Šimtmečius moterys dėjo svarbų indėlį į mokslo žinias, tačiau prireikė ilgai laukti, kol jų atradimai buvo pripažinti.

Tada ir dabar: moterys, keičiančios pasaulį

Įvairenybės Mokslas

Šimtmečius moterys dėjo svarbų indėlį į mokslo žinias, tačiau prireikė ilgai laukti, kol jų atradimai buvo pripažinti.

Pernelyg dažnai knygose ir akademiniuose kursuose, kuriuose nagrinėjama mokslo istorija, pamirštamos nuostabios, novatoriškos moterys, pakeitusios pasaulį.

Įėjo į istoriją

Retas jaunuolis ar net suaugęs gali įvardyti daugiau nei dvi ar tris moteris mokslininkes, tačiau atėjo laikas tai pakeisti! Susipažinkite su žymiosiomis mokslininkėmis.

Pirmoji moteris istorijoje, laimėjusi Nobelio premiją ir vienintelė, gavusi dvi Nobelio premijas dviejose skirtingose disciplinose (chemijos ir fizikos), lenkų ir prancūzų fizikė ir chemikė Mari Sklodovska Kiuri. Ji įdėjo didžiausią indėlį atrandant radioaktyvumą ir visiems laikams pakeitė žmonių požiūrį į pasaulį. M. Kiuri taip pat atrado du elementus – polonį ir radį, o elementas kiuris pavadintas jos garbei. Mari vadovaujant buvo atlikti pirmieji pasaulyje navikų gydymo tyrimai, ji įkūrė Kiuri institutus Paryžiuje ir Varšuvoje, kurie iki šiol yra pirmaujantys medicinos tyrimų centrai. Be to, šią moterį galima pavadinti karo didvyre, išgelbėjusia ne vieną gyvybę – ji sugalvojo sukonstruoti pirmąjį „radiologinį automobilį“, transporto priemonę su rentgeno aparatu. Šis atradimas sudarė galimybes karo lauko gydytojams operacijų metu naudoti rentgenografiją. Viena iš pagrindinių kliūčių buvo tai, kad rentgeno aparatui buvo reikalinga elektra, tačiau M. Kiuri šią problemą išsprendė automobilyje sumontuodama elektros generatorių. Tad benzinu varomas automobilio variklis galėjo tiekti reikiamą elektros energiją.

Būti kuo nori

Dar viena moteris, kurios vardas skamba mokslo istorijoje, yra Gertrūda Elion. Ji – amerikiečių biochemikė ir farmakologė, kuri mirus seneliui nusprendė savo gyvenimą susieti su medicina. G. Elion baigė bakalauro ir magistrantūros studijas gamtos mokslų srityje, tačiau taip ir neįgijo oficialaus daktaro laipsnio. Nepaisant to, ji išrado pirmąjį leukemijos gydymą ir pirmąjį imunosupresinį vaistą organų transplantacijai. Net ir išėjusi į pensiją 1983 m., ji toliau prižiūrėjo laboratoriją bei vadovavo pirmojo vaisto nuo AIDS kūrimui.

Amerikietė, 1988 m. kartu su kolegomis gavusi Nobelio premiją už inovatyvius vaistų kūrimo metodus, naujus gydymo nuo narkotikų priklausomybės principus, prisidėjo kuriant vaistus nuo maliarijos, meningito, leukemijos, podagros, herpes virusų sukeltų ligų. Jos ryžtą geriausiai galima apibendrinti jos citata: „Neleisk, kad kiti tave atkalbinėtų arba sakytų, kad tu negali to padaryti. Mano laikais man sakydavo, kad moterys nebūna chemikėmis. Nematau jokios priežasties, kodėl mes jomis negalėtume būti.“

Išgelbėjo žmoniją

Alisija Augusta Bol gimė 1894 metais Siatle, Vašingtone. Vaikystėje mergaitės susidomėjimą chemija įžiebė tėvų pomėgis fotografijai – tuo metu tai buvo sudėtingas procesas, nuotraukoms išryškinti buvo naudojami įvairūs cheminiai mišiniai. Puikiais rezultatais užbaigusi mokyklą, mergina įstojo į Vašingtono universiteto farmacinės chemijos bakalauro studijų programą, o po šios – ir į farmacijos bakalauro studijas. Tolesnėms studijoms pasirinkusi Havajų universitetą, Alisija tapo pirmąja moterimi ir pirmąja juodaode, šioje institucijoje gavusia chemijos magistro laipsnį ir tapusia chemijos dėstytoja universitete. Didžiausias šios jaunosios mokslininkės pasiekimas – suleidžiamų vaistų nuo raupsų išradimas. Šie vaistai buvo naudojami iki pat 1940-ųjų, kai buvo išrastas visas šios ligos gydymas. Šis metodas dabar vadinamas Bol metodu, taip išreiškiant pagarbą išradėjai, palengvinusiai tūkstančių žmonių gyvenimus.

Amžinasis gyvenimas – mokslininkės rankose

Ar yra būdų pasiekti amžiną gyvenimą? Į šį klausimą atsakymų šiandien ieško pasaulyje garsi molekulinės biologijos mokslininkė Sintija Kenyon. Atsakymas nėra paprastas, bet jos genetiniai tyrimai rodo, kad gali būti įmanoma gerokai pailginti gyvenimą. Tyrinėdama žemės gyvius, S. Kenyon nustatė, kad daf2 hormono receptorių mutacija padvigubina paprastos kirmėlės gyvenimo trukmę, nepakenkiant jos gyvenimo kokybei. Įspūdingiausia S. Kenyon tyrimų dalis yra ta, kad pakartojus tyrimus su pelėmis, pasireiškė tas pats poveikis. Kadangi pelės yra žinduoliai, gali būti, kad tą patį poveikį būtų galima pasiekti ir žmonėms. Kita išvada buvo ta, kad gyvos būtybės, turinčios mutavusius daf2 hormono receptorius, rečiau serga ligomis, kuriomis sergama vyresniame amžiuje, tokiomis kaip Alcheimeris, vėžys ar širdies ligos. Šie atradimai buvo padaryti daugiau nei prieš du su puse dešimtmečio, o dabar jos tikslas – 100 metų pailginti žmonių gyvenimą.

Kuria žmogaus širdį

Ar kada įsivaizdavote, jog iš jūsų kamieninių ląstelių būtų galima išauginti visiškai jums pritaikytą ir tobulai tinkamą kaulą? Tai gali amerikiečių biomedicinos inžinierė, „EpiBone“ įmonės, auginančios kaulus skeleto rekonstrukcijai, įkūrėja ir generalinė direktorė Nina Tandon. Jos išradimas leidžia gydytojams ištaisyti kaulų defektus žmonėms naudojant paciento kamienines ląsteles. Iš paciento kamieninių ląstelių laboratorijos aplinkoje mokslininkai išaugina naujus ir sveikus kaulus. Jie gali būti pagaminti pagal tikslius matmenis, kad tiktų paciento kūnui, sudėjimui. Tai taip pat šis atradimas reiškia, kad paciento imuninė sistema natūraliai priims naują kaulą, o ne kovos su juo. Taigi, vaikams ir suaugusiesiems, turintiems kaulų ligas ar defektus, būtų išauginami kaulai, kurie leistų gyventi visavertį gyvenimą.

N. Tandon taip pat kuria žmogaus širdis naudodama tą patį metodą. Nenuostabu, kad ji pelnė tiek daug pagyrimų – ji tapo TED stipendijos gavėja bei žurnalas „Foreign Policy“ 2015 m. mokslininkę pavadino pasauline mąstytoja. Tai, ką Nina Tandon daro moksle, yra tikrai nuostabu ir gali turėti didelės įtakos mūsų sveikatai tiek dabar, tiek ir ateityje.

Nenusileidžia pasaulio įžymybėms

Archeologijos mokslo pasaulis neįsivaizduojamas be žymiosios archeologės Marijos Gimbutienės. Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių šio mokslo atstovių, kuri savo tyrimuose sujungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, pakeitusią Europos priešistorės sampratą. Mokslininkė ne tik aprašinėjo radinius, bet ir ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę ir kurti teorijas. Ji geriausiai žinoma dėl savo novatoriškų hipotezių apie Europos kultūrinį vystymąsi ir tapatybę, taip pat apie lyčių lygybe pagrįstą matristinę visuomenę, buvo plačiai pripažinta pasaulinėje mokslo bendruomenėje. Netgi Džo Kembelas, garsusis JAV mitologas, rašytojas ir dėstytojas, žinomas dėl savo archetipinių herojų studijų mitologijos srityje, žavėjosi šia mokslininke.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.