Žyma: alergija

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

  • Dūzgiantys pavojai

    Dūzgiantys pavojai

    Vieni žmonės kuo ramiausiai ištveria iki 500 vabzdžių įkandimų ar įgėlimų, o tiems, kurių organizmas jautresnis, ir vienas kartais gali tapti lemtingas.

    Kas vasarą daugybė žmonių patiria anafilaksinį šoką – paprastai sukeltą į burnos gleivinę ar lūpas įgėlus vabzdžiams.

    Kaip apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus sveikatai ir gyvybei?

    Pirmoji pagalba

    Reakcijos į bitės, vapsvos ar kamanės įgėlimą būna skirtingos:

    Vietinė. Įgėlimo vietą persmelkia skausmas, ji pradeda tinti, tarsi kas plėštų audinius iš vidaus, ima niežėti odą.

    Alerginė. Pasireiškia 17–20 proc. žmonių per 5–30 minučių po įkandimo. Tai gali būti dilgėlinė, Kvinkės edema (ištinsta veidas ir gerklos), bronchinės astmos priepuolis.

    Sunkios alerginės reakcijos požymiai – skausmas įgėlimo srityje, stiprus audinių paburkimas, pykinimas, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas.

    Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti.

    Toksinė. Itin dažnai tokią reakciją vabzdžių įgėlimai sukelia vaikams. Suaugusiesiems ji kartais pasireiškia, kai įgeliama daugiau nei vieną kartą.

    Simptomai – pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis, galvos ir sąnarių skausmai.

    Sąmonės netekimas. Tai individuali organizmo reakcija į vabzdžių nuodus, patekusius į kraują. Tokiu atveju reikia nedelsiant imtis gaivinimo priemonių.

    Jeigu įgėlimo vietoje liko geluonis, jį būtina ištraukti. Naudokitės pincetu arba, blogiausiu atveju, pirštais, – tik neskubėdami ir kiek galėdami kruopščiau. Geluonį pasistenkite ištraukti visą, nepalikdami jo nė dalelės, ypač jeigu įgėlė bitė. Mat bičių geluonis nepanašus į adatą, kaip vapsvos, o dantytas. Jeigu po oda liks geluonies fragmentas, gali įsimesti infekcija ir žaizdelė ilgai neužgis.

    Ištraukę geluonį, pridėkite prie įgėlimo vietos marlinę servetėlę, suvilgytą vandenilio peroksido, kalio permanganato ar amoniako tirpalu, degtine, odekolonu arba tiesiog šalto vandens (ledo) kompresą.

    Jeigu labai skauda, galima išgerti karščiavimą mažinančių vaistų su paracetamoliu ir antihistamininių vaistų tabletę (nuo alergijos).

    Stenkitės gerti kuo daugiau skysčių, kad neutralizuotumėte kenksmingų medžiagų, patekusių į kraują su vabzdžio nuodais, poveikį.

    Jeigu įkandus vabzdžiui žmogus neteko sąmonės, duokite jam pauostyti amoniaku suvilgytą vatos gumulėlį, patrinkite juo smilkinius.

    Jei nukentėjusysis neatgauna sąmonės arba pasireiškia kokios nors komplikacijos, pavyzdžiui, bėrimas arba smarkus vėmimas, skubiai kvieskite greitąją.

    Medikų pagalbos prireiks ir tuomet, jeigu žmogų sugėlė daug vabzdžių arba įgėlimas yra gerklės, burnos srityje. Jei sugeltajam pasunkėjo kvėpavimas, jokiu būdu neduokite jam gerti! Kad žmogus neuždustų iki atvykstant gydytojui, jam galima duoti pačiulpti ledo gabalėlį.

    Profilaktikos priemonės

    • Stenkitės nevalgyti ir neruošti maisto gamtoje, nes jis privilioja vapsvas (saldumynai ir medus – bites). Apžiūrėkite kiekvieną kąsnelį prieš įsidėdami jį į burną.

    • Nuo pat bičių sezono pradžios pasistenkite nenaudoti stipriai kvepiančių medžiagų (gėlių aromato kvepalų, plaukų lako ir pan.), nes jos traukia vabzdžius.

    • Nesiartinkite prie bičių, vapsvų, kamanių spiečiaus be specialių drabužių. Atsidūrę greta, nedarykite staigių judesių (jokiu būdu nemosuokite rankomis, galva, nebėkite). Jeigu bitė (arba kamanė) nutūpė jums ant rankos, pasistenkite tiesiog nukratyti ją, o ne užmušti, antraip vabzdys būtinai įgels.

    • Nežudykite bičių ar vapsvų, ypač greta jų lizdo, nes pasklis ypatingas kvapas, kurį spiečius supras kaip signalą išskristi iš lizdo ir pulti.

    • Nevaikščiokite lauke neprisidengę galvos: į plaukus įsivėlęs vabzdys būtinai įgels.

    Pagrindinė vabzdžių įkandimų ar įgėlimų sukeltos alergijos profilaktikos priemonė yra desensibilizacija – t. y. organizmo jautrumo nuodams arba vabzdžių alergenams sumažinimas.

    Tokios specifinės imunoterapijos esmė – žmogui vis didėjančiomis dozėmis leidžiami alergenai tų vabzdžių, kuriems jis alergiškas. Jau sukurti paprastųjų bičių, įvairių rūšių vapsvų nuodų preparatai, uodų, skruzdžių, tarakonų ekstraktai druskos tirpalo pagrindu. Bet dėl galimų komplikacijų tokios procedūros atliekamos tik gydytojui prižiūrint.

    Praktika parodė, kad vabzdžių nuodų imunoterapija būna veiksminga beveik 100 procentų atvejų – taigi visiškai apsaugo nuo anafilaksinio šoko arba jo simptomai būna silpnesni ir ne tokie pavojingi.

     

  • Atsargiai – bananai!

    Atsargiai – bananai!

    Bananus mėgsta daugelis – juose gausu maistingųjų medžiagų. Tačiau tai nereiškia, jog šių vaisių galima valgyti be saiko: gali atsiliepti sveikatai.

    Bananai – nuostabus maistas. Jie palengvina daugelį dažnų sveikatos problemų ir laikomi ganėtinai saugiais, kad juos būtų galima duoti net kūdikiams, pradedantiems valgyti kietą maistą.

    Tai kas blogo gali nutikti suvalgius per daug bananų?

    Svorio augimas

    Palyginus su sausainiais ar traškučiais, bananai, aišku, turi mažiau kalorijų. Bet vis tiek užtektinai, kad priaugintų nepageidaujamų kilogramų, jeigu skanausite be saiko.

    Vidutinio dydžio bananas turi 105 kalorijas. Palyginti vidutiniame apelsine yra 62 kalorijos, dubenėlis arbūzo minkštimo jų turi 45, 150 g vynuogių – irgi 62 kalorijas.

    Tad jeigu ieškote nekaloringo užkandžio pertraukose tarp pagrindinių valgių, bananai greičiausiai nebus geriausias pasirinkimas. Vietoj jų verčiau užkandžiauti daug vandens turinčiais vaisiais ir daržovėmis: arbūzais, braškėmis, melionais, persikais, agurkais, salotomis, cukinijomis, kopūstais ir pan. Juose kalorijų mažiau, o sotumą ilgam laikui užtikrinančių maistinių skaidulų – daug.

    Bet čia kyla natūralus klausimas: kiek bananų galima suvalgyti, jeigu su kiekvienu organizmas gauna papildomas 100 kalorijų?

    Viskas priklauso nuo bendro jūsų perdien suvartojamų kalorijų kiekio ir koks jūsų tikslas – svorio numesti ar priaugti.

    Migrena

    Jeigu dažnai kamuoja migrenos priepuoliai, vertėtų pašalinti bananus iš kasdienio valgiaraščio.

    Yra tokia medžiaga – tiraminas. Jos randama daugelyje maisto produktų, tokių kaip sūris, žuvis, mėsa. Bananuose taip pat jo yra. O tiraminas laikomas vienu migreninių galvos skausmų sukėlėjų.

    Tad jeigu jau valgote bananus, pasistenkite labai kruopščiai nulupti ir nepatingėti nurinkti visko iki paskutinio siūlo, mat bananų žievėje tiramino yra dešimtkart daugiau nei minkštime.

    Hiperkalemija

    Reiškianti kalio perteklių kraujyje būklė sukelia labai nemalonius simptomus – neritmišką pulsą, pykinimą, širdies permušimus – šie netgi gali sukelti infarktą.

    Suaugusiesiems hiperkalemija gali išsivystyti ir dėl specifinės mitybos. Pavyzdžiui, yra dietų, kurių laikantis tam tikromis savaitės dienomis reikia valgyti daug bananų. Jeigu bandote tokią mitybą, žinokite, jog rizikuojate sveikata.

    Dantų ėduonis

    Kadangi bananuose daug krakmolo, nesilaikant tinkamos burnos higienos galima supūdyti dantis tiesiogine šių žodžių prasme.

    Todėl, anot specialistų, vienintelis būdas išvengti krakmolo sukelto dantų ėduonies – valgyti kuo mažiau neprinokusių ir nevisiškai prinokusių bananų.

    Buvo atlikta tyrimų, parodžiusių, jog bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Krakmolas burnoje tirpsta lėtai, cukrus – greitai. Be to, kai valgome tokios tekstūros maistą kaip bananai, jų dalelės lieka tarp dantų maždaug dviem valandoms ir traukia bakterijas dar labiau didindamos ėduonies grėsmę.

    Bananams kaip reikiant prinokus, krakmolo juose pastebimai sumažėja. Užtat sparčiai daugėja cukraus.

    Mieguistumas

    Buvote įsitikinę, kad pradėti dieną nuo banano per pusryčius gera mintis? Tada turbūt nežinojote, jog bananai gali sukelti mieguistumą – net ir tuomet, kai būnate ką tik išlipę iš lovos ir gerai pailsėję.

    Priežastis – bananuose gausu triptofano. Ši amino rūgštis ne tik didina mieguistumą, bet ir gali sulėtinti protinę veiklą, reakcijos laiką.

    2010-aisiais mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip triptofanas veikia mūsų atmintį, nuotaiką ir miegą.

    Bananai gali pakenkti burnos sveikatai labiau nei šokoladukai, raudonasis saldymedis ar kramtomoji guma.

    Kadangi triptofanas padeda sintetinti serotoniną – cheminę medžiagą smegenyse, turinčią įtakos visoms minėtoms funkcijoms – triptofano atsargoms išsekus, serotonino lygis irgi smunka. Dėl to lėtėja reakcija ir judesiai – kaip nuo silpnų raminamųjų.

    Aišku, viskas priklauso nuo to, kiek serotonino esama žmogaus organizme, – triptofanas ne visus vienodai migdo. Vis dėlto vertėtų turėti omenyje, kad valgomi rytais bananai gali smarkiai sulėtinti. Tuo labiau kad juose yra ir daug raumenis atpalaiduojančio magnio.

    Visi bananų, kaip pusryčių maisto, trūkumai daro juos puikiausiu užkandžiu prieš miegą.

    Nervų pažeidimai

    Bananuose yra labai daug vitamino B6, kurio perteklius gali pažeisti nervus.

    Aišku, tas labiau gresia vartojant vitamino B6 papildus be gydytojo žinios ir labai dideliais kiekiais, nei valgant vaisius.

    Alergija ambrozijų žiedadulkėms

    Tai vienas įdomesnių bananų trūkumų. Pasirodo, žmones, kurie alergiški ambrozijų žiedadulkėms, panaši reakcija – ištinusios lūpos, liežuvis, sudirgusi gerklė ir pan. – gali ištikti ir užvalgius ar vien tik palaikius rankose bananų.

    Tiesa, kol kas dar turima mažai duomenų, moksliškai patvirtinančių tokį ryšį.

    Alergija lateksui ir hiperjautrumas

    Dar 1996-aisiais buvo įrodyta, kad lateksui alergiškiems asmenims pasireiškia ir hiperjautrumas bananams.

    Tyrėjai surinko 19 pacientų, turinčių alergiją lateksui, ir patikrino jų reakciją į bananus per odos dūrio tyrimus, kraujo tyrimus ir imunoblotingu. Paaiškėjo, jog 50 proc. pacientų alergijos simptomai pasireiškė suvalgius bananų, o 36 proc. odos dūrio tyrimo rezultatai buvo teigiami. Kraujo tyrimai atskleidė, kad 63 proc. pacientams kaip reakcija į bananus susidarė IgE antikūnai.

    Tas prieš beveik tris dešimtmečius atliktas tyrimas padėjo mokslininkams identifikuoti du svarbius bananų alergenus – 33 kD ir 37 kD, buvo nustatyta, jog bananai ir lateksas turi daugiau nei dešimt bendrų alergenų komponentų.

    Šie atradimai patvirtino „latekso ir vaisių sindromo“ egzistavimą įrodę, jog žmonės, alergiški lateksui, tikėtina, bus alergiški ir tam tikriems vaisiams – kaip kad bananai. Tokiu atveju ir alergijos simptomai būna bendri: švokščiantis kvėpavimas, tekėjimas iš nosies, kosulys, gerklės peršulys, ašarojančios akys.

    Kvėpavimo problemos

    Tai vėlgi susiję su alergija ambrozijų žiedadulkėms. Kadangi pastaroji provokuoja uždegimus, šie gali susiaurinti kvėpavimo takus ir sukelti kvėpavimo problemų. Itin rimtais atvejais pasunkėja ne tik kvėpavimas, bet ir rijimas.

    Pilvo skausmai

    Mėgstate nevisiškai prinokusius bananus ir valgote jų daug? Tuomet nenustebkite, jeigu pradės kamuoti smarkūs pilvo skausmai. Ir dar su pykinimu.

    Neprinokusiuose bananuose, jau minėjome, yra didelis kiekis atspariojo krakmolo, kurį suvirškinti organizmui prireikia daug laiko.

    Padauginus pusžalių bananų galimas net staigus vėmimas arba viduriavimas.

    Anafilaksinis šokas

    Kai kurie bananams alergiški žmonės užvalgę jų gali patirti stiprų imuninį atsaką, dar kitaip vadinamą anafilaksiniu šoku, kai staiga krinta kraujospūdis.

    Todėl stebėkite, ar nepasireiškia anafilaksiniam šokui būdingi simptomai: padažnėjęs ar sulėtėjęs pulsas, galvos svaigimas, silpnumas.

    Tyrimai rodo, jog tokia ekstremali alergija bananams pasitaiko net kūdikiams. Specialistai siūlo labai atsargiai supažindinti juos su kietu maistu ir visada turėti omenyje, kad bananai – potencialus alergenas.

    Vidurių užkietėjimas

    Nustebote? Kaip čia nenustebsi: juk visą laiką buvo teigiama, jog bananai palengvina žarnyno judesius. Pasirodo, viskas priklauso nuo bananų prinokimo.

    Neprinokę arba visiškai žali bananai turtingi atspariojo krakmolo, didinančio vidurių užkietėjimo riziką.

    Dar daugiau: šiuose vaisiuose yra dideli kiekiai tanino rūgšties, kuri slopina virškinimo trakto veiklą. Konkrečiai – trukdo virškinamojo trakto skysčio sekreciją ir slopina jo motoriką.

    Tad nors prinokę bananai iš tiesų gali palengvinti vidurių užkietėjimą, šie vaisiai oficialiai priskiriami sukeliantiems vidurių užkietėjimą. Jeigu jums ši būklė lėtinė, bananų geriau nevalgyti, kol viskas susitvarkys.

    Bananai turi daug maistinių skaidulų, bet neturi pakankamai vandens, kad taptų lengvai virškinami. Dėl to organizmas tepasisavina mažiau nei 10 proc. tų skaidulų, reikalingų virškinimo sistemai palaikyti ir reguliariai tuštintis.

    Dujos

    Jos gali pradėti kauptis prisivalgius per daug bananų.

    Bananuose yra vandenyje tirpių maistinių skaidulų ir fruktozės – tai gali išprovokuoti dujų kaupimąsi žarnyne.

    Jeigu staiga padidinsite maistinių skaidulų vartojimą ir suvalgysite daug jų vienu sykiu, storajai žarnai teks rimtas iššūkis jas suskaidyti. O vykstant procesui išsiskirs dujos.

    Lygiai tas pats ir su fruktoze: kai jos į organizmą patenka labai daug, būna labai sunku suvirškinti.

    Antrojo tipo diabeto rizika

    Pagal glikemijos indeksą bananai patenka į vidutinio lygio produktų kategoriją. Tai reiškia, kad jie gali sukelti nedidelį cukraus šuolį kraujyje.

    Dar bananai – angliavandeniai. Vienas vidutinio dydžio vaisius atitinka dvi angliavandenių porcijas. Taigi sergantiesiems diabetu bananų reikėtų valgyti kuo mažiau. Taip pat derinti juos su kitu maistu, turinčiu daug baltymų ir (arba) riebalų, kad sušvelnintų insulino atsaką.

    Sveiki žmonės bananais gali mėgautis kaip ir kitais vaisiais – svarbu nuosaikiai. Nes kaip ir su visu aukšto glikemijos indekso maistu, piktnaudžiavimas didina ne tik antrojo tipo diabeto, bet ir nutukimo, širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką.

    Ypač šiuo atžvilgiu pavojingi pernokę bananai, nes jų glikemijos indeksas dar aukštesnis.

    Tačiau vengti bananų, patikina specialistai, irgi nereikia. Jie – natūralaus cukraus šaltinis. Ir nors vidutiniame banane to cukraus gali būti apie 14 g, su juo gauname ir maistinių skaidulų, vitaminų, mineralų, galinčių sušvelninti gliukozės piką kraujyje.

    Kiek turi bananai trūkumų, tiek turi ir privalumų. Todėl tiesiog kontroliuokite, kiek jų suvalgote per dieną.

     

  • Išgyventi pavasarį

    Išgyventi pavasarį

    Varvančios nosys, ašarojančios akys, niežulys, kosulys – tai tik keletas reakcijų, kurias alergiškiems žmonėms sukelia pavasarį ore pasklidusios žiedadulkės.

    Patikimiausia „slėptuve“ nuo žiedadulkių laikomos uždaros patalpos, tačiau sveikatos specialistai sako, kad ir namuose gali būti alergenų. Svarbu žinoti, kaip kuo labiau sumažinti jų kiekį.

    Daugelis žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų, tuo metu stengiasi daugiau laiko praleisti namuose. Tačiau jie dažnai skundžiasi, kad net ir buvimas patalpose ne visada suteikia atokvėpio. „Taip yra todėl, kad viduje gali būti ne tik iš lauko patekusių alergenų – žiedadulkių, bet ir nuolat esančių namuose: naminių gyvūnų, pelėsio, dulkių erkučių. Todėl būtina juos identifikuoti ir imtis priemonių pašalinti arba bent maksimaliai suvaldyti“, – sako vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

    Sezoninė alergija žmonėms sukelia daugybę savijautą bloginančių negalavimų, tokių kaip varvanti ar užsikimšusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, dažnas čiaudėjimas, gausus ašarojimas, akių niežėjimas, įvairūs odos bėrimai.

    Taip pat gali suprastėti miego kokybė, kristi darbingumas, suprastėti apetitas, psichologinė savijauta, trūkti energijos. Sezoninė alergija gali prasidėti bet kokio amžiaus žmonėms, atsirasti ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė.

    Namuose irgi yra alergenų

    Vaistininkė pasakoja, kad pavasarinės alergijos dažniausiai kyla dėl augalų žiedadulkių. Alergija medžių žiedadulkėms dažniausiai pasireiškia sezono pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nuo gegužės iki vasaros pabaigos labiau pasireiškia alergija įvairių žolių žiedadulkėms.

    „Iš Lietuvoje augančių medžių dažniausiai alergizuoja beržai, ievos, alksniai, klevai, alyvos, kai kurie žmonės alergiški spygliuočiams. Reikėtų vengti eiti į lauką tuo metu, kai ore daug šių medžių žiedadulkių. Kad žiedadulkių koncentracija didelė, galima pamatyti ir plika akimi – tuo metu visi paviršiai būna nukloti gelsvomis dulkėmis“, – sako G. Tautkevičienė.

    Vis dėlto ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad patalpų oro kokybė gali būti blogesnė nei lauko. Į vidų per plaukus, drabužius, batus, naminius gyvūnus patenka žiedadulkės ir pasklinda uždaroje erdvėje, neturėdamos kur dingti. O jei namuose yra papildomų alergijos sukėlėjų, tokių kaip pelėsis, dulkės, dulkių erkutės, naminiai gyvūnai, tuomet problema gali tik padidėti. Todėl alergiškiems žmonėms labai svarbu kuo labiau sumažinti tokių alergenų kiekį namuose ir palaikyti juose švarą.

    Žmonėms, turintiems sezoninių alergijų, reikia, kad patalpos oras būtų nuolat švarus, tačiau langų atidaryti jie negali, nes alergenai pakliūva iš lauko. Išeitimi gali tapti oro kondicionieriai su geros kokybės filtrais – jie padeda ne tik reguliuoti oro temperatūrą kambaryje, bet ir pagerinti jo kokybę.

    Ką daryti, kad nepaūmėtų?

    Jei alergiški žmonės privalo eiti į lauką, kai žiedadulkių daug, vaistininkė pataria pagal galimybes tai daryti vėlesniu dienos metu, nes tuomet žiedadulkių koncentracija paprastai būna mažesnė. Medicininių vienkartinių kaukių ar respiratorių dėvėjimas taip pat sumažina žiedadulkių patekimą į organizmą.

    Važiuojant automobiliu būtina uždaryti langus, ventiliacijos angas nustatyti taip, kad automobilyje cirkuliuotų vidaus oras. Taip pat galima naudoti oro kondicionierių. Norint tiksliau įvertinti, ar tą dieną didelė žiedadulkių koncentracija, į telefoną galima atsisiųsti mobiliąją programėlę, nurodančią jų koncentraciją ore.

    Grįžę namo išplaukite nosies gleivinę fiziologiniu tirpalu, jį alergijai paūmėjus galima naudoti kelis kartus per dieną net ir būnant namuose. Nevaikščiokite po namus lauko batais, be to, nusivilkite ir išskalbkite drabužius, kuriuos dėvėjote, – ant jų taip pat bus likusių žiedadulkių. „Išskalbtus drabužius venkite džiovinti lauke – žiedadulkės gali ant jų nusėsti ir sukelti simptomus, kai drabužius vilkėsite“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.

    Alergiją gali sukelti ir baltymai, esantys šunų bei kačių seilėse, šlapime, negyvose odos ląstelėse, tad patariama reguliariai maudyti turimus naminius gyvūnus.

    Tebūnie švara!

    Svarbi ir patalpų švara. Vaistininkė rekomenduoja 1–2 kartus per savaitę išsiurbti grindis dulkių siurbliu, visus paviršius nuvalyti drėgna šluoste. Jei namuose oras labai drėgnas ir yra pelėsio atsiradimo požymių, būtina naudoti oro sausintuvą, kitomis priemonėmis naikinti pelėsį.

    G. Tautkevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad ir oro kondicionierius gali pridaryti žalos, jei nebus tinkamai prižiūrimas. Nevalant kondicionieriaus vidinio bloko ir filtrų, drėgmė kondensuojasi kartu su bakterijomis ir dulkėmis, gali atsirasti pelėsis, blogas kvapas, kauptis mikroorganizmai.

    Jei oro kondicionierius naudojamas visus metus, reikėtų jį išsivalyti bent 2 kartus, jei tik vasarą, tuomet pakanka valymo prieš sezoną. Jeigu žmogus alergiškas, filtrus valyti galima ir dažniau, kas 2–3 mėnesius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.

    „Filtrus reikia išimti, juos ir vidinį kondicionieriaus bloką išplauti vandeniu. Galima naudoti specialias priemones, kurios papildomai dezinfekuoja, šalina nešvarumus, naikina įvairius kvapus, o naudotojui nėra pavojingos. Aišku, valant vis tiek reikėtų mūvėti pirštines, dėvėti veido kaukę ar skydelį“, – teigia ji.