Žyma: Daržovės

  • Kokį sūrį dėti į salotas: skaniausi ir labiausiai derantys pasirinkimai

    Kokį sūrį dėti į salotas: skaniausi ir labiausiai derantys pasirinkimai

    Tinkamai parinktas sūris gali visiškai pakeisti salotų skonį ir tekstūrą. Vienas suteikia švelnaus kremiškumo, kitas – malonaus sūrumo, o ryškesnio skonio sūris gali tapti pagrindiniu viso patiekalo akcentu.

    Renkantis sūrį verta atsižvelgti ne tik į jo skonį, bet ir į drėgnumą, brandinimo trukmę bei kitus salotų ingredientus. Ne kiekvienas šaldytuve turimas sūris vienodai gerai tiks šaltam patiekalui.

    Feta, baltasis sūris ir mocarela – šviežioms daržovėms

    Minkšti ir sūryme laikomi sūriai pasižymi didesniu drėgnumu, todėl puikiai dera su šviežiomis daržovėmis. Jie suteikia salotoms kremiškumo, tad dažnai galima apsieiti be majonezo ar riebaus padažo.

    Feta arba sūryme brandintas baltasis sūris ypač tinka su:

    • pomidorais;
    • agurkais;
    • saldžiosiomis paprikomis;
    • alyvuogėmis;
    • raudonaisiais svogūnais;
    • žalumynais.

    Šie sūriai yra gana sūrūs, todėl salotas geriausia pirmiausia paragauti ir tik tuomet spręsti, ar reikia papildomai berti druskos.

    Pomidorų ir bazilikų salotoms labiausiai tinka nedideli mocarelos rutuliukai, laikomi sūryme. Picoms skirtas kietesnis mocarelos sūris šaltas gali būti tamprus ir ne toks išraiškingas.

    Fetą, mocarelą ar minkštą baltąjį sūrį geriausia ne smulkiai pjaustyti, o stambiau sutrupinti arba padalyti rankomis. Taip salotos įgauna malonesnę, kremiškesnę tekstūrą.

    Ožkų sūris ir rikota – burokėliams, kriaušėms bei moliūgams

    Minkštas ožkų pieno sūris arba rikota gerai dera su natūraliai saldesniais ingredientais. Jų švelniai rūgštus arba pieniškas skonis neužgožia produktų, o išryškina jų saldumą.

    Išbandykite šiuos derinius:

    • kepti burokėliai, ožkų sūris ir graikiniai riešutai;
    • kriaušė, ožkų sūris ir salotų lapai;
    • keptas moliūgas, rikota ir moliūgų sėklos;
    • persikai arba nektarinai, minkštas sūris ir žalumynai.

    Tokias salotas galima pagardinti alyvuogių aliejumi, medumi, citrinų sultimis arba nedideliu kiekiu balzaminio acto.

    Parmezanas – salotoms su vištiena, kiaušiniais ir skrebučiais

    Kietieji brandinti sūriai salotose naudojami kitaip nei feta ar mocarela. Jų nereikėtų pjaustyti stambiais kubeliais. Parmezaną geriau smulkiai sutarkuoti arba specialia pjaustykle supjaustyti labai plonomis drožlėmis.

    Parmezanas suteikia salotoms sūrumo, riešutinio poskonio ir sustiprina kitų ingredientų skonį, tačiau patiekalo neapsunkina.

    Jis ypač gerai dera su:

    • kepta arba virta vištiena;
    • kiaušiniais;
    • traškiais skrebučiais;
    • romaninėmis salotomis;
    • vytintu kumpiu;
    • keptomis daržovėmis.

    Parmezaną geriausia berti pačioje pabaigoje, kai salotų lapai ir kiti ingredientai jau sumaišyti su padažu. Įbėrus per anksti, smulkios sūrio drožlės gali prilipti prie dubens arba nusėsti ant dugno.

    Mėlynasis sūris – kriaušėms, riešutams ir salotų lapams

    Sūris su mėlynuoju pelėsiu pasižymi ryškiu, sūriu ir pikantišku skoniu. Jo nereikia daug – keturioms salotų porcijoms dažniausiai pakanka maždaug 30–50 gramų.

    Mėlynasis sūris geriausiai dera su:

    • kriaušėmis;
    • obuoliais;
    • vynuogėmis;
    • graikiniais arba lazdynų riešutais;
    • salotų lapais;
    • medaus padažu;
    • keptais burokėliais.

    Neutralūs salotų lapai leidžia atsiskleisti sūrio skoniui, o saldūs vaisiai sušvelnina jo aštrumą. Svarbu nepersistengti – įdėjus per daug mėlynojo sūrio, kitų ingredientų beveik nebesijaus.

    Rūkytas sūris – pupelėms, avinžirniams ir kukurūzams

    Rūkytas sūris salotoms suteikia sodraus dūmų aromato. Dėl jo net ir daržovių ar ankštinių produktų salotos gali atrodyti sotesnės.

    Rūkytas čederis, rūkytas lydomasis sūris ar kitas tvirtesnės tekstūros rūkytas sūris dera su:

    • pupelėmis;
    • avinžirniais;
    • kukurūzais;
    • keptomis paprikomis;
    • bulvėmis;
    • vištiena;
    • makaronais.

    Į šiltas salotas rūkytą sūrį geriausia dėti prieš pat patiekiant. Nuo šilumos jis šiek tiek suminkštės, tačiau visiškai neištirps.

    Kaip sūrį tinkamai paruošti

    Net ir gerą sūrį galima sugadinti netinkamai patiekus. Labai šaltas sūris būna kietesnis, o jo aromatas ir skonis juntami silpniau.

    Sūrį verta išimti iš šaldytuvo likus maždaug 20–30 minučių iki salotų gaminimo. Per šį laiką jis šiek tiek sušils ir geriau atskleis savo skonį.

    Pravers ir kelios paprastos taisyklės:

    • fetą ir mocarelą derinkite su alyvuogių aliejumi bei citrinų sultimis;
    • labai rūgštaus acto į salotas su drėgnu, minkštu sūriu pilkite saikingai;
    • parmezaną tarkuokite arba pjaustykite plonomis drožlėmis;
    • kietąjį sūrį berkite prieš pat patiekdami;
    • mėlynojo ir rūkyto sūrio dėkite nedaug;
    • prieš sūdydami salotas paragaukite, nes daugelis sūrių jau yra gana sūrūs.

    Kokie sūriai salotoms tinka prasčiau

    Įprastas fermentinis sūris, pavyzdžiui, „Gouda“, „Edam“ ar panašūs pusiau kieti sūriai, nėra pats geriausias pasirinkimas lengvoms šaltoms salotoms. Supjaustyti stambiais kubeliais jie gali atrodyti kieti, tamprūs ir užgožti daržovių tekstūrą.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad jų salotose naudoti negalima. Tokius sūrius geriau:

    • smulkiai sutarkuoti;
    • supjaustyti labai plonais šiaudeliais;
    • dėti į šiltas bulvių, makaronų arba vištienos salotas;
    • derinti su stipresnio skonio padažu.

    Tačiau dažniausiai jie geriau atsiskleidžia karštuose sumuštiniuose, apkepuose ar kituose patiekaluose, kuriuose sūris pašildomas.

    Trumpa sūrių derinimo atmintinė

    Šviežioms daržovėms rinkitės fetą, baltąjį sūrį arba mocarelą.

    Burokėliams, moliūgams ir vaisiams tiks ožkų sūris arba rikota.

    Vištienos, kiaušinių ir skrebučių salotas gardinkite parmezanu.

    Kriaušių, obuolių ir riešutų salotoms rinkitės mėlynąjį sūrį.

    Pupelių, avinžirnių ir kukurūzų salotoms išraiškingumo suteiks rūkytas sūris.

    Svarbiausia prisiminti paprastą principą: kuo švelnesni ir gaivesni salotų ingredientai, tuo minkštesnis bei drėgnesnis gali būti sūris. O jei salotoms trūksta ryškaus skonio, jį suteiks brandintas, mėlynasis arba rūkytas sūris.

  • Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Daugelis esame įpratę manyti, kad šviežios daržovės ir vaisiai – sveikos mitybos etalonas, o šaldyti ar konservuoti produktai tėra kompromisas dėl kainos, laiko ar patogumo. Tačiau mitybos specialistai į tokį skirstymą žiūri atsargiau.

    Iš tiesų skirtumas tarp šviežių, šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių dažnai būna mažesnis, nei manome. Kai kuriais atvejais šaldyti produktai maistines medžiagas išsaugo net labai gerai, nes dažniausiai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, kai jų maistinė vertė dar didelė.

    Tad klausimas turėtų būti ne „švieži ar šaldyti“, o kaip dažniau suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų – ir kaip pasirinkti produktus, kuriuose nėra nereikalingo cukraus, druskos ar riebių padažų.

    Kiek daržovių ir vaisių reikėtų suvalgyti

    Daržovės, vaisiai ir uogos yra vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir kitų organizmui naudingų junginių šaltinis. Pakankamas jų kiekis siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, geresne virškinimo sistemos veikla ir sveikesne mityba apskritai.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma kasdien suvartoti bent 500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ir uogų. Iš jų bent 350 g turėtų sudaryti daržovės, neskaitant bulvių, o 150–250 g – vaisiai ir uogos.

    Viena porcija – gana paprastas orientyras: dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų, kelios morkos, pomidoras ar kita įprasta porcija. Svarbiausia – įvairovė ir reguliarumas.

    Geriausia, kai daržovių, vaisių ir uogų yra kiekviename valgyme. Tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti tik švieži. Tinka ir šaldytos, raugintos, saikingai termiškai apdorotos daržovės. Svarbu neapsiriboti vien bulvėmis ar saldžiais vaisiais – daržovių kasdien turėtų būti daugiau nei vaisių.

    Kodėl šaldyti ir konservuoti produktai gali būti naudingi

    Pagrindiniai šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių privalumai – kaina, patogumas ir ilgesnis galiojimo laikas. Tai ypač aktualu žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai švieži produktai būna brangesni, o jų kokybė ne visada džiugina.

    Šaldytos daržovės dažnai jau būna nuplautos, supjaustytos ir paruoštos gaminti. Jas galima greitai suberti į sriubą, troškinį, omletą, košę ar garnyrą. Konservuotos ankštinės daržovės – pupelės, avinžirniai, lęšiai – taip pat gali labai praversti, kai norisi greitai pagaminti sotesnį patiekalą.

    Dar vienas privalumas – mažiau maisto atliekų. Šviežios salotos, uogos ar vaisiai greitai vysta, genda, pelyja. Šaldyti ir konservuoti produktai laikosi gerokai ilgiau, todėl padeda sutaupyti ir išvengti situacijos, kai nespėtas suvalgyti maistas keliauja į šiukšliadėžę.

    Ar šaldant išlieka vitaminai

    Šaldymas sulėtina produktų gedimą ir padeda išsaugoti didelę dalį maistinių medžiagų. Dažnai daržovės ir vaisiai šaldomi tada, kai yra prinokę ar pasiekę tinkamą brandą, todėl jų maistinė vertė gali būti labai gera.

    Žinoma, šaldymas nėra stebuklas. Kai kurios daržovės prieš šaldymą trumpai blanširuojamos – apdorojamos karštu vandeniu ar garais. Dėl to gali sumažėti dalis jautresnių vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C ar kai kurių B grupės vitaminų. Kita vertus, blanširavimas padeda sustabdyti fermentų veiklą, išsaugoti spalvą, skonį ir tekstūrą.

    Praktiškai svarbiausia šaldytų produktų nekankinti: neatšildyti ir vėl neužšaldyti kelis kartus. Pakartotinis atitirpinimas ir užšaldymas blogina tekstūrą, gali skatinti skysčių netekimą ir neigiamai veikti kokybę. Todėl geriausia išsiimti tiek, kiek iškart sunaudosite.

    Kas nutinka konservuojant

    Konservavimas veikia kitaip nei šaldymas. Produktai paprastai kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai ir maistas galėtų ilgai saugiai stovėti kambario temperatūroje. Dėl tokio apdorojimo dalis jautresnių maistinių medžiagų, ypač vitamino C, gali sumažėti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad konservuoti produktai yra „beverčiai“. Konservuoti pomidorai, pupelės, avinžirniai, lęšiai, kukurūzai ar kai kurios daržovės vis tiek gali būti geras skaidulų, mineralinių medžiagų ir augalinių baltymų šaltinis.

    Kai kurių produktų atveju terminis apdorojimas netgi padidina tam tikrų junginių prieinamumą organizmui. Pavyzdžiui, iš kaitintų pomidorų organizmui lengviau pasisavinti likopeną – antioksidantą, siejamą su pomidorų raudona spalva. Todėl konservuoti pomidorai savo sultyse ar pomidorų tyrė be perteklinės druskos gali būti visai geras pasirinkimas.

    Didžiausia konservų problema – druska ir cukrus

    Renkantis konservuotus produktus svarbiausia skaityti etiketes. Konservuotose daržovėse ir ankštiniuose produktuose neretai būna daug druskos, o konservuotuose vaisiuose – pridėtinio cukraus ar sirupo.

    Todėl verta rinktis daržoves ir ankštinius produktus su užrašu „be pridėtinės druskos“, „mažiau druskos“ arba tiesiog palyginti natrio kiekį maistingumo lentelėje. Jei tokio pasirinkimo nėra, dalį druskos galima sumažinti paprastai: nupilti skystį ir produktus perplauti po tekančiu vandeniu.

    Konservuotus vaisius geriau rinktis savo sultyse, o ne sirupe. Dar geriau – be pridėtinio cukraus. Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką produktą tiesiog saldžiu desertu.

    Atsargiau reikėtų žiūrėti ir į konservuotas pupeles pomidorų ar kitokiuose padažuose, nes juose gali būti ir druskos, ir cukraus. Jei tokie produktai valgomi dažnai, verta rinktis mažiau druskos ir cukraus turinčias versijas.

    O kaip dėl saugumo

    Šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai yra saugūs, tačiau kai kuriuos produktus, ypač šaldytas daržoves, geriausia vartoti termiškai apdorotus, jei taip nurodyta ant pakuotės. Tai svarbu dėl galimos mikrobiologinės taršos.

    Konservų atveju galioja kita taisyklė: niekada nevartokite produkto iš išsipūtusios, pažeistos, surūdijusios ar pratekėjusios skardinės. Išsipūtusi pakuotė gali rodyti, kad viduje vyksta mikroorganizmų veikla, todėl rizikuoti nereikėtų.

    Atidarytų konservų taip pat geriau nelaikyti pačioje skardinėje. Likusį turinį verta perdėti į švarų indelį, uždengti ir laikyti šaldytuve.

    Kaip patogiai naudoti šaldytas ir konservuotas daržoves

    Šaldytos daržovės – vienas paprasčiausių būdų greitai pagerinti vakarienę. Žirneliai, brokoliai, špinatai, šparaginės pupelės, morkų ir žiedinių kopūstų mišiniai tinka sriuboms, troškiniams, apkepams, omletams ar garnyrams.

    Šaldytos uogos puikiai tinka košėms, jogurtui, varškei, glotnučiams, kepiniams ar padažams. Jos ypač naudingos ne sezono metu, kai šviežios uogos brangios arba atvežtinės ir ne tokios aromatingos.

    Konservuotos ankštinės daržovės gali išgelbėti pietus ar vakarienę: avinžirnius galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, iš jų gaminti užtepėles; pupelės tinka čili troškiniams, makaronų padažams, mišrainėms; lęšiai greitai padidina patiekalo sotumą.

    Sausos ankštinės daržovės dažnai yra dar pigesnės ir taip pat ilgai laikosi, tačiau jas reikia mirkyti ar ilgiau virti. Todėl konservuotos pupelės ar avinžirniai nėra prastas pasirinkimas – ypač jei padeda dažniau valgyti augalinį maistą.

    Ar džiovinti vaisiai gali pakeisti šviežius

    Džiovinti vaisiai ir uogos taip pat gali būti mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu kasdieniu šviežių ar šaldytų vaisių pakaitalu. Džiovinant pašalinama daug vandens, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti.

    Keli džiovinti abrikosai, slyvos ar datulės gali būti patogus užkandis, bet sauja džiovintų vaisių cukraus kiekiu gali prilygti gerokai didesniam šviežių vaisių kiekiui. Be to, dalis džiovintų vaisių papildomai saldinami arba apdorojami sirupu, todėl verta skaityti sudėtį.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad džiovintus vaisius ir uogas reikėtų vartoti saikingai, nes juose gausu cukrų. Sultys taip pat nėra visavertis vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose mažiau skaidulų ir santykinai daugiau cukrų.

    Ką rinktis parduotuvėje

    Jei perkate šviežius produktus, rinkitės sezoninius ir tokius, kuriuos tikrai spėsite suvalgyti. Vasarą ir rudenį šviežių vietinių daržovių bei uogų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl verta tuo naudotis. Tačiau žiemą šaldytos daržovės ar uogos dažnai yra labai praktiška alternatyva.

    Rinkdamiesi šaldytus produktus, ieškokite paprastos sudėties: daržovės, uogos ar vaisiai be cukraus, druskos, padažų, džiūvėsėlių ar riebalų mišinių. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.

    Rinkdamiesi konservus, žiūrėkite į druską, cukrų ir padažus. Geriausias pasirinkimas – ankštiniai produktai ar daržovės vandenyje, savo sultyse ar natūraliame užpilde, be perteklinių priedų.

    Mitą verta pamiršti

    Skirstymas į „naudingus šviežius“ ir „antrarūšius šaldytus“ produktus yra pasenęs. Šaldytos daržovės, vaisiai ir uogos gali būti visavertė sveikos mitybos dalis, o kai kuriais atvejais – net patogesnis ir pigesnis būdas dažniau valgyti augalinį maistą.

    Konservuoti produktai taip pat gali būti naudingi, jei pasirenkami apdairiai. Svarbiausia vengti perteklinės druskos, cukraus ir riebių padažų.

    Tad sveikiausias pasirinkimas nebūtinai yra tas, kuris atrodo „šviežiausiai“. Sveikiausias pasirinkimas yra tas, kuris padeda kasdien suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, dera prie jūsų gyvenimo ritmo ir netampa dar viena priežastimi maistui gesti šaldytuve.

  • Šaldytuvas tinka ne viskam: ką geriau laikyti kambario temperatūroje

    Šaldytuvas tinka ne viskam: ką geriau laikyti kambario temperatūroje

    Produktai, kurių nereikėtų laikyti šaldytuve, nors daugelis taip daro.

    Šaldytuvas daugeliui atrodo saugiausia vieta maistui laikyti.

    Vos parsinešę produktus iš parduotuvės, dažnai juos automatiškai sudedame į lentynas, tikėdamiesi, kad taip jie ilgiau išliks švieži.

    Tačiau ne visiems produktams šaltis yra naudingas.

    Kai kurie vaisiai, daržovės ar kiti kasdieniai produktai šaldytuve praranda skonį, pakeičia tekstūrą, greičiau suminkštėja arba net ima gesti.

    Tad verta žinoti, ką geriau laikyti ne šaldytuve, o sausoje, vėsioje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

    Pomidorai praranda skonį ir aromatą

    Pomidorai – vienas dažniausių produktų, kurie be reikalo keliauja į šaldytuvą.

    Šaltis keičia jų tekstūrą: pomidorai gali tapti vandeningi, miltingi, prarasti dalį aromato ir natūralaus saldumo.

    Geriausia pomidorus laikyti kambario temperatūroje, toliau nuo tiesioginės saulės.

    Jeigu jie jau labai prinokę ir norisi pristabdyti gedimą, trumpam galima padėti į šaldytuvą, tačiau prieš valgant verta palaikyti kambario temperatūroje – taip skonis bus ryškesnis.

    Bulvės šaltyje keičia skonį

    Bulvių šaldytuve laikyti nereikėtų.

    Žemoje temperatūroje jose esantis krakmolas greičiau virsta cukrumi, todėl bulvės gali įgauti salstelėjusį skonį, o kepamos – greičiau tamsėti.

    Bulvėms geriausiai tinka tamsi, sausa ir vėsi vieta.

    Svarbu jų nelaikyti sandariame plastikiniame maišelyje – jame kaupiasi drėgmė, todėl bulvės greičiau genda ar dygsta.

    Svogūnams reikia sausos ir vėdinamos vietos

    Svogūnai šaldytuve dažnai suminkštėja, sudrėksta, gali pradėti pelyti. Jiems tinkamesnė sausa, tamsi ir gerai vėdinama vieta.

    Tačiau yra viena išimtis – jau perpjautą svogūną reikėtų laikyti šaldytuve, sandariame inde arba gerai suvyniotą.

    Tokį svogūną geriausia sunaudoti per kelias dienas.

    Česnakai šaldytuve gali greičiau dygti

    Česnakams taip pat labiau tinka ne šaldytuvas, o sausa, vėsesnė vieta.

    Šaldytuve jie gali sudrėkti, greičiau dygti, prarasti skonio intensyvumą.

    Geriausia česnakus laikyti pintinėje, popieriniame maišelyje ar kitame kvėpuojančiame inde. Svarbu nelaikyti jų sandariai uždarytų plastike.

    Duona šaldytuve greičiau džiūsta

    Dalis žmonių duoną deda į šaldytuvą tikėdamiesi, kad taip ji ilgiau nepelys.

    Tačiau šaldytuve duona greičiau praranda minkštumą, sausėja ir tampa mažiau skani.

    Jeigu duoną planuojama suvalgyti per kelias dienas, geriausia ją laikyti duoninėje ar popieriniame maišelyje.

    Jei duonos turite daugiau, geresnis sprendimas – ją užšaldyti riekelėmis ir prireikus atitirpinti.

    Bananai šaltyje patamsėja

    Bananai šaldytuve greitai patamsėja.

    Nors pats vaisius viduje dažniausiai dar gali būti tinkamas valgyti, jo išvaizda tampa ne tokia patraukli, o nokimo procesas sulėtėja.

    Neprinokusius bananus geriau laikyti kambario temperatūroje.

    Jei bananai jau labai prinokę, juos galima panaudoti kepiniams, glotnučiams arba supjaustyti ir užšaldyti.

    Avokadams reikia laiko sunokti

    Kietų, dar neprinokusių avokadų nereikėtų dėti į šaldytuvą, nes šaltis stabdo nokimą.

    Jie gali ilgai išlikti kieti, o kartais sunoksta netolygiai.

    Neprinokusius avokadus geriau laikyti kambario temperatūroje.

    Kai jie tampa minkštesni, bet dar nesuvartojami, tuomet šaldytuvas gali padėti trumpam pristabdyti pernokimą.

    Medus šaldytuve sukietėja

    Medui šaldytuvas nereikalingas.

    Žemoje temperatūroje jis greičiau kristalizuojasi, tampa kietesnis, sunkiau tepamas ar maišomas.

    Medų geriausia laikyti sandariai uždarytą kambario temperatūroje, sausoje vietoje.

    Svarbiausia – saugoti nuo drėgmės ir tiesioginės saulės.

    Kava sugeria kvapus

    Kavos šaldytuve laikyti taip pat nerekomenduojama. Ji lengvai sugeria kitų produktų kvapus, be to, temperatūrų kaita gali paveikti jos aromatą.

    Maltą ar pupelių kavą geriausia laikyti sandariame inde, tamsioje ir sausoje vietoje.

    Taip ji ilgiau išlaiko kvapą ir skonį.

    Agurkai ir kai kurios daržovės nemėgsta per didelio šalčio

    Nors agurkus dažnas deda į šaldytuvą, per žema temperatūra jiems gali pakenkti – jie greičiau suminkštėja, tampa vandeningi ar praranda traškumą.

    Jeigu namuose nėra labai karšta, agurkus trumpai galima laikyti kambario temperatūroje. Vis dėlto, jei juos dedate į šaldytuvą, geriau rinktis ne šalčiausią vietą, o daržovių stalčių ir nelaikyti jų per ilgai.

    Svarbiausia – ne tik vieta, bet ir kaimynystė

    Kai kurie produktai greičiau genda ne dėl šaldytuvo, o dėl netinkamos kaimynystės.

    Pavyzdžiui, obuoliai, bananai, pomidorai išskiria etileną – dujas, kurios skatina kitų vaisių ir daržovių nokimą. Todėl šalia jų laikomi produktai gali greičiau pernokti.

    Taip pat svarbu vengti drėgmės pertekliaus.

    Plastikiniai maišeliai be oro cirkuliacijos dažnai tampa priežastimi, kodėl produktai pradeda pelyti ar minkštėti.

    Kada šaldytuvas vis dėlto reikalingas?

    Nors kai kuriems produktams šaldytuvas nėra geriausia vieta, tai nereiškia, kad jų niekada negalima ten dėti.

    Jei vaisiai ar daržovės jau visiškai prinokę, o jų suvalgyti iškart nepavyksta, šaldytuvas gali padėti laimėti papildomą dieną ar kelias.

    Svarbiausia atskirti du dalykus: šaldytuvas gali pristabdyti gedimą, bet ne visada padeda išsaugoti geriausią produkto skonį, kvapą ir tekstūrą.

    Trumpa atmintinė

    Šaldytuve geriau nelaikyti:

    • pomidorų;
    • bulvių;
    • svogūnų;
    • česnakų;
    • duonos;
    • neprinokusių bananų;
    • neprinokusių avokadų;
    • medaus;
    • kavos;
    • agurkų, jei jie bus suvartoti greitai.
  • Kaip užmarinuoti daržoves per 15 minučių

    Kaip užmarinuoti daržoves per 15 minučių

    Marinavimas dažniausiai siejamas su laukimu: daržovės turi pastovėti, įsigerti prieskonių, acto, druskos ir cukraus, o skonis atsiskleidžia tik po kelių valandų ar net kitą dieną.

    Tačiau yra būdas, leidžiantis šį procesą gerokai pagreitinti.

    Tai – vadinamasis vakuuminis marinavimas. Jo esmė paprasta: iš indo ar maišelio pašalinama kuo daugiau oro, todėl marinatas greičiau įsiskverbia į daržoves.

    Taip galima per keliolika minučių paruošti traškų, aromatingą užkandį prie mėsos, bulvių, sumuštinių ar vakarienės patiekalų.

    Kodėl vakuume daržovės marinuojasi greičiau?

    Įprastai marinatas į daržoves skverbiasi pamažu. Skoniui reikia laiko, nes daržovių paviršiuje ir smulkiose jų ertmėse lieka oro. Vakuuminio marinavimo metu oras pašalinamas, o sumažėjęs slėgis padeda marinatui greičiau patekti į daržovių vidų.

    Kai slėgis vėl tampa įprastas, marinatas tarsi „įtraukiamas“ į daržoves. Dėl to jos greičiau įgauna skonį, bet išlieka traškios. Būtent dėl šios priežasties vakuuminį marinavimą naudoja ir profesionalūs virtuvės šefai, tačiau paprastesnį jo variantą galima išbandyti ir namuose.

    Specialios įrangos nebūtinai reikia

    Nors vakuuminiai indai ar maisto vakuumavimo aparatai šiam būdui labai patogūs, jų turėti nebūtina. Paprasčiausias variantas – tvirtas užspaudžiamas maisto maišelis ir dubuo su vandeniu.

    Daržoves sudėkite į maišelį, supilkite marinatą, tuomet maišelį atsargiai panardinkite į dubenį su vandeniu taip, kad virš vandens liktų tik užsegama dalis. Vanduo išstums iš maišelio didžiąją dalį oro. Tada maišelį sandariai užspauskite.

    Tai nebus toks stiprus vakuumas kaip profesionaliame aparate, tačiau namų sąlygomis dažnai jo visiškai pakanka, kad daržovės greičiau įsigertų skonio.

    Kokias daržoves galima marinuoti greituoju būdu?

    Šiam būdui ypač tinka agurkai, pomidorai, paprikos, svogūnai, cukinijos, ridikėliai, morkos, žiediniai kopūstai ar kopūstai. Geriausia rinktis šviežias, traškias daržoves ir jas supjaustyti ploniau – griežinėliais, šiaudeliais arba nedideliais gabalėliais.

    Kuo daržovės plonesnės, tuo greičiau jos įsigers marinato. Pavyzdžiui, agurkų griežinėliai ar plonos cukinijų juostelės skonį perima daug greičiau nei stambūs gabalai.

    Greitas marinatas daržovėms

    Maždaug 500 g daržovių reikės:

    • 200 ml vandens;
    • 100 ml 9 proc. acto;
    • 2 šaukštų cukraus;
    • 1 šaukšto druskos;
    • 2–3 česnako skiltelių;
    • kelių juodųjų pipirų žirnelių;
    • garstyčių sėklų, kalendrų ar lauro lapelio pagal skonį;
    • krapų, petražolių ar kitų žalumynų.

    Jeigu norisi švelnesnio skonio, acto kiekį galima šiek tiek sumažinti. Jei mėgstate ryškesnį saldžiarūgštį skonį, galima įdėti truputį daugiau cukraus. Lietuvoje prie tokio marinato ypač dera krapai, česnakai, garstyčių sėklos ir juodieji pipirai.

    Kaip paruošti?

    Daržoves nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite plonais griežinėliais arba juostelėmis. Sudėkite jas į tvirtą užspaudžiamą maišelį arba vakuuminį indą.

    Nedideliame puode užvirinkite vandenį su actu, cukrumi, druska ir prieskoniais. Pakanka pavirti 1–2 minutes, kad cukrus ir druska ištirptų, o prieskoniai atiduotų aromatą.

    Karštą, bet ne verdantį marinatą užpilkite ant daržovių. Jei naudojate plonesnes ir švelnesnes daržoves, pavyzdžiui, cukinijas ar pomidorus, marinatą galima šiek tiek pravėsinti, kad jos neperkaistų ir neprarastų tekstūros.

    Tada iš maišelio pašalinkite orą vandens būdu arba naudokite vakuuminį indą. Palikite daržoves 15 minučių. Po to jas jau galima ragauti.

    Kada verta palaikyti ilgiau?

    Nors šis būdas leidžia daržoves paruošti greitai, skonis bus dar sodresnis, jei jas palaikysite 30–60 minučių. Ypač tai tinka morkoms, kopūstams, žiediniams kopūstams ar kitoms kietesnėms daržovėms.

    Jeigu daržoves ruošiate iš anksto, po pirmųjų 15 minučių jas geriau perkelti į šaldytuvą. Ten jos gali pastovėti kelias valandas ar iki kitos dienos. Vis dėlto šis metodas labiau skirtas greitam vartojimui, o ne ilgalaikiam konservavimui žiemai.

    Svarbu nepainioti su konservavimu

    Greitai marinuotos daržovės nėra tas pats, kas sterilizuoti konservai stiklainiuose. Jų nereikėtų laikyti spintelėje kambario temperatūroje kaip žiemai paruoštų agurkų ar mišrainių.

    Tokias daržoves geriausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Jei marinatas buvo pilamas ant šviežių daržovių, o indas nebuvo sterilizuotas, tai yra greitas užkandis, ne ilgalaikis konservas.

    Su kuo patiekti?

    Greitai marinuotos daržovės tinka prie keptos mėsos, šašlykų, žuvies, bulvių, ryžių, grikių, sumuštinių ar mėsainių. Jos taip pat gali pagyvinti paprastą vakarienę, kai norisi kažko traškaus, gaivaus ir rūgštelės turinčio.

    Vasarą toks būdas ypač patogus, kai darže ar turguje daug šviežių agurkų, pomidorų, cukinijų ir krapų. Per keliolika minučių galima paruošti nebrangų, kvapnų ir spalvingą užkandį be ilgo laukimo.

    Keli naudingi patarimai

    Jeigu norite aštresnio skonio, į marinatą įdėkite čili pipiro arba kelių aitriosios paprikos griežinėlių. Gaivesniam variantui tinka citrinos žievelė ar šlakelis citrinos sulčių. Rytietiškesniam skoniui galima naudoti imbierą, sezamų aliejų ar ryžių actą, tačiau tuomet marinato proporcijas reikėtų derinti pagal skonį.

    Svarbiausia taisyklė – daržoves pjaustyti plonai ir nepalikti daug oro aplink jas. Būtent tai leidžia marinatui veikti greičiau.

    Greitas vakuuminis marinavimas – paprastas būdas sutaupyti laiko ir be didelių pastangų paruošti gardų užkandį. Vietoj kelių valandų laukimo pakanka 15 minučių, o rezultatas gali maloniai nustebinti.

  • Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Kai saulė šviečia rečiau, o šviežių vaisių ir daržovių sezonas jau seniai pasibaigė, organizmas pamažu ima reikšti nepasitenkinimą.

    Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

    Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

    Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

    Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

    Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

    Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

    Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

    Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

    Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

    Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

    Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

    Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

    Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

    Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

    Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

    Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

    Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

    Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

    Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

    Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

    Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

    Svarbiausia – įvairovė.

    Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

    Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

    O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).

  • Kuri mėsa net už daržoves sveikesnė

    Kuri mėsa net už daržoves sveikesnė

    Apie vaisių ir daržovių svarbą sveikai mitybai žinome visi.

    Tačiau esama vieno baltyminio produkto, kuris laikomas sveikesniu net už daugelį žalumynų.

    Šimto sveikiausių pasaulyje maisto produktų sąraše kiaulienos taukai pagal maistingumą užima 8-ą vietą. Įvertinti 73 balais iš 100, jie šiuo atžvilgiu lenkia 92 kitus maisto produktus, įskaitant žirnelius, raudonuosius kopūstus, pomidorus, skumbres, lapines salotas, apelsinus ir saldžiąsias bulves.

    Pasak specialistų, kiaulienos taukai yra geras B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Taip pat jie yra sveikesni nei avienos ar jautienos riebalai.

    Pasirodo, taukuose gana daug mononesočiųjų riebalų, tokių, kaip širdžiai labai reikalinga oleino rūgštis (jos esama ir alyvuogių aliejuje).

    Tiesa, turi kiaulių taukai ir kai kurių sočiųjų riebalų, tačiau vartojami nuosaikiai šie nekelia jokios grėsmės.

    Dar reikia atsižvelgti ir į tai, kokiomis sąlygomis buvo augintos kiaulės: jeigu su galimybe ganytis lauke, taukuose būna daugiau riebaluose tirpstančių vitaminų, kaip D.

    Todėl jei mėgstate kartais paskanauti kiaulienos riebalų ar naudojate taukus, tai nėra taip blogai, kaip manėte – svarbu tik laikytis nuosaikumo.

    O faktas, kad jokio kito gyvūno mėsa ar riebalai į sveikiausiųjų šimtuką nepateko, sutikite, labai iškalbingas.

         Naudinga žinoti

    Sveikiausia žuvimi paskelbtas jūros ešerys. Šimto maistingiausių produktų sąraše jis užima 3-iąją vietą surinkęs 89 balus iš 100. Vos 100 g šios žuvies yra apie 20 g baltymų, labai mažai sočiųjų riebalų ir vos 79 kalorijos.

  • Uoliausi organizmo valytojai

    Uoliausi organizmo valytojai

    Sąrašas produktų, specialistų nuomone, tinkamiausių organizmo detoksikacijai.

    Šis sąrašas nėra ilgas, tačiau visus jame esančius produktus patariama valgyti kuo dažniau, nes jie padeda iš organizmo išvalyti toksinus ir kenksmingo maisto likučius.

    Kaip aiškina specialistai, mūsų organizmas yra tarsi filtras, kasdien perdirbantis didelį kiekį maisto ir verčiantis jį kalorijomis. Per šį procesą daugelis kenksmingų medžiagų nusėda mūsų kūne, vadinasi, kaupiasi kiekvieną mielą dieną ir ilgainiui užkemša „filtrą“.

    Visa tai gali baigtis organizmo funkcijų sutrikimu – įskaitant ir gyvybiškai svarbių jo sistemų streiką. Kaip to pasekmė, pradės vystytis pačios įvairiausios ligos.

    Tačiau yra produktų „šepetukų“, kurie, vartojant pakankamą jų kiekį, atlieka generalinį organizmo valymą.

    Česnakas

    Ne veltui jis vadinamas daržovių karaliumi.

    Česnakai stimuliuoja biologiškai aktyvaus seleno ir sieros – dviejų detoksikacijos procesui gyvybiškai svarbių komponentų – sekreciją.

    Be to, česnakuose yra 39 antibakterinės, apsaugančios nuo grybelio ir parazitų medžiagos, todėl jie ne tik padeda pašalinti iš organizmo maistinius toksinus, bet ir kompensuoti jau padarytą neigiamą poveikį sveikatai.

    Citrusai

    Pradėkite dieną išgerdami stiklinę šviežiai išspaustų apelsinų sulčių ir organizmas jums už tai padėkos, jau seniai sako specialistai. Be to, kuo dažniau gardinkite žuvį ir salotas paprastų arba žaliųjų citrinų sultimis.

    Vitaminas C, kuriuo trykšte trykšta citrusiniai vaisiai, yra oficialiai pripažintas viena svarbiausių detoksikacijoje dalyvaujančių medžiagų.

    Tačiau pageidautina, kad organizmas šį vitaminą gautų ne iš vaistinėje pirktų tablečių, o iš natūralių produktų. Be to, reguliariai ir kuo didesniais kiekiais.

    Žalumynai

    Jie ne šiaip sau naudojami maistui pagardinti nuo neatmenamų laikų.

    Špinatai, petražolės, krapai puikiai susidoroja su virškinimo sistemos valytojų darbu. Juose yra chlorofilo, neleidžiančio daugintis kenksmingoms bakterijoms. Chlorofilas taip pat padeda surišti toksinus ir pašalinti juos iš organizmo natūraliu būdu.

    Daržovės

    Brokoliai, svogūnai, briuseliniai ir baltagūžiai kopūstai, šparagai, artišokai, morkos ir burokėliai. Jeigu šių daržovių jūsų valgiaraštyje bus užtektinai, virškinimo traktas dirbs kaip laikrodis ir laiku pašalins iš organizmo visas nereikalingas medžiagas.

    Jūržolės

    Melsvadumblio vingrūnės ar dumblio chlorelės turtingos labai retų, bet labai naudingų elementų. Deja, mums įprastuose maisto produktuose jų beveik neįmanoma rasti.

    Gydytojai nustatė, kad jūros kopūstai ir kiti povandeniniai augalai yra vieni geriausių organizmo valytojų.

    Be to, pasižymi šarminiu efektu, taigi teigiamai veikia imunitetą bei bendrą sveikatos būklę, nes dauguma žmonių šiais laikais valgo daugiau rūgštinį poveikį darančių produktų.

         Pataria specialistai

    Anot dietologų, produktų valytojų ant mūsų stalo turi būti nuolat. Mat nors žmogaus organizmas vienaip ar kitaip apsivalo pats, pagalba jam visada pravers.

    Deja, nuolat daryti sau specialų valgiaraštį ir rūpintis, kad jame būtų visi reikalingi produktai bei sveikatai naudingos medžiagos, ir dar tinkamomis proporcijomis, šiuolaikiniam dirbančiam žmogui praktiškai neįveikiama užduotis. Bet surengti sau kartą per savaitę iškrovos dieną ir visiškai atsisakyti maisto gali kiekvienas.

    Tokios pertraukėlės, teigia gydomuoju badavimu besidomintys medikai, leidžia organizmui atsipūsti ir apsivalyti.

    Dauguma jų rekomenduoja 36 valandų badavimą kartą per savaitę arba kas 10 dienų – viskas priklauso nuo kūno masės ir gyvenimo būdo.

    Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į žmogaus amžių, sveikatos būklę, lėtines ligas.

    Tačiau prieš imantis bet kokios detoksikacijos geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nors žmonių, kuriems kategoriškai draustinas badavimas, yra labai nedaug.

    Tokio organizmo valymo procedūra labai paprasta: reikia kartą kas 10 dienų išsilaikyti 36 valandas be jokio maisto ir gerti tik vandenį.

    Specialistai tikina, kad jau po 24 valandų badavimo įsijungia organizmo prisitaikymo sistemos ir prasideda apsivalymas.

    Žinoma, galima detoksikacinį badavimą praktikuoti periodiškai, kai pajuntate, kad organizme susikaupė šlakų, tai yra nuolat kamuoja bloga savijauta, silpnumas, greitai pavargstate.

    Arba tiesiog norite atsikratyti antsvorio.

    Tuomet mėnesį ar du kas 10 parų renkite iškrovos dienas.

    Svarbu atminti, kad badavimas – didelis stresas organizmui. Patyręs panašų sukrėtimą, jis prisimena, kad reikia darbuotis, o ne tinginiauti: negaudamas maisto, pradeda aktyviai inventorizuoti ir naudoti savo atsargas, kartu įjungdamas ir imuninę sistemą.

    Toks stresas į naudą tik visiškai sveikam žmogui.

    36 valandos be maisto, kaip minėta, nepadarytų žalos daugumai santykinai sveikų žmonių. Bet yra ir švelnesnis variantas – vieną du kartus per savaitę rengti iškrovos dienas, per kurias valgomas tik vienas produktas (pavyzdžiui, obuoliai, kefyras, grikiai).

    Dietologai šiuo atveju turi tik vieną patarimą: jei nesate pratę prie tokių sukrėtimų, laikytis dietos, rengti iškrovos dienas ar detoksikaciją geriau pradėkite, kai šiek tiek labiau sušils orai, bus daugiau saulės, pagerės nuotaika ir pagausės jėgų.

    Šaltuoju metų laiku ar tarpsezoniu mūsų organizmas ir taip būna išsekęs, papildomas stresas jam tikrai nereikalingas.