Negailestingosios gražuolės

Gėlės ir augalai Sodas

Sodininkams, ne šiaip mėgstantiems, bet ir vertinantiems aitriąsias paprikas.

Aitriųjų paprikų populiarumas tarp sodininkų kiekvienais metais tik didėja, kaip ir aštrumo mėgėjų tolerancija jų „ugnelei“. Turbūt pastebėjote, kad šį pavasarį iš sėklų asortimento labai greitai dingo ne tik Chalapos paprikų, bet ir nepalyginamai aštresnių – kartais net trisdešimt kartų! – datulinių paprikų, arba habanerų, sėklos.

Be pastarųjų gyvenimo neįsivaizduoja daugelis karštojo klimato kraštų gyventojų, tačiau ryžtingai jos užkariauja ir mūsų tautiečių širdis – arba, tiksliau, skrandžius.

Padeda ir tai, kad mūsų sąlygomis datulinės paprikos visai neblogai auga darže ir kuo puikiausiai – ant palangių, kur sėkmingai žiemoja ir kasmet džiugina gausiu nedidukų, į žibintus ar širdeles panašių vaisių derliumi.

Augalas sodininkams gurmanams

Šioje daržo kultūroje idealiai dera deginantis skonis ir specifinis aromatas, ir už tą derinį jos labiausiai vertinamos.

Datulinės paprikos (Capsicum chinense) yra kilusios iš Pietų Amerikos, – nesvarbu, kad lotyniškai pakrikštytos kiniškosiomis, o jų pavadinimai ispanų ir anglų kalbomis – habanero pepper – siejasi su Kubos sostinės Havanos pavadinimu.

Egzistuoja 18 skirtingų „havaniečių“ rūšių. Jų vaisiai panašūs forma, tačiau skiriasi dydžiu, spalva ir aštrumu. Vis dėlto datulinės paprikos labiausiai išsiskiria aromatu: tropiniu, spalvingu, tarsi pasakojančiu apie tolimus kraštus. Daugumai žmonių jis nepaprastai patrauklus, tačiau yra ir tokių, kuriems kvapas atrodo pernelyg egzotiškas ir prie jo tenka pratintis.

Datulinių paprikų vaisiai tokie aštrūs, kad valgyti jų šviežių nerekomenduojama. Jie geriausiai tinka padažams gaminti, marinuoti arba džiovinti. Džiovintos paprikos sutrinamos į miltelius, kuriuos naudoti irgi reikia gana atsargiai: į maistą berti po truputį pamažu didinant kiekį.

Daug kas labai mėgsta datulines paprikas, konservuotas kartu su paprastomis, saldžiosiomis, nes tuomet skonis būna ne toks aštrus.

Ankstyvi paukšteliai

Dabar sėti bet kokias paprikas jau per vėlu, o datulines – tuo labiau. Idealu, jeigu sėją galėtumėte pradėti dar sausio pradžioje. Tačiau nesant galimybės užtikrinti daigams papildomą apšvietimą, verčiau šį darbą atidėti iki vasario pradžios. Kol sėklos sudygs, šviesusis paros metas pailgės pakankamai, kad sėkmingai užaugintumėte šių aitriųjų vaisių namuose.

Kita vertus, jeigu norėtumėte auginti vazonuose, tiks ir vėlyva sėja, mat datulinės paprikos – daugiamečiai augalai, žiemojantys ant palangės. Net jeigu tais pačiais metais nepavyks sulaukti gausaus jų derliaus, kitą sezoną, po žiemos, augintinės būtinai pradžiugins vaisių gausa.

Netgi auginant šias paprikas lysvėje arba šiltnamyje vegetacijos pabaigoje (rugsėjo–spalio mėnesiais) galima krūmą iškasti, persodinti į vazoną ir parsinešti namo žiemoti. Tik nepamirškite prieš tai jo nugenėti – sekatoriumi patrumpinti šakeles iki maksimalaus 15 cm ilgio. Taip paprika lengviau ištvers persodinimą.

Nebus kokosų – tiks ir durpės

Datulinės paprikos sėjamos į plastikinius 50–70 ml indelius arba negilias daigyklas. Jų dugne patariama paberti 1 cm stambesnės frakcijos vermikulito sluoksnį, ant jo pilti lengvai sudrėkintą substratą, iš anksto sumaišyta su perlitu (santykis 4:1).

Ypač gerai kokosų lukštų substratas briketais, bet tiks ir įprastas paprikoms skirtas mišinys baltųjų durpių pagrindu.

Taip pat galima mišinį pasiruošti patiems – tik nepamirškite prieš tai perpilti žemių verdančiu vandeniu, kad jose neužsiliktų ligų sukėlėjų.

Aitriosios paprikos sėjamos į 0,7–1 cm gylį. Sėklos užberiamos substratu, jis lengvai paspaudžiamas delnu. Tada palaistoma šiltu vandeniu ir uždengiama maistine plėvele bei apsišarvuojama kantrybe. Mat sėklos paprastai sudygsta per dvi keturias savaites – priklausomai nuo kokybės, šilumos kiekio ir substrato sudėties.

Daiginant datulines paprikas, pageidautina, kad aplinkos temperatūra naktį nenukristų žemiau negu iki 16 laipsnių.

Pasirodžius pirmiesiems daigeliams, plėvelė nuimama ir įrengiamas papildomas apšvietimas – mažiausiai 14 valandų per parą. Kaip minėta, sėdami paprikas gruodį ar sausio pradžioje, be liuminescencinės ar LED lempos sveikų daigų neužauginsite (tik nepriartinkite prietaiso prie augalų arčiau kaip per 10 cm).

Nepersistenkite su laistymu

Pikuoti reikia, kai jau yra 3–4 tikrieji lapeliai. Augalai išsodinami į atskirus vazonėlius ir pradedami laistyti rečiau, o apšvietimą galima sumažinti iki 12 valandų per parą atitraukus lempą 50 cm atstumu nuo daigų.

Tuose vazonėliuose datulinės paprikos augs, kol suformuos visavertę šaknų sistemą. Todėl būkite pasiruošę, kad maždaug kartą per mėnesį kilosite paprikas į vis didesnius „namelius“, galiausiai – iki 5–10 litrų. Aišku, jos be pretenzijų augs ir megs trilitriniame vazone, tik derlius bus ne toks gausus. Šie augalai nepakenčia drėgmės pertekliaus: skirtingai nei paprastų paprikų, jų šaknys labai gilios. Todėl ūgtelėję daigai laistomi rečiau, ypač šaltuoju metų laiku.

Kai paprikos išsistiebs iki 20 cm ir turės 5 tikruosius lapelius, jas jau bus galima išsodinti į atvirą dirvą. Dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje, arba kai pradeda stabiliai laikytis aukštesnė kaip 16 laipsnių temperatūra. Tačiau į šiltnamį ir dengiant agroplėvele datulines paprikas galima sodinti gerokai anksčiau.

Per visą vegetacijos sezoną tos paprikos tręšiamos fosforo trąšomis. Augimo periodu, žinoma, reikalingos azoto ir organinės trąšos (bet ne šviežias mėšlas!). Tačiau vėliau, paprikoms žydint ir mezgant, trąšos su azotu jau trukdytų formuotis vaisiams bei prastintų jų skonį.

Nuo ravėjimo išvaduos lysvių mulčiavimas nupjauta žole arba šiaudais.

     ĮDOMŪS FAKTAI

  • Peru, archeologinių kasinėjimų vietoje, rasti sukultūrintos datulinės paprikos likučiai, kuriems 8500 metų.
  • Vos vienoje datulinėje paprikoje yra daugiau nei 100 procentų rekomenduojamos vitamino C paros dozės.

     AŠTRU IR DAR AŠTRIAU

‘Habanero Gambia’. Viena derlingiausių rūšių, vaisius subrandinanti per 120 dienų. Ant 90 cm krūmo gali užaugti iki 50 stambių sodrios raudonos spalvos paprikų – ryškaus skonio ir būdingu vaisiniu aromatu.

‘Habanero Ivory’. Labai derlinga rūšis ir dar „greitukė“ – paprikų duoda jau po 75–90 dienų. Krūmeliai mažesni – 40–50 cm aukščio. Vaisiai mažiukai, baltai kreminės spalvos, vaisinio aromato ir labai aštrūs. Puikiai tinka auginti vazone.

‘Habanero Orange’. Ant vieno krūmo užaugina iki 100 paprikų, kurių reikia laukti 100 dienų. Aukštokas, 60–100 cm krūmas brandina 3–4 cm ilgio ryškiai oranžinius žibinto formos vaisius, kurie, be kita ko, ir atrodo labai puošniai. Meksikietiškoje ir Karibų baseino virtuvėse šios paprikos naudojamos įvairiems padažams gaminti, bet kartais jų dedama ir į saldžiuosius patiekalus: ledus, džemą, uogienę. Tinka ir šaldyti.

‘Habanero Peach’. Nepaisant švelnaus pavadinimo – persikinės – šias paprikas tinkamai įvertins itin aštrių pojūčių mėgėjai. Augalas daugiametis ir nedidukas – užauga iki 59 cm. Tačiau užmezga iki 100 vaisių, kuriuos subrandina per 90–110 dienų. Paprikos nepaprastai dailios, ilgesnės už kitas giminaites, šiek tiek susiraukšlėjusios ir sodrios lašišų spalvos. Tinka auginti vazonuose.

‘Habanero Green’. Stabiliai mezganti derlinga rūšis. Daugiametė. Vazone užauga iki 70 cm, šiltnamyje – iki 1 m aukščio. Tiesa, auga ne greičiausiai: vaisių sulaukiama tik praėjus 90–100 dienų po lapų pasirodymo. 5–7 cm ilgio vaisiai forma primena tradicinius kiniškus žibintus, yra rausvai žali ir intensyvaus aromato. Šios rūšies paprikos mėgsta šilumą, joms reikia daug šviesos. Užtat idealiai tinka padažams gaminti ir šaldyti.
‘Habanero Chocolate’. Rūšis, išvesta Jamaikoje, vaisius subrandina per 90– 110 dienų. Krūmas užauga nemenkas – apie 80 cm, tačiau ir vaisiai stambūs, panašūs į širdeles, charakteringos spalvos ir
kvapo. Palieka „dūmelio“ prieskonį. Geriausiai tinka džiovinti ir šaldyti.

‘Habanero Caribbean Red’. Nepaprastai derlinga rūšis, kuriai ypač patinka augti šiltnamyje (nors neprieštarauja per 90–100 dienų. Augalas daugiametis, iki 1 m aukščio, stambiais lapais. Paprikos taip pat panašios į kiniškus žibintus, raudonos ir mėsingos, sultingos, aromatingos. Galima maistui naudoti ir dar žalius vaisius, tačiau tikrasis aromatas atsiskleidžia tik jiems visiškai sunokus. Šios rūšies datulinės paprikos dedamos į pačius įvairiausius patiekalus: padažus, salsas, apkepus, troškinius, sriubas, karį, užpilus, šokoladą. Tinka užšaldyti. O džiovintų paprikų milteliai nuostabiai kvepia abrikosais.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.