Žyma: buitis

  • Kodėl šaldytuve kaupiasi vanduo?

    Kodėl šaldytuve kaupiasi vanduo?

    Atidarote šaldytuvą, ištraukiate daržovių stalčių, o po juo – vandens balutė. Kartais vanduo kaupiasi ant lentynų, varva galine sienele ar net išteka ant virtuvės grindų.

    Pirmoji mintis dažniausiai būna nemaloni: nejaugi sugedo šaldytuvas?

    Tačiau skubėti kviesti meistro ar dairytis naujo prietaiso tikrai neverta. Dažnai vandens kaupimosi priežastis būna visai paprasta – užsikimšusi vandens nutekėjimo anga, netinkamai uždaromos durelės arba šaldytuve susidaręs kondensatas.

    Iš kur šaldytuve apskritai atsiranda vandens?

    Nors šaldytuvo paskirtis – vėsinti maistą, vandens atsiradimas jo viduje yra visiškai natūralus reiškinys.

    Kaskart atidarius dureles į šaldytuvą patenka šilto, drėgno kambario oro. Susidūrę su šaltais paviršiais, ore esantys vandens garai virsta mažyčiais lašeliais. Tai vadinama kondensacija.

    Panašų reiškinį galima stebėti vasarą ant iš šaldytuvo išimto šalto gėrimo butelio. Jo paviršius netrukus pasidengia drėgme, nors pats butelis nėra kiauras.

    Daugelyje įprastų šaldytuvų vandens lašeliai susidaro ant galinės vidinės sienelės. Vėliau jie nuteka į specialų griovelį, pro nedidelę angą patenka į surinkimo indą prie kompresoriaus ir ten palaipsniui išgaruoja.

    Visa tai vyksta automatiškai, todėl žmogus paprastai nė nepastebi, kad šaldytuvas nuolat atsikrato susikaupusios drėgmės.

    Problemos prasideda tada, kai vandeniui kažkas sutrukdo nutekėti.

    Dažniausias kaltininkas – užsikimšusi anga

    Jeigu vanduo nuolat kaupiasi šaldytuvo apačioje, ypač po daržovių stalčiais, pirmiausia verta patikrinti kondensato nutekėjimo angą.

    Daugelyje modelių ji yra galinės sienelės apačioje, nedideliame griovelyje, tiesiai virš daržovių stalčiaus.

    Laikui bėgant į šią angą gali patekti maisto trupinių, nešvarumų, smulkių daržovių likučių ar kitų nuosėdų.

    Užsikimšus angai, vanduo nebegali nutekėti į jam skirtą indą. Jis kaupiasi griovelyje, o vėliau pradeda tekėti į šaldytuvo vidų.

    Galiausiai vandens balutė atsiranda ant dugno, po stalčiais arba net ima sunktis pro dureles.

    Gera žinia ta, kad tokią problemą daugeliu atvejų galima išspręsti be meistro pagalbos.

    Kaip išvalyti vandens nutekėjimo angą?

    Pirmiausia iš šaldytuvo išimkite apatinius stalčius ir produktus, kurie trukdo pasiekti galinę sienelę.

    Suraskite kondensato nutekėjimo griovelį ir jame esančią angą. Jeigu jos vieta neaiški, verta pasižiūrėti konkretaus šaldytuvo naudojimo instrukciją. Kai kuriuose „No Frost“ modeliuose vandens nutekėjimo sistema yra paslėpta ir iš vidaus nepasiekiama.

    Prieš valydami šaldytuvą išjunkite, jeigu taip nurodo gamintojas.

    Matomus nešvarumus švelniai pašalinkite drėgnu vatos pagaliuku arba specialiu plastikiniu valymo įrankiu, jeigu toks buvo pridėtas prie šaldytuvo.

    Svarbu nenaudoti metalinių vielų, adatų, peilių ar kitų aštrių daiktų. Jais galima pažeisti nutekėjimo kanalą ir vietoje nedidelės problemos prisidaryti gerokai daugiau rūpesčių.

    Išvalę angą, minkšta šluoste nusausinkite griovelį ir šaldytuvo dugną.

    Jeigu po valymo vanduo ir toliau kaupiasi, gali būti užsikimšusi gilesnė nutekėjimo kanalo dalis arba atsiradusi kita problema. Tokiu atveju geriau kreiptis į specialistą.

    Vanduo gali kauptis ir dėl durelių

    Dar viena dažna priežastis – nesandariai užsidarančios šaldytuvo durelės.

    Kartais jos neužsidaro dėl visai paprastų dalykų: per didelio puodo, netinkamai įstumto stalčiaus ar pernelyg prikrautos durelių lentynos.

    Net ir nedidelis tarpelis leidžia į šaldytuvą nuolat patekti šiltam, drėgnam orui. Dėl to susidaro daugiau kondensato, šaldytuvas intensyviau dirba, o ant sienelių gali atsirasti ne tik vandens lašelių, bet ir šerkšno.

    Problemų gali sukelti ir susidėvėjusi arba išsitepusi durelių guminė tarpinė.

    Jos sandarumą galima preliminariai patikrinti paprastu popieriaus lapu. Prispauskite lapą uždarytomis durelėmis ir švelniai traukite. Jeigu jis visiškai lengvai išslysta, toje vietoje verta atidžiau apžiūrėti tarpinę. Vis dėlto šis bandymas nėra tikslus sandarumo matavimas.

    Kartais užtenka tarpinę kruopščiai nuvalyti, tačiau pažeistą gumą gali tekti pakeisti.

    Netinkamai laikomi produktai taip pat didina drėgmę

    Nemažai žmonių į šaldytuvą deda neuždengtus puodus, dubenėlius su maistu ar dar šiltus patiekalus.

    Iš jų garuojanti drėgmė prisideda prie kondensato susidarymo.

    Ypač daug drėgmės gali išsiskirti iš šilto maisto, todėl karštą puodą įdėjus į šaldytuvą ant vidinių paviršių gali atsirasti daugiau vandens lašelių.

    Vis dėlto čia svarbu nepersistengti ir su laukimu. Pagaminto maisto nereikėtų valandų valandas laikyti kambario temperatūroje. Geriau jį padalyti į mažesnes, negilias talpas, kad greičiau atvėstų, ir laiku padėti į šaldytuvą.

    Kondensato kiekį gali padidinti ir per daug prikrautas šaldytuvas. Kai produktai užstoja oro cirkuliacijos angas arba priglunda prie galinės sienelės, šaltas oras sunkiau pasiskirsto, o drėgmė gali kauptis tam tikrose vietose.

    Todėl tarp produktų verta palikti šiek tiek laisvos vietos, o maistą laikyti tinkamai uždarytuose induose.

    Ką reiškia vanduo po daržovių stalčiumi?

    Vandens vieta neretai padeda suprasti, kur ieškoti problemos.

    Jeigu drėgmė kaupiasi ant galinės sienelės, tačiau greitai išnyksta, tai gali būti įprastas šaldytuvo veikimo procesas.

    Jeigu vanduo telkšo po daržovių stalčiumi, ypač kai balutė nuolat atsinaujina, tikėtina nutekėjimo sistemos problema.

    Jeigu vandens lašeliai atsiranda ant lentynų, durelių ar produktų pakuočių, pirmiausia verta patikrinti durelių sandarumą, maisto laikymo sąlygas ir tai, ar šaldytuvas nėra pernelyg prikrautas.

    O jeigu vanduo teka iš po paties šaldytuvo, situacija gali būti sudėtingesnė.

    Tokiu atveju reikėtų patikrinti, ar vanduo nesusijęs su vandens dozatoriumi, ledukų gaminimo sistema, vandens filtru arba jo tiekimo žarnelėmis, jeigu šaldytuvas tokią įrangą turi.

    Kai kuriuose modeliuose vandens kaupimąsi gali lemti ir užšalęs automatinio atitirpinimo sistemos nutekėjimo kanalas.

    Kada jau reikia meistro?

    Viena nedidelė balutė dar nereiškia rimto gedimo. Tačiau yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų.

    Jeigu vanduo kaupiasi kasdien, nors nutekėjimo anga išvalyta ir durelės užsidaro sandariai, problema gali slypėti giliau.

    Specialisto pagalbos verta ieškoti ir tada, kai kartu su vandeniu šaldytuve susidaro storas ledo sluoksnis, neįprastai svyruoja temperatūra arba prietaisas nebešaldo taip, kaip turėtų.

    Jeigu vanduo teka ant grindų, ypač šalia elektros lizdo ar laidų, svarbu pirmiausia pasirūpinti saugumu. Nesaugu mėginti remontuoti prie elektros prijungtą, vandeniu aplietą prietaisą.

    Kaip išvengti šios problemos ateityje?

    Norint, kad šaldytuvo dugne nebeatsirastų netikėtų balučių, dažniausiai pakanka kelių paprastų įpročių.

    Verta reguliariai apžiūrėti kondensato nutekėjimo griovelį, nuvalyti durelių tarpines, neperkrauti lentynų ir pasirūpinti, kad maisto produktai neužstotų oro cirkuliacijos angų.

    Taip pat naudinga kartkartėmis patikrinti temperatūrą. Šaldytuvo skyriuje rekomenduojama palaikyti maždaug 4 °C arba žemesnę temperatūrą, tačiau neleisti maistui užšalti, jeigu tam jis neskirtas.

    Svarbiausia prisiminti, kad vanduo šaldytuve nebūtinai yra gedimo požymis. Nedidelis kondensato kiekis – natūrali šaldymo proceso dalis.

    Tačiau jeigu vanduo pradeda kauptis balutėmis, tai jau ženklas, kad verta pasidomėti priežastimi. Ir neretai pakanka vos kelių minučių valymo, kad šaldytuvas vėl veiktų taip, kaip priklauso.

  • Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Kodėl net išskalbti rankšluosčiai ima dvokti?

    Ką tik išskalbti rankšluosčiai turėtų kvepėti švara ir gaiva. Tačiau kartais nutinka priešingai – vos pradėję džiūti jie įgauna nemalonų, drėgną rūsį primenantį kvapą. Dar keisčiau, kai toks kvapas atsiranda net naudojant brangius skalbiklius ir kvapnius audinių minkštiklius.

    Ši problema ypač dažnai išryškėja rudenį ir žiemą, kai skalbinius tenka džiovinti namuose, o dėl šaltų orų rečiau atidarome langus.

    Pasirodo, dėl nemalonaus rankšluosčių kvapo dažnai kaltos visai paprastos kasdienės klaidos. Jas ištaisius, rankšluosčiai gali ilgiau išlikti švarūs, minkšti ir maloniai kvepiantys.

    Kodėl rankšluosčiai pradeda skleisti nemalonų kvapą?

    Pagrindinis priešas – užsilaikanti drėgmė.

    Rankšluosčiai paprastai gaminami iš gerai vandenį sugeriančių audinių, dažniausiai medvilnės. Tai puiki savybė naudojantis vonios kambariu, tačiau džiovinant gali tapti trūkumu.

    Stori, tankūs rankšluosčiai sugeria daug vandens, todėl džiūsta gerokai ilgiau nei ploni drabužiai.

    Jeigu drėgmė audinyje užsilaiko ilgai, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams daugintis. Nemalonų kvapą gali lemti bakterijos, pelėsiniai grybeliai ir audinyje likusios organinės medžiagos.

    Tai nereiškia, kad kiekvienas prastai kvepiantis rankšluostis yra apipelijęs. Tačiau pasikartojantis drėgmės kvapas rodo, kad reikėtų atidžiau įvertinti skalbimo ir džiovinimo įpročius.

    Pirmoji klaida – perkrauta skalbimo mašina

    Norint sutaupyti laiko, vandens ir elektros, dažnai stengiamės į skalbyklę sutalpinti kuo daugiau skalbinių.

    Tačiau rankšluosčiams tai ne visada naudinga.

    Prisigėrę vandens jie tampa sunkūs, o perpildytame būgne negali pakankamai laisvai judėti. Dėl to skalbiklis gali prasčiau pasiskirstyti, o nešvarumai – sunkiau pasišalinti.

    Perkrauta skalbyklė taip pat gali prasčiau išgręžti skalbinius arba dėl netolygiai pasiskirsčiusio svorio sumažinti gręžimo greitį.

    Rezultatas – gerokai drėgnesni rankšluosčiai, kuriems išdžiūti reikia daugiau laiko.

    Todėl skalbiant verta laikytis konkrečios skalbyklės gamintojo nurodyto įkrovos svorio. Svarbu prisiminti, kad ne visoms programoms leidžiama vienoda maksimali įkrova.

    Antroji klaida – per daug skalbiklio

    Gali atrodyti, kad kuo daugiau įpilsime skalbiklio, tuo geriau išsiskalbs rankšluosčiai.

    Iš tiesų jo perteklius kartais sukelia priešingą rezultatą.

    Jeigu skalbiklis nepakankamai išskalaujamas, jo likučiai gali kauptis audinio pluošte. Kartu su kūno riebalais, prakaitu ir kitais nešvarumais jie gali prisidėti prie nemalonaus kvapo.

    Be to, rankšluosčiai gali tapti šiurkštesni ir prasčiau sugerti vandenį.

    Skalbiklio kiekį reikėtų rinktis pagal gamintojo nurodymus, atsižvelgiant į vandens kietumą, skalbinių kiekį ir jų nešvarumą.

    Jeigu išskalbti rankšluosčiai atrodo slidūs ar juose lieka putų, verta patikrinti dozavimą ir prireikus įjungti papildomą skalavimą.

    Trečioji klaida – audinių minkštiklis

    Ši rekomendacija daugelį gali nustebinti.

    Nors minkštikliai suteikia skalbiniams malonų kvapą ir švelnumą, rankšluosčiams jie ne visada naudingi.

    Kai kurių minkštiklių sudėtyje esančios medžiagos padengia audinio pluoštą plona plėvele. Dėl jos rankšluostis gali prasčiau sugerti vandenį.

    Ilgainiui susikaupę likučiai taip pat apsunkina audinio priežiūrą.

    Todėl rankšluosčius galima skalbti visai be minkštiklio arba jį naudoti rečiau, jei tai leidžia gamintojas.

    Jeigu norisi, kad rankšluosčiai būtų minkštesni, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą skalbiklį, bet ir jų neperdžiovinti bei kruopščiai išskalauti.

    Ketvirtoji klaida – rankšluosčiai džiovinami per arti vienas kito

    Viena dažniausių žiemos problemų – nedidelėje džiovyklėje sukabinama tiek skalbinių, kad tarp jų beveik nelieka tarpų.

    Tuomet oras negali laisvai cirkuliuoti, o drėgmė išgaruoja gerokai lėčiau.

    Ypač blogai, kai stori rankšluosčiai užlenkiami keliais sluoksniais arba sukabinami vienas ant kito.

    Geriausia kiekvieną rankšluostį ištiesti kuo plačiau, paliekant tarpus tarp gretimų skalbinių.

    Jeigu vietos mažai, geriau vienu metu džiovinti mažiau daiktų.

    Svarbu ir tai, kur pastatyta džiovyklė. Šaltas, drėgnas kampas, kuriame beveik nejuda oras, nėra tinkamiausia vieta.

    Penktoji klaida – drėgni skalbiniai paliekami skalbyklėje

    Tikriausiai daugeliui yra tekę ryte prisiminti, kad vakar vakare išskalbtų drabužių taip ir neišėmėme iš skalbyklės.

    Tačiau uždarame būgne palikti drėgni rankšluosčiai gali gana greitai įgauti nemalonų kvapą.

    Todėl pasibaigus skalbimo programai juos reikėtų kuo greičiau išimti ir pradėti džiovinti.

    Jeigu rankšluosčiai jau įgavo aiškų priplėkusį kvapą, vien jų išdžiovinimo gali nepakakti. Tokiu atveju geriau išskalbti iš naujo.

    Šeštoji klaida – pamirštama pati skalbyklė

    Kartais kaltas ne rankšluostis, o įrenginys, kuriame jis skalbiamas.

    Skalbimo mašinos durelių guminėje tarpinėje, skalbiklio stalčiuje, filtre ir kitose drėgnose vietose gali kauptis nešvarumai bei skalbimo priemonių likučiai.

    Ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, kuris gali persiduoti skalbiniams.

    Todėl skalbyklę būtina reguliariai prižiūrėti.

    Verta periodiškai paleisti gamintojo rekomenduojamą būgno valymo programą, išvalyti skalbiklio stalčių ir durelių tarpines.

    Po skalbimo, jei tai leidžia gamintojo instrukcija ir yra saugu, galima palikti dureles bei skalbiklio stalčių pravirus, kad vidus išdžiūtų.

    Kaip džiovinti rankšluosčius šaltuoju metų laiku?

    Rudenį ir žiemą skalbinių džiovinimas namuose tampa tikru iššūkiu.

    Dėl žemesnės temperatūros, didesnės drėgmės ir prastesnės oro cirkuliacijos rankšluosčiai gali džiūti gerokai ilgiau.

    Svarbu suprasti, kad iš skalbinių išgaravęs vanduo niekur nedingsta – jis patenka į kambario orą.

    Jeigu patalpa nepakankamai vėdinama, padidėja santykinė oro drėgmė, o ant šaltesnių paviršių gali pradėti kauptis kondensatas.

    Ilgainiui tai sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.

    JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja patalpose palaikyti mažesnę nei 60 procentų santykinę oro drėgmę, o idealiu atveju – maždaug 30–50 procentų.

    Skalbinius geriausia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra pernelyg šalta. Naudinga trumpai ir intensyviai pravėdinti kambarį arba įjungti tinkamai veikiančią vėdinimo sistemą.

    Jeigu namuose nuolat kaupiasi drėgmė, gali padėti oro sausintuvas.

    Tačiau nereikėtų manyti, kad vien atidarius langą kelioms valandoms problema išsispręs. Ypač šaltuoju metų laiku taip galima be reikalo atšaldyti patalpą.

    Ką daryti, jeigu rankšluosčiai jau dvokia?

    Nemalonų kvapą įgavusių rankšluosčių nebūtina iš karto išmesti.

    Pirmiausia verta juos dar kartą išskalbti, pasirinkus aukščiausią audinio priežiūros etiketėje leidžiamą temperatūrą.

    Daugeliui įprastų medvilninių rankšluosčių tinka 40–60 laipsnių skalbimo temperatūra, tačiau konkrečiu atveju būtina vadovautis gamintojo nurodymais.

    Svarbu naudoti tinkamą skalbiklio kiekį, neperkrauti būgno ir prireikus pasirinkti papildomą skalavimą.

    Jeigu kvapas stiprus, galima naudoti tekstilei skirtą kvapų šalinimo ar deguonies pagrindo skalbimo priemonę, suderinamą su konkrečiu audiniu.

    Nereikėtų aklai pasikliauti internete populiariais patarimais į skalbyklę pilti actą, sodą ar įvairių priemonių mišinius. Kai kurie tokie būdai gali būti neveiksmingi, o netinkamai naudojamos medžiagos – pakenkti skalbyklei ar audiniui.

    Ypač svarbu niekada nemaišyti chloro turinčio baliklio su actu ar kitomis rūgštimis, nes gali išsiskirti nuodingos dujos.

    Išskalbtus rankšluosčius būtina nedelsiant ir visiškai išdžiovinti.

    Mažas įprotis, kuris gali išspręsti didelę problemą

    Kartais užtenka pakeisti vos vieną kasdienį įprotį.

    Pasinaudojus rankšluosčiu, nereikėtų jo suglamžyti ir pakabinti ant vieno kabliuko, ypač drėgname vonios kambaryje.

    Gerokai geriau jį plačiai ištiesti ant skersinio arba džiovyklės, kad oras pasiektų kuo didesnį audinio plotą.

    Taip rankšluostis greičiau išdžius ir mažės tikimybė, kad jame atsiras nemalonus kvapas.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: net ir geriausias skalbiklis nepadės, jeigu rankšluostis nuolat lieka drėgnas.

  • Virtuvinės kempinėlės: ką reiškia spalva ir kada išmesti

    Virtuvinės kempinėlės: ką reiškia spalva ir kada išmesti

    Virtuvinės kempinėlės nyksta indaplovių amžiuje, tačiau jos vis dar užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Kaip teisingai jas naudoti?

    Dažnai rinkdamiesi virtuvės kempinę atkreipiame dėmesį ne į spalvą, o į formą ir dydį. Tai pagrindinė mūsų klaida.

    Pasirodo, kad kiekviena kempinėlės spalva turi savo reikšmę. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ne į pačios kempinės spalvą, o į aštresnę pusę.

    Žalia spalva – iš šiurkščių pluoštų pagaminta kempinė. Ji skirta sausoms dėmėms arba pridegusiam maistui šalinti.

    Raudona spalva – vidutinio kietumo kempinė. Jos pagalba galite pašalinti sunkias dėmes, išsaugodami „plonus“ paviršius, jų nesubraižyti.

    Geltona spalva – labai minkštos kempinės, jos netinka indams plauti. Pagrindinė šių kempinių paskirtis – stiklo priežiūra.

    Tiesa, virtuvinėse kempinėlėse labai greitai ima veistis bakterijos.

    Kad to išvengtume, reikia jomis tinkamai pasirūpinti.

    Plauti ar keisti?

    Nors indų plovimo kempinė ir nėra tokia higieniška, kaip galbūt manėte, tai anaiptol nereiškia, kad turite ją šveisti lauk.

    Tikrai pakaks, jeigu suprasite, kaip elgtis su kempinėmis ir kaip jas prižiūrėti.

    Jei dabar kilo klausimas, ar kempinėlę reikia plauti, žinokite, kad taip.

    Be to, kas kartą panaudojus kempinę būtina išgręžti ir nuspausti, kad kuo greičiau išdžiūtų. Kas dieną ar bent kas antrą dieną kempinę reikia kruopščiai išplauti.

    Deja, netgi plaunamose kempinėse užsiveisia bakterijų. Apskritai, kempinę rekomenduojama pakeisti kas dvi savaites, bet jūs tai daryti galite atsižvelgdami į tai, kaip dažnai ir kaip intensyviai ją naudojate, taigi – dažniau arba rečiau.

    Visgi jeigu kempinė ėmė dvokti, atrodo purvina, o spaudžiant juntamas glitumas, išmeskite ją nedvejodami. Taip reikia pasielgti ir tuo atveju, jei kempine teko valyti termiškai neapdoroto maisto paliktas žymes ir likučius.

    Ką daryti, kad kempinė ilgiau tarnautų?

    Laikykite kempines gerai ventiliuojamose vietose. Nepalikite kempinės ant kriauklės krašto, įspaustos į valymo reikmenų krepšelį.

    Kempinės, kaip ir bet kokios kitos medžiagos, turi vėdintis, antraip į jas įsimes pelėsis (taip gali nutikti jau po kelių kartų).

    Galite nusipirkti laikiklį kempinei, kuris tvirtinasi prie kriauklės krašto, tada kempinė greičiau išdžius.