Kai nepavyksta nustatyti keistų odos bėrimų ir niežulio priežasties, imame įtarti stresą, o kalti gali būti vaistuose ir produktuose esantys dažikliai.

Alergija smogia, iš kur nelaukiame

Sveikata

Kai nepavyksta nustatyti keistų odos bėrimų ir niežulio priežasties, imame įtarti stresą, o kalti gali būti vaistuose ir produktuose esantys dažikliai.

Prieš keletą metų Jungtinėse Amerikos Valstijose būta įdomaus nutikimo. 52 metų moteris ilgą laiką kankinosi dėl baisios alergijos, pasireikšdavusios daugiausia dilgėline. Negalėdama kęsti niežulio, nelaimėlė odą nusikasydavo taip, kad prasidėdavo uždegimas.

Pacientė gėrė dviejų rūšių antihistamininius vaistus ir net pradėjo vartoti hormonus, tačiau ničniekas negelbėjo. Kol, visiškai praradusi viltį, kreipėsi į dermatologą, itin sunkių atvejų specialistą.

Gydytojas, ištyrinėjęs moters ligos istoriją, iškart atmetė stresą kaip galimą alergijos priežastį – ir susimąstė apie paradokso galimybę: o kas, jeigu tokią organizmo reakciją sukelia patys vaistai nuo alergijos?

Hipotezė buvo įdomi, bet patyrė fiasko: tyrimais alerginės reakcijos į abiejų preparatų veikliąsias medžiagas pacientės organizme nenustatyta. Vis dėlto nutraukus jų vartojimą alergijos simptomai visiškai išnyko per kelias dienas.

Beliko padaryti išvadą, jog iš pradžių moteris tikrai buvo susirgusi alergija. Jos simptomams suvaldyti gydytojas skyrė antihistamininį vaistą, o tada jau pacientės organizmas reagavo į jo komponentus.

Tai kodėl tuomet alergijos testas dėl reakcijos į vaistines medžiagas buvo neigiamas?

Čia ir iškilo įtarimas, jog galbūt kaltininkas buvo ne veiklioji medžiaga, bet dažiklis, kuriuo tabletėms nuo alergijos suteikiama „prekinė išvaizda“.

Reta, bet bjauru

Gydytojai alergologai pripažįsta: reakcija į farmacijos ir maisto pramonėje naudojamus dažiklius – gana retas reiškinys. Šių chemikalų molekulės esą pernelyg mažos, o kiekiai praktiškai niekiniai. Galima sakyti, jog dažikliai į mūsų organizmą patenka homeopatinėmis dozėmis. Bet akivaizdu, kad ir jų kartais pakanka alergijos simptomams sukelti.

Patys pavojingiausi dažikliai jau seniai yra išaiškinti ir arba draudžiami, arba gamintojai privalo nurodyti tikslų jų kiekį produkte. To imtis privertė ne perdėtas atsargumas, o tikros tragedijos.

Pavyzdžiui, 1986-aisiais JAV 12 žmonių mirė patyrę anafilaksinį šoką dėl alerginės reakcijos į sulfitinius dažiklius, naudotus konservuose – kad daržovės nepakeistų spalvos. Nuo tada amerikietiškoje maisto pramonėje šiuos dažiklius draudžiama naudoti.

Kiek vėliau būta ir dar vieno panašaus atvejo: kai kurie vartotojai (1 iš 10 000) ėmė reaguoti į maisto pramonėje naudojamą sintetinį geltonos spalvos dažiklį Nr. 5, arba tartraziną. Dabar jo turintys produktai specialiai žymimi.

Natūralu – nebūtinai sveika

Didėjant visuotiniam susidomėjimui sveika mityba ir natūraliais produktais, gamintojai stengiasi ir sintetinius dažiklius keisti natūraliais.

Viena vertus, ši tendencija sveikintina. Iš kitos pusės, mūsų organizmui tenka pratintis prie naujų cheminių junginių. Ir nors visi jie pirmiau išbandomi su gyvūnais bei savanoriais, alergijų ir natūralioms medžiagoms pasitaiko. Tik jos gana retos, todėl dažnai praslysta nepastebėtos.

Vis dėlto, pavyzdžiui, 2013-aisiais alergija dažikliams maiste ir vaistuose diagnozuota 11 kartų. Iš tikrųjų tokių atvejų, gydytojų alergologų įsitikinimu, buvo dešimtis kartų daugiau. Tiesiog ne visiems jų kolegoms, dirbantiems eilinėse sveikatos priežiūros įstaigose, pavyko nustatyti ryšį tarp maistinio dažiklio ir alerginės reakcijos.

Aišku, sutinka ekspertai, kokie 100 pacientų per metus visai šaliai yra labai nedaug – ypač kitų, gausesnių alergijų fone. Tačiau kiekvienam iš tų žmonių tiksli diagnozė be galo svarbi, nes būtent jam tenka mėnesių mėnesius kęsti nemalonius simptomus, bandyti naujus gydymo būdus ir vis jais nusivilti.

Atsargumas gėdos nedaro

Ar įmanoma apsisaugoti nuo alergijos dažikliams? Dermatologai sako galintys pasiūlyti tik vieną išeitį – atidžiai studijuoti produktų etiketes ir vaistų informacinius lapelius. Jeigu juose rasite išskirtą kokį nors dažiklį ar tuo labiau nuorodą, kad jis gali sukelti alerginę reakciją, būtinai į tai atsižvelkite.

Svarbu žinoti, kad alergijos dažikliams vystosi lėtai: simptomai beveik visada pasireiškia tik susikaupus tam tikram jų kiekiui organizme. Vadinasi, išgėrus vieną ryškiaspalvę tabletę ar suvalgius vaivorykštės spalvų pyragaitį, nieko blogo jums greičiausiai nenutiks. Arba reakcija bus vos juntama ir simptomai greitai praeis.

Kitas reikalas, jeigu pradėjote naujo vaisto kursą arba įtraukėte į kasdienį valgiaraštį naują produktą. Tokiu atveju alergija pirmąkart pasireikš po kelių dienų ir simptomai pamažu stiprės. Ir jeigu pagrindinių testų alergenams išaiškinti rezultatai bus neigiami, vertėtų susimąstyti apie alergiją dažikliams.

Bėda tai, kad jų žymėjimas labiau tikėtinas maisto produktų etiketėse, o štai farmacijos pramonėje – ne visada. Šia problema užsiimantys mokslininkai siekia, kad visi vaistų gamintojai visose valstybėse įsipareigotų informuoti apie visus naudojamus dažiklius, tačiau kol taip nėra, pasistenkime patys būti budrūs.

Kaip jau minėta, alergijos dažikliams maiste ir vaistuose pasitaiko ganėtinai retai. Bet jeigu kamuoja jos simptomai, o alergijos sukėlėjo nustatyti niekaip nepavyksta, atlikite reviziją namų vaistinėlėje ir šaldytuve – gali būti, jog kaltininkas slepiasi būtent ten.

     Naudinga

Natūralūs dažikliai ir priedai, galintys sukelti alergiją:
Karminas – ryškiai raudonas pigmentas iš vabzdžių košenilių.
Anatas, arba biksinas – geltonas pigmentas, gaunamas iš dažinės turlijos sėklų.
Balkšvųjų gysločių luobelės – natūralios skaidulos, naudojamos kaip tirštiklis arba papildas virškinimo sistemos veiklai normalizuoti.
Karageninas – organinis stabilizatorius iš raudonųjų vandens dumblių.
Kampuotųjų pupenių lipai, naudojami kaip tirštikliai maisto produktuose ir vaistuose.
Pektinas.
Želatina.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.