Stiklinė sulčių per dieną padės išsaugoti stiprų imunitetą, sveiką širdį ir svorį.

Sulčių savybės, apie kurias nežinojote

Grožis Sveikata

Stiklinė sulčių per dieną padės išsaugoti stiprų imunitetą, sveiką širdį ir svorį.

Pasaulio sveikatos organizacija primygtinai primena apie būtinybę kasdien suvalgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių – tai yra penkiskart po 100 g. O tai tikrai nėra labai daug: pavyzdžiui, puselė obuolio arba pomidoro, agurkas, paprika arba kriaušė ir panašiai.

Taip pat ekspertai rekomenduoja vieną tų šviežių daržovių ar vaisių porciją pakeisti stikline sulčių. Jei yra galimybė, taip pat šviežių. Išgerti jas kaip antruosius pusryčius arba vietoj užkandžio tarp pietų ir vakarienės. O kokias sultis rinktis, spręsti jau jums.

Vaisių – širdžiai ir kraujagyslėms

Nyderlandų mokslininkai iš trijų tyrimo institutų – Nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos, Utrechto universiteto medicinos centro ir Hagos taikomųjų mokslų universiteto – atliko plataus masto tyrimą siekdami išsiaiškinti, kaip vaisių sultys veikia žmogaus širdies kraujagyslių sistemą.

Net 14 metų specialistai analizavo daugiau kaip 30 000 žmonių nuo 20-ies iki 60 metų mitybos racioną. Kaip parodė rezultatai, išgeriant maždaug 7 stiklines vaisių sulčių per savaitę – taigi po stiklinę kas dieną, – mažėjo širdies kraujagyslių sistemos ligų išsivystymo, insulto ir išeminės širdies ligos rizika.

Tuo nereikėtų labai stebėtis. Daugumoje vaisių, iš kurių tradiciškai spaudžiamos sultys, yra visas rinkinys antioksidantų. O antioksidantai, kaip visi žinome, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių būklę.

Maža to: kai kurias daržoves arba vaisius apdorojus termiškai (pavyzdžiui, pasterizuojant sultis), antioksidantų netgi padaugėja. Taip, be kita ko, nutinka pomidorams, ananasams. Pastarasis, jei šviežias, gali netgi sukelti alergiją – dėl itin didelio vitamino C kiekio. Pasterizuojant ananasų sultis, dalis vitamino suyra, bet stiklinėje vis tiek lieka kiekis, beveik prilygstantis rekomenduojamai vitamino C paros normai, reikalingai sveikai širdžiai bei stipriam imunitetui palaikyti.

Kita vertus, gerti daugiau kaip stiklinę vaisių sulčių per dieną nerekomenduoja jau dietologai. Sultyse esančią fruktozę organizmas pasisavina greičiau, nei iš šviežių vaisių, o ląstelienos jose gerokai mažiau. Dideli sulčių mėgėjai, perdien išgeriantys daugiau kaip dvi stiklines saldaus gėrimo, rizikuoja užsiauginti nereikalingų kilogramų.

Ko jokiu būdu negalima daryti, tai laikytis sulčių monodietos. Ji gali rimtai pakenkti organizmui, kuris negaus pakankamai baltymų ir susidurs su vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimais.

Daržovių – lieknėjantiesiems

Tokios sultys tikrai padeda mesti svorį. Įdomiausia, jog ne tik šviežiai išspaustos, pavyzdžiui, salierų ir morkų, bet ir gatavi mišiniai: tarkime, pomidorų ir burokėlių.

Daugybė žvaigždžių vieną valgį per dieną yra pakeitusios stikline daržovių sulčių. Mat jose užtektinai ląstelienos, mineralų ir mikroelementų, padedančių palaikyti organizme reikiamą elektrolitų balansą.

Turbūt pats naujausias šios mados vėjas – gerti šviežiai išspaustas salierų sultis. Medikai pritaria, kad jos gali padėti kovoti su odos ligomis, palaikyti imunitetą ir sveiką svorį, mažinti nuovargį ir netgi gelbėti nuo migrenos ir žvynelinės.

Nors salierai mokslo pasaulyje nėra taip garbinami, kaip, tarkime, avokadai, jų nauda sveikatai neabejojama. Vienais naujausių tyrimų, salierų ekstraktas pasižymi gydomųjų savybių gausa: padeda kovoti su bakterijomis, įveikti uždegimus ir pan. Jis mažina gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje. Kalorijų salieruose mažai, o maistinių skaidulių, folio rūgšties, vitamino K, kalcio ir kalio – daug.

Specifinį salierų kartumą sultyse panaikinti padės šlakelis citrinos.

Uogų – nuo skausmų ir nemigos

Naujausi mokslininkų iš skirtingų pasaulio kampelių atradimai rodo, kad vyšnių sultyse yra augalinio melatonino, padedančio normalizuoti miegą.

Vis dažniau ekspertai pabrėžia ir vyšnių sulčių naudą atgaunant jėgas po treniruotės, malšinant skausmą, kovojant su uždegimu.

Rusijoje atlikti vyšnių sulčių tyrimai atskleidė, kad jose yra daugiau kaip 30 maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų, darančių šį produktą unikalų.

Vyšniose beveik nėra sacharozės, bet randama daug natūralaus saldiklio sorbito, organinių rūgščių, jos turtingos mineralinių bei polifenolinių junginių.

Polifenolinių junginių gausu ir vyšnių sultyse: flavonoidų (daugiausia antocianinų), hidroksicinamonų rūgščių. Šios medžiagos – itin galingi antioksidantai, taigi padeda organizmui kovoti su neigiamu aplinkos poveikiu.

Vyšnių sultyse, be kita ko, apstu mineralinių medžiagų: kalio, magnio, vario, mangano. Nustatyta, kad porcijoje vyšnių nektaro yra apie

15 proc. būtinos flavonoidų paros normos, 20 proc. – antocianinų, o hidroksicinamonų rūgščių kiekis paros dozę net viršija. Porcijoje vyšnių nektaro taip pat yra vidutiniškai 10 proc. žmogui per parą reikalingo vario ir mangano, 6 proc. kalio, 3 proc. magnio.

     Naudinga

  • Šviežias sultis būtina išgerti per 10 minučių po jų pagaminimo.
  • Sultis geriamos nedideliais gurkšneliais kuo ilgiau palaikant jas burnoje.
  • Plonytę odelę turinčias daržoves bei vaisius (obuolius, kriaušes, abrikosus, pomidorus) lupti nebūtina.
  • Nepavyks išspausti sulčių iš minkštų vaisių – papajų, avokadų, mangų, bananų, taip pat imbiero.
  • Naudingiausios yra sultys su vaisių ar uogų minkštimu – jose daug ląstelienos.
  • Sultys geriamos 30 minučių iki valgio.
  • Kaulavaisių (slyvų, persikų ir panašiai) sultys nemaišomos su jokiomis kitomis sultimis.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.