Saldžioji užsispyrėlė

Gėlės ir augalai Sveikata

Nepaisant ypatingos stevijų meilės šilumai, kai kuriems sodininkams pavyksta jų užsiauginti – bent vienam sezonui! – ir mūsų platumose.

Turbūt nė vienas augalas nebuvo tiek po pasaulį blaškytas, kiek stevijos. Savo kelią jos pradėjo gimtajame Paragvajuje, kur nuo seno buvo įprasta stevijų lapelius tiesiog skinti ir kramtyti. Rezultatas – tarp paragvajiečių mažiausiai sergančiųjų cukriniu diabetu visoje planetoje.

Vakarai saldžiąją žolę, kurią vietos indėnai per amžius naudojo maistui gardinti, atrado 1887-aisiais. Būtent tais metais gamtininkas Antonijus Bertonis aprašė, ištyrinėjo ir botaniškai klasifikavo augalą pavadindamas jį Stevia Rebaudiana.

Per visą pasaulį iki Japonijos

Vėliau stevija dar daug kartų buvo pamiršta ir atrasta iš naujo, kol šios kultūros auginimo rimtai ėmėsi japonai.

Po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų jiems teko skubiai ieškoti pigaus ir lengvai prieinamo adaptogeno – preparato, didinančio žmogaus organizmo atsparumą kenksmingiems išoriniams poveikiams. Galiausiai pasirinko augalą iš Pietų Amerikos bei ėmė aktyviai jį naudoti tautai sveikatinti.

Neilgai trukus japonai jau surinkdavo daugiau kaip 80 proc. pasaulinio stevijų derliaus ir sunaudodavo 90 proc. paruoštų (džiovintų) jų lapų. Stevijų auginimui ir eksportui iš kitų valstybių nebuvo gailima jokių lėšų.

Mūsų kraštuose apie kone stebuklingas stevijų savybes pradėta kalbėti tik 9-ajam dešimtmečiui baigiantis – tiksliau, po Černobylio katastrofos. Staiga dėl šio augalo iš proto ėmė kraustytis net mokslininkai ir medikai.

Sveikata kiekviename lapelyje

Džiovinti stevijų lapai 30 kartų saldesni už cukrų, o juose esantis natūralus saldiklis steviozidas – visus 300 kartų. Tačiau stevijoms pasaulinę šlovę pelnė ne vien faktas, jog augalas yra galingas saldiklis. Pasirodo, tas saldiklis dar ir labai sveikas.

Bene svarbiausias stevijų privalumas – jos aprūpina organizmą energija be insulino pagalbos. Tai ypač svarbu jau sergantiems cukriniu diabetu arba susidūrusiems su tokia grėsme dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje žmonėms.

Tačiau stevijos taip pat stiprina kraujagyslių sieneles, stabdo navikų susidarymą, gelbsti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, skatina blogojo cholesterolio ir radionuklidų pasišalinimą. Teigiama, kad nuolat geriant džiovintų stevijų lapų ekstraktą organizmas atjaunėja, pagerėja odos būklė – net išsilygina raukšlės!

Darbas skrupulingiems

Deja, užsiauginti stevijų nėra paprasta. Mūsų sąlygomis augalai, pakeliantys tik silpnas šalneles, dažniausiai neištveria žiemos ir žūsta.

O štai dauginti stevijas galima pačiais įvairiausiais būdais: auginiais, atlankomis, kupsto dalijimu, sėklomis. Dauguma sodininkų pirmenybę teikia pastarajam metodui, nors stevijų sėjimas irgi turi savų niuansų. Pirmiausia, augalų sėklos nepaprastai smulkios, o jų daigumas menkas. Taigi net mažiausias nukrypimas nuo agrotechnikos negailestingai atsiliepia rezultatui – kartais daigų galima išvis nesulaukti. Visais kitais atžvilgiais stevijų sėja nėra kažkuo ypatinga. Daryti tą geriausia trečiojoje vasario dekadoje. Daigams auginti parenkamas drėgnas velėninės žemės ir humuso mišinys vienodomis dalimis, dar pridedama 20–25 proc. smėlio. Substrato paviršius idealiai išlyginamas, suspaudžiamas ir dosniai palaistomas. Durpės stevijoms netinka – teigiama, kad jose esančios bakterijos pražudo daigus.

Stevijos nėra greitai augantis augalas – vien sudygimo kartais gali tekti laukti 21 dieną.

Drėgmė, šiluma, tamsa

Paruošus žemę, imamasi pačių sėklų. Jos 30 minučių pamerkiamos į šiltą kalio permanganato tirpalą (0,5 g vienam litrui vandens), tada apdžiovinamos ir lygiai paberiamos ant drėgnos žemės. Sėklos šiek tiek paspaudžiamos delnu ir labai lengvai užberiamos žeme. Būkite itin atsargūs – per storas žemės sluoksnis, ir stevijos išvis nesudygs.

Žemę vėl sudrėkinkite, tik šįkart iš purkštuvo, kad nepajudintumėte sėklų, ir uždenkite plėvele. Tik atminkite, kad substratas po ja visada turi būti drėgnas.

Taip pat pasirūpinkite apsaugoti sėjinukus nuo tiesioginių saulės spindulių (galite pridengti juos kad ir laikraščiu).

Kol sudygs, pastatykite vazonus pačioje šilčiausioje namų vietoje.

Niekur neskubantis augalas

Sudygsta stevijos per 6–8 dienas. Daigeliai pasirodo kartu su piktžolių, bet nesirūpinkite – juos atskirti labai lengva: piktžolės tuojau pat ištįsta, stevijos – ne.

Vazonus su daigais iškart perkelkite į kuo šviesesnę ir tokią pat šiltą vietą, o tada… apsišarvuokite kantrybe. Mat auga stevijos labai lėtai.

Visą tą laiką daigus svarbu reguliariai purkšti vandeniu (ne rečiau kaip 6–8 kartus per parą) bei rūpintis aplinkos temperatūra ir drėgnumu. Plėvelės jokiu būdu nenuimkite.

Pikuojamos stevijos pasirodžius dviem arba daugiau tikrųjų lapų. Tada daigai su visu gumulu žemės, kurioje augo, perkeliami į atskirus vazonėlius. O toliau jau prižiūrimi kaip ir bet kokių kitų augalų daigai: laiku laistomi, patręšiami.

Šiluma kaulų nelaužo

Perkelti į atvirą dirvą stevijų irgi neskubėkite – sulaukite paskutinio gegužės dešimtadienio, kai šalnų grėsmė jau bus praėjusi. Nors dengiant polietilenu arba agroplėvele, išsodinti daigus galima ir dviem savaitėmis anksčiau.

Sodindami stevijas į kiekvieną duobutę įdėkite 0,3–0,5 kg biohumuso arba kompostinės žemės ir 2 šaukštus pelenų. Daigų nesugrūskite – atstumas tarp augalų turi būti ne mažesnis kaip 35–40 cm, tarp eilių – 60 cm.

Pastebėta, kad stevijų daigai geriau įsišaknija ir augalai būna kokybiškesni, jeigu pirmąsias 2–3 savaites po pasodinimo praleidžia po plėvele. Per tą laiką juos galima patręšti vištų mėšlu (2/3 kibiro šviežio mėšlo užpilama vandeniu tik tiek, kad jį apsemtų).

Pasodintus augalus būtina reguliariai laistyti, ypač jei vasara sausringa.

Pirma derlius, paskui – sėklos

Stevijų sužydėjimas – ženklas, jog metas imti derlių. Tuo metu jų lapeliuose būna sukauptas didžiausias kiekis steviozido.

Augalai nupjaunami 10–15 cm aukštyje nuo žemės ir džiovinami šešėlyje.

Sėklos renkamos, kai stevijos visai nužydi ir žiedynai sudžiūsta – rugpjūčio pabaigoje arba net rugsėjį. Tai nėra lengvas darbas. Reikia būti labai atidiems ir nepraleisti akimirkos, kada sėklos subręsta. Nespėsite laiku, ir jas išnešios vėjas.

Auginti stevijas savoje lysvėje – ne tik galimybė išspręsti sveikatos problemas, bet ir įdomus iššūkis kiekvienam sodininkui. Susidraugauti su stevijomis bet kuriuo atveju verta.

     Receptas

Pasigaminti stevijų ekstrakto labai lengva.
1,5–2 šaukštus džiovintų stevijų lapų užpilkite 1 stikline vandens, užvirinkite, pavirkite 6–8 minutes, nukaiskite ir palaikykite 45 minutes, kad pritrauktų. Ekstraktą pilkite į kavą, arbatą ir gamindami patiekalus, kuriems paprastai naudojate cukrų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.