Nesąžiningieji lobsta iš kai kurių sodininkų patiklumo.

Gamtos stebuklai ar pramanas?

Gėlės ir augalai Įvairenybės

Nesąžiningieji lobsta iš kai kurių sodininkų patiklumo.

Pasakomis tiki ne tik vaikai. XXI amžius, molekulinės technologijos, genų inžinerija ir kiti neįtikėtini mokslo pasiekimai, tad kaipgi abejosi selekcininkų sugebėjimais. Ir patiklūs sodininkai bei daržininkai susigundo – sveiką protą nugali noras pasididžiuoti nuostabiu derliumi. Kai kurios užsienio internetinės parduotuvės siūlo klientams jų niekuo neišsiskiriantį sodą paversti unikaliu ir nepakartojamu. Kad tai įvyktų, tereikia nusipirkti sėklų. Netgi yra įdėta žmonių, abejojusių tokiu stebuklu, atsiliepimų. Jie esą surizikavo ir dabar negali atsidžiaugti, visiems draugams, giminėms, pažįstamiems pataria įsigyti siūlomų sėklų. Be abejo, ir jums rekomenduoja, tik, nuoširdžiai perspėja, pirkite daugiau pakelių, nes taip pigiau, be to, didžiulis susidomėjimas, todėl prekės gali nebelikti. Dabar, kai ruošiamasi naujam darbų sezonui ir dairomasi sėklų, reikia būti apdairiems ir neužkibti ant sukčių kabliuko.

Populiariausia mėlyna spalva

Per amžius žmones traukia tai, kas gražu. Mūsų klimatas nedažnai mus džiugina saulėtomis dienomis, gamtoje vyrauja ramūs pasteliniai tonai. O taip norisi ko nors ryškesnio, nekasdieniško! Kaip susikurti spalvingesnę aplinką? Į pagalbą atskuba visokio plauko apsišaukėliai. Jie siūlo nusipirkti įvairių atspalvių, dažniausiai mėlynos spalvos, vaisių, uogų ir daržovių sėklų. Kodėl populiariausi mėlyni tonai? Tikriausiai todėl, kad gamtoje šis pigmentas gana retas, o retenybės visada vilioja.

Pasak tų, kurie domėjosi tokiomis „naujovėmis“, maždaug per penkias minutes internete pavyko aptikti mėlynų agurkų, paprikų, apelsinų, pomidorų, cukinijų, aviečių ir morkų sėklų. Jau nekalbant apie dangaus žydrumo rožių, narcizų, bijūnų sėklas. Neva tokios parduodamos net dešimtmetį.

Nuo mėlynos šiek tiek atsilieka juoda spalva, vis dėlto tai gotų mėgstamiausia, o tarp jų sodininkų, reikia manyti, nėra daug. Tačiau ir tokių augalų norinčiųjų turėti netrūksta – nors juodos rožės ir juodos braškės niūri egzotika, bet bus kuo nustebinti sodo kaimynus.

Siūloma pasisėti įvairiaspalvių augalų. Jeigu neaptikote norimos spalvos, parašykite pardavėjui. Jis veikiausiai taip atsakys: „Visai neseniai mokslininkai išvedė būtent jus dominančią veislę. Perveskite pinigus, sėklos jau pakuojamos.“

Tvirtinate savo akimis matę mėlynų rožių ar chrizantemų? Taip, tokių yra. Bet jos ne genetiškai išvestos, bet nudažytos specialiais dažais. Jų buvo įberta į vazą su pamerktomis gėlėmis arba į vazono, kuriame jos auga, substratą. Tokia puokštė nepakeis spalvos, kol nuvys, bet pasodinti vazone augalai peržydėję kitąkart skleis įprastus žiedus, veikiausiai baltus, nes tokią spalvą lengviausia nudažyti.

Ant šakos – 500 žiedų

Dar vienas sukčių jaukas – pažadėti neapsakomai gausų derlių, ant vienos šakos daugybę žiedų, gigantiškus augalus ir dar kitų ypatingų dalykų. Juk tai, kas įprasta, turi visi, o jums, išskirtiniam sodininkui, reikia ko nors unikalaus. Nejaugi dar neatsikratėte senų įpročių ir auginate niekuo nepasižyminčias gėles ir daržoves?! Juk visi šiuolaikinės genetikos sukurti stebuklai turi tarnauti jums. Ir pasiūlys, pavyzdžiui, idealios piramidės formos dviejų metrų aukščio lelijos medį. Ant vienos jo šakos ne mažiau kaip penki šimtai stambių žiedų. Ir kaip gali netikėti, kai parduoda ne paprastą gumbiasvogūnį, bet tiesiog gigantą – iš tokio būtinai turi išaugti stebuklingas lelijos medis. Iš tiesų tai paprasčiausias svogūnėlis, tik senas ir „permaitintas“, būtų nuostabu, jeigu jis išleistų nors menkutį daigelį.

Tačiau negalima tvirtinti, kad nėra primenančių medį lelijų. Tai OT grupės lelijos, dar vadinamos „Orientpet“ hibridais. Jos gali išaugti iki dviejų metrų, turi tvirtus stiebus toks ir panašumas į medį. Tų hibridų žiedai didesni už kitų lelijų ir pasižymi svaigiu kvapu, bet daugiau niekuo neypatingi ir tikrai nesudaro piramidės formos.

Šį tą panašaus į siūlomą stebuklą per maždaug penkerius metus galite išauginti patys. Tik yra dvi sąlygos – turite gyventi Pietų regione, kur karšta, ir augalui sukurti idealų mikroklimatą. Tada laikui bėgant prie pagrindinio svogūnėlio susiformavę „vaikai“ išleis stiebus ir pradės žydėti. Reginys bus išskirtinis – centre aukštas stiebas, o aplink jį pakopomis išsidėstę atžalų žiedai. Tačiau tos variantas negalimas mūsų klimato sąlygomis.

Fantazijai ribų nėra

Gėlės nedomina? Tada jums pasiūlys pomidorų, aviečių, žemuogių arba braškių medžių sodinukų. Pasak prekeivių, šie augalai ne tik įspūdingi, bet ir derlingi – nuo vieno priskinsite dešimtis kilogramų skaniausių gėrybių. Kad patys įsitikintumėte, įdėta tų „stebuklingų“ augalų nuotraukų. Tik jos sukurtos fotošopu: imama daug gražių uogų (vaisių, daržovių arba gėlių) paveikslėlių ir klijuojama prie pasirinkto augalo kamieno nuotraukos. Tiesa, kartais nepasivarginama pasidomėti, ar ta rūšis iš tiesų veda tokius vaisius, pavyzdžiui, prie pomidorams būdingų lapų gali būti prisiglaudusios žemuogės.

Tačiau būtų nesąžininga kategoriškai neigti, kad nėra aviečių medžių. Taip iš dalies galima pavadinti aukštai išsistiebiančius kai kurių veislių krūmus. Tarkime, angliškos aviečių veislės `Glem Ample` aukšti krūmai veda dideles uogas, `Arbat` veislės stiebai pasiekia net pustrečio metro, bet jiems reikalingos atramos, o kanadietiška veislė `Ottawa` gali užaugti iki dviejų metrų. Vis dėlto tikriausiai negirdėjote aviečių krūmų, kad ir kokie jie užaugtų, vadinant medžiais.

Yra ir žemuoginių medžių. Nors tikrasis augalo pavadinimas amerikinė aka, bet dėl savo žemuogėmis kvepiančių žiedų jis vadinamas žemuoginiu medžiu. Tiesa, jo vaisiai primena veikiau tamsiai žalias slyvas nei uogas, bet skonis šiek tiek panašus į žemuogių. Amerikinė aka pas mus gali augti tik kambaryje arba oranžerijoje.

Dar vienas populiarus sukčių pasiūlymas – koloniniai vaismedžiai. Jeigu esate įsitikinę, kad tokios gali būti tik obelys ir kriaušės, senokai neklaidžiojote interneto platybėse ir todėl esate gerokai atsilikę. Apgavikai jums perša pirkti koloninių vyšnių, slyvų, abrikosų. Įsivaizduokite savo emocijas, kai nuo mažo medelio skinsite didžiulį derlių! Pasak prekeivių, šokinėsite iš džiaugsmo. Kurgi ne…

„Sukeistos“ augalų savybės

Bene sąžiningiausiais iš sukčių galima pavadinti manipuliuojančius augalų savybėmis. Jūs gausite sodinuką ir jis tikriausiai prigis. Tačiau tai nebus jūsų užsakytasis, bet prieš tokius pat nepatyrusius sodininkus galėsite pasididžiuoti „stebuklų stebuklais“.

Pavyzdžiui, pagal nuotrauką užsisakėte ryškiai rožinį jazminą – neišpasakytą grožį. Ir jį gausite. Bet krūmas kažkodėl pusantro mėnesio anksčiau nei jazminai pražydo. Ir jokio kvapo net prisikišus negali užuosti (daugelis šį augalą perka būtent dėl nuostabaus aromato). Gal visa tai dėl genų modifikacijos? Tikrai ne. Vietoj jazmino (Philadelphus) jums pardavė triskiautį migdolą (Prunus triloba). Jo žiedai tikrai žavūs – pilnaviduriai rožiniai, kaip ir buvo žadėta. O rausvais žiedais žydinčio jazmino jums negalėjo parduoti, nes toks neegzistuoja. Tik kelių veislių jazminų žiedai turi vos rausvą atspalvį, daugelis pasipuošia kvapiais baltais žiedais. Taigi nesikrimskite – gėrėkitės anksti pražystančiu triskiaučiu migdolu, šis krūmas iš tiesų traukia žvilgsnį.

Dar jums gali parduoti „unikalių“ mini arbūzų sėklų. Esą jie saldūs ir kvapūs, bet labai maži – skersmuo nesiekia nei trijų centimetrų. Suprantama, gausite ne arbūzų (Citrúllus lanátus), bet melotrijų (Melothria scabra) sėklų. Nors abu augalai priklauso moliūginių šeimai, bet melotrijos skonis visai ne toks kaip arbūzo – veikiau kaip agurko. Tik pagal išvaizdą primena mažytį arbūzą, nes yra tamsiai žalia ir išmarginta gelsvais dryžiais. Nusiminti neverta – užsiauginsite melotrijų. Jos prižiūrimos kaip agurkai ir vartojamos kaip šios daržovės. O arbūzų pirkti teks žingsniuoti į parduotuvę.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.