Daržininkus, kurie patys auginasi pomidorų daigus, galima padalyti į dvi stovyklas

Pikavimas: 10 „mirtinų nuodėmių“

Naudinga Sodas

Daržininkus, kurie patys auginasi pomidorų daigus, galima padalyti į dvi stovyklas

Vieni mūsų, kad išvengtume varginančios pikavimo procedūros, pomidorus iškart sėjame į erdvius individualius vazonėlius. Čia augalai praleidžia visą dygimo ir augimo laikotarpį iki persodinimo į šiltnamį. Kiti šventai tikime, kad pirmiausia pomidorus būtina pasėti į bendrą daigyklą ir tik tada, kai ūgtelės, išskirstyti į atskirus vazonėlius.

Jeigu priklausote trečiajai grupei – tai yra esate neapsisprendę, ar yra skirtumas tarp vienokio ir kitokio daigų auginimo, štai argumentai prieš ir už pomidorų pikavimą.

Suklysti lengva

Tradicija pikuoti pomidorų daigus gali atrodyti nereikalingas vargas, tačiau ją galima pagrįsti logiškai. Pirmiausia, suberti sėklas į vieną vazoną – puikiausias būdas taupyti vietą ant palangių, kurios, kaip visi žinome, ne guminės. Antra, toks auginimo būdas didina gausaus derliaus tikimybę. Kaip? Labai paprastai.

Būtinybė persodinti pomidorų daigus priverčia mus atlikti natūralią jų atranką: pikuodami išbrokuojame silpniausius augalus ir patogiai įkurdiname stipriuosius.

Tiesa, pradedantieji daržininkai neretai po pikavimo išgyvena didžiulį nusivylimą, kai persodinti pomidorai ima vysti arba deformuojasi ir galiausiai, jei išvis išgyvena, duoda niekinį derlių. Tuomet kaltė verčiama netikusiam „užkrėstam“ substratui, tiems, kas sugalvojo tokią nesąmonę, kaip pikavimas, kai iš tikrųjų kaltas būna pačių augintojų nepatyrimas. Mat net ir atliekant tokį iš pažiūros paprastą darbą galima padaryti krūvą klaidų ir galiausiai likti be pomidorų.

1-oji klaida: per anksti

Yra tokia nuomone, esą kuo anksčiau išpikuosime pomidorų daigus, tuo geriau. Todėl daržininkai naujokai pikavimo procedūros imasi kone iškart daigeliams prasikalus iš sėklaskilčių.

Tai didelė klaida, nes šioje vystymosi stadijoje stiebeliai būna dar labai gležni ir daigai turi tik vieną plonytę šaknelę. Patyrę persodinimo stresą, jie ima vysti ir neretai pražūva. Be to, ir jūs vargu ar pasižymite juvelyriniais įgūdžiais, reikalingais išpikuoti trapesnius už stiklą daigelius ir jiems nepakenkti.

Pikavimą geriausia atidėti iki to laiko, kai pomidorai sutvirtės ir turės daugiau galimybių išgyventi. Idealus metas – pirmosios tikrųjų lapelių poros pasirodymas, tai yra 10–14 dienų po sudygimo. Tai ženklas, kad daigų šaknys jau pakankamai stiprios.

2-oji klaida: per vėlai

Netrūksta daržininkų, kurie ir pirštu bijo prisiliesti prie daigų net po to, kai tie pasipuošia tikraisiais lapais. Jiems vis atrodo, kad augalai dar nepakankamai stiprūs, todėl pikavimą vis atidėlioja.

Deja, kuo daugiau laiko praeina nuo mūsų minėto „idealaus“ momento, tuo didesnį stresą patiria persodinami pomidorai. Bendras vazonėlis jiems darosi vis ankštesnis, taigi daigai tįsta, pradeda sirgti, tampa mažiau atsparūs. Kadangi žemės mažai, jų šaknys susiraizgo, o galiausiai sulaukusios persodinimo, smarkiai nukenčia – juk visą šį gniutulą reikia išdraskyti. Tuomet vargšams pomidorams reikia daugiau laiko prigyti naujame vazonėlyje, jų vystymasis atsilieka, tad ir pirmųjų pomidorų tenka laukti ilgiau.

3-ioji klaida: šiurkšti technika

Daugybė žmonių smarkiai abejoja pikavimo tikslingumu ir yra įsitikinę, kad persodinimas augalams nieko gero neduoda – gali tik pakenkti.

Iš tiesų toks mitas gimė dėl pačių daržininkų – tų, kurie ėmėsi pikavimo nieko apie jį neišmanydami ir savo nemokšiškais veiksmais traumavo daigus, – kaltės. Savaime suprantama, kad bet koks sužalotas augalas po persodinimo ilgai sirgs ir jo augimas atsiliks.

Svarbiausia pikuojant kuo mažiau pakenkti šaknų sistemai. Čia jums pravers kad ir šaukštelis: atsargiai įbeskit jį į žemę prie daigo stiebo pagrindo ir iškelkite kartu su žemės gumulėliu. Persodinkite į individualų vazonėlį įleisdami į žemę iki sėklaskilčių ir stengdamiesi jokiu būdu neužlenkti šaknų.

Trumpinti pomidorų šaknų šiame etape paprastai nereikia – tą gali tekti padaryti vėliau su peraugusiais daigais: nugnybus šaknis, jų dėmesys nukreipiamas nuo nesulaikomo antžeminio augimo į šaknų sistemos žaizdų užgydymą.

4-oji klaida: laistymas ne laiku

Kad pažeidimai, kuriuos patiria pikuojami daigai, būtų minimalūs, žemę prieš persodinimą būtina sudrėkinti. Ir labai svarbu žinoti kada.

Jeigu tiesiog perliesite vandeniu vazonėlį su daigais ir iškart imsite juos traukioti iš žemės, nieko gero nebus. Neskubėkite! Nuo didelio vandens kiekio žemė tampa klampi ir tvirtai laiko augalus – pernelyg smarkiai timptelėsite, ir daigas liks be šaknų. Arba geriausiu atveju jas traumuosite.

Nerekomenduojama pomidorų laistyti ir kelios dienos prieš pikavimą – žemė dar gali spėti perdžiūti. Persodinimas bus lengvesnis nei pirmuoju atveju, tačiau sausoms žemėms nubyrėjus, daigų šaknys liks plikos.

Geriausia augalus palaistyti 1–2 dienos prieš pikavimą, kad reikiamu metu žemė būtų nuosaikiai drėgna, bet ir pakankamai lengva būtinoms manipuliacijoms.

5-oji klaida: netinkama tara

Pagrindinis pikavimo tikslas – suteikti augalams daugiau erdvės toliau augti ir vystytis. Tačiau jei išskirstote pomidorų daigus iš bendro konteinerio į mažytėlaičius vazonėlius, kokia prasmė išvis vargintis? Taip tik pakirsite daigų sveikatą ir pasmerksite stresui, po kurio jie gali niekada iki galo nebeatsigauti.

Optimalus žemės kiekis pomidoro daigui, kad jis galėtų patogiai laukti persodinimo į šiltnamį, yra ne mažau kaip 0,5 litro, bet visas litras būtų tiesiog idealu. Aišku, galite iš pradžių išpikuoti augalus į 0,2–0,3 litro vazonėlius, bet po kokių trijų savaičių jiems jau prireiks erdvesnių indų.

6-oji klaida: netinkama žemė

Išpikuoti pomidorų daigai visas jėgas meta vienam tikslui – atgaivinti pažeistą šaknų sistemą. Iš požeminės stiebo dalies jie ima leisti naujas šakneles. Tad jeigu žemė bus pernelyg sunki, joje stigs oro, augalo audiniai gali pradėti pūti.

Pikavimui parinkite purų lengvą substratą, gerai praleidžiantį orą. Tokio galima arba nusipirkti parduotuvėje, arba susimaišyti patiems. Tik, ruošdami „naminį“ substratą, turėkite omenyje, jog jame negali būti neperpuvusių organinių likučių ir didelių azotinių trąšų kiekių – tai skatina puvimo procesus.

7-oji klaida: netinkamas temperatūrų režimas

Aukštesnė, nei reikia, oro temperatūra stimuliuoja aktyvų antžeminės pomidorų dalies augimą, o šiuo metu tas visiškai nereikalinga. Po pikavimo jiems visas jėgas reikėtų skirti atsigavimui nuo streso, o ne stiebimuisi.

Optimali patalpos temperatūra pomidorams po persodinimo būtų 16–18 laipsnių dieną ir 13–15 laipsnių naktį. Tokį mikroklimatą derėtų palaikyti bent 4–6 dienas po pikavimo.

8-oji klaida: perlaistymas

Po pikavimo rizika perlaistyti pomidorus labai didelė – juk, atrodo, kuo dažniau ir gausiau juos girdysime, tuo greičiau daigai atsigaus ir atsities. Tačiau būkite atsargūs: per drėgnas gruntas gresia grybelinėmis ligomis.

Specialistai pataria iki soties palaistyti augalus po pikavimo, o po to prie jų su laistytuvu nesiartinti kelias dienas. Esant tinkamam temperatūrų režimui, žemė vazonėliuose visą tą laiką išliks nuosaikiai drėgna. Kitą kartą pomidorus laistykite tik jai galiausiai pradžiūvus ir daigų lapeliams šiek tiek suglebus.

9-oji klaida: netinkamos saulės vonios

Dėl specifinio laistymo režimo, kaip ir dėl augalų patirto streso, jokių išpikuotų daigų negalima palikti saulėkaitoje. Jų pažeistos šaknelės dar negali efektyviai absorbuoti drėgmės, o saulės spinduliai nemažai jos išgarina per lapus. Nespėsite susigriebti, ir jūsų augintiniams jau trūks drėgmės ir jėgų atsigauti po visų permainų.

Adaptacijos laikotarpiu nelaikykite išpikuotų daigų tiesioginėje šviesoje. Saulėtomis dienomis galite juos padėti ant palangės, tik jei prieš tai uždengsite stiklą kokia nors lengva neaustine medžiaga.

10-oji klaida: tręšimas ne laiku

Geriau yra išpikuoti pomidorus į skurdžią žemę ir vėliau, kai jie atsigaus ir galės pasisavinti maistingąsias medžiagas, patręšti skystomis trąšomis.

Tręšti daigus iškart po persodinimo nerekomenduojama. Palikite ramybėje 10–12 dienų – neapsunkinkite dar labiau jų ir taip nepavydėtinos patirties. Kai pastebėsite, kad pomidorai vėl auga, žinosite, jog metas parūpinti jiems papildomo maisto (organinio ir mineralinio).

Būkite rūpestingi augintojai

Išpikuoti jaunučiai pomidorų daigai visada „perserga“, todėl būkite pasiruošę, kad jiems reikės daugiau jūsų dėmesio. Tai pati dažniausia klaida, kurią daro nepatyrę daržininkai, – palieka ūgtelėjusius augalus be priežiūros.

Tinkamai atliktas pikavimas ir komfortiškos adaptavimosi po jo sąlygos daigams labai reikalingos. Jei negailėsite rūpesčio, atėjus metui į šiltnamį perkelsite sveikus tvirtus augalus, pasiruošusius nudžiuginti jus derliumi.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.