Žyma: citrina

  • Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Citrina, imbieras ar česnakas: kas tikrai gydo?

    Vos tik pradeda perštėti gerklę, varvėti nosis ar krėsti šaltis, lietuvių virtuvė neretai virsta savotiška namų vaistine. Ant stalo atsiranda citrina, medus, imbieras, o drąsiausieji griebiasi česnako.

    Vieni tiki, kad šie produktai „užmuša“ virusus, kiti tikina, jog tinkamai paruoštas stebuklingas mišinys gali pastatyti ant kojų vos per vieną naktį.

    Tačiau ką apie šias seniai pamėgtas priemones sako mokslas? Ar tikrai verta valgyti česnaką skiltelėmis, gerti imbiero arbatą litrais ir į kiekvieną puodelį spausti citrinos sultis?

    Atsakymas gali nustebinti: kai kurios močiučių rekomendacijos iš tiesų naudingos, tačiau dažniausiai visai ne dėl tų priežasčių, kurias įsivaizduojame. O viena paprasčiausių priemonių turi daugiau mokslinių įrodymų nei garsieji natūralūs „antibiotikai“.

    Pirmiausia – nemaloni tiesa apie virusus

    Prieš renkantis citriną ar česnaką svarbu suprasti vieną dalyką: paprastas peršalimas nėra viena konkreti liga, kurią sukelia vienas virusas.

    Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų kvėpavimo takų virusų, o vieni dažniausių kaltininkų – rinovirusai.

    Jiems patekus į organizmą, imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija. Dėl šio proceso atsiranda gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, kosulys ir bendras silpnumas.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pabrėžia, kad nėra vaisto, kuris išgydytų įprastą peršalimą. Dažniausiai organizmas su virusu susitvarko pats, o gydymo tikslas – palengvinti simptomus.

    Būtent čia ir prasideda naminių priemonių vaidmuo.

    Jos gali padėti geriau jaustis, sumažinti gerklės dirginimą ar palengvinti kosulį. Tačiau tai visai kas kita nei sunaikinti infekciją sukėlusį virusą.

    Citrina: vitamino C karalienė, bet ne virusų žudikė

    Citrina tikriausiai yra vienas populiariausių peršalimo simbolių. Jos griežinėlis arbatoje daugeliui atrodo kone privalomas vos pajutus pirmuosius ligos požymius.

    Citrinose gausu vitamino C, kuris svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Tačiau čia slypi dažnas nesusipratimas: tai, kad organizmui reikia vitamino C, dar nereiškia, jog didesnis jo kiekis greičiau išgydys peršalimą.

    Tarptautinės mokslinių tyrimų organizacijos „Cochrane“ apžvalga parodė, kad reguliariai vartojamas vitaminas C daugumai žmonių nesumažina tikimybės peršalti.

    Vis dėlto pastebėtas nedidelis poveikis ligos trukmei.

    Tyrimų duomenimis, reguliariai vitaminą C vartojusių suaugusiųjų peršalimas vidutiniškai truko maždaug 8 proc., o vaikų – apie 14 proc. trumpiau.

    Ką tai reiškia praktiškai?

    Jeigu peršalimas paprastai trunka septynias dienas, 8 proc. sutrumpėjimas reikštų maždaug pusdieniu trumpesnę ligą.

    Tačiau yra svarbi išlyga: pradėjus vartoti dideles vitamino C dozes tik tada, kai jau pasirodė peršalimo simptomai, tyrimuose patikimos naudos paprastai nenustatyta.

    Vadinasi, citrina arbatoje tikrai nėra bevertė. Ji suteikia skonio, šiek tiek vitamino C, o pats gėrimas padeda gauti skysčių.

    Tik nereikėtų tikėtis, kad keli citrinos griežinėliai per naktį išvarys virusą iš organizmo.

    Be to, rūgštus gėrimas kai kuriems žmonėms gali dar labiau dirginti jau skaudančią gerklę ar sustiprinti rėmens pojūtį.

    Imbieras: sušildo, bet ar gydo?

    Imbiero arbata pastaraisiais metais tapo beveik neatsiejama šaltojo sezono dalimi.

    Ir tam yra priežasčių.

    Imbiero šakniastiebiuose yra biologiškai aktyvių junginių, tarp jų gingerolių ir šogaolių. Laboratoriniuose tyrimuose šios medžiagos pasižymi įvairiu biologiniu poveikiu, įskaitant priešuždegimines savybes.

    Tačiau laboratorinis tyrimas nėra tas pats, kas įrodymas, kad imbiero arbata padeda žmogui greičiau pasveikti nuo peršalimo.

    Patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad imbieras reikšmingai sutrumpina paprasto peršalimo trukmę arba sunaikina jį sukeliančius virusus, kol kas nepakanka.

    Kodėl tuomet išgėrus imbiero arbatos dažnai pasijuntame geriau?

    Viena priežasčių – šiltas skystis gali laikinai nuraminti sudirgusią gerklę. Kita – pats imbieras suteikia malonų šilumos pojūtį.

    Imbieras taip pat tiriamas kaip priemonė nuo pykinimo, todėl jo nauda virškinimo sistemai pagrįsta geriau nei poveikis peršalimo virusams.

    Taigi imbiero arbata gali būti puikus pasirinkimas, kai norisi sušilti ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Tik reikia prisiminti, kad stiprus imbiero gėrimas gali sukelti rėmenį ar skrandžio dirginimą, o vartojantiems tam tikrus vaistus ir ypač didesnes imbiero papildų dozes verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Česnakas: stiprus kvapas dar nereiškia stipraus vaisto

    Jeigu reikėtų išrinkti garsiausią lietuvišką naminį „antibiotiką“, česnakas neabejotinai pretenduotų į pirmąją vietą.

    Jis valgomas žalias, maišomas su medumi, spaudžiamas į sultis, o kartais net siūloma jo prisidėti prie lovos.

    Česnakuose iš tiesų yra įdomių cheminių junginių.

    Vienas jų – alicinas, susidarantis pažeidus česnako skiltelės audinius, pavyzdžiui, ją susmulkinus ar sutraiškius.

    Laboratorinėmis sąlygomis alicinas ir kai kurie kiti česnako junginiai gali veikti įvairius mikroorganizmus.

    Šis faktas dažnai tampa pagrindu interneto teiginiams, kad česnakas yra natūralus antibiotikas, galintis išgydyti peršalimą.

    Tačiau mokslininkai perspėja nepainioti tyrimų mėgintuvėlyje su gydymu žmogaus organizme.

    2014 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nagrinėti česnako poveikio peršalimui tyrimai. Autoriai padarė išvadą, kad patikimų duomenų veiksmingumui patvirtinti nepakanka.

    Viename tyrime pastebėta, kad česnako papildus vartoję žmonės peršalo rečiau, tačiau vieno tyrimo neužtenka tokiam poveikiui patikimai įrodyti.

    Be to, česnakas gali dirginti skrandį, sukelti nemalonų kvapą, o koncentruoti jo papildai gali padidinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.

    Taigi česnakas gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.

    Tačiau valgyti jį skiltelėmis vien tam, kad rytoj atsikeltumėte sveiki, mokslinio pagrindo nėra.

    Ir dar viena svarbi detalė: česnako ar jo sulčių negalima kišti į nosį arba tepti ant gleivinių. Tai gali sukelti stiprų dirginimą ir net pažeisti audinius.

    Netikėtas lyderis – paprastas medus

    Štai čia daugelio laukia staigmena.

    Pasirodo, iš visų populiarių naminių priemonių viena geriausiai ištirtų kosuliui palengvinti yra ne citrina, ne imbieras ir net ne česnakas, o paprastas medus.

    Mokslininkai nustatė, kad medus gali sumažinti kosulio dažnumą ir intensyvumą, ypač vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

    2018 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje nustatyta, kad medus kai kuriais atvejais veiksmingiau mažino vaikų kosulį nei jokio gydymo netaikymas ar placebas.

    2020 metais paskelbta sisteminė 14 tyrimų apžvalga taip pat parodė, kad medus gali palengvinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, ypač kosulį.

    Tačiau ir čia reikia išlaikyti sveiką protą.

    Medus nėra antivirusinis vaistas. Jis nepašalina infekcijos priežasties, bet gali padengti sudirgusią gerklės gleivinę ir sumažinti kosulį skatinantį dirginimą.

    Todėl puodelis šiltos arbatos su medumi tikrai nėra vien gražus šeimos ritualas.

    Svarbiausia – vienerių metų nesulaukusiems kūdikiams medaus duoti negalima dėl kūdikių botulizmo rizikos.

    O gal stebuklas slypi ne produktuose, o pačioje arbatoje?

    Įsivaizduokime du žmones.

    Vienas geria šiltą vandenį su citrina ir medumi. Kitas – brangų egzotiškų augalų mišinį, kurio pakuotėje žadamas kone žaibiškas imuniteto sustiprinimas.

    Kuris pasijus geriau?

    Atsakymas nebūtinai priklausys nuo kainos ar sudėties įmantrumo.

    Sergant peršalimu svarbu pakankamai gerti. Skysčiai padeda išvengti dehidratacijos, o šiltas gėrimas gali nuraminti gerklę ir palengvinti nemalonius pojūčius.

    Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja šiltą citrinos ir medaus gėrimą kaip vieną iš naminių priemonių gerklės dirginimui ir kosuliui palengvinti, nors mokslinių įrodymų apie būtent tokio gėrimo veiksmingumą nėra daug.

    Taigi kartais geriausiai veikia visai ne egzotiškas ingredientas, o paprastas derinys: šiltas skystis, šaukštelis medaus ir poilsis.

    Ir svarbu nepainioti šilto gėrimo su plikinančiai karštu. Pastarasis sudirgusiai gerklei gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Dar vienas netikėtumas – cinkas

    Kalbant apie natūralias priemones nuo peršalimo, dažniausiai minimi vitaminai, česnakas ar imbieras. Tačiau mokslininkai nemažai dėmesio skiria kitai medžiagai – cinkui.

    2024 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje išnagrinėti 34 tyrimai, kuriuose vertintas cinko poveikis peršalimo profilaktikai ir gydymui.

    Nustatyta, kad pradėjus vartoti cinko preparatus jau susirgus, peršalimo trukmė galbūt gali sutrumpėti vidutiniškai maždaug dviem dienomis.

    Skamba viliojančiai, tačiau yra svarbių išlygų.

    Tyrimų rezultatai labai skyrėsi, o įrodymų patikimumas buvo žemas. Be to, cinko preparatai dažniau sukeldavo nemalonų skonį burnoje, pykinimą ar skrandžio sutrikimus.

    Todėl mokslininkai kol kas negali tvirtai rekomenduoti cinko visiems peršalusiems žmonėms.

    Ypač nereikėtų savarankiškai vartoti didelių dozių. O cinko preparatų į nosį patariama vengti dėl anksčiau nustatytos galimos uoslės pažeidimo rizikos.

    Trys senos gudrybės, kurios tikrai vertos dėmesio

    Jeigu citrina nenaikina virusų, česnakas nėra antibiotikas, o imbieras negarantuoja pasveikimo, kas iš tiesų padeda?

    Medicinos specialistų rekomendacijos gali pasirodyti nuobodžios, tačiau jos pagrįstos gerokai tvirčiau nei daugelis interneto receptų.

    Pirmoji – nosies druskos tirpalas. Fiziologinio tirpalo purškalai ir lašai gali padėti sudrėkinti nosies gleivinę, pašalinti sekretą ir palengvinti užgulimą.

    Jeigu naudojamos nosies plovimo priemonės, būtina rinktis sterilų, distiliuotą arba virintą ir atvėsintą vandenį. Paprastas vanduo tiesiai iš čiaupo tam netinka.

    Antroji – gerklės skalavimas šiltu sūriu vandeniu. Tai gali laikinai sumažinti gerklės dirginimą, nors pačios virusinės infekcijos neišgydo. Tokia priemonė skirta suaugusiesiems, kurie gali saugiai išskalauti gerklę.

    Trečioji – poilsis.

    Skamba pernelyg paprastai? Vis dėlto organizmui kovojant su infekcija pakankamas miegas ir galimybė atsigauti yra svarbesni nei bandymai ligą išprakaituoti sporto salėje ar darbe.

    Kodėl atrodo, kad naminiai receptai suveikia stebuklingai?

    Turbūt kiekvienoje šeimoje yra istorija apie tai, kaip žmogus vakare išgėrė imbiero, citrinos, medaus ir česnako mišinio, o ryte pasijuto gerokai geriau.

    Ar tai įrodo mišinio veiksmingumą?

    Nebūtinai.

    Paprastas peršalimas dažniausiai praeina savaime. Simptomai keičiasi kasdien, o jų intensyvumas gali svyruoti net per kelias valandas.

    Jei naminę priemonę išgeriame tuo metu, kai organizmas jau pradeda sveikti, labai lengva pagerėjimą priskirti būtent jai.

    Prie savijautos prisideda ir kiti dalykai: žmogus pagaliau atsigula pailsėti, išgeria daugiau skysčių, išsimiega.

    Negalima pamiršti ir placebo poveikio. Tikėjimas, kad pasirinkta priemonė padės, gali paveikti subjektyvų simptomų vertinimą, nors pats virusas dėl to neišnyksta.

    Tai nereiškia, kad naminės priemonės yra apgaulė. Jos tiesiog gali suteikti komforto, net jei neturi tiesioginio gydomojo poveikio infekcijai.

    Kada arbatos jau nebeužtenka?

    Didžiausia naminių receptų problema prasideda tada, kai jie tampa priežastimi atidėti reikalingą medicininę pagalbą.

    Įprastas peršalimas dažniausiai praeina per vieną ar dvi savaites. Tačiau ne kiekvienas karščiavimas, kosulys ar gerklės skausmas reiškia paprastą peršalimą.

    Panašiais simptomais gali prasidėti gripas, COVID-19 ar kitos infekcijos.

    Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu karščiavimas trunka ilgiau nei keturias dienas, simptomai daugiau kaip dešimt dienų nemažėja, būklė po pagerėjimo vėl blogėja arba paūmėja lėtinė liga.

    Atsiradus dusuliui, ryškiam kvėpavimo pasunkėjimui ar kitiems pavojingiems simptomams, reikalinga skubi medicininė pagalba.

    Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis ir nusilpusio imuniteto asmenys.

    Jeigu įtariamas gripas ar COVID-19, didesnę komplikacijų riziką turintiems žmonėms svarbu kreiptis anksti – šioms infekcijoms yra specialių antivirusinių vaistų, kurių veiksmingumas priklauso ir nuo gydymo pradžios laiko.

    Tai ką rinktis – citriną, imbierą ar česnaką?

    Jeigu reikėtų surengti šių produktų varžybas, rezultatas būtų kiek netikėtas.

    Citrina naudinga kaip vitamino C šaltinis, tačiau jau prasidėjusio peršalimo neišgydo.

    Imbieras gali padaryti gėrimą malonesnį ir suteikti šilumos pojūtį, tačiau patikimų įrodymų, kad jis išgydo peršalimą, nėra.

    Česnakas turi biologiškai aktyvių junginių, bet mokslas kol kas nepatvirtino, kad valgant jį galima išvengti peršalimo ar greičiau pasveikti.

    O štai paprastas medus turi daugiau klinikinių įrodymų, kad gali palengvinti vieną nemaloniausių simptomų – kosulį.

    Tad jei už lango dargana, nosis varva, o gerklė peršti, puodelis šiltos arbatos su citrina ir medumi yra visai protingas pasirinkimas.

    Galima įsidėti ir imbiero, jeigu patinka jo skonis.

    Česnaką geriau pasilikti gardžiai vakarienei.

    Svarbiausia suprasti, kad peršalus mūsų tikslas nėra kuo stipresniu mišiniu „išdeginti“ virusus. Organizmas su infekcija paprastai susitvarko pats, o mes galime jam padėti ilsėdamiesi, gerdami pakankamai skysčių ir pasirinkdami saugias simptomus palengvinančias priemones.

    Galų gale geriausias naminis vaistas kartais būna ne česnako skiltelė, o galimybė išjungti telefoną, įsitaisyti po antklode ir gerai išsimiegoti.

  • Kalkės virdulyje: kaip jas pašalinti paprastai ir saugiai

    Kalkės virdulyje: kaip jas pašalinti paprastai ir saugiai

    Elektrinis virdulys – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės prietaisų.

    Vanduo jame verda kasdien, kartais net po kelis kartus per dieną, todėl anksčiau ar vėliau ant dugno ir sienelių atsiranda baltų ar pilkšvų kalkių nuosėdų.

    Jos ypač greitai kaupiasi ten, kur vanduo kietas.

    Kalkės virdulyje ne tik atrodo nemaloniai.

    Jos gali prastinti vandens skonį, lėtinti virimą, didinti elektros sąnaudas ir trumpinti prietaiso tarnavimo laiką.

    Gera žinia ta, kad virdulį galima išvalyti paprastai, saugiai ir be stiprios chemijos.

    Kodėl virdulyje atsiranda kalkių?

    Kalkės susidaro iš vandenyje esančių mineralų – daugiausia kalcio ir magnio junginių. Kai vanduo kaitinamas, dalis šių mineralų nusėda ant virdulio dugno, kaitinimo elemento ar sienelių.

    Iš pradžių tai gali būti vos pastebimas baltas apnašų sluoksnis, tačiau ilgainiui jis storėja, sukietėja ir pradeda trupėti.

    Tuomet vandenyje gali atsirasti baltų dalelių, o arbata ar kava įgauti nemalonų prieskonį.

    Paprasčiausias būdas – citrinos rūgštis

    Vienas patogiausių ir saugiausių būdų virduliui nukalkinti – citrinos rūgštis. Ji gerai tirpdo kalkes, neturi tokio aitraus kvapo kaip actas ir lengvai išskalaujama.

    Į virdulį įpilkite vandens tiek, kad būtų apsemta kalkėmis pasidengusi dalis. Įberkite 1–2 šaukštelius citrinos rūgšties, užvirinkite ir palikite 10–20 minučių pastovėti.

    Jei kalkių daug, tirpalą galima palaikyti ilgiau, bet nereikėtų palikti jo per naktį, ypač jei virdulio gamintojas to nerekomenduoja.

    Po to vandenį išpilkite, virdulį kelis kartus gerai praskalaukite ir bent kartą užvirinkite švarų vandenį, kurį taip pat reikėtų išpilti.

    Tinka ir citrina

    Jei po ranka nėra citrinos rūgšties, galima naudoti paprastą citriną.

    Į virdulį įpilkite vandens, įspauskite pusės arba visos citrinos sulčių, galite įmesti ir kelias citrinos riekeles. Vandenį užvirinkite, palikite pastovėti, o vėliau gerai išskalaukite.

    Šis būdas veikia švelniau nei citrinos rūgštis, todėl labiau tinka reguliariai priežiūrai arba tada, kai kalkių nėra labai daug.

    Be to, po tokio valymo virdulyje lieka gaivesnis kvapas.

    Actas – veiksmingas, bet naudoti atsargiai

    Kalkes gerai tirpdo ir actas. Į virdulį galima įpilti vandens ir acto mišinio santykiu maždaug 1:1 arba silpnesnio tirpalo, jei kalkių nėra daug.

    Tirpalą užvirinkite, palikite 10–15 minučių, tada išpilkite.

    Po acto virdulį būtina itin gerai išskalauti.

    Rekomenduojama kelis kartus užvirti švarų vandenį ir jį išpilti, kad neliktų nei kvapo, nei skonio.

    Acto nereikėtų naudoti per dažnai. Kai kuriems virduliams stipresnis rūgštinis tirpalas gali būti netinkamas, ypač jei yra jautrių plastikinių ar guminių detalių.

    Todėl pirmiausia verta pasitikrinti gamintojo instrukciją.

    Sodos geriau nepainioti su rūgštimis

    Soda dažnai minima kaip universali valymo priemonė, tačiau kalkėms tirpdyti ji nėra tokia veiksminga kaip citrinos rūgštis ar actas.

    Kalkės geriausiai tirpsta rūgščioje terpėje, o soda yra šarminė.

    Kartais siūloma sodą maišyti su actu, tačiau virduliui tai nėra pats geriausias sprendimas.

    Sumaišius šias priemones jos viena kitą neutralizuoja, pradeda putoti, bet kalkių šalinimo poveikis gali būti silpnesnis nei naudojant vien rūgštį.

    Sodą galima naudoti nebent kvapams mažinti ar švelniai išplauti virdulio vidų po nukalkinimo, tačiau po to prietaisą būtina labai gerai išskalauti.

    Ko nedaryti valant virdulį

    Virdulio viduje nereikėtų gramdyti kalkių peiliu, metaline kempinėle ar kitais aštriais įrankiais. Taip galima subraižyti paviršių, pažeisti kaitinimo elementą ar apsauginę dangą.

    Taip pat nereikėtų naudoti stiprių buitinių valiklių, skirtų voniai, unitazui ar vamzdžiams.

    Net jei jie pašalina kalkes, jų likučiai gali būti pavojingi, nes virdulyje ruošiamas geriamasis vanduo.

    Jei virdulys elektrinis, jo negalima merkti į vandenį. Išorę valykite tik drėgna šluoste, o prieš valymą prietaisą visada išjunkite iš elektros tinklo.

    Kaip dažnai nukalkinti?

    Valymo dažnumas priklauso nuo vandens kietumo ir to, kaip dažnai virdulys naudojamas.

    Jei vanduo labai kietas, kalkes gali tekti šalinti kas 2–4 savaites.

    Jei apnašų susidaro nedaug, pakanka kartą per 1–2 mėnesius.

    Geriausia nelaukti, kol virdulio dugną padengs storas sluoksnis. Ploną kalkių dangą pašalinti daug lengviau, o pats valymas užtrunka trumpiau.

    Kaip sumažinti kalkių kaupimąsi?

    Visiškai išvengti kalkių sunku, jei naudojamas kietas vanduo, tačiau jų kaupimąsi galima pristabdyti.

    Verta virdulyje nepalikti užsistovėjusio vandens.

    Užvirinus ir panaudojus, likutį geriau išpilti.

    Jei vanduo ilgai stovi, mineralai lengviau nusėda ant sienelių.

    Taip pat galima naudoti filtruotą vandenį arba vandens filtravimo ąsotį.

    Tai nepašalins visų mineralų, bet gali sumažinti kalkių kiekį ir pagerinti gėrimų skonį.

    Paprasta taisyklė

    Saugiausias kasdienis pasirinkimas virduliui nukalkinti – citrinos rūgštis arba citrina.

    Actas taip pat veiksmingas, tačiau po jo reikia kruopštesnio skalavimo ir verta įsitikinti, kad jis tinka konkrečiam virduliui.

    Svarbiausia nenaudoti agresyvios chemijos, negramdyti kalkių aštriais įrankiais ir po valymo visada kelis kartus gerai išskalauti prietaisą.

    Reguliariai prižiūrimas virdulys greičiau verda, ilgiau tarnauja, o arbata ir kava būna skanesnės.

  • Kuris citrusinis vaisius yra naudingiausias? Ir tai – ne citrina

    Kuris citrusinis vaisius yra naudingiausias? Ir tai – ne citrina

    Citrina jau seniai tapo sveikatos simboliu. Ji dedama į arbatą, vandenį, padažus, ir daugelis yra įsitikinę, kad būtent ji – pagrindinis citrusinių vaisių „gydytojas“.

    Tačiau pažvelgus į faktus be mitų ir įpročių, vaizdas pasikeičia.

    Pasirodo, naudingiausi citrusiniai vaisiai nebūtinai yra patys rūgščiausi.

    Išsiaiškinkime, kodėl citrina nėra geriausias pasirinkimas imunitetui ir kuris citrusinis vaisius iš tikrųjų laimi šioje kovoje.

    Kuriame citrusiniame vaisiuje daugiausia vitamino C

    Citrusiniai vaisiai pirmiausia vertinami dėl vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms ir spartina organizmo atsistatymą.

    Svarbu prisiminti: organizmas vitamino C nekaupia, todėl jo reikia gauti kasdien, tačiau be pertekliaus – suaugusiam žmogui rekomenduojama paros norma siekia apie 90 mg.

    Ir štai staigmena: čempionai yra ne citrina ir ne laimas, o pomelas (61 mg/100 g), apelsinas (60 mg/100 g) ir greipfrutas (45 mg/100 g).

    Norint visiškai patenkinti dienos vitamino C poreikį, pakanka suvalgyti vieną iš šių variantų:

    • vieną didelį apelsiną;
    • pusę greipfruto;
    • arba ketvirtadalį pomelo.

    Kuris citrusinis vaisius geriausias lieknėjimui ir virškinimui

    Jei tikslas – geresnis virškinimas, ilgesnis sotumo jausmas ir svorio mažinimas, svarbesnis ne vitaminas C, o skaidulos.

    Ir čia absoliutus lyderis – kinkanas.

    Šis vaisius valgomas su žievele, o būtent joje sukaupta daugiausia maistinių skaidulų. Kinkanas puikiai tinka organizmo valymui, padeda reguliuoti apetitą ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.

    Kurie citrusiniai naudingi širdžiai ir nervų sistemai

    Citrusiniuose vaisiuose gausu folatų (vitamino B9), kalio ir magnio.

    Folio rūgštis palaiko nervų sistemos veiklą ir ląstelių DNR sveikatą.

    Kalis ir magnis padeda palaikyti normalią širdies bei kraujagyslių funkciją.

    Šioje kategorijoje išsiskiria kinkanai ir mandarinai, o pagal kalio kiekį ypač vertinamas pomelas.

    Kurių citrusinių negalima vartoti be saiko

    Saldūs citrusiniai vaisiai, o ypač šviežiai spaustos sultys, gali tapti spąstais.

    Vienoje stiklinėje apelsinų sulčių gali būti iki 18 g cukraus ir aukštas glikeminis indeksas. Tai sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje, insulino ir apetito šuolį.

    Todėl geriau valgyti vaisius sveikus, o sultis gerti po valgio arba maišyti su citrina ar greipfrutu.

    Išvada

    Išvada paprasta: citrina yra naudinga, tačiau universaliausi ir dažnai nepelnytai nuvertinami citrusinių vaisių herojai – pomelas, kinkanas ir apelsinas.

    Svarbiausia – įvairovė ir saikingumas.

  • Vaistai arbatos puodelyje

    Vaistai arbatos puodelyje

    Kaip ir nuo ko galima gydytis arbata.

    Vienu populiariausių gėrimų arbata išlieka ne tik dėl to, kad yra skani, bet ir dėl naudos, kurią gali duoti mūsų sveikatai. Reikia tik mokėti pasirinkti geriausiai tinkančią.

    Kinrožių arbata

    Būna, ji kai kuriems žmonėms sukelia refliuksą, tačiau turi tiek mikroelementų, jog vis tiek laikoma naudinga sveikatai.

    Gerti kinrožių arbatą – tiek karštą, tiek šaltą – ypač rekomenduojama per karščius, mat joje labai daug elektrolitų. Šis gėrimas atkuria kalio, magnio pusiausvyrą ir net parūpina kaitros išsekintam organizmui truputį cinko.

    Fermentuotos arbatos

    Jos išsiskiria itin plačiu gydomųjų savybių spektru, taip pat apimančiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

    Fermentuotos arbatos laikomos onkologinių ligų profilaktikos priemone, joms priskiriamos imunomoduliatoriaus savybės.

    Kam juodoji, o kam – žalioji

    Požiūris į juodąją ir žaliąją arbatas dažniausiai remiasi tradicine kinų medicina. Pagal ją yra žmonių, kuriems geriau gerti tik juodąją, ir žmonių, kuriems derėtų gerti tik žaliąją arbatą.

    Juodoji arbata pasižymi šildomuoju poveikiu. Ji labiau tinka tiems, kieno žemas kraujospūdis, kam nuolat šalta. Žaliosios arbatos vartojimą tokiems žmonėms verčiau riboti. Šis vėsinantis gėrimas geriau tinka emocingiems, tvirtai sudėtiems, turintiems nedidelį antsvorį žmonėms, kuriems visada per karšta.

    O štai fermentuotas arbatas, pavyzdžiui, puero, galima gerti visiems.

    Žolelių arbatos

    Jos nėra tokios saugios, kaip galėtų atrodyti. Gydomaisiais tikslais žolelių arbatas naudoti derėtų itin atsargiai, kaip tikrus vaistus, užuot nekontroliuojamai siurbčiojus bet kokį mišinį, kurį patys išgalvojote.

    Konkrečių žolelių arbata pasižymi konkrečiomis savybėmis. Tarkime, yra plataus spektro vaistažolės, tokios kaip ramunėlės, gauromečiai, čiobreliai. Tokias vartoti galima praktiškai visiems – su sąlyga, kad nėra alergijos.

    Bet taip pat yra žolelių, kurios tinka ne kiekvienam žmogui ir ne visoms organizmo būklėms. Pavyzdžiui, šalavijai, raudonėliai ir arbatos su saldymedžiu veikia hormonus. Su jomis ypač atsargios turėtų būti moterys, jau turinčios kokių nors sutrikimų (kaip kad endometriozė).

    Arbatos su sukatžolėmis veikia raminamai – nedidelis jų kiekis kartais gali pakeisti ir vaistus nuo nerimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sukatžolės lėtina širdies ritmą, tad asmenims, kurių pulsas retas, vartoti jų nereikėtų.

    Netgi mėtų arbatai galioja griežtos taisyklės – ji tinka tik kai kuriems žmonėms ir tikrai ne visiems vyrams. Taip pat jeigu turite bėdų dėl tulžies latakų, geriau nerizikuoti ir negerti.

    Apie jonažoles išvis manoma, kad jas galima gerti be perstojo, nors iš tikrųjų šis augalas tinka ne kiekvienam. Vienos, be jų poveikį stabilizuojančių kitų vaistažolių, jonažolės tampa nesaugios. Jų arbatos nevertėtų gerti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus: nuo kepenų, kraujospūdžio, tam tikrus antidepresantus. Jonažolės gali sustiprinti preparatų poveikį ir taip sutrikdyti kepenų metabolizmą.

    Todėl gydytojai primena vaistažoles vartoti atsakingai ir jokiu būdu ilgai negerti tų pačių žolelių ar jų mišinio arbatos – sudėtį geriau keisti.

    Kaip dažnai galima gerti

    Jeigu dvi tris dienas vakarais išgersite po 2–3 puodelius čiobrelių arbatos, nieko baisaus nenutiks. Tačiau jei geriate žolelių užpilus nuolat, nes „taip sveikiau“,

    galimos nenuspėjamos ir labai individualios reakcijos. Juk arbatėlėms sureagavus viena su kita ar su vaistais, rezultatas gali būti atvirkštinis. Pavyzdžiui, vartojant kraują skystinančius vaistus ir tą patį darančias vaistažoles viskas gali baigtis kraujoplūdžiu.

    Kada gerti, kad būtų naudos

    Reikia ne tik išmanyti, kas su kuo dera, bet ir žinoti, kada žolelių arbatas tinka gerti.

    Vienas elementariausių pavyzdžių – arbatos su ženšeniu arba ežiuole. Jos žvalina, todėl visai netinka gerti prieš miegą – tik pirmoje dienos pusėje.

    Arbatas su sukatžolėmis arba mėtomis – priešingai, gerti galima tik vakarais, jeigu nenorite visą dieną būti apsnūdę ir apatiški.

    Ar tikrai reikalingi priedai?

    Žolelių arbatas įprasta kuo nors gardinti: citrina, medumi, uogomis. Taip ir skaniau, ir naudos, manoma, daugiau. Pasirodo, ne visada.

    Vitaminas C iš citrinos karštame vandenyje suyra – lieka tik kvapas, kurį išgauti galėtume ir įmetę į arbatą eterinių aliejų turtingą vaisiaus žievelę.

    Bet iš uogų galima gauti labai naudingo rutino – P grupės vitamino, flavonoido, – nes jis aukštos temperatūros nebijo.

    Medų, ne paslaptis, vartoti reikia atsargiai, kaip bet kokį angliavandenį. Daug kas įprato keisti cukrų medumi ir mano, jog kaip natūraliu produktu juo galima viską saldinti kiek širdis geidžia. Deja, taip nėra. Jeigu gydytojas jums liepė riboti cukrų, nurodymas galioja ir medui.