Žyma: automobilių priežiūra

  • Šildyti automobilį žiemą ar iškart važiuoti?

    Šildyti automobilį žiemą ar iškart važiuoti?

    Atėjus šalčiams Lietuvos daugiabučių kiemuose kasryt galima išvysti pažįstamą vaizdą: automobiliai stovi užvestais varikliais, iš išmetimo vamzdžių rūksta balti garai, o vairuotojai laukia, kol jų transporto priemonės sušils.

    Vieni išvažiuoja po pusės minutės, kiti kantriai laukia dešimt ar net penkiolika minučių.

    Kurie elgiasi teisingai? Pasirodo, daugumai šiuolaikinių automobilių ilgas šildymas ne tik nereikalingas, bet ir gali būti nenaudingas.

    Įprotis, atkeliavęs iš senų laikų

    Vyresni vairuotojai puikiai prisimena laikus, kai užvesti automobilį žiemą kartais būdavo tikras išbandymas. Variklis springdavo, dirbdavo netolygiai, o mėginimas iškart pajudėti galėdavo baigtis jo užgesimu.

    Tuomet automobiliai turėjo karbiuratorinius variklius. Šaltu oru degalai prasčiau garuodavo, todėl tinkamam degalų ir oro mišiniui susidaryti reikėdavo daugiau laiko.

    Tačiau šiuolaikiniuose automobiliuose situacija visiškai kitokia.

    Elektroninės degalų įpurškimo sistemos automatiškai reguliuoja variklio darbą pagal temperatūrą ir kitas sąlygas. Dėl to daugeliui šiuolaikinių automobilių nebereikia ilgai stovėti vietoje, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą.

    JAV energetikos departamento duomenimis, dauguma automobilių gamintojų rekomenduoja po užvedimo palaukti maždaug 30 sekundžių ir pradėti važiuoti ramiai, be staigių pagreitėjimų.

    Ką sako patys automobilių gamintojai?

    Vairuotojams, įpratusiems prieš kelionę ilgai šildyti automobilį, gali būti netikėta, kad kai kurie gamintojai tiesiogiai rekomenduoja to nedaryti.

    Pavyzdžiui, „Volvo“ savo automobilių naudojimo instrukcijose nurodo, kad variklio nereikėtų šildyti ilgai laikant jį veikiantį tuščiąja eiga. Geriau pradėti važiuoti iškart po užvedimo, žinoma, neapkraunant šalto variklio.

    Gamintojas paaiškina ir priežastį: šaltas variklis sunaudoja daugiau degalų, todėl greitesnis darbinės temperatūros pasiekimas padeda mažinti sąnaudas.

    „Toyota“ hibridinių automobilių instrukcijose taip pat aiškinama, kad specialiai šildyti benzininio variklio prieš kelionę nereikia – jo darbą automatiškai reguliuoja elektronika.

    Vis dėlto ne visiems automobiliams galima taikyti vienodą taisyklę. Kai kurių senesnių „Toyota“ modelių instrukcijose esant minusinei temperatūrai rekomenduojama prieš važiuojant palaukti kelias minutes.

    Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: bendri patarimai naudingi, tačiau konkretaus automobilio gamintojo instrukcija turi pirmenybę.

    Kodėl važiuojant variklis sušyla greičiau?

    Gali atrodyti, kad automobiliui geriau ramiai pastovėti kieme, kol variklis sušils. Tačiau iš tiesų dažniausiai yra priešingai.

    Kai automobilis stovi, variklis dirba nedidele apkrova ir šilumos išskiria palyginti mažai.

    Pradėjus ramiai važiuoti, apkrova padidėja, todėl variklis greičiau pasiekia įprastą darbinę temperatūrą.

    Kartu greičiau pradeda šilti ir automobilio salonas.

    Tai ypač svarbu trumpomis žiemos kelionėmis, kai važiuojama vos kelis kilometrus. Ilgai stovint užvestu varikliu, o paskui dar trumpai pavažiavus, automobilis gali net nespėti tinkamai sušilti.

    Nuolat kartojamos tokios kelionės nėra palankios nei degalų sąnaudoms, nei kai kurių variklio sistemų darbui.

    Dešimt minučių šildymo gali kainuoti daugiau, nei atrodo

    Ilgai šildant automobilį degalai naudojami, nors transporto priemonė nejuda nė metro. Tuščiąja eiga veikiantis automobilio variklis, priklausomai nuo jo dydžio ir papildomų sistemų apkrovos, gali sunaudoti maždaug 0,95–1,9 litro degalų per valandą.

    Iš pirmo žvilgsnio nedaug.

    Tačiau jeigu automobilį kasryt šildote po dešimt minučių, per vieną dieną bevažiuojant sunaudojama maždaug 0,16–0,32 litro degalų.

    Per 90 žiemos rytų susidarytų apie 14–28 litrus degalų. O jeigu automobilį taip pat šildote ir prieš kelionę namo, sąnaudos gali padvigubėti.

    Žinoma, konkretūs skaičiai priklauso nuo variklio, šalčio, įjungto salono šildymo ir kitų aplinkybių.

    Be to, ilgai dirbantis automobilis išmeta daugiau teršalų, kurie daugiabučių kiemuose gali kauptis netoli gyvenamųjų namų langų.

    Šaltas variklis nemėgsta skubėjimo

    Vis dėlto nereikėtų manyti, kad ilgo šildymo atsisakymas reiškia leidimą vos užvedus automobilį stipriai spausti akceleratorių.

    Šaltu oru variklio alyva tampa klampesnė. Nors alyvos siurblys pradeda ją tiekti vos užvedus variklį, tinkamam tepimui ir visų mechanizmų darbui svarbios konkrečios temperatūros sąlygos.

    Todėl pirmuosius kilometrus patariama važiuoti ramiai.

    Reikėtų vengti staigaus greitėjimo, didelių variklio sūkių ir didelės apkrovos, kol variklis sušils.

    Tai aktualu tiek benzininiams, tiek dyzeliniams varikliams.

    Automobiliuose su automatine pavarų dėže taip pat verta prisiminti, kad transmisijos alyva būna šalta. Todėl ramus važiavimas naudingesnis nei staigus startas.

    Specialiai stovint vietoje ilgai junginėti automatinės pavarų dėžės režimus paprastai nereikia.

    Svarbu ir tai, kad aušinimo skysčio temperatūros rodyklė ne visada atskleidžia tikrąją variklio alyvos temperatūrą. Net pradėjus šilti salonui ar temperatūros rodyklei pasiekus įprastą padėtį, alyva ir transmisija dar gali būti nevisiškai sušilusios.

    O jeigu lauke – 30 laipsnių šalčio?

    Čia prasideda išimtys.

    Nors Lietuvos žiemos pastaraisiais metais dažnai būna gana švelnios, pasitaiko ir gerokai šaltesnių rytų.

    Esant itin žemai temperatūrai, universali 30 sekundžių taisyklė ne visada tinka.

    Pavyzdžiui, kai kurių „Ford“ dyzelinių automobilių instrukcijose nurodoma, kad maždaug 26 laipsnių šalčio sąlygomis prieš važiuojant rekomenduojama leisti varikliui kelias minutes padirbti tuščiąja eiga.

    Kai kuriuose modeliuose elektronika netgi laikinai neleidžia naudoti akceleratoriaus, kol variklio tepimo sistema nėra tinkamai pasirengusi darbui.

    Dyzelinių automobilių vairuotojams taip pat svarbu prieš užvedant variklį atkreipti dėmesį į pakaitinimo žvakių indikatorių. Jeigu gamintojas numato laukti, kol jis užges, šio reikalavimo nereikėtų ignoruoti.

    Didelių šalčių metu ypač svarbi tinkama variklio alyva, tvarkingas akumuliatorius ir žiemai pritaikyti degalai.

    Taigi kuo didesnis šaltis, tuo svarbiau laikytis ne bendrų interneto patarimų, o konkretaus automobilio naudojimo instrukcijos.

    Kartais šildyti reikia ne variklį, o stiklus

    Yra situacijų, kai užvestam automobiliui tiesiog būtina kurį laiką pastovėti.

    Įsivaizduokite: variklis dirba puikiai, tačiau priekinį stiklą dengia ledas, o šoniniai langai visiškai aprasoję.

    Tokiu atveju važiuoti negalima, net jeigu variklis jau pasirengęs kelionei.

    Lietuvos policija primena, kad prieš pradedant važiuoti būtina užtikrinti tinkamą matomumą. Sniegas ir ledas neturi dengti žibintų, valstybinių numerių ar trukdyti vairuotojui matyti kelią.

    Todėl žiemą svarbiausias pasirengimo etapas dažnai yra ne variklio šildymas, o automobilio nuvalymas.

    Vertėtų pasirūpinti ne tik priekiniu ir šoniniais stiklais, bet ir galiniu langu, veidrodėliais bei automobilio stogu.

    Ant stogo paliktas sniegas stabdant gali nuslysti ant priekinio stiklo, o važiuojant didesniu greičiu – nukristi ant iš paskos važiuojančių automobilių.

    Be to, prieš užvedant apsnigtą automobilį pravartu įsitikinti, kad sniegas neužkimšo išmetimo vamzdžio.

    Ilgas šildymas kieme gali užtraukti nemalonumų

    Lietuvoje yra dar viena aplinkybė, apie kurią vairuotojai kartais pamiršta.

    Kelių eismo taisyklių 176.2 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje zonoje draudžiama stovėti su įjungtu varikliu ilgiau, nei būtina transporto priemonei paruošti važiuoti.

    Ši nuostata taikoma ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemams.

    Kitaip tariant, automobilio paruošimas kelionei – pavyzdžiui, sniego ar ledo valymas – yra viena, o ilgas laukimas vien tam, kad salone pasidarytų maloniai šilta, jau gali būti vertinamas kitaip.

    Todėl įprotis kasryt užvesti automobilį ir penkiolikai minučių grįžti į namus gerti kavos nėra geriausias sprendimas.

    Dar pavojingiau šildyti automobilį uždarame garaže.

    Veikiantis vidaus degimo variklis išskiria anglies monoksidą, dar vadinamą smalkėmis. Tai bespalvės ir bekvapės dujos, galinčios sukelti sunkų apsinuodijimą ar net mirtį.

    Specialistai perspėja, kad automobilio negalima palikti veikiančio prie namo prijungtame garaže net ir atidarius garažo vartus.

    Ką daryti šaltą žiemos rytą?

    Daugumai šiuolaikinių automobilių tinkamiausias pasirengimas kelionei yra gana paprastas.

    Pirmiausia verta nuvalyti sniegą ir ledą, kad būtų užtikrintas matomumas. Tuomet užvesti variklį, leisti jam trumpai stabiliai padirbti, prisisegti saugos diržą ir ramiai pradėti kelionę.

    Jei langai vis dar aprasoję ar apledėję, reikia palaukti, kol matomumas bus pakankamas saugiai važiuoti.

    Pirmuosius kilometrus rekomenduojama vengti staigių pagreitėjimų ir didelių variklio sūkių.

    Jeigu automobilio gamintojas nurodo kitokią tvarką, ypač esant stipriam šalčiui, pirmenybė turi būti teikiama jo instrukcijai.

    Ir dar viena smulkmena, kuri žiemą tampa labai svarbi: krintant oro temperatūrai mažėja ir slėgis padangose. Todėl prasidėjus šalčiams verta jį patikrinti.

    Taigi šildyti ar ne?

    Atsakymas daug paprastesnis, nei gali atrodyti.

    Daugeliui šiuolaikinių automobilių nereikia dešimt ar penkiolika minučių stovėti užvestu varikliu. Paprastai pakanka trumpo pasirengimo ir ramaus važiavimo, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą.

    Išimtys galimos esant itin dideliam šalčiui, naudojant senesnius automobilius ar tuomet, kai gamintojas nustato specialius reikalavimus.

    O svarbiausia – nepainioti variklio šildymo su automobilio paruošimu saugiai kelionei.

    Nes net ir puikiai sušilęs variklis nepadės, jeigu vairuotojas pro apledėjusį stiklą matys tik nedidelį kelio lopinėlį.