Nustojo augti paprikos, krenta vaisių užuomazgos, vysta ir krenta lapai? Tai paprikų vytulys.

Paprikas naikinanti liga

Gėlės ir augalai Sodas

Nustojo augti paprikos, krenta vaisių užuomazgos, vysta ir krenta lapai? Tai paprikų vytulys.

Ši liga dažniausiai pasireiškia antroje rugpjūčio pusėje, rudenėjant, ir gali visiškai sunaikinti augalus. Dėl to gerokai sumažėja derlius ir jo kokybė. Be vytulio, gali pasireikšti ir kitų ligų, pavyzdžiui, dėmėtligė, stipri lapų deformacija. Ligotų augalų vaisiai deformuojasi, yra smulkūs, nestandartiniai.

Dažniausiai paprikas pažeidžia verticiliozinis vytulys. Ligą sukelia dirvoje gyvenantis ir žiemojantis grybas. Jis ten patenka su augalų atliekomis ir gali išgyventi labai ilgai – iki 15 metų. Štai kodėl taip svarbu surinkti visas augalų atliekas. Micelis į paprikas patenka pro pažeistas vietas. Pažeista gyslų sistema užsikemša, vėliau dėl grybo gaminamų toksinių medžiagų visai nebefunkcionuoja ir augalas ima vysti.

Pagal vytimo laiką skiriamos trys verticiliozinio vytulio formos. Pirma – ankstyvasis vytulys, prasidedantis birželio mėnesį, praėjus maždaug mėnesiui po paprikos daigų persodinimo į nuolatinę vietą. Smarkiai sulėtėja pažeistų augalų augimas, susidaro trumpi tarpubambliai, krinta užuomazgos. Lapai gali nukristi ne nuo visų šakelių ir nuolat laistant, neleidžiant perdžiūti dirvai, augalai gali sulaukti vegetacijos pabaigos.

Kita verticiliozinio vytulio forma – rudasis vytulys. Jis paprastai pasireiškia pirmoje liepos dekadoje, o plačiau išplinta mėnesio pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Šiuo atveju augalų augimas smarkiai nesulėtėja, jie ne itin skiriasi nuo sveikų, paprastai normaliai šakojasi, tačiau lapai arba jų dalis įgauna rudą atspalvį. Jis ir išduoda, kad pažeistos paprikų gyslos, o dėl didelio išgarinamo ploto tokie augalai gali žūti net dažnai laistomi.

Trečia forma – žaliasis vytulys. Jis pasireiškia maždaug tuo pačiu metu kaip ir rudasis. Augalai vystosi normaliai, tačiau praranda gyvybingumą, ima vysti, atrodo, kad jiems trūksta drėgmės, tačiau lapai ryškią spalvą išlaiko. Maždaug po savaitės augalai nudžiūsta.

Dar viena rūšis – geltonasis vytulys. Jis labai paplitęs ir itin pavojingas. Ligą sukelia fitoplazma, gyvenanti ant kultivuojamų arba laukinių augalų. Ją platina ant laukinių augalų esantys vabzdžiai. Pirmi geltonojo vytulio požymiai – maži ir pageltę augalai. Lapai susmulkėja, sukietėja ir tampa trapūs, nes juose kaupiasi krakmolas. Pažeistų lapų viršūnės užsilenkia, primena laivelio formą. Liga pažeidžia ir žiedus – jie tampa sterilūs. Jeigu liga pasireiškė po žydėjimo ir vaisių užuomazgos spėjo susidaryti, ankštys užauga nedidelės, plonomis sienelėmis, prasto skonio. Augalai per laiką nuvysta ir žūsta.

Paprastai ligos paplitimas priklauso nuo cikadelių išplitimo. Jeigu oras balandžio viduryje ir pirmoje gegužės pusėje saulėtas ir šiltas, šie vabzdžiai gana aktyviai vystosi ir migruoja, tad perneša ligos sukėlėjus. Maždaug po mėnesio nuo jų aktyvumo pasireiškia pirmieji ligos požymiai. Jos įveikti neįmanoma, paprasčiau pabandyti išvengti. Tam reikia naudoti sėjomainą, visada nurinkti augalų atliekas, rinktis patikrintas sėklas ir sveikus daigus, vytuliui atsparias veisles. Taip pat nerekomenduojama tankiai susodinti paprikų: taip gausesnio derliaus nesulaukiama, atvirkščiai – jis gaunamas gerokai mažesnis.

Bet kurio vytulio pažeisti augalai nebepagydomi, juos būtina šalinti. Profilaktiškai prieš sėją galima apdoroti sėklas: fundazolu (0,1 gramo preparato 10 g sėklų) 10–15 parų iki sėjos arba trichoderminu (0,1 gramo preparato 10 g sėklų) prieš pat sėją.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *