Tokį patarimą duoda mokslininkai visiems, nenorintiems pavasariop sustorėti. Yra produktų, galinčių numalšinti alkį ir neapkrauti nereikalingomis kalorijomis.

Žiemą valgykite lašinius

Grožis Sveikata

Tokį patarimą duoda mokslininkai visiems, nenorintiems pavasariop sustorėti. Yra produktų, galinčių numalšinti alkį ir neapkrauti nereikalingomis kalorijomis.

Pirmojoje vietoje tarp tokių – švieži vaisiai ir daržovės. Tačiau jie tikrai ne vieninteliai.

Sotu ir nekaloringa

Dietologai daržovių ir vaisių privalumus apibendrina trumpai: vanduo, deguonis, ląsteliena. Pavyzdžiui, obuoliuose yra apie 25 proc. deguonies. Svarbu žinoti tik, kad negalima krimsti jų po sočių pietų – tik tuščiu skrandžiu ir prieš pagrindinį dienos valgį. Tuomet obuoliai paskatins medžiagų apykaitą, užtikrins greitesnį sotumo jausmą.

Nepersivalgyti per pietus padės ir persimonai, agurkai – tai puikiausias aperityvas.

Grįžtant prie obuolių, šie vaisiai dar ir saugo mūsų plaučius nuo kenksmingo aplinkos poveikio, taip pat tabako dūmų. Dėl to medikai pataria rūkantiesiems valgyti kuo daugiau obuolių – ar bent po du per dieną.

Po žalumynų sočių ir nekaloringų produktų reitinguose karaliauja augalinių baltymų turtingas maistas. Jis organizmą pasotina, energijos papildo greičiau nei riebalai arba angliavandeniai. Tai svari priežastis rinktis klampius patiekalus. Tokius, kaip vandenyje virta avižinė košė: skrandį ji pripildo dukart labiau nei suvalgyti sausi dribsniai, nors pagrindinis ingredientas abiem atvejais tas pats.

Kruopų nuoviras išvis nuostabus dalykas – padeda užgydyti pažeistą ar sudirgusią skrandžio gleivinę, mažina rūgštingumą, o tai ypač aktualu sergantiesiems gastritu.

Ir vis dėlto vienas tinkamiausių produktų žiemą yra šparagai, tobulai kontroliuojantys sotumo jausmą. Jie dar ir turtingi imunitetą palaikančio seleno bei maistinių skaidulų, padedančių išjudinti medžiagų apykaitą, kai mes patys judame per mažai.

Iššūkis – atsilaikyti prieš saldumynus

Žiemą tai itin nelengva. Kartais net atrodo, jog prie saldėsių dabar traukia labiau nei kada nors anksčiau. Mokslininkų aiškinimu, dėl to kaltas vitamino D deficitas. Visi žinome, jog šaltuoju metų laiku, trūkstant saulės šviesos, jo gauname dar mažiau nei paprastai. Tačiau neseniai buvo įrodyta, kad vitamino D dariniai sulaiko pernelyg didelį alkio hormonų išsiskyrimą organizme. Taigi jeigu jo trūksta, valgyti norime net tuomet, kai kūnui maistas visiškai nereikalingas. Blogiausia, jog organizmui stokojant vitamino D labiausiai norisi sveikatai kenksmingų greitųjų angliavandenių. Ir šaltais tamsiais žiemos vakarais ranka pati tiesiasi prie šokoladinių saldainių ar bandelių…

Dietologai įspėja: pasiduodami saldumynų vilionėms, mes kenkiame sau iškart dviem būdais – kaupiame antsvorį ir „pjauname“ skrandį ir kepenis. Tai dar viena rimta priežastis išsitirti vitamino D kiekį kraujyje ir laiku papildyti jo atsargas. Su maistu gaunamas vitaminas

D, kaip turbūt pamenate, geriausiai pasisavinamas kartu su pieno produktais. Taigi ypač žiemą būtina pusryčiams suvalgyti arba porą gabalėlių nelabai riebaus sūrio, arba 100–150 g varškės. Tuomet dieną bus lengviau kontroliuoti alkio jausmą.

Medžiagų apykaita pagal grafiką

Žiemą, kai maža šviesos ir sunkiau palaikyti hormonų pusiausvyrą, itin svarbus laikas, kada mes valgome.

Amerikiečiai tyrėjai yra įrodę, jog idealus metas pusryčiams – nuo 7.30 iki 8.30 val. Tokiu laiku mūsų organizme fiksuojamas galingiausias kortizono, dar vadinamo aktyvumo hormonu, pliūpsnis.

Atitinkamai idealus laikas pietauti – nuo 13 iki 13.30 val. Tuomet jau būna įsibėgėjusi insulino gamyba organizme, cukraus kiekis kraujyje krenta, taigi dažniausiai ir patys pajuntame, jog ima stigti „degalų“.

Maistas, suvalgytas per valandą po nubudimo, iki 20 proc. paspartina visą dieną vykstančius medžiagų apykaitos procesus.

Pusryčiams idealu valgyti baltyminį maistą – pavyzdžiui, virtą liesą mėsą, – ir lėtuosius, arba sudėtinguosius, angliavandenius: košes, grūdėtą duoną.

JAV dietologai sykį metus analizavo kelių šimtų žmonių mitybos režimą. Tiems iš jų, kurie nevalgydavo pusryčių, buvo pastebėtas padidintas alkio hormonų išsiskyrimas, polinkis persivalgyti ir nutukti. Kiti tyrimo dalyviai, rytais nepatingėdavę skirti laiko ir dėmesio valgiui, vėliau dieną suvalgydavo mažiau kaloringo maisto ir mažiau prisivalgydavo prieš miegą.

Saugote figūrą? Venkite peršalti

Pavasariop liūdnai žvelgdami į nesusisegančias kelnes vargu ar pagalvojame, jog dėl to galėjo būti kaltos peršalimo ligos, kuriomis persirgome žiemą. Pasirodo, antibiotikai ne tik naikina naudingąją žarnyno mikroflorą ir gali išprovokuoti alergiją, bet ir sukelti tikrų tikriausią nutukimą.

Atrodytų, koks gali būti ryšys tarp tablečių ir nereikalingų kilogramų? Kaip paaiškėjo, tiesioginis. Amerikiečiai specialistai iš Niujorko universiteto įrodė, kad mūsų virškinimo trakto mikroflora, atsakinga už naudingųjų medžiagų pasisavinimą, kartu kontroliuoja ir riebalų absorbciją. Taigi ji, be viso kito, saugo nuo nutukimo. Kol antibiotikai tuos mikroorganizmus gerokai praretina.

Šios mokslininkų išvados jau patvirtintos bandymais su gyvūnais. Laboratorinės pelės, kurioms buvo leidžiami antibiotikai – net ir trumpas jų kursas – ir po to neduodama priemonių mikroflorai atkurti, priaugdavo svorio.

O Danijos specialistai nustatė, kad vaikai, per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius gavę dideles antibiotikų dozes, kitus 7 metus buvo labiau linkę turėti antsvorio.

Suprantama, yra situacijų – susirgus pneumonija, inkstų uždegimu, kitomis ligomis, – kuomet be antibiotikų kurso neįmanoma išsiversti. Svarbu tik nepiktnaudžiauti tokiais vaistais, kuriuos anksčiau dažnas gerdavome kas kartą persišaldę.

Taip pat labai svarbu baigus bakterijas naikinančių vaistų kursą atitinkamais preparatais atkurti žarnyno mikroflorą.

Riebalai – tik pagal grafiką?!

Gera žinia mėgstantiesiems sočiai pavalgyti: riebalai gali padėti numesti nereikalingą svorį. Tokią

netikėtą išvadą padarė Jeruzalės hebrajų universiteto specialistai, įrodę, jog medicina kupina paradoksų.

Pasirodo, esama būdų priversti net didžiausią priešą pereiti į tavo pusę – tereikia tinkamai sudarytos riebalų gausios dietos. Jos laikantis, mažėja kūno masė ir formuojasi unikali medžiagų apykaita, kuomet per maistą gautų riebalų atsargos nebekaupiamos, o iškart sunaudojamos energijai gaminti.

Skamba painiai, bet iš tikrųjų yra labai paprasta: lieknėjant labai svarbus griežtas mitybos grafikas. Ką valgote, nėra taip svarbu, svarbu, jog valgytumėte tomis pačiomis valandomis ir taip pat griežtai ribotomis porcijomis.

Ir ši teorija, žinoma, buvo patikrinta su laboratorinėmis pelėmis. Graužikus mokslininkai padalijo į keturias grupes. Pirmąją 18 savaičių maitino riebiu maistu, bet tiksliai tuo pačiu laiku ir visiškai vienodomis porcijomis. Kitai grupei duodavo nekaloringo maisto – kiek norėdavo ir kada norėdavo. Trečia pelių grupė laikėsi mažai kaloringos dietos, ketvirtoji ėdė riebų maistą ir be jokio grafiko. Eksperimentui baigiantis, labiausiai nutuko pelės, nekontroliuojamai ėdusios riebų maistą. O mažiausiai po visko svėrė ne tos, kurios laikėsi dietos, bet graužikai, mitę riebiu, kaloringu maistu – užtat pagal grafiką. Dar daugiau: pakito šių pelių medžiagų apykaita – į organizmą patekę riebalai nebūdavo kaupiami, o eikvoti energijai gaminti tuomet, kai organizmas maisto negaudavo.

Žmogaus organizmas, suprantama, sudėtingesnis už pelės. Tačiau dietologai pritaria: ir mūsų mityboje drausmė labai svarbi. Taigi laikytis režimo yra daug naudingiau nei skaičiuoti riebalus produktuose.

     „Žieminis nutukimas“ – ne pramanas!

Tai, kad pavasariop daugelis jaučiamės mažų mažiausiai putlesni, nei buvome rudenį, nėra susiję vien tik su maistu ir neišvengiamu šventiniu persivalgymu per Kalėdas ir Naujuosius.

Šviežiausi moksliniai tyrimai atskleidė, jog dėl to, kad šaltuoju metų laiku priaugame svorio, kaltas ir saulės šviesos stygius. Mat jos spinduliai ne tik gerina nuotaiką bei padeda organizmui gaminti vitaminą D, tačiau ir mažina riebalų kiekį jame, reguliuoja medžiagų apykaitą. Maždaug prieš metus kanadiečiai mokslininkai iš Albertos universiteto nustatė, jog žmogaus kūnui negaunant pakankamai saulės spindulių, poodinis baltųjų riebalų sluoksnis – didžiausias ir labai svarbus viso organizmo medžiagų apykaitai, – ilgainiui liaujasi funkcionuoti. Specialistai net neabejoja, jog tai yra priežastis, lėmusi dabartinę nutukimo, cukrinio diabeto ir širdies kraujagyslių sistemos ligų epidemiją pasaulyje. Tyrėjų aiškinimu, kai saulės skleidžiamos, bet mūsų akiai nematomos mėlynosios šviesos spinduliai prasiskverbia pro odą ir paliečia iškart po ja esančias riebalų ląsteles, lipidų lašeliai susitraukia ir išsprūsta iš ląstelės. Taigi ląstelėse sukauptos riebalų atsargos sumažėja. Ir atvirkščiai: kai negauname pakankamai saulės spindulių – o taip būna gerus 8 mėnesius per metus, – ląstelės netrukdomos kaupia riebalus, taip prisidėdamos prie dažną po žiemos kamuojančio kūno svorio padidėjimo.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.