Žyma: darbas

  • Atrodo, kad gyvenimas slysta pro šalį? Penki ženklai, kad metas ką nors keisti

    Atrodo, kad gyvenimas slysta pro šalį? Penki ženklai, kad metas ką nors keisti

    Pažįstamas jausmas: savaitė prabėgo nepastebimai, tačiau sunku prisiminti, kas joje buvo įdomaus ar prasmingo. Darbas, buities reikalai, miegas – ir viskas kartojasi iš naujo.

    Kartais žmogus taip įsisuka į kasdienę rutiną, kad nebesusimąsto, ar gyvena taip, kaip iš tiesų norėtų. Jo laiką užpildo pareigos, kitų žmonių lūkesčiai ir automatiškai atliekami darbai, o asmeniniams poreikiams bei svajonėms vietos beveik nebelieka.

    Tai nėra medicininė diagnozė ar tikslus psichologinis testas. Vis dėlto tam tikri kasdieniai pojūčiai gali paskatinti sustoti ir sąžiningai įvertinti, ar dabartinis gyvenimo būdas jums vis dar tinka.

    Darbų daugėja, o laiko sau vis mažiau

    Jeigu nuolat jaučiatės tarsi bėgtumėte uždarame rate, gali būti, kad didelę dienos dalį skiriate užduotims, kurios jums nėra tokios svarbios, kaip atrodo.

    Verta peržvelgti savo dienotvarkę ir paklausti: kiek joje yra tikrai būtinų darbų, o kiek – įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėte iš įpročio, kaltės jausmo ar nenoro nuvilti kitų?

    Dažnai laiko pristinga ne todėl, kad darbų objektyviai per daug, bet todėl, kad žmogus sunkiai nustato ribas, nuolat reaguoja į kitų prašymus ir bando vienu metu atlikti kelias užduotis.

    Nors daugiaveika gali atrodyti efektyvi, iš tiesų dažniausiai tik greitai perjungiame dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos. Dėl to greičiau pavargstame, dažniau klystame ir patiriame daugiau įtampos.

    Pamėginkite iš dienotvarkės pašalinti bent vieną jums mažai prasmingą užduotį. Net nedidelis laisvo laiko tarpas gali padėti susigrąžinti pojūtį, kad savo dieną valdote patys.

    Darbas išsekina ir nepalieka jėgų gyvenimui

    Jeigu pirmadienio laukiate su nerimu, kasdien skaičiuojate valandas iki darbo pabaigos, o penktadienio vakaras atrodo vienintelis malonus savaitės įvykis, verta atidžiau įvertinti savo profesinę situaciją.

    Žinoma, net ir mėgstamame darbe pasitaiko sunkių laikotarpių, nuobodžių užduočių bei konfliktų. Tačiau nuolatinis emocinis ir fizinis išsekimas, vis didėjantis atsiribojimas nuo darbo bei jausmas, kad jūsų pastangos neturi prasmės, gali būti susiję su profesiniu perdegimu.

    Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą apibūdina kaip su darbu susijusį reiškinį, kylantį dėl ilgai trunkančio ir nesuvaldyto streso darbo vietoje. Tai nėra atskira medicininė liga, tačiau į šią būseną nereikėtų numoti ranka.

    Nebūtina kitą dieną rašyti prašymo išeiti iš darbo. Pirmiausia galima apsvarstyti mažesnius pokyčius: aiškiau apibrėžti darbo laiką, atsisakyti perteklinių pareigų, pasikalbėti su vadovu, atnaujinti profesines žinias ar ramiai pradėti ieškoti kitų galimybių.

    Svajonės nuolat atidedamos „geresniam laikui“

    „Pradėsiu, kai turėsiu daugiau laiko“, „keliausiu, kai uždirbsiu daugiau“, „savimi pasirūpinsiu, kai baigsis šis įtemptas laikotarpis“ – tokie pažadai gali kartotis daugelį metų.

    Dienos tampa labai panašios: tie patys maršrutai, žmonės, darbai ir vakaro įpročiai. Savaime rutina nėra bloga – ji suteikia stabilumo ir padeda taupyti jėgas. Problema atsiranda tuomet, kai joje nebelieka nieko, ko lauktumėte su smalsumu ar džiaugsmu.

    Kartais svajones atidedame dėl realių aplinkybių, tačiau neretai tam trukdo baimė suklysti, nepasitikėjimas savimi ar įsitikinimas, kad naują veiklą pradėti jau per vėlu.

    Nebūtina iš karto imtis didelių permainų. Naujumą į gyvenimą gali grąžinti ir nedideli dalykai: kitas pasivaikščiojimo maršrutas, seniai atidėtas susitikimas, naujas užsiėmimas, trumpa kelionė po Lietuvą, sportas ar mokymai.

    Svarbu, kad bent dalis savaitės būtų skirta ne tik pareigoms, bet ir tam, kas jums įdomu.

    Skaitote daugybę patarimų, tačiau nieko nekeičiate

    Galbūt nuolat skaitote straipsnius apie geresnę savijautą, išsaugote treniruočių programas, žadate pradėti sveikiau maitintis ar anksčiau eiti miegoti, tačiau kasdienybė lieka tokia pati.

    Informacijos kaupimas kartais sukuria klaidingą pažangos pojūtį. Atrodo, kad jau rūpinamės problema, nors iš tikrųjų dar neatlikome nė vieno konkretaus veiksmo.

    Dar blogiau, kai dėl neįgyvendintų planų atsiranda kaltė: žmogus pradeda manyti, kad jam trūksta valios ar disciplinos. Tačiau dažnai planai tiesiog būna per dideli ir neapibrėžti.

    Vietoj pažado „nuo pirmadienio pakeisiu gyvenimą“ geriau nusistatyti labai mažą veiksmą: dešimt minučių pasivaikščioti, sutvarkyti vieną stalčių, parašyti vieną laišką, paskambinti vienam žmogui ar anksčiau išjungti telefoną.

    Nedidelis atliktas veiksmas paprastai yra vertingesnis už dešimt išsaugotų patarimų.

    Nuolat rūpinatės kitais, bet pamirštate save

    Jeigu dažnai sakote „taip“, nors viduje norite atsisakyti, gali būti, kad pernelyg prisitaikote prie kitų žmonių poreikių.

    Padėti artimiesiems, kolegoms ar draugams yra natūralu. Tačiau nuolatinis noras visiems įtikti ilgainiui gali sukelti nuovargį, susierzinimą ir jausmą, kad jūsų pačių norai niekam nerūpi.

    Kartais žmogus taip įpranta būti patogus kitiems, kad pats nebesupranta, ko nori. Jis renkasi ne tai, kas jam tinkama, o tai, kas nesukels konflikto, kritikos ar nusivylimo.

    Vertėtų paklausti savęs: ar sutinku todėl, kad tikrai noriu padėti, ar todėl, kad bijau būti palaikytas savanaudžiu? Ar mano santykiuose yra vietos ne tik kitų, bet ir mano poreikiams?

    Gebėjimas ramiai atsisakyti nėra abejingumas. Aiškios ribos padeda išsaugoti jėgas ir kurti sveikesnius santykius.

    Nuo ko pradėti pokyčius

    Jeigu atpažinote save keliuose punktuose, nereikia skubėti per vieną dieną keisti darbo, santykių ar gyvenamosios vietos. Staigūs sprendimai, priimti iš nuovargio ar nusivylimo, ne visada būna geriausi.

    Pradėkite nuo mažų, konkrečių žingsnių:

    • pašalinkite iš savaitės bent vieną jums nereikalingą įsipareigojimą;
    • suplanuokite vieną malonią arba naują veiklą;
    • bent kartą atsisakykite to, kam iš tiesų neturite laiko ar jėgų;
    • skirkite kelias minutes apmąstyti, kas tą dieną suteikė energijos, o kas ją atėmė;
    • užrašykite vieną pokytį, kurį galite pradėti įgyvendinti jau dabar.

    Permainos nebūtinai turi būti didelės, kad būtų reikšmingos. Kartais gyvenimo kryptis pradeda keistis tuomet, kai žmogus pirmą kartą po ilgo laiko sąmoningai pasirenka ne tai, ko iš jo tikimasi, o tai, kas svarbu jam pačiam.

    Kada vertėtų ieškoti pagalbos

    Nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka ir prarastas susidomėjimas anksčiau džiuginusia veikla ne visada reiškia tik tai, kad „metas pakeisti gyvenimą“. Tokie požymiai taip pat gali būti susiję su depresija, nerimo sutrikimais, perdegimu ar fizinės sveikatos problemomis.

    Jeigu prislėgta nuotaika, beviltiškumas, energijos trūkumas ar negebėjimas džiaugtis tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą arba psichikos sveikatos centro specialistą.

    Prašyti pagalbos nėra silpnumo ženklas. Kartais tai ir yra svarbiausias pokytis, nuo kurio prasideda geresnė savijauta.

  • Sėdimas darbas žudo : štai paprastas būdas apsisaugoti

    Sėdimas darbas žudo : štai paprastas būdas apsisaugoti

    Dauguma mūsų sėdėdami praleidžia gerokai daugiau laiko, nei patys įsivaizduoja — galbūt net iki 10 valandų per dieną.

    Mokslininkai, tiriantys elgsenos ryšį su lėtinėmis ligomis, jau seniai perspėja apie sėslaus gyvenimo būdo žalą ir dar kartą (tik jau remdamiesi naujais duomenimis) paaiškina, kodėl tai pavojinga ir ką galima dėl to padaryti.

    Gera žinia ta, kad sprendimas pasirodė gana paprastas.

    Kiek laiko žmonės kasdien praleidžia sėdėdami

    Remiantis apklausų duomenimis, suaugę žmonės vidutiniškai sėdėdami praleidžia apie šešias valandas per dieną.

    Tačiau kai tyrėjai pradėjo fizinį aktyvumą matuoti tiesiogiai — naudodami akselerometrus, paaiškėjo, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis ir artėja prie dešimties valandų.

    Skirtumas milžiniškas: žmonės paprasčiausiai nepastebi, kiek daug laiko praleidžia nejudėdami.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sėslų gyvenimo būdą įvardija kaip ketvirtą pagal reikšmę modifikuojamą mirties rizikos veiksnį pasaulyje (tai veiksniai, susiję su įpročiais, kuriuos galima pakeisti).

    Įvairių vertinimų duomenimis, jei gyventojų fizinio aktyvumo lygis padidėtų bent 10 %, būtų galima išvengti apie 500 milijonų priešlaikinių mirčių.

    Tuo pačiu metu PSO rekomendacijos suaugusiesiems yra tokios: mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę (pavyzdžiui, spartus ėjimas ar lengvas važiavimas dviračiu) arba 75 minutės intensyvaus krūvio (bėgimas, tenisas), taip pat bent dvi jėgos treniruotės. Šių normų laikosi tik apie 73 proc. suaugusiųjų pasaulyje.

    Kas vyksta organizme ilgai sėdint

    Biologiniu požiūriu sėdėjimas — tai ne vien paprastas „aktyvumo nebuvimas“. Kai žmogus sėdi, organizme pradeda vykti savi fiziologiniai procesai.

    Medžiagų apykaita sulėtėja — tai visiškai logiška, nes kūnui reikia mažiau energijos.

    Tai galima palyginti su automobilio varikliu, kuris prie šviesoforo pereina į laisvosios eigos režimą.

    Tačiau pasekmės neapsiriboja vien energijos taupymu.

    Ilgai sėdint kraujyje pradeda kauptis riebalai — trigliceridai. Taip nutinka todėl, kad organizmas sumažina fermento lipoproteinlipazės (LPL) gamybą.

    Šis fermentas skaido kraujyje esančius riebalus, kad raumenys ir organai galėtų juos naudoti kaip energijos šaltinį.

    Eksperimentuose su graužikais buvo nustatyta, kad gyvūnams esant neaktyviems, LPL lygis reikšmingai sumažėja.

    Jeigu toks režimas tęsiasi mėnesius ar net metus, riebalų perteklius gali sutrikdyti insulino ir gliukozės apykaitą, taip didindamas antrojo tipo diabeto riziką.

    Be to, ilgalaikis sėdėjimas silpnina raumenis — be apkrovos jie tiesiog mažėja ir praranda jėgą. O tiems, kurie daug dirba prie ekrano, netaisyklinga laikysena greitai tampa įpročiu ir blogina stuburo bei viso kūno padėtį.

    Egzistuoja ir kraujagyslių sistemos pasekmės.

    Nuolatinis kraujo sąstingis kojose sėdint didina venų varikozės ir giliųjų venų trombozės riziką.

    O ilgalaikėje perspektyvoje — po daugelio metų sėslaus gyvenimo būdo — didėja tikimybė susirgti demencija, onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat padidėja priešlaikinės mirties rizika.

    Ar sportas padeda kompensuoti sėdėjimo žalą

    Tai vienas svarbiausių klausimų: jei vakarais sportuoju, ar galiu nesijaudinti dėl aštuonių valandų, praleistų biuro kėdėje? Atsakymas — ir taip, ir ne.

    Dideliame tyrime, paskelbtame žurnale JAMA Cardiology, kuriame dalyvavo daugiau nei 105 tūkstančiai žmonių iš 21 šalies, profesorius Scott Lear ir jo kolegos nustatė, kad ilgas sėdėjimas yra susijęs su padidėjusia priešlaikinės mirties rizika nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio. Tačiau ši rizika gerokai didesnė tiems žmonėms, kurie apskritai juda mažai.

    Įdomi detalė: žmonėms, kurie laikėsi PSO rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, daugiau nei šešios valandos sėdėjimo per dieną sukėlė maždaug tokią pačią riziką, kaip tiems, kurie sėdėjo mažiau nei šešias valandas, tačiau fizinio aktyvumo normų nesilaikė.

    Tai reiškia, kad reguliarus sportas padeda, tačiau visiškai nepanaikina sėdėjimo daromos žalos.

    Kodėl stovimas darbo stalas neišsprendžia sėslaus gyvenimo būdo problemos

    Daugelis mano, kad stovimas darbo stalas išsprendžia problemą. Tokių stalų industrija pastaraisiais metais iš tiesų sparčiai išaugo.

    Tačiau tyrimai rodo netikėtą dalyką: ilgas stovėjimas metabolizmą veikia panašiai kaip ir sėdėjimas. Kūnas vis tiek beveik nejuda, todėl medžiagų apykaitos procesai išlieka sulėtėję.

    Be to, ilgas stovėjimas vienoje vietoje sukelia savų problemų: raumenų nuovargį, venų varikozę ir net galimą širdies bei kraujagyslių ligų rizikos padidėjimą.

    Vien tik pakeisti kėdę darbu stovint — nėra tikras sprendimas.

    Tikrasis sprendimas yra pakeisti sėdėjimą (arba stovėjimą) judėjimu. To paties JAMA Cardiology tyrimo duomenimis, pakeitus vos 30 minučių sėdėjimo judėjimu, priešlaikinės mirties rizika sumažėja 2 proc. tiems žmonėms, kurie sėdėdami praleidžia daugiau nei keturias valandas per dieną. Du procentai gali skambėti kukliai, tačiau visuomenės mastu tai reiškia šimtus tūkstančių išgelbėtų gyvybių.

    2 minučių taisyklė: kaip sumažinti sėdimo darbo žalą

    Akivaizdu, kad darbo dienos viduryje atsikelti ir pusvalandį aktyviai judėti ne visada įmanoma. Todėl profesorius Scott Lear siūlo daug praktiškesnę strategiją: nepertraukiamą sėdėjimą nutraukti kas 20–30 minučių ir bent dvi minutes pajudėti.

    To pakanka, kad būtų tarsi „perkraunama“ medžiagų apykaita ir palaikomas normalus insulino bei gliukozės kiekis kraujyje. Ką tiksliai daryti — nėra taip svarbu. Tinka bet kokia veikla:

    • lengvas pasivaikščiojimas biure ar namuose;
    • pritūpimai;
    • šuoliukai vietoje;
    • lipimas laiptais;
    • bet koks kitas jums patogus judėjimas.

    Paprasčiausias būdas nepamiršti — telefone nustatyti laikmatį kas 20–30 minučių.

    Signalas suskamba — atsistojote — pajudėjote — vėl grįžote prie darbo.

    Dar du papildomi ir labai praktiški būdai:

    • telefoninius skambučius priimti stovint arba vaikštant;
    • darbo susitikimus organizuoti vaikštant.

    Kol kas konkretus „saugus sėdėjimo limitas“ nėra tiksliai nustatytas — mokslininkai rekomenduoja tiesiog kuo labiau mažinti bendrą nejudrumo laiką.

    Pagrindinė išvada iš duomenų, kuriuos pateikia profesorius Learas, yra ne ta, kad reikia viską mesti ir skubėti į sporto salę.

    Esmė ta, kad net minimalus judėjimas dienos metu daro reikšmingą poveikį sveikatai. Dvi minutės aktyvumo kas pusvalandį — tai ne fitnesas ir ne sportas.

    Tai bazinė kūno higiena organizmui, kuris nėra sukurtas dešimčiai valandų nejudrumo, ir puiki pradžia tiems, kurie nori atsisakyti sėslaus gyvenimo būdo be radikalių pokyčių.

  • Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Jei avime nepatogią avalynę, ant pėdos būtinai atsiras nuospauda.

    Tas pats nutinka ir sportuojant treniruoklių salėje ar ilgą laiką nešiojant sunkius daiktus.

    Nors nuospaudos vaikštant sukelia skausmą ar apsunkina rankų reikalaujančius darbus, jos atlieka labai svarbią funkciją mūsų organizme.

    Kaip formuojasi nuospaudos

    Nuospaudos atsiranda dėl nuolatinio trinties arba spaudimo odai.

    Jos gali susiformuoti dėl netinkamos avalynės nešiojimo, darbo su kastuvu ir panašių situacijų — jūs tai puikiai žinote.

    Mūsų oda yra taip sukurta, kad nuolatinės trinties ar spaudimo metu ji įjungia apsauginį režimą.

    Nuospauda yra savotiškas „šarvas“, saugantis gilesnius odos sluoksnius.

    Jei nuospaudos nesusidarytų, dėl ilgalaikės trinties atsirastų gilios, kai kada net gausiai kraujuojančios žaizdos.

    Štai kaip žingsnis po žingsnio susiformuoja nuospauda:

    1. Pasikartojanti trintis pažeidžia odą. Kiekvienas trinties kontaktas vos vos nušveičia viršutinį odos sluoksnį. Mikropažeidimai siunčia organizmui signalą, kad odą reikia skubiai apsaugoti.
    2. Odos ląstelės pradeda sparčiau dalytis. Pajutusi trintį, oda pagreitina naujų ląstelių augimą. Jos kaupiasi greičiau, nei senosios spėja pasišalinti.
    3. Viršutinis odos sluoksnis pastorėja. Naujos ląstelės susispaudžia, sudarydamos tankų suragėjusių ląstelių sluoksnį. Taip susidaro kieta nuospauda, apsauganti gilesnius odos sluoksnius nuo pažeidimų.

    Koks skystis kaupiasi nuospaudos viduje?

    Jei trintis labai intensyvi, organizmas sukuria minkštą „amortizatorių“.

    Tarp odos sluoksnių susidaro ertmė, į kurią suteka serozinis skystis, panašus į kraujo plazmą.

    Jis sumažina audinių spaudimą, saugo odą ir leidžia jai atsinaujinti.

    Taip susiformuoja minkšta vandeninga nuospauda su pūsle.

    Kaip atsikratyti nuospaudos

    Nuospaudos kelia nepatogumų, todėl norisi kuo greičiau jų atsikratyti.

    Štai kaip saugiai pašalinti nuospaudą:

    1. Pašalinti spaudimą ir trintį. Jei batai trina, būtina juos pakeisti patogesniais. Dirbant su įrankiais reikia mūvėti pirštines. Kol trintis tęsis, nuospauda neišnyks.
    2. Suminkštinti kietą nuospaudą. Tam gali padėti 10–15 minučių šiltos vandens vonelė. Oda suminkštės, ir suragėjusias ląsteles bus lengviau pašalinti pemza arba švelnia dilde. Svarbu tai daryti atsargiai, kad nepažeistumėte sveikos odos.
    3. Naudoti priemones nuo nuospaudų. Kremai ir tepalai su salicilo rūgštimi suminkština nuospaudą ir padeda jai pamažu išnykti.
    4. Nepersišlapinti vandeningų nuospaudų. Jei nuospauda yra su skysčiu, jos pradurti negalima, nes tai padidina infekcijos riziką. Geriau užklijuoti pleistrą ir leisti skysčiui palaipsniui susigerti.
    5. Priežiūra po nuospaudos pašalinimo. Po to, kai nuospauda išnyksta, svarbu drėkinti odą kremu. Tai padeda išvengti naujų nuospaudų ir odos sausumo.

    Nuospaudos atsiranda dėl pasikartojančios trinties ar spaudimo odai — tai natūrali organizmo apsauginė reakcija.

  • Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Darbas nuotoliniu būdu daugeliui atrodo kaip svajonė: jokio biuro, gali dirbti net su chalatu ar pižamos kelnėmis!

    Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuotoliniai darbuotojai valandų valandas praleidžia be judesio, todėl kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės kenčia.

    Panaši situacija ir daugumoje biurų.

    Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad sumažinti žalingą sėdimo darbo poveikį kraujagyslėms gali… kakava.

    Bet kaip šis vaikystės gėrimas gali padėti suaugusiems?

    Sėdimo gyvenimo būdo žala

    Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąnariams kenkia ne mažiau nei sunkus fizinis darbas – tiesiog pasekmės pasireiškia lėčiau ir nepastebimai.

    Labiausiai tai pajunta tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, nes jie prie kompiuterio praleidžia mažiausiai šešias valandas per dieną.

    Kai žmogus ilgai būna vienoje pozoje – ypač sėdėdamas prie stalo – raumenys ir sąnariai negauna pakankamos apkrovos.

    Dėl to sutrinka kraujotaka, audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, o laikui bėgant atsiranda skausmas, sąstingis ir uždegimai.

    Štai kas vyksta organizme:

    • Sulėtėja kraujotaka. Ilgai sėdint kraujas blogiau cirkuliuoja, ypač dubens, kelių ir blauzdų srityse. Sąnariai bei kremzlės gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsistato lėčiau ir greičiau dėvisi.
    • Silpsta raumenys ir raiščiai. Kai raumenys ilgai nedirba, jie praranda tonusą. Tuomet apkrova pasiskirsto netolygiai – pavyzdžiui, keliai ar nugara ima „perimti“ silpnesnių raumenų funkcijas. Dėl to atsiranda skausmas ir mikrotraumos.
    • Didėja spaudimas sąnariams. Netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas sukuria nenatūralią apkrovą klubo ir kelių sąnariams. Ilgainiui tai gali sukelti artrozę ar lėtinius uždegimus.
    • Sutrinka kremzlės mityba. Sąnarių kremzlės neturi savų kraujagyslių – jos maitinamos judant skysčiui sąnaryje. Kai ilgai sėdime nejudėdami, šis procesas sustoja, o kremzlės pradeda plonėti.

    Kakavos nauda sveikatai

    Mokslininkai nustatė, kad įprasta kakava gali padėti sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.

    Kakavoje esantys flavanoliai veikia kaip mažieji kraujagyslių gynėjai.

    Jie padeda išlaikyti vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį – elastingą ir atsipalaidavusį, todėl pagerėja kraujotaka.

    Dėl to kraujas greičiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdžiai, smegenims bei raumenims, kurie ilgai būna be apkrovos.

    Darbuotojams tai reiškia mažesnį nuovargį, geresnę koncentraciją ir mažesnę kraujospūdžio svyravimų riziką.

    Be to, kakava padeda kovoti su uždegimu ir laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia kraujagysles ir skatina apnašų formavimąsi.

    Flavanoliai padeda sumažinti šiuos procesus, todėl mažėja aterosklerozės ir trombų rizika.

    Reguliarus natūralios kakavos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata – net jei dienos didžiąją dalį praleidžiate prie stalo spoksodami į ekraną.

    Pagerėjusi kraujotaka taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą: jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl lengviau susikaupti, greičiau mąstyti ir priimti sprendimus.

    Tad puodelis šiltos kakavos darbo metu – tai ne tik malonumas, bet ir naudinga kasdienė praktika, padedanti kūnui ir protui susidoroti su ilgo sėdėjimo pasekmėmis.

    Na ką – bėgam į parduotuvę kakavos?

  • Koks paros metas geriausias trumpam poguliui?

    Koks paros metas geriausias trumpam poguliui?

    Kiekvienas esame susidūrę su dieniniu mieguistumu. Tokiais momentais darbingumas sumažėja, dėmesys išsiblaško, o organizmas reikalauja poilsio.

    Tačiau kada geriausia nusnūsti, kad nesijaustumėte dar labiau pavargę ir apsiblausę?

    Naujausias tyrimas atskleidė idealų laiką dienos miegui.

    Paaiškėjo, kad organizmas geriausiai priima trumpą poilsį tam tikru paros metu, leidžiantį atkurti jėgas be neigiamų pasekmių.

    Tačiau svarbus ne tik laikas, bet ir pogulio trukmė.

    Optimalus laikas ir trukmė

    „Talker Research“ mokslinis tyrimas nustatė, kad geriausias laikas dienos poguliui yra 13:42 val., o optimali trukmė – 51 minutė.

    Vis dėlto ne visiems ši trukmė tinka, todėl specialistai rekomenduoja apsiriboti 20 minučių miegu.

    Tokio laiko pakanka atkurti energiją ir išvengti gilaus miego fazių, kurios gali apsunkinti prabudimą.

    Dėl šios priežasties daugelis po ilgo dienos miego jaučiasi dar labiau pavargę.

    Jei dienos miegas trunka ilgiau nei 1 val. 26 min., žmogus gali pabusti jausdamasis ne žvalus, o atvirkščiai – pavargęs ir sutrikęs, kaip nurodo leidinys „Study Finds“.

    Taip yra todėl, kad organizmas įžengia į gilesnes miego fazes.

    Jei miegas trunka 2 valandas ar ilgiau, tai jau tampa visaverčiu poilsiu, po kurio gali būti sunku užmigti naktį.

    Svarbu atsižvelgti ir į individualius poreikius – vieniems užtenka 30 minučių poilsio, kitiems – 40 minučių. Tačiau ilgesnis nei valandos pogulis retai būna naudingas.

    Kas geriau – tyla ar foninis triukšmas?

    Daugelis ekspertų rekomenduoja miegoti visiškoje tyloje, tačiau apklausos rodo, kad žmonės mėgsta skirtingą foninį garsą.

    Pavyzdžiui, 44 proc. respondentų renkasi foninį triukšmą, 47 proc. užmiega su įjungtu televizoriumi, o 7 proc. naudoja baltojo triukšmo generatorių.

    Specialistai pataria dienos poguliui rinktis vėsią, tamsią ir ramią patalpą.

    Šviesa daro didelę įtaką miegui, todėl ją reikėtų kiek įmanoma sumažinti.

    Tačiau visiška tyla kai kuriems gali būti nepatogi.

    Ekspertai nerekomenduoja miegoti su įjungtu televizoriumi, nes kintantis garso lygis ir dinamiškas turinys gali sutrikdyti gilų atsipalaidavimą.

    Geresnis pasirinkimas – baltasis triukšmas arba raminanti muzika, pavyzdžiui, lietaus garsai.

    Kur geriausia nusnūsti?

    Kai pajuntame poreikį trumpai nusnūsti, dauguma renkasi lovą, tačiau ne visi.

    Tik 53 proc. tyrimo dalyvių poguliui renkasi lovą, o 38 proc. dažniau miega ant sofos.

    Ekspertai teigia, kad geriausia rinktis lovą su tinkama nugaros atrama.

    Tačiau jei galimybės atsigulti miegamajame nėra, trumpas poilsis ant sofos taip pat gali būti naudingas.

    Svarbu atsiminti, kad miego poza turi įtakos poilsio kokybei.

    Jei žmogus užmiega nepatogioje padėtyje, vietoj žvalumo jis gali pabusti su galvos ar kaklo skausmu.

    Dienos pogulis ir sėkmė – ar yra ryšys?

    Tyrimas atskleidė įdomią sąsają tarp įpročio snausti dieną ir socialinio aktyvumo.

    Net 48 proc. žmonių, kurie reguliariai miega dieną, turi aktyvų socialinį gyvenimą, o tarp tų, kurie šio įpročio neturi, šis rodiklis siekia tik 34 proc..

    Be to, dienos pogulis siejamas su pasitenkinimu asmeniniais santykiais – 50 proc. pogulio mėgėjų yra patenkinti savo santykiais, o tarp tų, kurie nemiega dieną, tokių yra tik 39 proc.

    Taip pat žmonės, kurie reguliariai ilsisi dieną, dažniau laiko save sėkmingais.

    Tyrimas taip pat parodė, kad 39 proc. mėgstančių snausti jaučiasi produktyvesni, o tarp tų, kurie to nedaro, tokių yra tik 32 proc.

    Dar svarbiau, kad 55 proc. apklaustųjų po dienos miego jaučiasi geriau pailsėję ir energingesni.

    Kodėl geriausia snausti būtent dieną?

    Mokslininkai teigia, kad 13:42 val. – ne atsitiktinis laikas.

    Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių dienos miego efektyvumą, yra paros metas.

    Vėlyvas pogulis gali sutrikdyti naktinį miegą. Jei nusnūsite po 15:00 val., gali prasidėti nemiga ar bus sunku užmigti vakare.

    Iki tyrimu nustatyto laiko užmigti yra sunkiau, nes nuovargis ir mieguistumas ima kauptis tik po vidurdienio – žinoma, jei žmogus gerai išsimiegojo naktį.

    Tačiau tyrėjai pastebėjo, kad daugelis žmonių dieną snaudžia dėl lėtinio miego trūkumo.

    Dėl šios priežasties jie jaučiasi pailsėję tik savaitės pradžioje, tačiau trumpas poilsis negali visiškai kompensuoti miego trūkumo.

    Tai pavojinga būklė, kuri gali padidinti mirtingumo riziką net 70 proc.

    Vis dėlto šio poveikio galima išvengti tinkamai reguliuojant miego režimą.

    Apskritai, dienos pogulis – tai efektyvus būdas atkurti energiją, tačiau tik tada, jei pasirenkamas tinkamas laikas ir trukmė.

    Laikantis šių rekomendacijų galima pagerinti koncentraciją, padidinti energijos lygį ir netgi sustiprinti socialinius ryšius.

  • Darbas trumpina gyvenimą?

    Darbas trumpina gyvenimą?

    Galima pasakyti ir taip. Pasirodo, jeigu dirbate nestabilioje, priešiškoje aplinkoje, tai jums kainuoja gyvenimo metų.

    Naujausiais tyrimais, atliktais Švedijoje, buvo nustatytas ryšys tarp darbo sąlygų ir ankstyvos mirties. Pastarosios grėsmė, beje, yra didesnė ir tiems žmonėms, kurie dirba nesudarę su darbdaviu patikimos sutarties.

    Karolio instituto tyrėjai išanalizavo 250 000 Švedijos darbuotojų nuo 20-ies iki 55 metų asmeninius duomenis, surinktus 2005–2017-aisiais.

    Tarp tyrimo dalyvių buvo tokių, kurie per minėtą laiką pakeitė darbo sąlygas į geresnes, ir tokių, kurių darbo sąlygos pablogėjo.

    Atlikus analizę tapo aišku, kad dirbusiesiems nepalankiomis, net priešiškomis sąlygomis, kurie pasikeitė darbą į geresnį, mirties tikimybė buvo 20 proc. mažesnė.

    Jeigu geresniame darbe jie išsilaikė ne trumpiau kaip 12 metų, ankstyvos mirties tikimybė sumažėjo net iki 30 proc.

    Toks tyrimas nėra pirmasis.

    Panašių buvo atlikta Suomijoje, JAV, Prancūzijoje.

    Mokslininkai ne sykį bandė aiškintis, kaip nestabilios darbo sąlygos veikia mirtingumo rodiklius šalyje.

    Visais atvejais paaiškėjo, kad samdomi darbininkai, gaunantys mažą algą, dirbantys itin didelės įtampos sąlygomis ir darbe neturintys praktiškai jokių teisių, rizikuoja mirti anksčiau už tuos, kurių darbo aplinka yra saugi ir patikima.