Augdami ir derėdami aviečių krūmai sunaudojo nemažai dirvožemio maisto medžiagų. Kad kitąmet jie vėl galėtų nokinti uogas, rudenį avietyną reikia patręšti.

Rudeninis avietyno tręšimas

Sodas

Augdami ir derėdami aviečių krūmai sunaudojo nemažai dirvožemio maisto medžiagų. Kad kitąmet jie vėl galėtų nokinti uogas, rudenį avietyną reikia patręšti.

Prieš pradedant šią procedūrą, būtina pašalinti senus, silpnus ir nudžiūvusius aviečių stiebus, o paliktus kitiems metams patrumpinti, kad nustotų augti ir greičiau sumedėtų. Kiekvieną krūmą galima suformuoti iš maždaug septynių tvirtesnių stiebų, bet patartina jų palikti šiek tiek daugiau, nes avietės žiemą gali pašalti. Tada pavasarį teks išpjauti silpnesnius nereikalingus stiebus.

Be to, reikia išrauti visas piktžoles ir tarp eilučių sukasti dirvą 15–20 cm gyliu, o po krūmais – 8–10 cm gyliu. Kasti giliau rizikinga, nes galima pažeisti paviršinę šaknų sistemą. Tik atlikus šiuos darbus avietynas yra tręšiamas.

Dauguma sodininkų linkę augalus „pamaitinti“ organinėmis trąšomis – mėšlu, kompostu, durpėmis, medžio pelenais. Tręšti pradedamas trejų ketverių metų avietynas. Vienam kvadratiniam metrui reikia 4–5 kg mėšlo arba komposto. Vėlai rudenį, kai pašąla, krūmus reikėtų mulčiuoti apie 10 cm storio durpių, komposto, perpuvusio mėšlo ar smulkintos spygliuočių medžių žievės sluoksniu. Taip apsaugoma šaknų sistema nuo šalčio ir pagerinama dirvožemio struktūra.

Jeigu dirvožemis rūgštus ir augalams trūksta kalio, avietyną naudinga patręšti medžio pelenais. Tik nereikia jų padauginti – aplink kiekvieną krūmą jų šaknų plote išberiama apie 100 g pelenų. Tačiau jeigu praėjusiais metais buvo naudojamos organinės trąšos, šiemet geriau tręšti mineralinėmis.

Rudenį avietės patręšiamos kalio ir fosforo trąšomis. Kaip fosforo trąšos dažniausiai naudojamas superfosfatas – 15 g vienam kvadratiniam metrui, o kalio sulfato tokiam pat plotui reikia 20 g. Vietoj jų galima naudoti kalio magneziją – 25 g vienam krūmui. Jaunam avietynui mineralinių trąšų norma mažinama perpus. Tos trąšos įterpiamos į dirvožemį. Patyrę sodininkai rekomenduoja 30–35 cm nuo krūmo iškasti apie 20 cm gylio griovelius ir į juos įterpti trąšų.

Patartina naudoti chloro neturinčias kalio trąšas, nes avietėms kenkia didesnis jo kiekis – augalai gali susirgti chloroze.

O tie, kurie savo sode dar neaugina aviečių, bet nori turėti saldžių ir kvapių uogų, įveisti avietyną gali rudenį arba pavasarį. Avietės yra savidulkės, todėl jos auga ir dera pasodinus vieną veislę. Tačiau kai yra bent dvi trys veislės, derlius būna gausesnis. Avietynui tinkamiausia vieta sodo kampe arba pakraštyje. Bet galima sodinti ir jauno sodo tarpueiliuose ar net pomedžiuose. Svarbu, kad avietės augtų vienoje vietoje, nes tada patogiau krūmus prižiūrėti.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.