas buvo paskelbtas žurnale BMJ Mental Health.

    Ryto ir vakaro savijautos skirtumas

    Skirtumas tarp ankstyvo ryto ir vidurnakčio statistiškai buvo nedidelis, tačiau stabilus.

    Depresijos ir nerimo simptomų skirtumas sudarė apie 10 proc. standartinio nuokrypio, o gerovės rodiklių – apie 15 proc.

    Tai ne dramatiškas lūžis, o veikiau tylus poslinkis, tačiau jis išliko net ir tada, kai tyrėjai pakoregavo duomenis pagal amžių, lytį, etninę kilmę, išsilavinimo lygį ir diagnozuotų ligų buvimą.

    Svarbi detalė: pradinė imtis buvo netolygi – 76,5 proc. sudarė moterys, 68 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, o etninėms mažumoms priklausė tik 6 proc. dalyvių.

    Todėl mokslininkai persvėrė duomenis, kad jie geriau atspindėtų realią Anglijos gyventojų sudėtį. Net ir po šios korekcijos paros savijautos blogėjimo modelis išliko stabilus.

    Šeši rodikliai elgėsi nevienodai.

    Laimė ir pasitenkinimas gyvenimu palaipsniui mažėjo artėjant vidurnakčiui.

    Gyvenimo prasmingumo jausmas pasižymėjo ryškiausiu dienos svyravimu: ryte jis buvo didžiausias, dienos viduryje mažėjo, vakare šiek tiek atsistatydavo, o prieš vidurnaktį staigiai smukdavo.

    Tuo tarpu vienišumo jausmas beveik nesikeitė nei per dieną, nei priklausomai nuo savaitės dienos. Autoriai mano, kad vienišumas labiau primena stabilią asmenybės savybę, o ne trumpalaikę emocinę būseną.

    Pirmadienis nėra sunkiausia savaitės diena

    Biurų folklore pirmadienis dažnai laikomas sunkiausia savaitės diena. Tačiau tyrimo duomenys parodė kitokį vaizdą.

    Laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo prasmingumo rodikliai pirmadieniais ir penktadieniais buvo šiek tiek aukštesni nei sekmadieniais.

    Tuo tarpu depresijos simptomai dažniau sustiprėdavo trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Nerimo lygis buvo padidėjęs beveik kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį.

    Tačiau įdomiausias savaitės dienų poveikis buvo ne tai, kuri diena „blogiausia“, o tai, kaip apskritai kinta savijauta per dieną.

    Savaitgaliais laimė ir pasitenkinimas gyvenimu stipriai svyravo: pikas ryte, nuosmukis per pietus, pakilimas vakare ir vėl kritimas iki vidurnakčio.

    Darbo dienomis ši kreivė buvo lygesnė – darbo ritmas, pareigos ir tvarkaraštis tarsi sušvelnina emocinius svyravimus.

    Apskritai savaitės diena savijautą veikė daug silpniau nei paros metas ir metų laikas.

    Metų laikų įtaka nuotaikai

    Sezoninis poveikis nuotaikai pasirodė stipresnis nei savaitės dienų įtaka.

    Palyginti su žiema, pavasarį, vasarą ir rudenį žmonės rečiau jautė nerimą, depresiją ir vienišumą, dažniau jautėsi laimingi ir labiau patenkinti gyvenimu.

    Geriausiai žmonės jautėsi vasarą – pagal visus šešis rodiklius.

    Tai dera su seniai žinomu sezoninio afektinio sutrikimo reiškiniu – žiemos depresijos forma, susijusia su trumpėjančia dienos šviesa.

    Tačiau čia svarbi detalė: sezonas nepakeitė paros savijautos modelio.

    Rytas vis tiek buvo geresnis už naktį – tiek žiemą, tiek vasarą.

    Jei viską lemtų tik dienos šviesos trukmė, skirtumas tarp ryto ir nakties turėtų stipriai keistis priklausomai nuo sezono.

    Tačiau taip nenutiko. Tai leidžia manyti, kad už psichinės būsenos dienos ritmo slypi daugiau nei vien šviesos kiekis.

    Biologinio laikrodžio ir kortizolio vaidmuo

    Akivaizdžiausias paaiškinimas – cirkadiniai ritmai, vidinis organizmo biologinis laikrodis. Jie reguliuoja ne tik miegą ir budrumą, bet ir hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą, uždegiminius procesus ir net nuotaiką.

    Kortizolis – hormonas, dalyvaujantis streso, energijos ir motyvacijos reguliavime – didžiausią koncentraciją pasiekia ryte (apie 7–8 val.), o iki vidurnakčio sumažėja iki minimumo.

    Rytinis kortizolio šuolis padeda organizmui mobilizuotis: didina budrumą, suteikia energijos ir paruošia dienos krūviui. Vakare kortizolio lygis mažėja, užleisdamas vietą melatoninui – miego hormonui.

    Tačiau biologija – tik pusė istorijos.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad fiziologiniai procesai neskiria trečiadienio nuo sekmadienio, tačiau paros savijautos modeliai darbo dienomis ir savaitgaliais vis tiek skiriasi.

    Vadinasi, nuotaiką veikia ir socialiniai veiksniai: dienotvarkė, veiklos pobūdis, bendravimas.

    Kitaip tariant, biologinis laikrodis nustato pagrindinį ritmą, o darbo grafikas, pareigos ir socialinis gyvenimas pakoreguoja jo formą.

    Kaip pandemija paveikė mūsų psichiką

    Tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Gali būti, kad paros metas iš tiesų veikia savijautą.

    Tačiau gali būti ir priešingai: žmonės, kurie rytais jaučiasi geriau, tiesiog dažniau pildo anketas būtent tuo metu, o tie, kuriems sunkiau, apklausą atideda vėlyvam vakarui.

    Be to, visi duomenys buvo surinkti per COVID-19 pandemiją – karantinų, baimės, izoliacijos ir įprasto gyvenimo ritmo sutrikimų laikotarpiu. Dalyvių psichinė sveikata nuo 2020 iki 2022 metų nuosekliai gerėjo, ir tai nestebina – pirmieji pandemijos metai buvo sunkiausi.

    Tyrime taip pat nebuvo vertinami miego ciklai, gyvenamosios vietos platuma ir oro sąlygos – visi šie veiksniai taip pat gali turėti įtakos savijautai.

    Patys autoriai ragina tyrimą pakartoti įprastomis sąlygomis, kad rezultatai būtų patvirtinti.

    Ką praktikoje reiškia naktinis pesimizmas

    Lengviausia išvada būtų tokia: tiesiog eik miegoti – ryte bus lengviau. Ir dažnai tai iš tiesų veikia, nes miegas mažina emocinį reaktyvumą, atkuria pažintinius išteklius, o rytinė šviesa padeda sinchronizuoti biologinį laikrodį.

    Tačiau tyrimas nesuponuoja, kad psichinė sveikata išsprendžiama patarimu „išsimiegok ir viskas praeis“.

    Depresija, nerimas ir vienišumas neišnyksta su aušra.

    Daugelis žmonių pabunda su tomis pačiomis skolomis, diagnozėmis, konfliktais ir netektimis, su kuriomis užmigo.

    Svarbiausia išvada yra subtilesnė ir naudingesnė: psichinis skausmas turi savo ritmą. Vidurnaktis – metas, kai viskas jaučiama aštriau.

    Savaitės vidurys ir žiema prideda papildomos naštos.

    Tyrimo autoriai tiesiai nurodo, kad į tai verta atsižvelgti planuojant psichologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinant stipresnę pagalbą nakties metu.

    Paros svyravimų supratimas taip pat padeda suvokti, kada pagalbos labiausiai reikia ir kada svarbu nepriimti naktinio beviltiškumo kaip galutinio nuosprendžio.

    Jei vidurnaktį viskas atrodo nebepakeliama, verta prisiminti: iš dalies tai – jūsų biologinis laikrodis. Rytas neišspręs visų problemų, tačiau smegenys į jas pažvelgs iš kitos pusės.

  • Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos

    Mokslininkai sukūrė vakciną nuo streso ir depresijos

    Japonijos mokslininkai iš Osakos universiteto padarė tai, apie ką svajojo milijonai žmonių: jie sukūrė molekulę pavadinimu PA-915, galinčią slopinti depresijos ir streso simptomus beveik du mėnesius po vos vienos injekcijos.

    Iš esmės tai gali tapti pirmąja pasaulyje „vakcina nuo depresijos“ – ne kasdien vartojama piliule, o ilgalaike psichikos apsauga.

    Kaip ji veikia ir kada galėtų pasirodyti vaistinėse?

    Kas yra molekulė PA-915

    Osakos universiteto tyrėjai žengė didelį žingsnį siekdami išvaduoti žmones nuo lėtinio streso ir depresijos.

    Jie sukūrė molekulę PA-915, kuri slopina depresijos ir nerimo simptomus iki aštuonių savaičių po vienos injekcijos.

    Tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular Psychiatry, jau vadinamas proveržiu – anksčiau mokslininkams nepavykdavo pasiekti tokio ilgalaikio poveikio be rimtų šalutinių reakcijų.

    Kaip veikia naujasis vaistas nuo depresijos ir streso

    Šio preparato veikimo principas paprastas, bet genialus: PA-915 blokuoja receptorių PAC1, atsakingą už organizmo streso reakciją.

    Šis receptorius padeda nervų sistemai „įjungti nerimą“, kai žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje.

    Problema ta, kad daugeliui žmonių šis receptorius išlieka aktyvus net ir be priežasties, sukeldamas depresiją, panikos priepuolius ar lėtinį nuovargį.

    PA-915 tarsi „nutildo“ šį signalą, leisdamas smegenims nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

    Naujasis antidepresantas: bandymai ir rezultatai

    Preparato poveikis buvo patikrintas su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo specialiai veikiamos stresu: socialine izoliacija, hormoniniais sutrikimais ir agresyvių kaimynų aplinka.

    Po injekcijos gyvūnai tapo ramesni, aktyvesni ir geriau atliko atminties testus.

    Nerimo ir depresijos požymiai sumažėjo, o pažintinės funkcijos, priešingai, pagerėjo.

    Mokslininkai pažymi, kad PA-915 veikia selektyviai – sveikų gyvūnų elgesys nesikeitė.

    Tai reiškia, kad vaistas neveikia sveikos psichikos, o tik „išjungia“ patologinį stresą.

    Ateityje PAC1 receptorių blokavimas gali tapti nauja kryptimi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją – ypač tiems pacientams, kuriems įprasti antidepresantai neveiksmingi.

    Šiuo metu tyrėjai ruošiasi bandymams su sudėtingesniais gyvūnų modeliais ir, ilgainiui, su žmonėmis.

    Kada „vakcina nuo streso“ pasieks vaistines

    Tokios „vakcinos nuo streso“ pasirodymo vaistinėse galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.

    Šiuo metu molekulė išbandyta tik su gyvūnais, todėl laukia ilgas klinikinių tyrimų kelias.

    Tačiau jei rezultatai pasitvirtins ir su žmonėmis, PA-915 gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir jau seniai ieško vaisto, kuris iš tiesų veiktų.

  • Rudeninė apatija? Valgykite!

    Rudeninė apatija? Valgykite!

    Daugybei žmonių sezonų kaita sukelia jei ne depresiją, tai savotišką apatiją – nesinori nieko veikti, ir net mąstymas, atrodo, reikalauja didelių fizinių pastangų.

    Štai todėl mokslininkai išskyrė dešimt medžiagų, jų tikinimu, būtinų smegenims tokiu sudėtingu metų laiku kaip ruduo.

    Gliukozė

    Kur rasti? Grūdėtoje ir juodoje duonoje, rupių miltų makaronuose – tai yra naudinguose angliavandeniuose. Tačiau gliukozės taip pat yra ir „bloguosiuose“ angliavandeniuose: cukruje, bandelėse, saldainiuose ir pyragaičiuose.

    Geležis

    Kur rasti? Grūdų produktuose, ankštiniuose augaluose, kiaušiniuose, varškėje, galvijų kepenyse. Vaisiuose ir daržovėse geležies mažai, tačiau iš jų – pavyzdžiui, žaliųjų obuolių, – ji pasisavinama visiškai.

    Vitaminas C

    Kur rasti? Juoduosiuose serbentuose (net ir šaldytuose), paprikose, šaltalankiuose, visuose citrusuose.

    B grupės vitaminai

    Kur rasti? Alaus mielėse, špinatuose, morkose, kukurūzuose, pupelėse, brokoliuose (B1 ir B2). Taip pat galvijų kepenyse ir širdyse, neriebioje jautienoje, silkėje, kiaušinių tryniuose (B12).

    Lecitinas

    Kur rasti? Kiaušinių tryniuose, mėsos subproduktuose (galvijų ir kiaulių kepenyse, inkstuose).

    Kalcis

    Kur rasti? Piene ir pieno produktuose, sūryje, kiaušinių tryniuose.

    Magnis

    Kur rasti? Duonoje – ypač grūdėtoje arba rupių miltų, – ryžiuose, grikiuose, visose pupelėse.

    Kalis

    Kur rasti? Keptose bulvėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, šviežiuose raudonuosiuose pomidoruose.

    Nesočiosios riebalų rūgštys

    Kur rasti? Augaliniuose aliejuose – alyvuogių, sojų, rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų. Be to, riebioje žuvyje: silkėje, tune, skumbrėje. Tiks ir žuvų taukai kapsulėse.

    Cinkas

    Kur rasti? Jūros gėrybėse – krevetėse, krabuose, austrėse. Mėsoje – jautienoje, liesoje kiaulienoje, avienoje. Papildyti cinko atsargas organizme padės ir moliūgų sėklos, daiginti kviečiai.

  • Nepakantumas maistui: širdis prašo, skrandis – nepriima

    Nepakantumas maistui: širdis prašo, skrandis – nepriima

    Ar gali būti, kad nemalonūs simptomai, kuriuos jaučiate, – maisto netoleravimo ženklas?

    Norite tikėkite, norite ne, bet jautrumas maisto produktams – ganėtinai dažnas reiškinys. Ekspertų nuomone, daugiau kaip 20 proc. vadinamųjų išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia dėl kokios nors jo formos.

    Bet blogiausia ne tai, o kad daugelis tų žmonių nė neįtaria negaluojantys.

    Mokslininkai pataria, kokių žvalgytis ženklų, išduodančių maisto netoleravimą net tais atvejais, kai nešauna į galvą jo įtarti.

    Niežtintys bėrimai

    Bėrimai ir niežulys – dažnas įvairių produktų netoleravimo simptomas, paprastai pasireiškiantis kelios valandos po to, kai to maisto buvo suvalgyta.

    Prisiminę, ką valgėte paskiausiai, greičiausiai nustatysite ir kaltininką.

    Pilvo skausmai

    Žmonės, netoleruojantys konkrečios maisto grupės produktų, dažniausiai patys pastebi, kad nemalonūs raižantys pilvo skausmai prasideda pavalgius.

    Taip nutinka netoleruojant laktozės, sergant gliutenine enteropatija (arba celiakine liga, celiakija) ir žarnyno uždegimu. Todėl pajutus simptomus primygtinai patariama kreiptis į gydytojus.

    Vidurių pūtimas

    Kartais toks reiškinys būna visiškai normalus – kai padauginame maisto ar užvalgome dujų kaupimą skatinančių produktų, kaip kad pupelės.

    Tačiau jeigu pūtimas tampa nuolatiniu reiškiniu, tai gali byloti apie sveikatos problemą. Pavyzdžiui – maisto netoleravimą. Vidurių pūtimą gali skatinti daugybė įvairių produktų.

    Dujų kaupimasis ir meteorizmas

    Gal ši pokalbio tema ir ne pati maloniausia, tačiau be galo svarbi, mat gali reikšti rimtą sveikatos sutrikimą.

    Dažniausiai ši bėda būna susijusi su laktozės netoleravimu. Žmonės, negalintys normaliai virškinti pieno produktų, neretai skundžiasi itin smarkiu dujų kaupimusi organizme su visomis to pasekmėmis.

    Bet kaltas čia gali būti ne tik pienas – kiti maisto produktai taip pat.

    Nemiga

    Natūralu, jeigu retkarčiais būna sunkiau užmigti. Tačiau nuolat taip tęstis negali.

    Nors nemigą gali išprovokuoti daugybė dalykų, visgi verta pasižvalgyti ir po savo valgiaraštį.

    Aišku, dažniausiai miego sutrikimai siejami su kofeino netoleravimu. Tuomet net menki kiekiai gaiviųjų gėrimų su kofeinu, arbatos ar kavos trukdys užmigti ir gerai išsimiegoti.

    Skausmingi spazmai

    Jeigu patiriate juos reguliariai, reikėtų imtis priemonių.

    Su tokiais simptomais į gydytoją besikreipiantys pacientai dažnai sužino paprasčiausiai netoleruojantys laktozės. Bet jeigu skausmingų spazmų šaltinis ne pieno produktai, gali tekti ir nuodugniau peržiūrėti valgiaraštį.

    Nuolatinis nuovargis

    Dažnai popiet jaučiate energijos stygių – tarsi kokia vidinė baterija išsikrautų visada tuo pačiu dienos metu? Ir nesvarbu, kad pailsėjote – nuovargis tik didėja?

    Jeigu į abu klausimus atsakėte teigiamai, gal ir jus kamuoja maisto netoleravimas.

    Nuovargis, o kartais ir net visiško išsekimo jausmas priskiriamas prie celiakijos ir žarnyno uždegimo simptomų. Turėsite kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tiesą.

    Pykinimas

    Vėmimas ir pykinimas – du skirtingi dalykai, nebūtinai pasireiškiantys kartu. Galite justi pykinimą, bet nenorėti vemti. Tik nuo to savijauta, deja, mažiau bjauri nebūna.

    Laktozės netoleruojantys žmonės itin dažnai skundžiasi pykinimu, kai suvalgo pieno produktų. Tačiau tokiu simptomu gali reikštis ir kitokio maisto netoleravimas, taip pat kai kurios ligos.

    Raumenų skausmai

    Kartais jie neturi nieko bendra su fiziniais krūviais ir labai daug bendro – su maistu jūsų lėkštėje.

    Daug kas gal ir nustebs sužinojęs, kad vienas šalutinių neceliakinio jautrumo glitimui ir glitimo netoleravimo pasireiškimų yra būtent raumenų bei sąnarių skausmai.

    Taigi jei kamuojatės be jokios žinomos priežasties, kreipkitės konsultacijos į profesionalus.

    Viduriavimas

    Dar viena delikati, bet būtina aptarti tema. Jeigu viduriavimas kamuoja dažnai, tai gali būti ženklas, jog jūsų kūnas kažką atmeta.

    Vienkartinis viduriavimo atvejis greičiausiai bus susijęs su vienkartine problema – apsinuodijimu maistu. Jeigu reiškinys kartojasi reguliariai, tai jau gali būti kokios nors sveikatos būklės simptomas.

    Viduriavimą gali sukelti daugelis maisto netoleravimo formų, tad tikrai vertėtų pasitikrinti.

    Vidurių užkietėjimas

    Tai kita ir ne mažiau nemaloni tos pačios bjaurios monetos pusė.

    Jeigu nuolat vargstate dėl užkietėjusių vidurių, gali būti kaltas maistas – ir labiau nei įsivaizduojate.

    Su glitimo netoleravimu susijusios ligos, kaip jau nesyk minėta celiakija, dažnai susiduria su vidurių užkietėjimu.

    Bet kad ir kokia būtų priežastis, į tokius sutrikimus negalima numoti ranka – būtina ieškoti atsakymų.

    Dilgčiojimas ir niežėjimas burnoje

    Kada nors teko patirti tokį dalyką kaip niežulys burnoje iškart po valgio? Tai gali būti ženklas, jog esate alergiški kažkuriam suvalgytam produktui.

    Alerginis niežulys ir dilgčiojimas burnoje paprastai pajuntamas praėjus vos kelioms minutėms ar net sekundėms – taigi tespėjus nuryti maistą.

    Alergija maistui ir jo netoleravimas – skirtingos problemos. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus ir išsitirti.

    Netikėtas svorio netekimas

    Kai sportuojame ir (arba) maitinamės nekaloringai, tirpstantys kilogramai – tai, ko visi pagrįstai tikimės. Tačiau kai svoris krinta staiga, be akivaizdžios priežasties, būtina ieškoti problemos.

    Tai, beje, gerai žinomas glitimo netoleravimo požymis, tad neskubėkite panikuoti. Bet pas gydytoją būtinai apsilankykite.

    Depresija

    Manyti, kad fizinė ir psichinė sveikata niekaip tarpusavyje nesusijusios, iš dalies teisinga, bet anaiptol ne visada.

    Mokslininkai yra nustatę stebėtiną ryšį tarp neceliakinio jautrumo glitimui ir depresijos arba depresinių minčių priepuolių.

    Tad nors yra gerokai daugiau priežasčių šiai labai paplitusiai psichikos būklei išsivystyti, visada derėtų įvertinti ir mitybos įtaką.

    Nerimas

    Negatyvus mąstymas ir nerimas – dar vienas galimas neceliakinio jautrumo glitimui simptomas.

    Tokią būklę dažnai lydi miglota ar sutrikusi sąmonė.

    Jeigu esate kamuojami nerimo, kuo greičiau kreipsitės pagalbos, tuo geriau.

    Švokštimas

    Toks garsas kvėpuojant visada kelia susirūpinimą, net kai būname peršalę. Jeigu švokšti pradedame nesirgdami, dar labiau.

    Tačiau ir vėlgi neskubėkite panikuoti: šis simptomas irgi kartais būna susijęs su mityba, konkrečiai – kviečių netoleravimu.

    Dar dėl reakcijos į kviečius gali patinti, pradėti niežtėti nosies ertmės ir gerklės gleivinė.

    Gurgėjimas pilve

    Visi esame jį girdėję, kai praalkstame. Truputį nesmagu, jei taip nutinka tarp žmonių, bet neverta nerimauti.

    Tačiau jeigu pastebėjote, kad jūsų pilvas burbuliuoja nuolat, ypač virškindamas maistą, tai gali būti laktozės netoleravimo ženklas.

    Stebėkite savijautą pavalgius ir, jei reikia, kreipkitės pagalbos.

    Sudirgimas

    Pastebėjote, jog išgėrę puodelį kavos tampate nervingi, dirglūs, jautrūs, susierzinate dėl visiškų niekų? Ir taip nutinka dažnai? Tuomet turite bėdų dėl kofeino.

    Tyrėjai nustatė, jog didelės kofeino dozės sukelia tokias reakcijas. O žmonėms, jį silpnai toleruojantiems, net ir menko jo kiekio pakanka.

    Nepaaiškinamas prakaitavimas

    Kitas ženklas, kad galbūt turite bėdų dėl kofeino toleravimo.

    Beje, tai viena naujausių maisto netoleravimo formų. Kai kurių žmonių organizmas tiesiog lėčiau metabolizuoja kofeiną nei kitų, ir prakaitavimas tampa to šalutiniu požymiu.

    Jeigu taip būna ir jums, specialistai rekomenduoja sumažinti kofeino vartojimą.

    Galvos skausmai

    Galvos sopulys ar dar blogiau – migreniniai galvos skausmai iškart užvalgius tam tikro maisto, tai situacija, kurią verta patyrinėti su specialistais.

    Tokie simptomai gana dažni tarp žmonių, kurių padidėjęs jautrumas glutamo rūgščiai, šios gausu pomidoruose, sojų padaže, grybuose.

    Specialistai jiems rekomenduoja rašyti mitybos dienoraštį – tai padeda lengviau susekti, kurie produktai sukelia negalavimus.

     

  • Ar gali 10 000 žingsnių per dieną apsaugoti nuo depresijos?

    Ar gali 10 000 žingsnių per dieną apsaugoti nuo depresijos?

    Vaikščiojimo ir aerobinių pratimų nauda širdies bei kraujagyslių sveikatai seniai įrodyta, tačiau jų vaidmuo užkertant kelią tokioms ligoms kaip depresija buvo aiškiai patvirtintas tik neseniai.

    Naujo mokslinio tyrimo autoriai išanalizavo 33 tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo beveik 100 tūkstančių suaugusių žmonių iš skirtingų pasaulio šalių.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kasdien žengiantys daugiau žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus, o jų bendroji sveikata geresnė nei mažai judančių žmonių.

    Tačiau kiek žingsnių reikia nueiti, kad jaustumėtės geriau ir išvengtumėte depresijos?

    Sportas ir sveikata

    Fizinė veikla – sveikatos garantas. Žmogaus kūnas nėra pritaikytas sėsliam gyvenimo būdui: mūsų tolimi protėviai nuolat judėjo, sekdami grobį ir įveikdami didelius atstumus, o greita reakcija bei bėgimas gelbėdavo nuo plėšrūnų.

    Priešingai, sėslus gyvenimo būdas didina ankstyvos mirties riziką.

    Tokią išvadą pateikė Europos kardiologų draugijos mokslininkų grupė.

    Jie 20 metų stebėjo savanorių sveikatą ir nustatė, kad fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina mirties tikimybę nuo įvairių priežasčių, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei 2 tipo diabetą. Be to, judėjimas padeda kontroliuoti svorį, gerina miego kokybę ir pakelia nuotaiką.

    Svarbiausia, kad norint išlikti sveikam, nereikia lankytis sporto salėje ar tapti profesionaliu sportininku.

    Pakanka daugiau vaikščioti.

    Tačiau kyla klausimas – kiek žingsnių per dieną tam reikia?

    Kaip nustatyta vaikščiojimo ir depresijos simptomų sąsaja?

    Naujojo metaanalizės autoriai, paskelbti žurnale JAMA Network Open, išsiaiškino, kad kasdienė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, turi svarbų vaidmenį psichinei sveikatai palaikyti ir depresijai užkirsti.

    Depresija – tai ne vien liūdesys ar bloga nuotaika, o liga, kurią būtina gydyti.

    Analizuojant 33 mokslinių darbų duomenis, kuriuose dalyvavo 96 tūkstančiai 18–91 metų suaugusiųjų, buvo nustatyta, kad žmonės, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau patiria depresijos simptomus.

    Tyrimai buvo atliekami naudojant sisteminę apžvalgą ir metaanalizės metodiką.

    Mokslininkai duomenis rinko iš tokių duomenų bazių kaip PubMed, PsycINFO, Scopus, SPORTDiscus ir Web of Science.

    Tiriant žingsnių skaičių buvo naudojami išmanieji prietaisai, o depresijos simptomai fiksuojami apklausų pagalba.

    Iš 33 analizuotų tyrimų 27 buvo skerspjūvio tipo, o 6 – kohortiniai arba ilgalaikiai.

    Kiek reikia vaikščioti kasdien?

    Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp kasdienių žingsnių skaičiaus ir depresijos simptomų intensyvumo.

    Dalyviai, kasdien nueinantys daugiau nei 5000 žingsnių, rečiau kentėjo nuo depresijos nei tie, kurie nueidavo mažiau.

    Ypač ryškus poveikis pastebėtas tiems, kurie stabiliai nueidavo 7000 žingsnių ir daugiau.

    Tyrėjai išskyrė šias aktyvumo kategorijas:

    • Mažiau nei 5000 žingsnių – sėslus gyvenimo būdas.
    • 5000–7499 žingsnių – žema aktyvumo zona.
    • 7500–9999 žingsnių – vidutiniškai aukštas aktyvumas.
    • 10 000 ir daugiau – aukštas aktyvumas.

    Kiekvienas perėjimas į aukštesnį lygį darė teigiamą poveikį depresijos rizikai.

    Pavyzdžiui, aktyvumo zona nuo 7500 žingsnių buvo susijusi su daugiau nei 40 proc. sumažėjusia depresijos rizika.

    Kodėl vaikščiojimas padeda?

    Reguliarios fizinės veiklos nauda susijusi su imuninių procesų reguliavimu, uždegimo mažinimu, smegenų ir nervų sistemos funkcijų gerinimu. Taip pat aktyvumas skatina neuromediatorių gamybą, o tai gerina nuotaiką ir sumažina stresą.

    Mokslininkai pažymi, kad jų išvados nėra panacėja.

    Depresijos priežastys sudėtingos, o mažas aktyvumas gali būti ir depresijos pasekmė.

    Tačiau net ir nedidelis žingsnių padidėjimas gali duoti apčiuopiamą naudą.

    Kaip pradėti vaikščioti daugiau?

    Vaikščiojimo tikslai lengvai integruojami į kasdienybę.

    Naudodami išmaniuosius prietaisus, galite stebėti progresą ir kelti tikslus.

    Be to, svarbu derinti fizinį aktyvumą su miego, mitybos ir streso valdymo strategijomis.

    Akivaizdu, kad net maži žingsniai link aktyvesnio gyvenimo gali reikšmingai pagerinti psichinę sveikatą.

  • Nežinojau, kad man depresija

    Nežinojau, kad man depresija

    Depresija po gimdymo yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia.

    Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės – kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau. Su viešosios įstaigos Krizinio nėštumo centro psichologe Rūta Mickevičiene kalbamės apie pogimdyminės depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos būdus.

    Susirgti gali ir vyrai

    Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda gimus kūdikiui ir trunka maždaug  8 savaites ar ilgiau.

    Anot Krizinio nėštumo centro psichologės, besilaukianti ir pagimdžiusi mama išgyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyčius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų.

    Todėl psichologė R. Mickevičienė akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiškia, kad ji yra bloga mama – šiuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba.

    „Pogimdyminę depresiją diagnozuoja psichiatras pagal moters jaučiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumą, trukmę ir dinamiką.

    Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais.

    Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pabrėžė, kad ne tik moterys, bet ir 4–7 proc. vyrų suserga depresija po vaiko gimimo.

    Sunku įvardinti vieną priežastį

    Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Kelių moteriai nepalankių veiksnių kombinacija gali turėti įtakos, kad gerokai padidėja pogimdyminės depresijos rizika.

    „Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Tai gali būti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymą), sirgimas depresija iki nėštumo arba nėštumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nėštumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.

    Kiekvienas asmuo yra individualus ir visos ankstesnės patirtys, ligos, psichologinis atsparumas ir emocijų valdymas daro įtaką psichologinei sveikatai po gimdymo“, – sakė psichologė.

    Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai. Dėl pakitusios emocinės būklės mamai tampa sunku kurti saugų ir prieraišų ryšį su savo vaiku, juo rūpinamasi šaltai, vangiai, todėl didėja tikimybė, kad vaikas ateityje susidurs su emociniais ir kognityviniais raidos sutrikimais ar elgesio problemomis.

    „Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Liga apsunkina mamos santykius ne tik su naujagimiu, bet su ir likusia šeimos dalimi“, – teigė psichologė.

    Laiku pastebėkite šauktukus

    Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei per nėštumą. Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo, tačiau, R. Mickevičienės teigimu, ji gali pasireikšti ir praėjus pusmečiui ar net metams po gimdymo.

    Paprastai išskiriami požymiai, kurie be jokio pagerėjimo tęsiasi dvi savaites ar daugiau, yra intensyvus liūdesys, verkimas, baimingumas, tuštumos jausmas, irzlumas, pyktis, energijos ir motyvacijos stoka.

    „Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajusti ryšį su kūdikiu. Pasitaiko atvejų, kai moteris kankina baimė sužeisti ar kitaip pakenkti kūdikiui, kyla minčių apie savęs žalojimą ar net mirtį“, – paaiškino specialistė.

    R.Mickevičienė pasakojo, kad pagalbos besikreipiančios moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“ Anot psichologės, tai yra pirmieji raudonieji šauktukai – ankstyvasis pagalbos šauksmas, į kurį svarbu laiku atkreipti dėmesį.

    Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai sūpuodama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti. Abu su vyru labai laukėme dukrytės, todėl nė nebandžiau visko palikti išsispręsti savaime, todėl kreipiausi pagalbos ir viskas susitvarkė“, – dalijosi Monika.

    Užduokite sau klausimus

    Pasak R. Mickevičienės, visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Besilaukianti ar neseniai pagimdžiusi moteris gali savarankiškai užkirsti kelią depresijai formuotis ar gerokai palengvinti sutrikimo požymius, įsipareigodama rūpintis savimi.

    Krizinio nėštumo centre dirbanti specialistė besilaukiančias ir pagimdžiusias klientes drąsina koncentruotis į penkias sritis: mintis, miegą, mankštą, mitybą ir malonumus.

    „Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba visavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti? Kaip malonumais paįvairinta rutina veikia mano emocinę sveikatą?“ – darbo praktikomis dalijosi specialistė.

    Kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Ypač svarbu, kad aplinkiniai pasiūlytų konkrečią pagalbą: pasirūpintų vaiku ir leistų mamai pailsėti, pasidalintų konkrečia informacija ir pagalbos kontaktais, palydėtų pas specialistus ar padėtų užsiregistruoti vizitui.

    „Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta siejantys visą šeimą svarbūs išgyvenimai, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, – kalbėjo Krizinio nėštumo centro specialistė R. Mickevičienė.

    Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu, kreiptis galima el. paštu pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

     

     

     

     

  • Skirtingas psichotipas – kitokia ir depresija

    Skirtingas psichotipas – kitokia ir depresija

    Sangvinikai pradeda viską pamiršti, flegmatikai tampa mieguisti… Skirtingo būdo žmonės net depresiją išgyvena skirtingai.

    Pavasaris, kaip ir ruduo, – nuotaikų kaitos metas. Dienomis, kai jaučiamės prislėgti labiau nei paprastai, dažnas net pasiskundžiame: „Man depresija.“

    Bet gydytojai įspėja tokiais žodžiais taip lengvai nesišvaistyti – tikra liga smarkiai skiriasi nuo sezoninės prastos nuotaikos.

    Kai nelieka prasmės

    Tikrąja depresija sergantiems asmenims, anot specialistų, būdinga vadinamoji depresinė logika. Tai pabrėžtinai negatyvus mąstymo būdas – visada pesimistiškas, kad ir kas nutiktų.

    Pavyzdžiui, radau gatvėje pinigų. Ir tai labai blogai, nes gyvenimas – kaip zebras, po balto ruožo visada eina juodas. Vadinasi, jeigu šiandien man pasisekė, ryt būtinai turi nutikti kas nors blogo.

    Arba: šviečia saulė, puikus oras, bet kas gi gero, juk tiek daug ultravioletinių spindulių – jie būtinai sukels odos vėžį.

    Kitaip tariant, depresijos užkluptiems žmonėms viskas gyvenime nebetenka prasmės – pastarosios nelieka netgi jų skunduose. Dėl to jie nesikreipia pagalbos, dargi stengiasi jos vengti. Svarbiausia tampa atsiribojimas ir vienatvė.

    Kuo čia dėtas charakteris?

    Anot psichiatrų, tam, kaip reiškiasi depresiją, įtakos turi ir žmogaus charakteris. Arba, tiksliau, jo psichotipas.

    Sangvinikai – visada ramūs ir santūrūs, pasižymintys racionalumu, – susirgę greičiausiai kaltins save pačius dėl to, kad nėra nei jėgų, nei noro ką nors daryti. Jiems depresija dažniausiai pasireiškia savigrauža, refleksija ir pažintinių sutrikimų gausa.

    Cholerikai – ekspresyvios, impulsyvios, „sprogstamojo“ charakterio asmenybės, užklupus depresijai tampa kone visų įmanomų nerimo sutrikimų aukomis.

    Sirgdami depresija tokie žmonės visko bijo, patiria nuolatinę įtampą bei daugybę somatinių ir fiziologinių išgyvenimų.

    Depresyvūs cholerikai tampa itin judrūs, nerimastingi, nenustygsta vietoje, jų veiksmai pasidaro chaotiški.

    Melancholikai ir taip gyvena tarytum su depresija. Todėl prasidėjus ligai juos užgula tikrų tikriausias slogutis. Ligonis tampa klasikinio depresijos stereotipo, kaip ji įsivaizduojama, įsikūnijimu: juodos nevilties praraja.

    Kaip sako gydytojai psichoterapeutai, melancholikai depresiją išgyvena ne mintimis, ne kūnu, bet siela.

    Flegmatikai, kurie ir šiaip iš prigimties nėra labai fiziškai aktyvūs, apimti depresijos tampa letargiški ir labai daug miega. Apatija juos guldo į lovą, ant sofos – bet kur, kur galima atsiriboti nuo pasaulio. Trumpai tariant, flegmatikams pagrindinis depresijos simptomas – visiškas fizinis pasyvumas.

    Kaip atpažinti depresiją?

    Kad suprastume, kieno simptomai jums neduoda ramybės – ligos ar pavasarinio liūdesio, – būtina padalyti savo savijautą į keturias esmines sritis ir kiekvieną jų įvertinti.

    1. Pažintinės galimybės. Tai viskas, kas susiję su galva ir ateina iš jos: mintys, dėmesingumas, susitelkimas, gebėjimas analizuoti.

    2. Afektas. Visos emocijos ir jausmai, nuotaikos ir išgyvenimai. Kitaip tariant, kas slegia širdį.

    3. Valia. Arba energija, jeigu jis žodis jums artimesnis. Ta mūsų psichikos dalis, verčianti mus judėti į priekį.

    4. Psichosomatika. Savojo kūno pajautimas ir supratimas.

    Sergant tikrąja depresija liga paliečia faktiškai visas šias sritis ir jų komponentus. Tai yra prarandame gebėjimą blaiviai analizuoti aplinką, visos teigiamos emocijos išnyksta arba nueina į antrąjį planą – pasaulį pradedame regėti tarsi per apdulkėjusį veidrodį. Jėgų nėra niekam – net tam, kad rytą išliptume iš lovos. Menkiausiems buities darbeliams atlikti reikia daugybės energijos, kurios ir taip trūksta.

    Beje, tokia būklė labai gerai pažįstama žmonėms, persirgusiems sunkiu kovidu. Mat koronavirusas smegenis veikia beveik taip pat, kaip ir depresija.

    Įdomu ir tai, kad po pandemijos sergančių depresija žmonių skaičius visame pasaulyje smarkiai išaugo.

  • Psichiatrė apie šventinį pavojų: kartais neatlaikome bendravimo su artimaisiais intensyvumo

    Psichiatrė apie šventinį pavojų: kartais neatlaikome bendravimo su artimaisiais intensyvumo

    Kokios krizės mūsų gali tykoti prie šventinio stalo, jaukai blizgant kalėdinei eglutei? Ar egzistuoja sezoninė depresija? Kokį svarbų niuansą reikia žinoti apie šviesos terapiją? Į klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

    – „Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys“ – tokiu klausimu mirga antraštės prieš kiekvienas Kalėdas. O kaip kalėdinis, naujametis laikotarpis atsispindi Psichiatrijos klinikos darbe?

    – Psichiatrijos klinikos darbe su tam tikru sezoniškumu susiduriame. Kaimiškas vietoves aptarnaujantys skyriai puikia žino, kada būna bulvių sodinimo laikas ar bulviakasis, na, o po didžiųjų metų švenčių kurį laiką visa eilė asmenų informuoja, kad jie gėrė „nuo Kalėdų“, Velykų, Joninių.

    Kalėdos vis tiktai yra ypatinga šventė. Joje yra daug iš vaikystės atėjusio stebuklo laukimo ir džiugesio, susijungimo su šeima. Todėl didelė dalis pacientų, jei tik būsena nėra labai sunku, atideda kreipimąsi į specialistus ir lieka namuose – su šeima ar su savo prisiminimais. Tačiau tie, kurie vis tiktai atvažiuoja ar yra atvežami, dažnai ženkliai sunkesnėse būsenose ar situacijose.

    Patenka žmonės po šeimyninių konfliktų, žmonės, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių kalėdiniame laikotarpyje išgyvena netektį, vienatvę ar beprasmiškumą. Vėliau atvyksta tie, kurie šventiniame laikotarpyje gausiai piktnaudžiavo alkoholiu, ir tie, kurie ilgą laiką būnant su seniai matytais šeimos nariais „neatlaikė“ bendravimo intensyvumo.

    – Ar egzistuoja sezoninė depresija? Galbūt tai dar vienas „madingas“ mitas?

    – Iš tiesų tai nėra mitas, tačiau tik tuo atveju, jei pats terminas vartojamas teisingai. Apskritai sezoniškumas yra būdingas nuotaikos sutrikimams, yra žmonių, kuriems depresija vystosi, pvz. rudenį ir pavasarį.

    Tačiau kai kalbame apie sezoninę depresiją, dažniausiai turime galvoje „žieminę“ depresiją arba anglų kalba naudojamą terminą „winter blues“, kurį galėtume išversti kaip žiemos liūdesį. Ši depresija turi ir tam tikrą biologinį pagrindą, t. y. jos vystymuisi įtakos turi melatonino sistema, reaguojanti į sumažėjusį saulės šviesos kiekį, nors pats atsiradimo mechanizmas nėra toks paprastas ir jame dalyvauja visa eilė kitų smegenų veiklai svarbių medžiagų.

    Svarbu paminėti, kad sezoninei depresijai nėra būdingas grynas liūdesys, o dažnai pats nuotaikos pablogėjimas pasireiškia saikingu liūdesiu ar tik dirglumu, o pirmame plane dažnai stebime kitus simptomus, tokius kaip energijos stoka, mieguistumas dienos metu, sunkumai susikaupti, potraukis saldumynams.

    Tai patiriantys asmenys labai aiškiai įvardija, kada jiems pradeda blogėti savijauta („kai trumpėja dienos“, „kiekvieną rudenį“ ir pan.), o taip pat ir kada pradeda gerėti savijauta, dažnai akcentuodami arba sausio vidurį, kai akivaizdžiai pailgėja diena, ar pavasario pradžią.

    – Kiek veiksmingos „naminės“ priemonės – jonažolių preparatai, serotoninas, vitaminas D, 5–HTP, kt., – kurios, žadama, kaip ant mielių pakels nuotaiką ir nuvys sezoninę depresiją?

    – Depresija yra tokia būsena, kai „mielių metodas“ nelabai veikia. Aišku, pastaruoju metu yra tam tikrų greitai veikiančių medžiagų, kurios vis plačiau naudojamos, tačiau ir jos naudojamos deriniuose bei esant tam tikroms sąlygoms. Dažniausiai depresijos gydymas yra lėtas ir susijęs ne tik su biologinėmis, bet ir psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis bei jų valdymu.

    Manau, kad tinkamas vitamino D naudojimas, jei ženkliau ir nepagerins nuotaikos, tai tikrai bus naudingas daugeliui organizmo funkcijų. Jonažolė daugelyje tautų yra žinoma kaip nuotaiką veikianti vaistažolė, jos naudojimas gali būti naudingas, tačiau jis turėtų būti suderintas su specialistu. Kodėl? Depresijos priežasčių, kaip ir minėjau, yra daug, todėl visada būtina į depresijos atsiradimą ir gydymą žiūrėti kompleksiškai ir tvarkytis su visais faktoriais, turėjusiais įtakos depresijos atsiradimui.

    Serotonino pirmtakai irgi gali būti neblogai, tačiau depresijos mechanizmas nėra toks primityvus kaip paprastas serotonino stygius, – viskas yra sudėtingiau.

    Jei jau kalbame apie sezoninės arba „žieminės“ depresijos gydymą, paminėčiau vieną priemonę, kuri yra pakankamai saugi, greitai veikianti ir gan plačiai paplitusi kraštuose, kuriuose pilkas ir tamsus šaltasis sezonas. Kalbu apie šviesos terapiją, kai nuotaikai atstatyti naudojamos lempos, kurių šviesa atitinka saulės spektrą. Reguliarus žiūrėjimas į tokios lempos šviesą, greitai ir pakankamai efektyviai veikia nuotaiką. Aišku, yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, pvz. daryti tai rytais, nes vakarinis tokios lempos naudojimas gali pabloginti miego kokybę.

    Na, o tiems, kurie nenori leisti laiko prie šviesos terapijos lempos ar nemėgsta „chemijos“, rekomenduočiau lengvais atvejais daugiau laiko leisti saulės šviesoje, daugiau judėti, kas vėlgi neblogai veikia nuotaiką.