Besižavintieji retesniais kambariniais augalais tikrai neatsispiria pagundai auginti kardamoną.

Namuose – egzotiškasis kardamonas

Gėlės ir augalai Namai

Besižavintieji retesniais kambariniais augalais tikrai neatsispiria pagundai auginti kardamoną.

Tokie aistruoliai paprastai būna patyrę gėlininkai, bet ir pradedantieji nesunkiai kardamoną prisijaukins. Nors mažai tikėtina, kad sulauks kvapių sėklų – mūsų sąlygomis kardamonas žydi retai, tačiau galės gėrėtis vešlių lapų sodria žaluma. Ir netgi mėgautis jų nuoviru arba susmulkintu lapu aromatizuoti įprastą arbatą ar kavą. Sakoma, kad imbiero, cinamono ir kardamono mišiniu kvepiantys lapai žvalina. Tačiau kvapas jaučiamas tik patrynus lapus.

Ateivis iš atogrąžų

Tikrasis kardamonas (Elettaria cardamomum) priklauso imbierinių šeimai. Tai atogrąžų kraštų visžalis daugiametis augalas. Laukinių kardamonų auga Indijoje ir Šri Lankoje. Indiško augalo sėklos smulkesnės, bet kvapesnės. Ši šalis augina daugiausia kardamonų, bet dėl didelių vietos poreikių sėklų palyginti nedaug eksportuoja. Galima teigti, kad pasaulio rinkas šiuo kvapiu prieskoniu aprūpina Gvatemala, joje kardamonų plantacijos užveistos daugiau nei prieš šimtą metų.

Natūraliomis sąlygomis kardamonai užauga iki dviejų trijų metrų, o auginami pas mus kambaryje vargiai pasiekia ir metrą, dažniausiai būna 40–60 centimetrų aukščio. Tačiau dėl ilgų (iki 70 cm) lapų vešlus krūmas neatrodo mažytis. Jeigu ramybės periodu žiemą kardamonas galės pabūti 12–15 laipsnių šilumos patalpoje, įgavęs jėgų galbūt ims žydėti ir paskui brandinti sėklas. Susitelkę į žiedynus žiedai yra balti arba žalsvi, per vidurį marginti rusvais, violetiniais ir gelsvais atspalviais. Nužydėjęs augalas ima megzti vaisius – iki dviejų centimetrų ilgio ankštis, kuriose ir slepiasi kvapios sėklos. Jos džiovinamos, malamos, o milteliais skaninami patiekalai.

Prisitaiko prie sąlygų

Kardamonas – vienas iš nelepiausių egzotiškų kambarinių augalų. Žiemą jam nebūtinas ramybės periodas, tik pageidautinas. Visą tą metų laiką prabuvęs šiltoje, sau įprastoje patalpoje jis nenukentės, bet vargu ar sugebės sukrauti žiedus.

Netgi nepatyrusiems gėlininkams kardamoną auginti nėra sunku. O vasarą, kai atostogaujama ir kur nors norima išvykti, šis gražuolis – tikras atradimas: nereikės rūpintis, kad kas nors jį palaistytų, nes kardamonas lengvai pakelia trumpalaikę sausrą. Žinoma, kuo rūpestingiau augalas bus prižiūrimas, tuo vešlesni ir blizgesni bus jo lapai.

Tikrasis kardamonas sugeba prisitaikyti prie bet kokio apšvietimo. Taigi vazoną su juo galima statyti ir saulės apšviestoje vietoje, ir šešėlyje. Tačiau viską lemia, prie kokių sąlygų kardamonas buvo įpratintas „vaikystėje“. Jeigu augo esant išskaidytai šviesai, tai tokia turi būti visą laiką, netgi atėjus žiemai. Jei nuo pat pradžių buvo įkurdintas tamsioje vietoje, nereikia jo perkelti į šviesią. Prieš perkant kardamoną būtina pasidomėti, prie kokio apšvietimo jis įpratęs.

Persodinamas kasmet

Pavasarį kardamonui prasideda aktyvi vegetacija ir tęsiasi iki rudens pabaigos. Tada augalas gerai jaučiasi kambaryje esant nuo 20 iki 25 laipsnių šilumos. Kardamonas laistomas tik tada, kai pradžiūsta substratas. Vandens perteklius iš vazono padėklo tuoj pat išpilamas. Kur kas geriau leisti žemei išdžiūti, nei ją perlaistyti. Vasarą, kai karšta, lapus naudinga kasdien apipurkšti vandeniu – jie bus vešlesni. Būtina nuo lapų valyti dulkes, o vasarą, ypač tada, kai kambaryje, kuriame auga kardamonas, temperatūra būna aukštesnė nei 25 laipsniai šilumos, juos pakišti po dušu.

Nuo pavasario iki rudens kas dvi savaites krūmas tręšiamas kompleksinėmis trąšomis arba skirtomis lapiniams augalams. Kardamonas greitai išsišakoja ir užima visą vazoną, todėl persodinamas kasmet. Imamas platus vazonas ir pilamas nemažas drenažo sluoksnis. Tada beriama dekoratyviniams lapiniams augalams tinkamo substrato. Jis kiek galima mažiau suplūkiamas. Persodintas augalas keletą dienų palaikomas tamsesnėje vietoje.

Persodinant kardamoną galima jį padauginti – padalyti kerą. Iš pradžių tokius sodinukus reikia saugoti nuo skersvėjo, bet gana greitai užaugę jo nebebijo. Augalą galima dauginti ir šakniastiebio dalimis, ir sėklomis.

     Įdomūs faktai

Beveik visų Europos tautų kalba kardamono pavadinimas skamba panašiai.
Ajurvedos medicinoje kardamono sėklomis buvo gydoma jau prieš tris tūkstančius metų. Jas vartodavo kvėpavimui palengvinti, kraujotakai stimuliuoti, atminčiai pagerinti ir kaip afrodiziaką.
Kinų medicinoje šio augalo sėklomis kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligos gydomos ne vieną tūkstantmetį.
Romos gydytojas ir farmacininkas Dioskaridas pirmajame mūsų eros amžiuje savo veikale „Materia medica“ rašė apie kardamono naudą sveikatai.
Manoma, kad kardamono sėklų į Europą atgabeno arabai.
Kardamonas paplitęs Pietryčių Azijos šalių virtuvėje, bet 60 procentų sėklų suvartoja arabai – jomis skanina patiekalus, jų deda į kavą: sumala kartu su kavos pupelėmis.
Skandinavijoje kardamonas taip pat mėgstamas. Jo beriama į keksus, duoną, įvairius saldžius gaminius, punšą, netgi į dešras.
Pas mus kardamonu skaninami kalėdiniai kepiniai – meduoliai ir sausainiai.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.