Žyma: cukrus

  • Kodėl nuo galvos skausmo kartais padeda paprasta kola?

    Kodėl nuo galvos skausmo kartais padeda paprasta kola?

    Internete ir socialiniuose tinkluose jau seniai sklando neįprastas patarimas: jei skauda galvą, išgerkite stiklinę kolos. Vieni tikina, kad šis būdas tikrai veikia, kiti įsitikinę, jog tai tėra mitas.

    Pasirodo, šiame patarime yra dalis tiesos. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tam tikrais atvejais kola iš tiesų gali palengvinti galvos skausmą. Tačiau priežastis slypi ne slaptame gėrimo recepte.

    Skausmą malšina ne kola, o kofeinas

    Įprastoje 330 mililitrų kolos skardinėje yra maždaug 33–34 miligramai kofeino. Tai gerokai mažiau nei puodelyje stiprios kavos, tačiau kai kuriems žmonėms net ir toks kiekis gali turėti poveikį.

    Kofeinas veikia nervų sistemą, blokuodamas adenozino receptorius. Adenozinas – organizme natūraliai susidaranti medžiaga, dalyvaujanti reguliuojant nervų sistemos veiklą, mieguistumą ir skausmo procesus.

    Blokuodamas jo poveikį, kofeinas gali pakeisti skausmo suvokimą ir kai kuriais atvejais sumažinti galvos skausmą.

    Būtent dėl šios savybės kofeino yra ir kai kurių vaistų nuo galvos skausmo sudėtyje.

    Tačiau gėrimo burbuliukai, fosforo rūgštis ar išskirtinis kolos skonis tokiu poveikiu nepasižymi. Pagrindinį vaidmenį atlieka kofeinas.

    Kodėl kofeino dedama į vaistus?

    Kofeinas ne tik pats gali šiek tiek sumažinti skausmą, bet ir sustiprinti kai kurių nuskausminamųjų vaistų poveikį.

    Mokslinių tyrimų organizacijos „Cochrane“ atlikta apžvalga parodė, kad vartojant paracetamolį ar ibuprofeną kartu su kofeinu, gerą skausmo palengvėjimą patiria maždaug 5–10 procentinių punktų daugiau žmonių nei vartojant vien nuskausminamuosius.

    Tačiau yra svarbi detalė: tyrimuose dažniausiai naudotos 100–130 miligramų kofeino dozės.

    Tai maždaug tris ar keturis kartus daugiau, nei jo yra vienoje nedidelėje kolos skardinėje.

    Todėl tikėtis, kad stiklinė gazuoto gėrimo pakeis vaistus nuo galvos skausmo, nereikėtų.

    Kodėl savaitgaliais kartais skauda galvą?

    Daugeliui pažįstama situacija: darbo dienomis įpratote anksti ryte išgerti kavos, o savaitgalį leidote sau ilgiau pamiegoti.

    Atsikėlus ima skaudėti galvą, tačiau išgėrus kavos ar kolos savijauta pagerėja.

    Tokiais atvejais kaltas gali būti ne ilgesnis miegas ar nuovargis, o kofeino trūkumas.

    Organizmas pripranta prie reguliariai gaunamo kofeino. Staiga sumažinus jo kiekį arba pavėlavus išgerti įprastą kavą, gali prasidėti vadinamasis kofeino nutraukimo galvos skausmas.

    Ši būklė netgi įtraukta į tarptautinę galvos skausmų klasifikaciją.

    Pagal jos diagnostinius kriterijus toks skausmas gali atsirasti žmogui, kuris ilgiau nei dvi savaites kasdien suvartojo daugiau kaip 200 miligramų kofeino ir vėliau staiga nutraukė jo vartojimą.

    Skausmas paprastai prasideda per 24 valandas, o pavartojus kofeino gali sumažėti.

    Tiesa, išgėrus kolos problema išsprendžiama tik laikinai – organizmas tiesiog gauna medžiagos, prie kurios yra pripratęs.

    Sergant migrena poveikis gali būti priešingas

    Su migrena situacija sudėtingesnė.

    Kai kuriems žmonėms nedidelis kofeino kiekis pačioje migrenos priepuolio pradžioje gali palengvinti simptomus. Kitiems tas pats kofeinas gali tapti priepuolį išprovokuojančiu veiksniu.

    Svarbus ne tik suvartotas kiekis, bet ir vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien geria daug kavos, o vieną dieną jos visiškai atsisako, staigus pokytis gali išprovokuoti galvos skausmą.

    Kita vertus, pernelyg didelis kofeino kiekis taip pat gali prisidėti prie dažnesnių migrenos priepuolių.

    Todėl vieno visiems tinkamo patarimo nėra. Specialistai rekomenduoja stebėti savo organizmo reakciją ir, jei migrena kartojasi, fiksuoti priepuolius bei galimus juos sukeliančius veiksnius.

    Ar gali padėti koloje esantis cukrus?

    Įprastoje 330 mililitrų kolos skardinėje yra apie 35 gramus cukraus.

    Tačiau daugeliu galvos skausmo atvejų jis jokio gydomojo poveikio neturi.

    Išimtis – hipoglikemija, kai kraujyje pernelyg sumažėja gliukozės koncentracija.

    Tuomet žmogui gali skaudėti galvą, atsirasti silpnumas, drebulys, prakaitavimas, svaigulys ar stiprus alkis.

    Tokioje situacijoje saldus gėrimas gali padėti greitai padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje.

    Neatsitiktinai sergantiems diabetu ir patiriantiems hipoglikemiją rekomenduojama suvartoti greitai pasisavinamų angliavandenių. Vienas iš galimų pasirinkimų – nedidelis kiekis įprasto, ne becukrio, saldaus gazuoto gėrimo.

    Vis dėlto dauguma galvos skausmų nėra susiję su gliukozės trūkumu, todėl papildomas cukrus paprastai nereikalingas.

    Jei teigiamą poveikį sukelia kofeinas, panašiai gali veikti ir kola be cukraus, jeigu jos sudėtyje yra kofeino.

    O gal organizmui tiesiog trūksta vandens?

    Kartais galvos skausmas atsiranda dėl nepakankamo skysčių vartojimo.

    Kadangi didžiąją kolos dalį sudaro vanduo, išgėrus šio gėrimo savijauta gali šiek tiek pagerėti.

    Tačiau jei galvą skauda po ilgo buvimo karštyje, fizinio krūvio ar dienos, kai išgerta mažai skysčių, geresnis pasirinkimas būtų paprastas vanduo.

    Be to, nuolat troškulį malšinti saldžiais gazuotais gėrimais nerekomenduojama dėl juose esančio cukraus kiekio.

    Kodėl kola neturėtų tapti kasdieniu vaistu?

    Kofeinas turi savybę, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa: jis gali ir palengvinti, ir sukelti galvos skausmą.

    Reguliariai vartojant didelius kofeino kiekius, organizmas prie jo pripranta. Tuomet praleista įprasta dozė gali išprovokuoti naują galvos skausmą.

    Taip susidaro užburtas ratas: pradeda skaudėti galvą, žmogus išgeria kolos, pasijunta geriau, ima gėrimą vartoti vis dažniau, o vėliau be jo jaučiasi prasčiau.

    Amerikos migrenos fondo specialistai pabrėžia, kad dažnai galvos skausmus patiriantiems žmonėms svarbu atkreipti dėmesį į bendrą per dieną suvartojamo kofeino kiekį.

    Todėl kola neturėtų tapti nuolatine priemone galvos skausmui malšinti.

    Kada padės poilsis, o kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Jeigu galvos skausmas nesmarkus, pažįstamas ir nesusijęs su kitais neįprastais simptomais, pirmiausia verta pagalvoti apie galimas jo priežastis.

    Kartais pakanka išgerti vandens, pavalgyti, pailsėti nuo kompiuterio ar gerai išsimiegoti.

    Prireikus galima vartoti įprastus nereceptinius vaistus nuo skausmo, jeigu jie žmogui tinkami ir nėra kontraindikacijų.

    Tačiau staiga prasidėjęs itin stiprus galvos skausmas, ypač jei kartu sutrinka kalba ar regėjimas, atsiranda galūnių silpnumas, sąmonės sutrikimas, karščiavimas ir kaklo sustingimas, gali būti pavojingos būklės požymis. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba – Lietuvoje skambinti 112.

    Taigi stiklinė kolos kartais tikrai gali palengvinti galvos skausmą. Tačiau tai nėra universalus ar gydytojų rekomenduojamas gydymo būdas. Svarbiausia suprasti, kodėl skauda galvą, o ne ieškoti stebuklingų savybių gazuotame gėrime.

  • Obuolys ar bananas: kurį geriau valgyti kasdien?

    Obuolys ar bananas: kurį geriau valgyti kasdien?

    Obuolys dažnai laikomas „lengvu“ ir dietiniu užkandžiu, o bananas dėl saldumo kartais vertinamas beveik kaip desertas.

    Tačiau toks skirstymas nėra labai tikslus.

    Abu vaisiai gali būti visavertės kasdienės mitybos dalis – tiesiog jų stipriosios pusės skiriasi.

    Kalorijų skirtumas nėra toks didelis

    Vidutiniame obuolyje yra apie 90–100 kcal, o vidutiniame banane – maždaug 100–110 kcal. Taigi bananas paprastai yra kaloringesnis, tačiau skirtumas nėra milžiniškas.

    Abu vaisiai turi angliavandenių ir maistinių skaidulų. Obuoliuose gausu pektino ir įvairių augalinių junginių, o bananas išsiskiria didesniu kalio bei vitamino B6 kiekiu. Todėl vertinti šiuos vaisius vien pagal cukraus ar kalorijų kiekį būtų pernelyg paprasta.

    Kada praktiškesnis obuolys?

    Jei norisi lengvesnio užkandžio, obuolys gali būti patogesnis pasirinkimas. Jis paprastai turi kiek mažiau kalorijų ir dėl savo struktūros bei vandens kiekio gali suteikti nemažai tūrio.

    Obuolį verta valgyti su odele, jei ji gerai nuplauta. Dalis skaidulų ir augalinių junginių yra būtent joje bei po ja esančiame minkštimo sluoksnyje.

    NHS duomenimis, vienas vidutinio dydžio obuolys laikomas viena vaisių porcija. Tas pats galioja ir vienam vidutiniam bananui.

    Kada praverčia bananas?

    Bananas turi daugiau angliavandenių ir gerokai daugiau kalio, todėl gali būti patogus prieš fizinę veiklą, po jos ar tiesiog tada, kai iki kito normalaus valgymo liko nemažai laiko.

    Prinokęs bananas suteikia lengvai prieinamų angliavandenių ir yra patogus nešiotis. Žalsvesniame banane daugiau atspariojo krakmolo, o vaisiui nokstant dalis jo virsta paprastesniais cukrais – todėl bananas minkštėja ir saldėja.

    Vis dėlto saldesnis skonis nereiškia, kad bananas savaime „storina“. Kūno svoris priklauso nuo bendro suvartojamos ir išeikvojamos energijos balanso, o ne nuo vieno konkretaus vaisiaus.

    Ar bananas blogiau dėl cukraus?

    Ne. Vaisiuose esantis cukrus nėra tas pats, kas pridėtinis cukrus saldumynuose ar saldžiuose gėrimuose. Visame vaisiuje kartu gauname vandens, skaidulų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų.

    Pasaulio sveikatos organizacija vaisius ir daržoves rekomenduoja kaip vienus pagrindinių angliavandenių ir skaidulų šaltinių, o vaisių sultis vertina atsargiau, nes jose laisvųjų cukrų koncentracija didesnė ir beveik nelieka viso vaisiaus struktūros.

    O jei žmogus serga diabetu?

    Nei obuoliai, nei bananai diabetu sergantiems žmonėms savaime nėra draudžiami.

    Amerikos diabeto asociacija į tinkamų vaisių sąrašą įtraukia ir obuolius, ir bananus. Svarbiausia – porcija ir bendras angliavandenių kiekis maiste. Nedidelė vaisiaus porcija paprastai turi apie 15 g angliavandenių.

    Todėl esant diabetui daug svarbiau ne klausti „ar galima bananą“, o įvertinti, kiek jo suvalgoma ir su kuo jis derinamas.

    Kasdien valgyti tik vieną vaisių nebūtina

    Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems nei 10 metų žmonėms rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 400 g vaisių ir daržovių bei pabrėžia mitybos įvairovę.

    Todėl praktiškiausia ne rinktis „nugalėtoją“, o vaisius keisti: vieną dieną obuolį, kitą – bananą, o dar geriau įtraukti ir uogas, kriaušes, citrusinius vaisius ar kitus sezoninius vaisius.

    Lietuvoje obuolys turi dar vieną pranašumą – sezono metu tai vietinis, lengvai prieinamas ir dažnai pigesnis vaisius.

    Yra viena svarbi išimtis

    Žmonėms, kuriems dėl inkstų ligų gydytojas yra paskyręs riboti kalio kiekį maiste, bananai gali būti ne pats tinkamiausias kasdienis pasirinkimas, nes kalio juose gerokai daugiau nei obuoliuose.

    Tokiu atveju vaisių pasirinkimą reikėtų derinti su gydytoju ar dietologu, o ne vadovautis bendromis rekomendacijomis.

    Tai kuris vis dėlto geresnis?

    Lengvesniam užkandžiui – obuolys.

    Prieš fizinę veiklą ar kai reikia daugiau energijos – bananas.

    Mažinant bendrą kalorijų kiekį – nedidelį pranašumą turi obuolys.

    Kalio šaltinio ieškantiems žmonėms – bananas.

    Tačiau sveikam žmogui nėra pagrindo vieną jų paskelbti „geresniu“. Vertingiausia – valgyti įvairius vaisius ir neapsiriboti vien obuoliais ar bananais.

  • Baltasis ar rudasis cukrus: kuris iš tiesų sveikesnis?

    Baltasis ar rudasis cukrus: kuris iš tiesų sveikesnis?

    Parduotuvėje rudasis cukrus dažnai kainuoja daugiau už įprastą baltąjį. Dėl spalvos, pakuotės ir žodžių „natūralus“, „nerafinuotas“ ar „cukranendrių“ gali susidaryti įspūdis, kad jis sveikesnis.

    Tačiau mitybos požiūriu skirtumas kur kas mažesnis, nei gali pasirodyti.

    Iš kur atsiranda ruda spalva?

    Baltasis cukrus yra beveik gryna sacharozė. Jis gali būti gaminamas tiek iš cukrinių runkelių, tiek iš cukranendrių.

    Rudasis cukrus spalvą ir skonį gauna iš melasos – tamsaus, tiršto cukraus gamybos šalutinio produkto.

    Kai kurie rudieji cukrūs yra mažiau rafinuoti ir dalį melasos išlaiko natūraliai, tačiau nemaža dalis prekyboje esančio rudojo cukraus gaminama tiesiog į baltąjį cukrų įmaišius melasos.

    Todėl „rudasis“, „cukranendrių“ ir „nerafinuotas“ nėra tas pats.

    Ar rudasis cukrus tikrai sveikesnis?

    Melasos dėka rudajame cukruje gali būti šiek tiek daugiau mineralų nei baltajame.

    Tačiau jų kiekiai tokie maži, kad įprastose porcijose praktiškai neturi reikšmingos mitybinės naudos.

    Harvardo medicinos mokyklos specialistai pabrėžia, kad organizmui nėra didelio skirtumo, ar pridėtinis cukrus yra baltas, rudas, medus ar kitas kaloringas saldiklis – visi jie pirmiausia yra papildomos energijos šaltinis, o mikroelementų kiekiai sveikatai reikšmingai situacijos nekeičia.

    Todėl rudasis cukrus nėra geresnis pasirinkimas nei baltasis nei lieknėjant, nei siekiant sumažinti gliukozės kiekio svyravimus.

    Svarbiausia – bendras suvartojamo cukraus kiekis.

    Kalorijų skirtumas – beveik nepastebimas

    Rudajame cukruje dėl melasos ir kiek didesnio drėgmės kiekio gali būti šiek tiek mažiau sacharozės, tačiau realiame gyvenime skirtumas toks mažas, kad praktiškai jo galima nepaisyti.

    Pakeitus baltąjį cukrų ruduoju, arbata, kava ar desertas savaime netaps „sveikesnis“ ar reikšmingai mažiau kaloringas.

    Kur kas svarbiau, kiek cukraus suvartojama per visą dieną.

    Kiek cukraus rekomenduojama vartoti?

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja laisvuosius cukrus riboti iki mažiau nei 10 proc. visos paros energijos.

    Žmogui, suvartojančiam apie 2000 kcal per parą, tai būtų maždaug 50 g cukraus, arba apie 12 nubrauktų arbatinių šaukštelių.

    Dar didesnę naudą sveikatai gali duoti sumažinimas iki 5 proc., maždaug 25 g per parą.

    Svarbu prisiminti, kad skaičiuojamas ne tik cukrus, kurį dedame į kavą.

    Laisvųjų cukrų gauname ir iš saldžių gėrimų, sirupų, medaus, desertų, padažų, vaisių sulčių bei daugelio kitų perdirbtų produktų.

    Kur rudasis cukrus iš tiesų turi pranašumą?

    Virtuvėje skirtumas jau daug aiškesnis.

    Melasos turintis rudasis cukrus pasižymi lengvu karamelės skoniu, aromatu ir didesne drėgme. Dėl to sausainiai, pyragai ar meduoliai gali būti minkštesni, drėgnesni ir šiek tiek „tampresni“.

    Baltasis cukrus dažniau padeda išgauti sausesnę, traškesnę tekstūrą.

    Todėl kepiniuose vieną cukrų pakeitus kitu rezultatas gali šiek tiek pasikeisti – net jei bendras saldumas išliks panašus.

    O kaip „demerara“, „muscovado“ ir cukranendrių cukrus?

    Lietuvos parduotuvėse galima rasti ne vien vienos rūšies rudąjį cukrų.

    Demerara paprastai turi stambesnius kristalus ir lengvą karamelės skonį.
    Muscovado būna tamsesnis, drėgnesnis ir pasižymi ryškiu melasos aromatu.
    Cukranendrių cukrus nurodo žaliavą, iš kurios cukrus pagamintas, bet tai savaime nereiškia, kad jis nerafinuotas ar sveikesnis.

    Todėl mokant daugiau dažniausiai mokama už skonį, aromatą ir kulinarines savybes, o ne už reikšmingą naudą sveikatai.

    Kada verta mokėti daugiau?

    Jei rudąjį cukrų perkate vien todėl, kad tikitės sveikesnio produkto, permokėti didelės prasmės nėra.

    Jeigu jums patinka jo karamelinis skonis kavoje ar košėje, arba receptui svarbi drėgnesnė kepinio tekstūra, rudasis cukrus gali būti geresnis kulinarinis pasirinkimas.

    Tačiau sveikatos požiūriu esminis klausimas lieka tas pats: ne kokios spalvos cukrų renkatės, o kiek jo suvartojate.

  • Kokie gėrimai didina širdies ligų riziką – ir tai ne tik alkoholis

    Kokie gėrimai didina širdies ligų riziką – ir tai ne tik alkoholis

    Dažnai galvojame, kad širdies sveikatai didžiausią įtaką turi maistas, tačiau gėrimai organizmą veikia ne mažiau.

    Kokteiliai, glotnučiai, sultys ir net „sveikais“ laikomi augaliniai gėrimai gali nepastebimai didinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir skatinti svorio augimą.

    Ypač klastingi tie įpročiai, kurie atrodo visiškai nekalti.

    Žemiau – keturi tokie pavyzdžiai ir paprastos alternatyvos, kurios iš tiesų veikia.

    Per didelis alkoholio vartojimas ir rizika širdžiai

    Alkoholis tiesiogiai veikia širdį: didina kraujospūdį ir trigliceridų kiekį, o tai reiškia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Svarbu suprasti, kad „po truputį, bet kasdien“ taip pat laikoma per dideliu vartojimu.

    Ką daryti vietoje to: ribokite kiekį. Rekomenduojama norma – iki dviejų porcijų per dieną vyrams ir viena porcija moterims.

    Viena porcija – tai taurė vyno, skardinė alaus (330 ml) arba nedidelė stipraus alkoholio taurelė.

    Per kaloringi glotnučiai ir kokteiliai – nepastebimas kelias į antsvorį

    Glotnutis labai lengvai gali virsti desertu, turinčiu 600–800 kilokalorijų.

    Reguliarus kalorijų perteklius lemia svorio augimą, o antsvoris yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ką daryti vietoje to: stebėkite porcijos dydį – orientuokitės į maždaug 300–350 ml.

    Pirmenybę teikite uogoms, vaisiams, žalumynams ir liesam pienui.

    Avokadus bei riešutų pastas naudokite labai saikingai – tiesiog po šaukštą.

    Dažnas kokosų pieno vartojimas ir „blogojo“ cholesterolio augimas

    Kokosų pienas ir grietinėlė yra sočiųjų riebalų šaltinis, o jie didina „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį.

    Šie produktai dažnai naudojami tiek nealkoholiniuose, tiek alkoholiniuose kokteiliuose, taip pat kai kuriuose, atrodytų, sveikuose receptuose.

    Ką daryti vietoje to: rinkitės avižų, migdolų ar ryžių pieną be pridėtinio cukraus ir su kuo mažesniu riebalų kiekiu.

    Konservuotos daržovių sultys su per dideliu druskos kiekiu

    Net ir pomidorų sultyse gali būti labai daug druskos, o natrio perteklius didina kraujospūdį.

    Sveiki gėrimai iš tiesų naudingi tik tada, kai žinote saiką ir sudėtį.

    Kartais širdies sveikata prasideda net ne nuo mankštos ar vaistų, o nuo stiklinės tinkamai pasirinkto gėrimo ir pakankamo miego.

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

  • Kokakola nuo migrenos: tiesa ar mitas?

    Kokakola nuo migrenos: tiesa ar mitas?

    Migrena – tai ne šiaip „įprastas galvos skausmas“. Ši būklė gali išmušti žmogų iš vėžių kelioms valandoms ar net dienoms, paversdama kasdienius darbus tikra kančia.

    Gydytojai ir mokslininkai jau seniai ieško paprastų ir greitų būdų, kaip palengvinti milijonų žmonių kančias.

    Ir štai – netikėta žinia: populiari socialinių tinklų teorija, kad kokakola padeda nuo migrenos, sulaukė mokslinio patvirtinimo.

    Kaip kokakola ir gazuoti gėrimai veikia migreną bei galvos skausmą

    Atrodytų, kaip prekybos centre parduodamas gėrimas galėtų konkuruoti su vaistais iš vaistinės? Pasirodo, viskas slypi sudėtyje.

    Gazuotuose gėrimuose yra visas kompleksas veiksnių, galinčių paveikti smegenų ir kraujagyslių veiklą.

    Tačiau svarbu nepamiršti: tai nėra universali priemonė ir ji turi savų trūkumų.

    Pagrindinis veikėjas čia – kofeinas.

    Jis susiaurina išsiplėtusias smegenų kraujagysles, kurios dažnai ir sukelia skausmą, be to, sustiprina daugelio nuskausminamųjų poveikį.

    Dėl to kai kuriuose vaistuose nuo migrenos kofeinas netgi sąmoningai pridedamas kaip pagalbinė medžiaga.

    Negalima nuvertinti ir ledukų gėrime.

    Šaltis veikia kaip natūrali nuskausminamoji priemonė: sumažina nervų galūnių jautrumą ir šiek tiek „nukreipia dėmesį“ nuo skausmo.

    Pridėkime dar angliarūgštę – burbuliukai gali sumažinti pykinimą, kuris dažnai lydi migreną.

    Dar vienas svarbus momentas – gliukozė.

    Kartais migrenos priepuolį išprovokuoja staigus gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas.

    Greitas gurkšnis saldžiosios „Coca-Colos“ gali atstatyti pusiausvyrą ir padėti sustabdyti atakos pradžią.

    Kodėl kokakola ne visada padeda nuo migrenos

    Nepaisant viltingų rezultatų, gydytojai perspėja: kokakola nėra vaistas.

    Jei migreną sukelia, pavyzdžiui, hormonų svyravimai ar stresas, šis gėrimas vargu ar padės.

    Be to, per didelis cukraus ir kofeino kiekis gali net pabloginti būklę – pavyzdžiui, sukelti dehidrataciją ar net išprovokuoti naują priepuolį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo konkretaus trigerio.

    Vienam žmogui gazuotas gėrimas tikrai gali palengvinti būklę, o kitam – ją dar labiau pabloginti. Todėl medikai pataria į „Coca-Colą“ žiūrėti kaip į galimą „greitąją pagalbą“, tačiau jokiu būdu ne kaip į pilnavertę terapiją.

    Įdomu tai, kad kokakola iš pradžių buvo sukurta kaip vaistinis sirupas, kuris būdavo skiedžiamas vandeniu.

    Ką verta žinoti apie kofeiną ir migreną

    Vidutinėje „Coca-Colos“ skardinėje (330 ml) yra apie 32–33 mg kofeino – maždaug tris kartus mažiau nei puodelyje kavos.

    Mokslininkai nustatė ryšį tarp reguliaraus kofeino vartojimo ir lengvesnės migrenos eigos kai kuriems pacientams.

    Staigus kofeino nutraukimas gali sukelti priešingą efektą – stiprų galvos skausmą dėl „nutraukimo“.

    Ar kokakola gali tapti liaudišku vaistu nuo migrenos?

    Atskirais atvejais – taip, bet tik kaip priedas, o ne kaip gydymo pakaitalas.

    Geriausia išeitis – kartu su gydytoju ieškoti tikrosios migrenos priežasties, o „Coca-Colą“ palikti kaip malonų atsitiktinį „bonusą“ šaldytuve.

  • Atsargiai – bananai!

    Atsargiai – bananai!

    Bananus mėgsta daugelis – juose gausu maistingųjų medžiagų. Tačiau tai nereiškia, jog šių vaisių galima valgyti be saiko: gali atsiliepti sveikatai.

    Bananai – nuostabus maistas. Jie palengvina daugelį dažnų sveikatos problemų ir laikomi ganėtinai saugiais, kad juos būtų galima duoti net kūdikiams, pradedantiems valgyti kietą maistą.

    Tai kas blogo gali nutikti suvalgius per daug bananų?

    Svorio augimas

    Palyginus su sausainiais ar traškučiais, bananai, aišku, turi mažiau kalorijų. Bet vis tiek užtektinai, kad priaugintų nepageidaujamų kilogramų, jeigu skanausite be saiko.

    Vidutinio dydžio bananas turi 105 kalorijas. Palyginti vidutiniame apelsine yra 62 kalorijos, dubenėlis arbūzo minkštimo jų turi 45, 150 g vynuogių – irgi 62 kalorijas.

    Tad jeigu ieškote nekaloringo užkandžio pertraukose tarp pagrindinių valgių, bananai greičiausiai nebus geriausias pasirinkimas. Vietoj jų verčiau užkandžiauti daug vandens turinčiais vaisiais ir daržovėmis: arbūzais, braškėmis, melionais, persikais, agurkais, salotomis, cukinijomis, kopūstais ir pan. Juose kalorijų mažiau, o sotumą ilgam laikui užtikrinančių maistinių skaidulų – daug.

    Bet čia kyla natūralus klausimas: kiek bananų galima suvalgyti, jeigu su kiekvienu organizmas gauna papildomas 100 kalorijų?

    Viskas priklauso nuo bendro jūsų perdien suvartojamų kalorijų kiekio ir koks jūsų tikslas – svorio numesti ar priaugti.

    Migrena

    Jeigu dažnai kamuoja migrenos priepuoliai, vertėtų pašalinti bananus iš kasdienio valgiaraščio.

    Yra tokia medžiaga – tiraminas. Jos randama daugelyje maisto produktų, tokių kaip sūris, žuvis, mėsa. Bananuose taip pat jo yra. O tiraminas laikomas vienu migreninių galvos skausmų sukėlėjų.

    Tad jeigu jau valgote bananus, pasistenkite labai kruopščiai nulupti ir nepatingėti nurinkti visko iki paskutinio siūlo, mat bananų žievėje tiramino yra dešimtkart daugiau nei minkštime.

    Hiperkalemija

    Reiškianti kalio perteklių kraujyje būklė sukelia labai nemalonius simptomus – neritmišką pulsą, pykinimą, širdies permušimus – šie netgi gali sukelti infarktą.

    Suaugusiesiems hiperkalemija gali išsivystyti ir dėl specifinės mitybos. Pavyzdžiui, yra dietų, kurių laikantis tam tikromis savaitės dienomis reikia valgyti daug bananų. Jeigu bandote tokią mitybą, žinokite, jog rizikuojate sveikata.

    Dantų ėduonis

    Kadangi bananuose daug krakmolo, nesilaikant tinkamos burnos higienos galima supūdyti dantis tiesiogine šių žodžių prasme.

    Todėl, anot specialistų, vienintelis būdas išvengti krakmolo sukelto dantų ėduonies – valgyti kuo mažiau neprinokusių ir nevisiškai prinokusių bananų.

    Buvo atlikta tyrimų, parodžiusių, jog bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Krakmolas burnoje tirpsta lėtai, cukrus – greitai. Be to, kai valgome tokios tekstūros maistą kaip bananai, jų dalelės lieka tarp dantų maždaug dviem valandoms ir traukia bakterijas dar labiau didindamos ėduonies grėsmę.

    Bananams kaip reikiant prinokus, krakmolo juose pastebimai sumažėja. Užtat sparčiai daugėja cukraus.

    Mieguistumas

    Buvote įsitikinę, kad pradėti dieną nuo banano per pusryčius gera mintis? Tada turbūt nežinojote, jog bananai gali sukelti mieguistumą – net ir tuomet, kai būnate ką tik išlipę iš lovos ir gerai pailsėję.

    Priežastis – bananuose gausu triptofano. Ši amino rūgštis ne tik didina mieguistumą, bet ir gali sulėtinti protinę veiklą, reakcijos laiką.

    2010-aisiais mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip triptofanas veikia mūsų atmintį, nuotaiką ir miegą.

    Bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Kadangi triptofanas padeda sintetinti serotoniną – cheminę medžiagą smegenyse, turinčią įtakos visoms minėtoms funkcijoms – triptofano atsargoms išsekus, serotonino lygis irgi smunka. Dėl to lėtėja reakcija ir judesiai – kaip nuo silpnų raminamųjų.

    Aišku, viskas priklauso nuo to, kiek serotonino esama žmogaus organizme, – triptofanas ne visus vienodai migdo. Vis dėlto vertėtų turėti omenyje, kad valgomi rytais bananai gali smarkiai sulėtinti. Tuo labiau kad juose yra ir daug raumenis atpalaiduojančio magnio.

    Visi bananų, kaip pusryčių maisto, trūkumai daro juos puikiausiu užkandžiu prieš miegą.

    Nervų pažeidimai

    Bananuose yra labai daug vitamino B6, kurio perteklius gali pažeisti nervus.

    Aišku, tas labiau gresia vartojant vitamino B6 papildus be gydytojo žinios ir labai dideliais kiekiais, nei valgant vaisius.

    Alergija ambrozijų žiedadulkėms

    Tai vienas įdomesnių bananų trūkumų. Pasirodo, žmones, kurie alergiški ambrozijų žiedadulkėms, panaši reakcija – ištinusios lūpos, liežuvis, sudirgusi gerklė ir pan. – gali ištikti ir užvalgius ar vien tik palaikius rankose bananų.

    Tiesa, kol kas dar turima mažai duomenų, moksliškai patvirtinančių tokį ryšį.

    Alergija lateksui ir hiperjautrumas

    Dar 1996-aisiais buvo įrodyta, kad lateksui alergiškiems asmenims pasireiškia ir hiperjautrumas bananams.

    Tyrėjai surinko 19 pacientų, turinčių alergiją lateksui, ir patikrino jų reakciją į bananus per odos dūrio tyrimus, kraujo tyrimus ir imunoblotingu. Paaiškėjo, jog 50 proc. pacientų alergijos simptomai pasireiškė suvalgius bananų, o 36 proc. odos dūrio tyrimo rezultatai buvo teigiami. Kraujo tyrimai atskleidė, kad 63 proc. pacientams kaip reakcija į bananus susidarė IgE antikūnai.

    Tas prieš beveik tris dešimtmečius atliktas tyrimas padėjo mokslininkams identifikuoti du svarbius bananų alergenus – 33 kD ir 37 kD, buvo nustatyta, jog bananai ir lateksas turi daugiau nei dešimt bendrų alergenų komponentų.

    Šie atradimai patvirtino „latekso ir vaisių sindromo“ egzistavimą įrodę, jog žmonės, alergiški lateksui, tikėtina, bus alergiški ir tam tikriems vaisiams – kaip kad bananai. Tokiu atveju ir alergijos simptomai būna bendri: švokščiantis kvėpavimas, tekėjimas iš nosies, kosulys, gerklės peršulys, ašarojančios akys.

    Kvėpavimo problemos

    Tai vėlgi susiję su alergija ambrozijų žiedadulkėms. Kadangi pastaroji provokuoja uždegimus, šie gali susiaurinti kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo problemų. Itin rimtais atvejais pasunkėja ne tik kvėpavimas, bet ir rijimas.

    Pilvo skausmai

    Mėgstate nevisiškai prinokusius bananus ir valgote jų daug? Tuomet nenustebkite, jeigu pradės kamuoti smarkūs pilvo skausmai. Ir dar su pykinimu.

    Neprinokusiuose bananuose, jau minėjome, yra didelis kiekis atspariojo krakmolo, kurį suvirškinti organizmui prireikia daug laiko.

    Padauginus pusžalių bananų galimas net staigus vėmimas arba viduriavimas.

    Anafilaksinis šokas

    Kai kurie bananams alergiški žmonės užvalgę jų gali patirti stiprų imuninį atsaką, dar kitaip vadinamą anafilaksiniu šoku, kai staiga krinta kraujospūdis.

    Todėl stebėkite, ar nepasireiškia anafilaksiniam šokui būdingi simptomai: padažnėjęs ar sulėtėjęs pulsas, galvos svaigimas, silpnumas.

    Tyrimai rodo, jog tokia ekstremali alergija bananams pasitaiko net kūdikiams. Specialistai siūlo labai atsargiai supažindinti juos su kietu maistu ir visada turėti omenyje, kad bananai – potencialus alergenas.

    Vidurių užkietėjimas

    Nustebote? Kaip čia nenustebsi: juk visą laiką buvo teigiama, jog bananai palengvina žarnyno judesius. Pasirodo, viskas priklauso nuo bananų prinokimo.

    Neprinokę arba visiškai žali bananai turtingi atspariojo krakmolo, didinančio vidurių užkietėjimo riziką.

    Dar daugiau: šiuose vaisiuose yra dideli kiekiai tanino rūgšties, kuri slopina virškinimo trakto veiklą. Konkrečiai – trukdo virškinamojo trakto skysčio sekreciją ir slopina jo motoriką.

    Tad nors prinokę bananai iš tiesų gali palengvinti vidurių užkietėjimą, šie vaisiai oficialiai priskiriami sukeliantiems vidurių užkietėjimą. Jeigu jums ši būklė lėtinė, bananų geriau nevalgyti, kol viskas susitvarkys.

    Bananai turi daug maistinių skaidulų, bet neturi pakankamai vandens, kad taptų lengvai virškinami. Dėl to organizmas tepasisavina mažiau nei 10 proc. tų skaidulų, reikalingų virškinimo sistemai palaikyti ir reguliariai tuštintis.

    Dujos

    Jos gali pradėti kauptis prisivalgius per daug bananų.

    Bananuose yra vandenyje tirpių maistinių skaidulų ir fruktozės – tai gali išprovokuoti dujų kaupimąsi žarnyne.

    Jeigu staiga padidinsite maistinių skaidulų vartojimą ir suvalgysite daug jų vienu sykiu, storajai žarnai teks rimtas iššūkis jas suskaidyti. O vykstant procesui išsiskirs dujos.

    Lygiai tas pats ir su fruktoze: kai jos į organizmą patenka labai daug, būna labai sunku suvirškinti.

    Antrojo tipo diabeto rizika

    Pagal glikemijos indeksą bananai patenka į vidutinio lygio produktų kategoriją. Tai reiškia, kad jie gali sukelti nedidelį cukraus šuolį kraujyje.

    Dar bananai – angliavandeniai. Vienas vidutinio dydžio vaisius atitinka dvi angliavandenių porcijas. Taigi sergantiesiems diabetu bananų reikėtų valgyti kuo mažiau. Taip pat derinti juos su kitu maistu, turinčiu daug baltymų ir (arba) riebalų, kad sušvelnintų insulino atsaką.

    Sveiki žmonės bananais gali mėgautis kaip ir kitais vaisiais – svarbu nuosaikiai. Nes kaip ir su visu aukšto glikemijos indekso maistu, piktnaudžiavimas didina ne tik antrojo tipo diabeto, bet ir nutukimo, širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką.

    Ypač šiuo atžvilgiu pavojingi pernokę bananai, nes jų glikemijos indeksas dar aukštesnis.

    Tačiau vengti bananų, patikina specialistai, irgi nereikia. Jie – natūralaus cukraus šaltinis. Ir nors vidutiniame banane to cukraus gali būti apie 14 g, su juo gauname ir maistinių skaidulų, vitaminų, mineralų, galinčių sušvelninti gliukozės piką kraujyje.

    Kiek turi bananai trūkumų, tiek turi ir privalumų. Todėl tiesiog kontroliuokite, kiek jų suvalgote per dieną.

     

  • 9 prasčiausių pusryčių idėjų

    9 prasčiausių pusryčių idėjų

    Jūs ką tik pabudote ir nusprendėte pasimėgauti skaniais pusryčiais. Blynai su sirupu, kava ar gal bandelė su uogiene?

    Skamba viliojančiai, tačiau yra viena problema: tokie pusryčiai gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, o tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga sveikatai.

    Kai cukraus lygis kraujyje staigiai pakyla, organizmas pradeda gaminti insuliną, kad jį sumažintų. Tačiau jei tokie šuoliai vyksta reguliariai, gali išsivystyti atsparumas insulinui – būsena, kai ląstelės nustoja tinkamai reaguoti į insuliną.

    Dėl to cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas, o tai tiesus kelias į 2 tipo diabetą.

    Be to, tokie staigūs svyravimai sukelia nuovargį, dirglumą ir alkį jau po kelių valandų.

    Taigi rytas prasideda ne nuo kavos, o nuo problemų.

    Pažiūrėkime, kokie produktai dažniausiai sukelia šias nemalonias būsenas ir sveikatos sutrikimus.

    1. Saldinta kava su grietinėle

    Kava – puikus rytinis gėrimas, tačiau jei į ją dedate grietinėlės, cukraus ar sirupo, tai tampa tikru išbandymu cukraus kiekiui kraujyje.

    Pavyzdžiui, didelis karamelinis latte gali turėti net 75 g cukraus – tiek pat, kiek trys šokoladiniai batonėliai.

    Išgėrus tokios kavos, cukraus lygis kraujyje staiga pakyla, o po pusvalandžio smarkiai krenta.

    Dėl to jaučiate nuovargį ir norą vėl valgyti ką nors saldaus.

    Jei negalite atsisakyti kavos, rinkitės juodą arba su nedideliu kiekiu pieno.

    Jei norite saldumo – įberkite žiupsnelį cinamono ar vanilės.

    2. Sausi pusryčiai

    Sausi pusryčiai, pavyzdžiui, dribsniai, yra patogus, bet labai prastas pasirinkimas.

    Dauguma jų turi didžiulį kiekį cukraus ir lengvai pasisavinamų angliavandenių, kurie akimirksniu kelia gliukozės lygį kraujyje.

    Jau po poros valandų po tokių pusryčių jausitės pavargę ir vėl alkani.

    Jei mėgstate dribsnius, rinkitės tuos, kurie turi mažai cukraus ir daug skaidulų.

    Taip pat nepamirškite pridėti baltymų šaltinio, pavyzdžiui, pieno ar nesaldinto jogurto.

    3. Greitasis maistas

    Užsukti į greitojo maisto restoraną pakeliui į darbą – patogu, bet labai kenksminga.

    Mėsainių bandelės, bulvytės fri ir saldūs gėrimai – tai angliavandenių ir riebalų bomba, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių ir cukraus, bet mažai naudingų maistinių medžiagų.

    Jei labai norite greitų pusryčių, rinkitės baltymingus variantus, pavyzdžiui, omletą su daržovėmis. Tai suteiks energijos be žalingo poveikio sveikatai.

    4. Blynai pusryčiams

    Blynai pusryčiams skamba viliojančiai, ypač su mėgstamais priedais – nuo sūrio iki šokolado. Tačiau jei renkatės saldžius pagardus, tokius kaip uogienė ar kondensuotas pienas, cukraus lygis kraujyje staigiai pakils.

    Norėdami, kad blynai būtų naudingesni, rinkitės įdarus, kuriuose daug baltymų ir skaidulų, pavyzdžiui, varškę su uogomis ar avokadą su kiaušiniu.

    Tai sulėtins angliavandenių pasisavinimą ir padės išvengti cukraus šuolių, tad jausitės energingi ilgiau.

    5. Glotnučiai (smoothie)

    Vaisių kokteiliai atrodo kaip idealūs pusryčiai – skanu, sveika ir greita. Tačiau čia yra viena problema: vaisiuose yra natūralių cukrų, kurie, nors ir geresni nei rafinuotas cukrus, vis tiek gali sukelti gliukozės šuolius.

    Rezultatas – nuovargis ir apatija, ypač jei glotnutyje yra daug saldžių vaisių, pavyzdžiui, bananų ar mangų.

    Kad kokteilis būtų subalansuotas, įdėkite baltymų (graikiško jogurto ar baltymų miltelių) ir sveikųjų riebalų (avokado ar riešutų).

    Tai sulėtins cukraus pasisavinimą ir suteiks daugiau energijos visai dienai.

    6. Greito paruošimo avižiniai dribsniai

    Avižiniai dribsniai patys savaime – puikus pasirinkimas, bet tik tada, jei jie nėra saldinti.

    Greito paruošimo košėse dažnai būna daug cukraus, aromatizatorių ir kitų ne itin naudingų ingredientų.

    Jei norite saldumo, įprastą avižinę košę pagardinkite šviežiais vaisiais ar trupučiu medaus.

    Taip pat nepamirškite pridėti baltymų – pavyzdžiui, riešutų ar sėklų.

    7. Aromatizuoti jogurtai

    Jogurtas atrodo kaip sveikas pusryčių pasirinkimas, tačiau tik tada, jei tai natūralus produktas be priedų.

    Kvapniuose jogurtuose dažnai būna tiek pat cukraus, kiek desertuose.

    Jei norite skanaus jogurto, rinkitės natūralų variantą ir įdėkite šviežių vaisių, uogų ar riešutų.

    Taip gausite daugiau energijos be staigių cukraus svyravimų.

    8. Baltos duonos gaminiai

    Balta duona – klasikinis pusryčių produktas: skrebučiai su sviestu, sumuštiniai su sūriu.

    Tačiau tai yra paprastieji angliavandeniai su mažu skaidulų kiekiu.

    Tokie pusryčiai greitai virškinami ir cukraus lygis kraujyje staiga pakyla, o paskui smarkiai krenta.

    Jei nenorite atsisakyti duonos, rinkitės viso grūdo variantą – jame daugiau skaidulų, kurios sulėtina angliavandenių pasisavinimą ir padeda išvengti cukraus šuolių.

    9. Kepiniai – pavojingas pasirinkimas

    Kruasanai, bandelės ir pyragaičiai – labai skanu, bet netinka pusryčiams.

    Kepiniuose gausu rafinuotų angliavandenių ir cukraus, kurie greitai pakelia gliukozės lygį kraujyje. Jau po valandos vėl jausitės alkani ir pavargę.

    Jei norisi saldaus pusryčių varianto, geriau rinkitės avižinę košę su uogomis ar viso grūdo skrebučius su avokadu.

    Tokie pusryčiai suteiks daugiau energijos, padės išlaikyti žvalumą ir palaikyti gerą sveikatą.

  • Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    O blogio, jei tikėsime dietistais, toks įprotis turi apsčiai.

    Visi turime silpnybių vėlyviems užkandžiams. Kai kam tai gabalėlis dešrytės, nugvelbtas iš šaldytuvo prieš griūvant į lovą.

    Bet saldumynų mėgėjams nėra geresnės lopšinės už gabalėlį kitą šokolado.

    Nes kad ir ką sakytų medikai ir mitybos specialistai, argi gali vakare suvalgytas šokoladukas padaryti tokią jau didelę žalą sveikatai?

    Pasirodo, gali. Yra ne viena ir ne dvi priežastys, kodėl valgyti šokoladą prieš naktį – ne pati geriausia mintis.

    Gali sutrikdyti miegą…

    Šokolade esama net trijų medžiagų, galinčių sabotuoti bet kokius bandymus išsimiegoti.

    Kofeinas. Išgirdę šį žodį, dauguma pagalvojame apie kavą. Bet šokolade taip pat esama nemažai kofeino. Kaip ir puodelyje kavos, jis užtikrina energijos pliūpsnį, vėlyvais vakarais visai mums nereikalingą.

    Aiškinant moksliškai, kofeinas blokuoja mūsų smegenyse esančius organinio junginio adenozino receptorius, kurių darbas – sulėtinti neuronų veiklą bei visas fizinio kūno funkcijas ir paskatinti miegą.

    Nepamirškite: kofeinas, kad ir kur jo būtų, yra stimuliantas, taigi trukdo užmigti, o pagaliau užmigus – trikdo miegą.

    Teobrominas. Šis alkaloidas, randamas kakavoje ir šokolade, suteikia tą daugeliui malonų karstelėjusį prieskonį. Tačiau kartu gali paspartinti širdies plakimą ir išprovokuoti nerimastingumą.

    Juodajame šokolade teobromino koncentracija didesnė – dėl to jis ne toks saldus. Ir dėl to labiau netinkamas smaguriauti prieš miegą.

    Cukrus. Tai, aišku, priklauso nuo šokolado rūšies, bet didelės dalies šokoladinių, kaip ir kitokių, saldainių sudėtyje daug paprastųjų cukrų. Tų, kurie akimirksniu pakelia gliukozės lygį kraujyje ir mus užplūsta energija – tampame žvalutėliai, kokie visai neturėtume būti eidami miegoti.

    Tai net moksliniai tyrimai patvirtino: vartojant daug cukraus prastėja miego kokybė ir mažėja trukmė.

    …arba sukelti mieguistumą

    Piktnaudžiavimas saldumynais, tokiais kaip šokoladas, gali turėti ir tokį poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte jį vartoti kaip natūralius raminamuosius.

    Šokolado sukeltas mieguistumas priskiriamas neigiamiems šalutiniams poveikiams. Ir štai dėl ko.

    Su saldėsiais mūsų organizmas gauna daugiau gliukozės, negu jam reikia. Kasa, patirdama didžiulius krūvius, stengiasi išskirti kuo daugiau insulino cukraus kiekiui kraujyje sumažinti. O kai tik insulinas atlieka savo darbą ir cukrus staiga nukrenta, mes pasidarome vangūs ir apsnūdę.

    Gali išprovokuoti uždegimą

    Daug šokolado rūšių, bet ypač pieniškas ir baltasis, yra tiesiog pertekę cukraus, kuris priskiriamas uždegiminius procesus skatinantiems produktams.

    Paprasčiau kalbant, mums valgant cukrų organizme aktyvuojami procesai, intensyvinantys uždegimus. Dėl to su laiku perteklinis cukraus vartojimas išaugina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, hipertenzija, II tipo diabetas, aukštas cholesterolio lygis.

    Tamsiuoju paros metu uždegiminius procesus provokuojančių produktų vartojimas tampa dar žalingesnis, nes jie dar sukelia nemigą arba menkina miego kokybę. Miego trūkumas savo ruožtu lemia ilgalaikes neigiamas pasekmes mūsų sveikatai. Jis siejamas su didesne tikimybe susirgti depresija, tuo pačiu diabetu, susidurti su širdies problemomis.

    Galima priauginti svorio

    Kramsnodami kas vakarą šokoladą beveik užtikrintai pasunkėsite kilogramu kitu.

    Dėl to kaltas ne tiek šokoladas, kiek paros metas: kai ką nors valgome prieš pat miegą, gauname kalorijų, kurių nebepanaudojame. Jos tarsi

    degalai, kurių organizmas neturi galimybės išdeginti, nes naktį judame gerokai mažiau, neturime kur išlieti energijos. Todėl viską, ką tokiu laiku suvalgome, organizmas dažniausiai pasideda „juodai dienai“ riebalų pavidalu.

    Bet blogiausia tai, kad saldumynai, staiga pakeliantys cukraus lygį kraujyje ir didinantys insulino išsiskyrimą, stiprina potraukį tokiam maistui sykiu skatindami ir persivalgymą. Taip susidaro uždaras ratas: kuo daugiau valgote šokolado, tuo daugiau jo jums reikia.

    Ir nors daugeliui žmonių retkarčiais priaugti puskilogramį ar kilogramą visiškai normalu, stabilus svorio augimas didina diabeto ir širdies ligų riziką ateityje.

    Gali priversti naktį lakstyti į tualetą

    Jeigu taip jau yra – kasnakt reguliariai keliatės ir pėdinate į tualetą – ir dar mėgstate prieš miegą pasilepinti gabalėliu kitu šokolado, didelė tikimybė, jog abu šie dalykai susiję.

    Priklausomai nuo šokolado rūšies, iš jo organizmas gali gauti net labai solidžią kofeino dozę. Kofeinas, kaip žinoma, yra diuretikas.

    Tokie junginiai skatina perteklinio kalio ir vandens pasišalinimą iš organizmo – paprasčiau sakant, šlapinimąsi.

    Diuretikai veikia per kraujotaką ją paspartindami, padidindami kraujospūdį ir inkstams tenkantį krūvį, kad šlapintumės kuo dažniau.

    Būtų dar pusė bėdos, jei kofeinas taip elgtųsi vienas. Bet diuretikams priklauso ir šokolade esantis teobrominas. Taigi pavalgę jo gauname dvigubą siuntimą į tualetą.

    Moralas: jeigu nenorite naktį vaikščioti į tualetą, pasirinkite kitą užkandą prieš miegą.

    Gali padidinti naktinį prakaitavimą

    Ir vėlgi dėl kofeino.

    Tai dažnai pražiūrimas šalutinis jo efektas. Būdamas stimuliantas, kofeinas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, tai gali baigtis itin gausiu prakaitavimu naktimis.

    Šį nemalonų šokolado poveikį moterims dar sustiprina su amžiumi patiriami organizmo pokyčiai. Omenyje turima menopauzė, kuriai būdingos karščio bangos: dar 2015 metais tyrimais nustatyta, kad jos susijusios su kofeino suvartojimu.

    Į naktinį prakaitavimą bet kuriuo atveju negalima numoti ranką – ar nurašyti jį tik šokolado arba menopauzės poveikiui. Pradėję naktį prakaituoti reguliariai, būtinai kreipkitės į gydytoją – svarbu atmesti užsislėpusių ligų tikimybę.

    Gali kamuoti refliuksas

    Ne visi žino, kad šokoladas kai kuriems žmonėms sukelia tai, ką

    paprastai vadiname rėmens graužimu. Tai irgi moksliniais tyrimais įrodyta tiesa.

    Pasirodo, šokoladas gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį, skiriantį stemplę nuo skrandžio ir neleidžiančio jame esančiam maistui ir rūgščiai kilti aukštyn. Kai ši užtvara tinkamai nefunkcionuoja, taip ir nutinka. O atsigulus refliukso problema dar paūmėja, nes skrandis ir gerklė atsiduria viename lygmenyje.

    Kuo pakeisti šokoladą

    Jeigu norite išvengti bet kokių nemalonumų, geriausia išvis atsisakyti šokolado vakarais. Tačiau tai nereiškia, jog negalite pasimėgauti skaniu kąsneliu prieš eidami gulti. Tiesiog reikia žinoti, kuo.

    Dietistai tokio paros meto užkandžiams rekomenduoja lėtai virškinamą ir greitai pasotinantį maistą – juk „pasninkausite“ artimiausias 7–10 valandų (priklausomai nuo to, kiek miegate).

    Patenkinti saldumynų poreikį ir nepakenkti naktiniam poilsiui bei sveikatai padės užkandžiai, pasižymintys subalansuotu angliavandenių, baltymų ir sveikųjų riebalų kiekiu. Ir jie net gali būti šokolado skonio!

    Pavyzdžiui:

    • 1 ryžių traputis + 1 šaukštelis natūralaus žemės riešutų sviesto + 1 šaukštas juodojo šokolado drožlių + žiupsnelis jūros druskos.

    • 0,5 puodelio graikiško jogurto + 0,5 banano + 0,25 puodelio šokoladinių dribsnių su kuo mažiau cukraus.

    Jeigu vis tiek norite tik šokolado

    Tikriesiems gerbėjams šokolado pakaitalų nėra ir negali būti. Tai supranta net mitybos specialistai. Todėl sako: nieko bloga suvalgyti gabalėlį šokolado, kai labai jau norisi.

    Bet jeigu organizmas šokolado reikalauja būtent antrojoje dienos pusėje, teks imtis priemonių apsaugoti savo miegą ir sveikatą:

    • Pasistenkite šokolado nevalgyti bent dvi valandos prieš miegą. Tiek laiko užteks tinkamai jį suvirškinti ir cukraus lygiui kraujyje stabilizuotis.

    • Vietoj pieniško šokolado rinkitės juodąjį. Ir su kuo didesniu kakavos kiekiu, tuo geriau (pradedant nuo 70 proc.), nes tokiame šokolade daugiau antioksidantų ir mažiau cukraus nei pieniškame ar tuo labiau baltajame.

    • Venkite šokoladukų su transriebalais, hidrintais ar iš dalies hidrintais aliejais.

  • Negerkite saldžiųjų gėrimų – nupliksite!

    Negerkite saldžiųjų gėrimų – nupliksite!

    Mokslininkai įspėja: cukraus turintys gėrimai vyrams ypač pavojingi.

    Specialistai nustatė ryšį tarp tokių gėrimų ir vyrų androgeninės alopecijos, labiausiai paplitusios tarp stipriosios lyties atstovų, atvejų.

    Tyrėjai išanalizavo duomenis apie 1 028 savanorių nuo 18-os iki 45 metų gyvenimo būdą ir plaukų būklę.

    Taip pat surinko informaciją, kokius gėrimus vyrai vartoja ir kokiu dažnumu.

    Paaiškėjo, kad beveik pusė tiriamųjų mėgsta saldžius gėrimus (nealkoholinius) ir geria juos dažniau nei kartą per dieną.

    Ketvirtadalis prisipažino gėrimus su cukrumi vartojantys 4–7 kartus per dieną, kas penktas teigė geriantis juos 1–3 kartus per savaitę. Ir tik 10 proc. pastarąjį mėnesį sakė negėrę visai nieko panašaus.

    Dar mokslininkai atsižvelgė į kitus tiriamųjų gyvenimo būdo ypatumus – kenksmingus įpro- čius, miego valandas, fizinį aktyvumą. Pasidomėjo ir paveldimumu.

    Bet išvada vis tiek buvo ta pati: dažniau nuplinka vyrai, geriantys daug saldžių gazuotų gėrimų (tokių ypač daug), sportinių gėrimų su cukrumi, sulčių su cukrumi ir galiausiai – kavos su cukrumi.