Jei reikėjo įrodymų, kad esate priklausomi nuo cukraus, štai jie.

Saldūs spąstai

Grožis Sveikata

Jei reikėjo įrodymų, kad esate priklausomi nuo cukraus, štai jie.

Cukrus – visomis jo formomis – ne tik prideda nereikalingų kilogramų, bet ir didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, II tipo diabetu. Jis net gali sukelti kai kurių formų vėžio grėsmę.

Taigi maža to, kad priklausomybė nuo cukraus kėsinasi suardyti sveikatą, ji dar ir „pertvarko“ smegenis taip, kad šios trokštų daugiau cukraus. O kai negauna, apdovanoja mus kuo tikriausiais abstinencijos simptomais.

Tiesa, toli gražu ne visi gydytojai bei dietologai pripažįsta, kad priklausomybė nuo cukraus yra tikras fiziologinis reiškinys. Tuo metu ja tikintys medikai būgštauja, jog dėl to nuo tokios priklausomybės kenčiantys žmonės, kurių esą daugybė, stokoja pagalbos koreguojant savo dietą.

Kaip ir be šito susivokti, kad tapote cukraus spąstų auka?

Slepiate savo „nuodėmę“

Daugelis nuo cukraus priklausomų žmonių žino, kad valgo jo per daug. Bet, užuot ieškoję išeities, šį įprotį nuo visų slepia. Taip pat ir nuo savęs.

Jeigu ieškote pasiteisinimo suvalgyti desertą arba deratės patys su savimi dėl dar vieno saldainio – o gal turite atokią vietelę, kur laikote saldainius ir kartais paslapčia jais mėgaujatės – tai jau užtikrintas priklausomybės ženklas, tikina specialistai.

Pasitenkinimui reikia vis daugiau

Visos priklausomybės yra vienodos: ar tai būtų svaigalai, ar saldumynai, tolerancija jiems su laiku didėja. Tad jeigu pastebėjote, kad vieno saldainio ar pyragaičio užgaidai patenkinti jau nebepakanka – širdis prašo dar bent puselės skanumyno arba, geriau, dviejų, turite reikalų su priklausomybe.

Saldumynus kemšate net nebūdami alkani

Tai vienas ryškiausių, akivaizdžiausių priklausomybės nuo cukraus ženklų – kai siekiate saldainio nejausdami fizinio alkio. Prisiminkite, kiek kartų po sočių pietų, kone braškančiais šonais dairėtės po namus, ką čia dar skanaus suvalgius? Jus tuomet valdė priklausomybė.

Noras „kažko saldaus“ niekada nepraeina

Prisivalgius saldumynų, cukraus kiekis kraujyje po kurio laiko visada sumažėja. Mat insulinas visą jį išgrūda į ląsteles taip bandydamas apsaugoti organizmą nuo galimos žalos. Deja, kartu padaro meškos paslaugą, nes, sumažėjus gliukozės kraujyje, ir vėl įsigeidžiame saldėsių.

Traukia sūrus maistas

Tai dar vienas ženklas, kad jūsų kūnas negauna visų reikalingų maistingųjų medžiagų. Ir šis įgeidis stebėtinai paplitęs tarp nuo saldumynų priklausomų žmonių, nes būtent jiems dažnai ir stinga esminių elementų.

Reguliariai saldžiais užkandžiais besimėgaujantys žmonės su maistu negauna jų kūnui gyvybiškai reikalingų baltymų ir sveikųjų riebalų. Tad staigios užgaidos kažko sūraus arba stipraus veikiausiai yra organizmo įspėjimas smaližiams padaryti pertrauką ir pagaliau suvalgyti kažką maistingesnio.

O valgant pernelyg daug sūraus maisto gali pradėti kamuoti saldumynų arba paprastųjų angliavandenių įgeidžiai.

Taigi, kaip visuomet, svarbi yra pusiausvyra: valgykite pakankamai mikroir makroelementų turtingų produktų, ir mažiau norėsis nesveiko maisto.

Atsisakę cukraus, jaučiatės blogai

Priklausomybė nuo cukraus gali būti tiek elgesio (kai tiesiog įprantate po pietų ar tam tikru paros metu suvalgyti kažką saldaus), tiek cheminė. Todėl kai liaunatės tą darę arba išklystate iš įprasto „grafiko“, organizmas patiria stresą, o jūs – abstinencijos simptomus. Ypač jeigu su saldumynais išsiskiriate staiga.

Dažniausiai stebimi abstinencijos požymiai – galvos skausmai, letargija arba nuovargio jausmas, maisto įgeidžiai, sopantys raumenys, pykinimas, pilvo pūtimas ir net nemiga. Daugeliu atvejų po 24 valandų simptomai dar labiau suintensyvėja.

Geriausia cukraus atsisakyti lėtai, pašalinant jį iš valgiaraščio palaipsniui.

Cukrų vartojate kaip raminamuosius

Jeigu saldumynų įsigeidžiate po skaudaus išsiskyrimo, liūdno filmo ar šiaip blogos dienos, tai jau priežastis sunerimti. Specialistai tai vadina psichologiniu priklausomybės simptomu – kai žmogus įpranta gelbėtis saldainiais tuomet, kai jam nuobodu, patiria stresą ar turi kitokių psichologinių problemų (pavyzdžiui, išgyvena depresijos arba nerimo priepuolį).

Medikai pabrėžia, jog cukrumi slopinti neigiamas emocijas itin nesveika psichikai. Toks įprotis trukdo jausti ir su tais jausmais susidoroti. O vienas naujausių tyrimų dar ir atskleidė, kad, skirtingai nei manoma, saldumynai tokioje situacijoje net nepagerina nuotaikos.

Žinote pasekmes, bet vis tiek valgote

Kompulsyvus saldumynų valgymas puikiai žinant neigiamą jų įtaką jūsų sveikatai – taip pat blogas ženklas.

Dėl cukraus pasiruošę viskam

Jeigu netingite nuskuosti iki prekybos centro likus penkioms minutėms iki jo uždarymo arba vidurnaktį pėdinti iki degalinės, nes įsigeidėte ledų, pats metas susiimti: jūsų cukraus poreikis jau tampa nevaldomas.

Prisiskanavę jaučiatės kalti

Kaltės jausmas suvalgius bet kokio maisto gali būti mitybos sutrikimo ženklas. Jeigu gėdijatės savo silpnybės saldumynams, vertėtų apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju arba psichologu.

     AR ŽINOJOTE?

Kai kurių tyrimų duomenimis, cukrus sukelia tokią pat priklausomybę, kaip ir kokainas. Ją išprovokuoja dopaminas, smegenyse išsiskiriantis patiriant malonius kūniškus pojūčius – taip pat ir valgant gardų maistą.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.