Žyma: antsvoris

  • Gydytojai įvardijo pavojingiausią amžių svoriui augti

    Gydytojai įvardijo pavojingiausią amžių svoriui augti

    Nutukimas jaunystėje gali būti pavojingesnis nei svorio prieaugis po 40 metų – tokią išvadą padarė Švedijos mokslininkai.

    Didelės apimties tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 000 žmonių, jie nustatė: tie, kurie pirmą kartą susidūrė su nutukimu būdami 17–29 metų, nuo bet kokių priežasčių mirė 70 proc. dažniau nei žmonės, kuriems nutukimas neišsivystė iki 60 metų.

    Pagrindinė mintis paprasta, bet kelianti nerimą: svarbu ne tik tai, kiek sveriate, bet ir kada būtent pradėjote priaugti papildomų kilogramų.

    Nutukimas iki 30 metų mirties riziką padidina 70 proc.

    Svarbiausias tyrimo rezultatas susijęs su jaunais suaugusiaisiais.

    Tyrimas parodė, kad sveikatai įtakos turi ne tik pats svorio augimo faktas – lemiamą vaidmenį atlieka amžius, kuriame tai įvyksta.

    Dalyviai, kurie pirmą kartą pasiekė nutukimo ribą 17–29 metų amžiaus laikotarpiu, turėjo maždaug 70 proc. didesnę riziką mirti nuo bet kokių priežasčių, palyginti su tais, kuriems nutukimas neišsivystė iki 60 metų.

    Ką šis skaičius reiškia praktiškai?

    Jei iš 1 000 dalyvių, neturėjusių ankstyvo nutukimo, per stebėjimo laikotarpį mirdavo 10 žmonių, tai tarp tų, kuriems nutukimas išsivystė jaunystėje, šis skaičius siekė jau 17 iš 1 000.

    Nutukimo pradžia buvo laikomas momentas, kai kūno masės indeksas (KMI) – rodiklis, apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu – pirmą kartą pasiekdavo 30 ar daugiau.

    Esant 175 cm ūgiui, tai sudaro maždaug 92 kg ir daugiau, nors vien skaičiai svarstyklėse ne visada atspindi visą sveikatos vaizdą.

    Tyrimo autoriai kartu įspėja, kad tikslių rizikos skaičių nereikėtų vertinti pažodžiui – jie priklauso nuo daugelio analizėje įvertintų veiksnių, taip pat nuo matavimų tikslumo. Svarbiau įžvelgti pačią tendenciją.

    Kodėl antsvoris jaunystėje pavojingesnis sveikatai

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė atrodo logiška: kuo ilgiau organizmas gyvena turėdamas perteklinį svorį, tuo daugiau žalos jame kaupiasi.

    Jei nutukimas prasideda sulaukus 20 metų, organizmas dešimtmečius patiria lėtinį uždegimą, atsparumą insulinui ir padidėjusią apkrovą kraujagyslėms.

    Neatsitiktinai antsvorį turintys žmonės dažniau susiduria su visu lėtinių ligų rinkiniu.

    Kaip aiškina Lundo universiteto doktorantė ir pirmoji tyrimo autorė Huyen Le, viena iš galimų padidėjusios rizikos priežasčių yra būtent ilgesnis perteklinio svorio biologinio poveikio organizmui laikotarpis.

    Įsivaizduokite tai taip: jei kuprinėje nešatės papildomus 20 kg, skirtumas tarp pusvalandžio pasivaikščiojimo ir dešimties valandų žygio yra milžiniškas.

    Sąnariai, širdis ir raumenys į apkrovą reaguos skirtingai, priklausomai nuo jos trukmės.

    Panašiai veikia ir ilgalaikio nutukimo mechanizmas – organizmas prisitaiko, tačiau jo ištekliai nėra begaliniai.

    Svorio priaugimas vyresniame amžiuje – nuo 30 iki 60 metų – taip pat buvo susijęs su didesniu mirtingumu, tačiau ši sąsaja pasirodė gerokai silpnesnė.

    Iš konkrečių mirties priežasčių, susijusių su ankstyvu nutukimu, reikšmingiausias buvo 2 tipo cukrinis diabetas.

    Rimtos rizikos taip pat apėmė hipertenziją, vyrams – kepenų vėžį, o moterims – gimdos vėžį.

    Svarbu pabrėžti: nutukimą turintis žmogus, kuris reguliariai juda ir įvairiai maitinasi, gali turėti visiškai kitokį rizikos profilį nei žmogus, kurio KMI toks pat, bet kuris gyvena sėsliai.

    Kaip antsvoris veikia moterų vėžio riziką

    Įdomi detalė: aprašyta tendencija – „kuo anksčiau priaugtas svoris, tuo didesnė rizika“ – ne visoms ligoms galiojo vienodai.

    Moterims padidėjusi mirties nuo su nutukimu susijusio vėžio rizika buvo maždaug vienoda, nepriklausomai nuo to, kada būtent svoris buvo priaugtas.

    Be to, antsvoris su vėžiu susijęs ne tiesiogiai, o per uždegimą, medžiagų apykaitą ir hormoninius pokyčius, susijusius su menopauze.

    Logika paprasta: jei viską lemtų tik gyvenimo su antsvoriu trukmė, ankstyvas nutukimas turėtų dar labiau didinti ir vėžio riziką.

    Kadangi taip nenutinka, tikėtina, kad moterų onkologinių ligų vystymuisi įtakos turi papildomi biologiniai mechanizmai.

    Epidemiologė Huyen Le šį klausimą formuluoja tiesiai: kas yra pirminė priežastis – hormoniniai pokyčiai, darantys įtaką svoriui, ar pats svoris, atspindintis tai, kas jau vyksta organizme?

    Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra, tačiau pati ši išimtis yra svarbi – ji rodo, kad nutukimas skirtingas ligas veikia skirtingais mechanizmais.

    Kaip buvo atliktas nutukimo tyrimas Švedijoje

    Šio darbo mastas ir duomenų kokybė išskiria jį iš panašių tyrimų.

    Tyrimas buvo suplanuotas taip, kad būtų galima sekti svorio pokyčius per visą suaugusio žmogaus gyvenimą, o ne remtis vienkartiniu matavimu.

    Daugiau kaip 600 000 žmonių – 258 269 vyrų ir 361 784 moterų – duomenys buvo paimti iš esamos duomenų bazės.

    Į imtį pateko tik tie asmenys, kurių svoris nuo 17 iki 60 metų buvo užfiksuotas bent tris kartus.

    Viena stipriųjų šio tyrimo pusių – daugkartiniai objektyvūs svorio matavimai.

    Daugumoje panašių darbų mokslininkai remiasi dalyvių prisiminimais apie tai, kiek jie svėrė jaunystėje.

    Šiuo atveju matavimus atliko medicinos personalas – pavyzdžiui, gydymo įstaigose, registruojant į karinę įskaitą arba vykdant mokslinius projektus.

    Per stebėjimo laikotarpį mirė 86 673 vyrai ir 29 076 moterys.

    Tyrėjų komanda analizavo tiek bendrą mirtingumą, tiek mirtis, susijusias su konkrečiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis ir 2 tipo cukriniu diabetu.

    Kodėl svarbu kontroliuoti svorį iki 30 metų

    Pagrindinė išvada visuomenės sveikatai paprasta ir konkreti: nutukimo prevenciją reikia pradėti kuo anksčiau – idealiu atveju dar paauglystėje ir jaunystėje, kai perteklinio svorio augimas padeda pamatą būsimoms sveikatos problemoms.

    Daugelis tyrėjų šiandien kalba apie „nutukimą skatinančią visuomenę“ – aplinką, kurioje gyvenimo sąlygos trukdo gyventi sveikai ir prisideda prie nutukimo vystymosi.

    Priemonės, kurių veiksmingumas įrodytas, turėtų būti diegiamos valstybės politikos lygmeniu – ir šis tyrimas suteikia papildomų argumentų tokiam požiūriui.

    Konkrečiam žmogui išvada taip pat aiški.

    Jei jums 17–29 metai ir pastebite nuolatinį svorio augimą, tai nėra vien estetinė problema. Tai laikotarpis, kai papildomi kilogramai organizme pradeda paleisti procesus, kurių pasekmės gali išryškėti po kelių dešimtmečių.

    Kuo anksčiau pavyksta sustabdyti šią tendenciją – keičiant mitybą, daugiau judant, koreguojant įpročius – tuo geriau.

    Vis dėlto tyrimas taip pat primena: svorio augimas bet kuriame amžiuje yra priežastis atkreipti dėmesį į savo sveikatą, tiesiog jaunystėje statymai būna didesni.

  • Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną

    Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną

    Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas.  Be to, garsiau kalbama apie stereotipų keliamą grėsmę ir valgymo sutrikimus, galinčius turėti itin skaudžių psichologinių ir fizinių padarinių. Nustatyta, jog kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, kenčiantis nuo valgymo sutrikimų, o didžiausia rizika kyla paaugliams ir jaunoms moterims.

    Savo asmenine patirtimi dalijasi du kartus anoreksija sirgusi Adriana Gulbinovič. Kaip pati tikina, ji buvo maištinga paauglė, todėl pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai situacijos nebegalėjo suvaldyti savo jėgomis.

    Prasidėjo sulaukus vos 11 metų

    Iš Švenčionių rajono, Pabradės miestelio kilusi A. Gulbinovič vaikystėje svajojo šokti ir pradėjusi tuo užsiimti 2 klasėje, sėkmingai šoka iki šiol.

    „Ne paslaptis, kad visais laikais šokėjas turėjo būti geros parengties, lieknas. Nors pastaruoju metu šie stereotipai yra sėkmingai išsklaidomi žymių apvalesnių formų šokėjų – anksčiau reikalavimai buvo itin griežti“, – pokalbį pradeda mergina.

    Jos kelias valgymo sutrikimų link prasidėjo būnant vienuolikos metų, kai prieš kitus  bendraklasius ir vyresniuosius šokėjus jos šokių mokytoja pradėjo neigiamai komentuoti mergaitės kūną dėl priaugto svorio.

    Galiausiai tyčiotis iš mergaitės pradėjo vaikai – mergina prisimena vieną pirmųjų „juokelių“, kai, perkant bandelę mokykloje, kitas moksleivis visų akivaizdoje jai išrėžė: „Kaip tu dar drįsti pirkti bandeles? Tu ir taip esi stora karvė!“

    „Po šių žodžių ilgai verkiau, o grįžusi namo sulaukiau mamos klausimo, kas gi man nutiko, tačiau jai taip ir neatsakiau. Po šio atvejo prasidėjo mano badavimai“, – teigia A. Gulbinovič.

    Kritinis svoris – 29 kilogramai

    Mergina pasakoja, kad visos jos mintys buvo tik apie tai, kaip sulieknėti, nevalgyti ar papildomai pasportuoti, kad tik svoris kuo greičiau sumažėtų.

    Tėvams pastebėjus krentantį dukros svorį, buvo bandoma priversti mergaitę valgyti. „Mama ir tėtis sakydavo, kad nepasitrauks nuo stalo tol, kol aš nepavalgysiu“, – prisimena ji.

    Tėvai daugelį kartų bandė su ja kalbėti ir net išvežti į ligoninę, tačiau ji nieko prie savęs neprisileido ir melavo, kad viskas gerai.

    a.Gulbinovič pripažįsta, kad buvo labai užsispyrusi paauglė: „Mokėjau puikiai prieš visus vaidinti, su manimi niekas negalėjo ginčytis. Aš šaukdavau, kad niekur nevažiuosiu, nors tuo metu buvau pasiekusi savo kritinę ribą – būdama 155 cm ūgio svėriau vos 29 kilogramus.“

    Praėjus kuriam laikui, mergina pavargo nuo nuolatinės įtampos ir galvojimo apie maistą, todėl išsiilgusi jo (maisto) ji tiesiog pamažu pradėjo valgyti, badavimų vis mažėjo.

    Ji priduria: „Džiaugiuosi, kad grįždama į normalų svorį tuomet nesusilaukiau jokių komentarų iš aplinkinių. Manau, kad tai man padėjo, nes, priešingu atveju, būčiau toliau save alinusi.“

    Sveikatos problemos – ilgalaikės

    A.Gulbinovič: „Visiems melavau, kad man viskas gerai.“ Asm. arch. nuotrauka

    Neilgai trukus, vos po kelerių metų, penkiolikmetė A. Gulbinovič, stebėdama lieknesnes ir daugiau vaikinų dėmesio sulaukiančias drauges bei matydama nepaprastai gražias moteris socialiniuose tinkluose, nusprendė grįžti prie sveikatai žalingų įpročių.

    „Kartu su jomis lankiau šokius ir aš visuomet atkreipdavau dėmesį, kaip gražiai jos atrodo su šokių apranga ir kaip atrodau aš. Maniau, kad jei pavyko pirmą kartą – pavyks ir antrąjį“, – pasakoja mergina.

    Šįkart ji išbandė viską: pradedant protarpiniu badavimu ir baigiant visišku angliavandenių atsisakymu. Merginos organizmas buvo taip stipriai išvargintas, kad jai dingo mėnesinės. „Mano mamai tai prilygo tragedijai ir tik dabar suprantu, ką ji tuomet išgyveno. Nors ji stengėsi padėti, aš neleidau ir sakiau, kad čia mano gyvenimas“, – atvirauja A. Gulbinovič.

    Sulaukusi šešiolikos metų, mergina svėrė vos 38 kilogramus. „Pamenu, kai išvydusi šiuos skaičius aš verkiau negalėdama suvokti, kodėl negaliu būti normali kaip ir visi, kodėl turiu nuolat galvoti apie tai, kaip atrodau, kiek sveriu ir kiek valgau“, – kalba ji apie anuometinę situaciją.

    Jai nuolat svaigo galva, trūko energijos, o galų gale prasidėjo kompulsyvūs persivalgymai.

    „Persivalgydavau tiek, kad negalėdavau net kvėpuoti“, – prisimena mergina. Tuomet ji suprato, kad nori tai sustabdyti ir tam reikalinga pagalba.

    „Dabar esu laiminga, nes mano gyvenimas pasidarė daug spalvingesnis – esu geros nuotaikos, turiu energijos, nebevengiu draugų, stengiuosi kuo labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir stebėti savo būseną“, – apie teigiamus pokyčius pasakoja ji.

    Šiuo metu mergina ruošiasi artėjančioms psichologijos studijoms ir planuoja užsienyje gilinti žinias apie sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą, mitybą.

    Ji sako, kad jos gyvenimo misija – padėti kitiems, kenčiantiems nuo valgymo sutrikimų.

    Kūnas simbolizuoja gėdą

    Psichologės Monikos Lukoševičiūtės teigimu, pacientai, kovojantys su valgymo sutrikimais, turi daugybę emocinių ir elgesio požymių, tokių, kaip baimė priaugti svorio, nuotaikų kaita, socialinis atsitraukimas ar perteklinis fizinis aktyvumas.

    „Greta gali vystytis ir kitos ligos: depresija, nerimo sutrikimai, polinkis į alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą, gali atsirasti savęs žalojimas bei mintys apie savižudybę“, – sako M. Lukoševičiūtė.

    Valgymo sutrikimais sergantys pacientai dažnai nurodo savo kūną kaip būdą netiesiogiai išreikšti tai, kas vyksta jų mintyse ir širdyse.

    „Tie, kurie save apibrėžia vien savo išvaizda, tiki, kad bus geri tik tada, kai jų kūnas bus pakankamai geras. Jie mano, kad pakeitę išvaizdą gali priversti kitus žmones juos pamėgti. Jie nesąmoningai įsivaizduoja, kad atsikratę „antsvorio“ atsikrato niekinančių savo aspektų. Šie pacientai naudoja savo kūną, kad išreikštų tai, ko jų protas negali. Jų kūnai dažnai yra gėdos ir pažeminimo, o ne malonumo šaltinis“, – teigia psichologė.

    Pagalba – būtina

    Psichologė M. Lukoševičiūtė perspėja – negydomi valgymo sutrikimai gali pasibaigti mirtimi. Asm. arch. nuotrauka.

    Pokalbis su patikimu žmogumi gali suteikti reikalingą paguodą, paramą, nors iš pradžių gali būti jaučiama baimė, pyktis, nerimas ar sumišimas.
    „Visiškai normalu, kad galite nežinoti, ką pasakyti, todėl pirmiausia vertėtų sau atsakyti į šiuos klausimus: kada pradėjote galvoti apie svorį? Kada prasidėjo kitoks jūsų elgesys? Ar pastebėjote poveikį fizinei ar emocinei sveikatai? Kaip žmonės jūsų gyvenime gali geriausiai jus palaikyti? Ar norite, kad jie stebėtų jūsų elgesį? Kokius pokyčius norėtumėte padaryti savo gyvenime, kad imtumėtės sveikos gyvensenos?“ – pataria M. Lukoševičiūtė. Ji perspėja, kad artimieji, išgirdę problemą, gali reaguoti emocionaliai, parodyti šoko reakciją, baimę, pyktį ar neigimą. Tačiau svarbu išlikti ramiems, nes tik abipusis darbas leis pažinti problemą ir ją spręsti.

    „Kiekviena diskusija su valgymo sutrikimu sergančiu žmogumi bus skirtinga – pernelyg didelis atkaklumas gali paskatinti sergantįjį nuo jūsų atsiriboti, tačiau ignoruoti mirtinos ligos taip pat negalima. Svarbu palikti „pravertas duris“ ir nuolat pasiteirauti mylimo žmogaus, kaip jam sekasi ir ar jis nori gydytis – tai gali padėti jį nukreipti teisinga linkme“, – pataria psichologė.

    Ji pabrėžia, kad valgymo sutrikimui susiformuoti įtakos turi genetika, asmenybė, psichologinė patirtis, o negydomi valgymo sutrikimai gali turėti nesugrąžinamų komplikacijų ir pasibaigti mirtimi. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnis rimtų pasekmių pavojus, didesnė išgijimo tikimybė.

    Turintieji įtarimų dėl asmeninių mitybos įpročių kviečiami atlikti valgymo sutrikimų testą interneto svetainėje: https://pagalbasau.lt/valgymo-sutrikimu-testas/

    Nemokama psichologinė pagalba teikiama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose.

    Antradieniais nuo 18 iki 22 val. veikia valgymo sutrikimų linija, tel. 8 631 22 777.